- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-303-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10268-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. B., prašydama pripažinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1571 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, 87 465 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), I. B. ir P. B. įgytais iš bendrų lėšų ir dalintinais. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip: priteisti P. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 89 036 Eur; priteisi ieškovei I. B. iš P. B. likusią nesumokėtą kompensacijos dalį – 27 141 Eur – už P. B. atitekusio turto pusės rinkos vertės dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovei I. B. terminą iki 2016-01-05 pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama nuosavybės pripažinimo ir jos dalinimo, iš esmės savo ieškiniu teikia būtent turtinio pobūdžio reikalavimus, kadangi prašo iš atsakovo priteisti jai 27 141 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančio turto dalį. Iš ieškinio duomenų matyti, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje, kurioje prašymas dėl turto padalijimo paliktas nenagrinėtu, sumokėjo 144,81 Eur, kuriuos kaip nepanaudotus prašo įskaityti teikiant ieškinį šioje byloje. Tačiau teismo nuomone, ieškovė teikdama šį ieškinį turėjo sumokėti 3 proc. nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos už padalintą turtą, t.y. nuo 27.141 Eur, viso 814 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei pagal LITEKO duomenis teismui įskaičius negrąžintą 144,81 Eur žyminį mokestį kitoje byloje, ieškovę teismas įpareigojo sumokėti 669,19 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 panaikino 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir šioje dalyje paliko reikalavimą nenagrinėtu, nes šalys nesudarė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2015-12-14 I. B. pateikė teismui ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuris yra turtinio pobūdžio, ieškovės reikalavimas sudaro prašymas priteisti jai iš atsakovo 27 141 Eur kompensacijos už jam atitekusį dalintiną turtą. Pateiktame ieškinyje buvo nurodyta, jog paduodant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo I. B. sumokėjo dalį - 144,81 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo 2014-07-18 nutartimi (bylos Nr. A2-6360-775/2014). Išnagrinėjus pareiškėjos I. B. reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015, turto padalinimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtu ir žyminis mokestis turėjo būti grąžintas. Todėl, ieškovė prašė prijungti civilinę bylą Nr. 2A-199-797/2015 ir joje esantį žyminio mokesčio kvitą, nes I. B. šio mokesčio nesusigrąžino ir prašo užskaityti, kurį tenka pareikšti nauju ieškiniu atskiroje byloje.
2. Įstatymas numato pareigą pareiškėjai sumokėti žyminį mokestį vieną kartą - už proceso atnaujinimą, kuris apima ginčo dalyką, analogiškai, kaip ir pareiškiant ieškinį (LR CPK 80 str. 4 d.).
Kadangi LR CPK 84 str. nenumato pareigos mokėti žyminį mokestį už tą patį ginčą du kartus, laikome, kad pareiškėja sumokėjo žyminio mokesčio dalį už šį ginčą, o likusios dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (galutinio) priėmimo. Pareiškėja negali turėti papildomos naštos ir mokėti žyminį mokestį antrą kartą, nes klausimas dėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo jau yra išspręstas, kaip numato LR CPK 370 str. 1 d. Įvertinus tai, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą reglamentuojanti norma LR CPK 370 str. numatė (prognozavo) visus teismo veiksmus vienoje byloje, yra suprantamas įstatymo leidėjo argumentas/siekis apmokestinti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokesčiu - pagal reikalavimo dydį (kaip ginčo teisena). Kitaip tariant - įstatymas nenumato atskiro žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą, ir dar vieno - už turtinio pobūdžio reikalavimus, po to, kai procesas būtų atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, pripažinimo ieškinyje išvardintą turtą įgijus iš bendrų lėšų ir dalintinu, ieškovei priteisiant iš buvusio sutuoktinio 27 141 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančio turto dalį. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir šioje dalyje paliko reikalavimą nenagrinėtu tuo pagrindu, kad šalys nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi grąžino pareiškėjai I. B. 144,81 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2014-07-04. Ieškovė šių pinigų nesusigrąžino, todėl prašo jį įskaityti į žyminį mokestį už ieškinį šioje byloje.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 buvo nustatyta, kad pareiškėjams nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarytos abiejų susitarimu, į kurią būtų įtrauktas visas įgytas tarp pareiškėjų dalintinas nekilnojamasis turtas, teismas neturi galimybės išspręsti klausimo dėl pareiškėjų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, išspręsto sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, paliktas nenagrinėtu. Kadangi reikalavimas dėl turto padalijimo nebuvo išspręstas ypatingosios teisenos tvarka, buvusiems sutuoktiniams nepateikus bendros turto padalijimo sutarties, ieškovė kreipėsi su nauju ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju už ieškinį yra mokamas 3 procentų nuo ieškinio sumos dydžio žyminis mokestis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, nuo 27 141 Eur reikalavimo sumos ieškovė turi mokėti 814 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas užskaityti civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 apmokėtą žyminį mokestį yra pirmosios instancijos teismo išspręstas ir šis prašymas patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įskaitęs negrąžintą 144,81 Eur žyminį mokestį kitoje byloje, pagrįstai nurodė, kad ieškovė įpareigojama sumokėti ne 814 Eur, bet 669,19 Eur žyminio mokesčio dalį, pridedant teismui tai patvirtinančius įrodymus arba teikti motyvuotą bei rašytiniais duomenimis pagrįstą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtent šioje byloje.
Pripažintina, kad žyminis mokestis už proceso atnaujinimą ieškovei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo grąžintas, aplinkybė, kad ieškovė jo nesusigrąžino ir jis yra įskaitomas į šios bylos ieškinio žyminį mokestį, nereiškia, jog ieškovė moka žyminį mokestį už tą patį reikalavimą du kartus.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negali būti ieškinys apmokestinamas naujai iškeltoje civilinėje byloje po to, kai ginčas jau buvo spręstas ir reikalavimas paliekamas nenagrinėtu. CPK 87 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žyminio mokesčio gražinimą ieškinį palikus nenagrinėtu. CPK 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas išspręsdamas žyminio mokesčio klausimą, civilinio proceso nuostatų nepažeidė ir pagrįstai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų netinkamu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas mokėtiną žyminį mokestį, tinkamai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei I. B. terminą iki 2016-04-05 pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio priedų trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.