- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-576-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10821-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. 2018 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovo atstovės prašymas peržiūrėti, ar teisingai ieškinyje ir patikslintame ieškinyje yra apskaičiuotas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – 885 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo), kurie yra kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas; 2) turtinio pobūdžio reikalavimą (padalinti santuokos metu įgytą turtą), kuris apmokamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas taisykles nuo ieškinio sumos. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 8 378,5 Eur, taip pat ji nurodė, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 80 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti 8 738,5 Eur piniginę kompensaciją. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei patikslinto ieškinio patenkinimo atveju atitektų turto už 71 261,5 Eur (80 000 Eur – 8 738,5 Eur). Teismo vertinimu, būtent ši suma (71 261,5 Eur) turi būti laikoma ieškinio suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškovės mokamas žyminis mokestis.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė už patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 1 369 Eur žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1 294 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo). Ieškovė yra sumokėjusi 409 Eur žyminį mokestį, todėl ji privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 885 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai spręsta, kad ieškinio suma yra ieškovei atitenkančio turto vertė ir nuo jos turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Teismas, įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus dėl trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, žyminį mokestį apskaičiavo nuo ieškovei atiteksiančio turto vertės, t. y. žyminiu mokesčiu apmokestino teismo sprendimu atsirasiantį rezultatą. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra dėl atsakovui tenkančios kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo, nuo kurio ir turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui 8 738,5 Eur piniginę kompensaciją, todėl nuo šio reikalavimo ieškovė ir turi susimokėti žyminį mokestį, kurį sudaro 197 Eur suma. Ieškovė yra sumokėjusi 409 Eur dydžio žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir 334 Eur už pradiniu ieškiniu pareikštą reikalavimą priteisti 14 828,1 Eur dydžio kompensaciją), todėl šiuo atveju ieškovė yra permokėjusi 137 Eur žyminio mokesčio (334 Eur – 197 Eur).
1.2. Nukrypta nuo aukštesnės instancijos teismų suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-111/2012, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-233-124/2014, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-303-357/2016, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1314-413/2018).
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Ieškovės atskirajame skunde cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir žemesnių teismų nutartyse buvo nurodyta, kad žyminis mokestis tokio pobūdžio bylose skaičiuojamas nuo prašomos priteisti turto vertės, t. y. nuo kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies. Būtent taip pat žyminį mokestį apskaičiavo nurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis yra paskaičiuotas nuo ieškovei prašomos priteisti turto dalies, o ne nuo bendro turto vertės.
7.2. Šioje byloje atsakovas ne kartą siūlė ieškovei susitarti taikiai, tačiau ji atsisakė bendru susitarimu dalintis turtą, todėl ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, privalėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį.
7.3. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį su kotedžu, kuris šiuo metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
11. Ieškovės atskirajame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis.
12. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).
14. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 283/1013 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė yra 80 000 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovui 8 378,5 Eur piniginę kompensaciją už turtą, įgytą santuokos metu. Taigi ieškovė prašo priteisti jai turto už 71 621,5 Eur (80 000 Eur – 8 378,5 Eur) sumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad patikslinto ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomo priteisti turto rinkos vertės ir iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos skirtumo, kadangi kompensaciją ieškovė prašo priteisti ne sau, o atsakovui.
15. Nors ieškovė teigia, kad jos pareikštas reikalavimas yra tik dėl atsakovui tenkančios kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo, tačiau iš patikslinto ieškinio matyti, kad ji taip pat prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti visą šalių santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra rinkos vertė yra 80 000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė žyminį mokestį turi susimokėti tik nuo reikalavimo priteisti atsakovui 8 378,5 Eur kompensaciją. Taip pat nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kadangi būtent jomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi, o ne nuo jų nukrypo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų sumą (ieškinio sumą) ir nuo jos mokėtiną žyminio mokesčio dydį, suklydo nurodydamas atskirų ieškovės reikalavimų sumas (vietoj ieškovės prašomos priteisti 8 378,5 Eur kompensacijos sumos nurodė 8 738,5 Eur sumą), atitinkamai dėl to nurodė neteisingą bendrą visų ieškovės reiškiamų reikalavimų sumą, t. y. nurodė 71 261,5 Eur, nors turėtų būti 71 621,5 Eur. Dėl to neteisingai apskaičiavo ir už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, t. y. nurodė, kad už patikslintą ieškinį mokėtinas 1 369 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1 294 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo), nors turėtų būti 1 374 Eur (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1 299 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo). Be to, nurodęs, kad ieškovė yra sumokėjusi 409 Eur žyminį mokestį, todėl ji privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 885 Eur, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, kadangi tokiu atveju trūkstama žyminio mokesčio dalis yra 960 Eur (1 369 Eur – 409 Eur = 960 Eur). Įvertinus tai, kad padarytas rašymo apsirikimas skaičiuojant už patikslintą ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, trūkstama žyminio mokesčio dalis turėtų sudaryti ne 960 Eur, o 965 Eur sumą (1 374 Eur – 409 Eur = 965 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 276 straipsnio nuostatas rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, be to, atskirąjį skundą šiuo atveju yra pateikusi tik ieškovė, todėl jos atžvilgiu negalima priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo (CPK 313 straipsnis), nurodyti rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos apeliacinės instancijos teisme netaisytini, tai padaryti įpareigotinas pirmosios instancijos teismas, kartu nurodant pirmosios instancijos teismui nustatyti ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį.
Įpareigoti Kauno apylinkės teismą ištaisyti rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas 2019 m. sausio 7 d. nutartyje ir nustatyti ieškovei A. B. naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.