- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-233-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05102-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), D. Matiukienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. ir atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-421-772/2013 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokinio turto padalinimo ir atsakovo D. A. priešieškinį ieškovei D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. A. ieškiniu (1t., 1–4 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo (1 t., 169–171 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo D. A., dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti atsakovą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę A. pavardę,
- pripažinti D. A. asmeninės nuosavybės teisę į 0,062 ha ploto žemės sklypą su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu ir priklausiniais- kiemo statiniais: tvora, šuliniu, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 154 000 Lt, 1000 Lt vertės televizorių Sony Bravia LCD ir 700 Lt vertės šaldytuvą ARDO Premium.
- atsakovui D. A. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 205 000 Lt vertės 2 kambarių 43,72 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės automobilį Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini)
- automobilį Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo D. A. nuosavybe ir tarp šalių nedalinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Viso ieškovei D. A. priteisti turto už 155 700 Lt, atsakovui D. A.– už 205 900 Lt. Iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteisti 15 000 Lt piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. A. nuo 2010 m. balandžio mėnesio neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovas išėjo gyventi iš bendro namo, ir tai patvirtina faktą, kad atsakovas nesiruošia gyventi šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą.
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 205 000 Lt, 0,0620 ha žemės sklypą, kuriame yra nebaigtas statyti gyvenamas namas su priklausiniais, 154 000 Lt vertės, automobilį Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės, automobilį Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini) 3000 Lt vertės, televizorių Sony Bravia LCD, 1000 Lt vertės, šaldytuvą ARDO Premium, 700 Lt vertės. Santuokoje buvo įsigiję automobilį Fiat Uno, kuris yra pavogtas. Iš viso su atsakovu įsigijo turto už 361 000 Lt.
Atsakovui dovanota ½ dalis gyvenamo namo, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir atkurtos nuosavybės teisės į 500/1001 dalis žemės sklypo, 198/790 dalis žemės sklypo, 127/510 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir tarp šalių nedalijamas. Automobilį Nissan Primera atsakovas įsigijo už dovanotas lėšas, todėl pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.
Atsakovui tenka turto daugiau už 50200 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki santuokos sudarymo buvo investavęs asmeninio turto į gyvenamojo namo pamatų išliejimą, ieškovė prašo jai priteisti 15 000 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (1 t., 53–57 b. l.) ir patikslintu priešieškiniu (1 t.,175 –178, 189–190, 2 t., 114–116, 120–122 b. l.) atsakovas D. A. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei nepalikti A. pavardės, ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į: 0,0620 ha ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir priklausiniais - kiemo statiniais; tvora, šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini), šildymo katilą Junker - 2 000 Lt, uosines laiptų pakopas - 3000 Lt, statybines medžiagas pirktas iki 1988-03-26 - 11 721,13 Lt, statybines medžiagas pirktas po 1988-03-26 - 4 288,38 Lt, statybines medžiagas pirktas po 1988-03-26 – 2 534,88 Lt, statybines medžiagas pirktas iki 1988-03-26, televizorių Sony Bravia 2000 Lt vertės, šaldytuvą Ardo Premium, 700 Lt vertės. Atsakovui D. A. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), 205 000 Lt vertės, automobilį Fiat Punto 900 Lt vertės, automobilį Nissan Primera v/n (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės atsakovui 108 862,80 Lt kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančią turto dalį, 6000 Lt už ieškovės kelionės išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, savo elgesiu pabrėždama kad atsakovas yra bedarbis, neprisideda prie šeimos pragyvenimo. Psichologinis spaudimas iš ieškovės pusės buvo nepakeliamas, todėl atsakovas išsikėlė gyventi pas savo sergantį ir slaugos reikalingą tėvą. Ieškovė nesiekė išsaugoti šeimą, nei moraliai, nei materialiai neparėmė atsakovo, o šiuo metu neįleidžia atsakovo į nuosavus namus. Be to, ieškovė ne kartą vyko į užsienio keliones, tuo parodydama nepagarbą neturinčiam tuo metu pajamų sutuoktiniui.
Atsakovas iki susituokiant su ieškove buvo gavęs žemės sklypą namo statybai (duomenys neskelbtini), nupirko statybinių medžiagų už 10 254,07 rublius ir sumokėjo 1691 rublių už atliktus darbus kitiems asmenims. Iki santuokos su ieškove buvo atlikta 68 procentai namo statybos darbų, o kiti 32 procentai statybos darbų atlikti gyvenant santuokoje. Kadangi gyvenamas namas su žemės sklypu įvertintas 154 000 Lt, tai atsakovo dalis šiame daikte sudaro 104 720 Lt, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė – 49280 Lt. Tokiu būdu atsakovui tenkanti turto dalis yra 129 360 Lt, o ieškovei – 24 640 Lt vertės. Kadangi ieškovės dalis yra žymiai mažesnė nei atsakovo, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovė į gyvenamąjį namą yra investavusi 10 000 Lt, iš kurių nupirkta vandentiekio-kanalizacijos sistema, dujinis pečius, vandens siurblys, šildymo sistemos siurblys ir sklendės.
Dalintinas kilnojamasis turtas: automobilis Fiat Punto, 900 Lt vertės, televizorius Sony Bravia, kurį atsakovas vertina 2000 Lt ir šaldytuvas Ardo Premium, 700 Lt vertės, šildymo katilas Junker 2000 Lt vertės ir uosinės laiptų pakopos – 3000 Lt vertės. Ieškovei skirtinas televizorius ir šaldytuvas, šildymo katilas Junker ir uosinės laiptų pakopos, o atsakovui –automobilis Fiat Punto. Be to, iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovas pirko statybinių medžiagų už 11 721,13 Lt, o gyvendami santuokoje pirko įvairių statybinių medžiagų už 4288,38 Lt, ši suma dalintina per pusę, neprieštarauja, kad jos liktų ieškovei, priteisiant atsakovui 13 865,32 Lt.
Sutuoktiniams gyvenant santuokoje įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas investavo asmeninių lėšų: 39100,80 Lt paskolino atsakovo tėvas, už 5310 Lt dovanotos durys. Taigi, atsakovo dalis šiame bendrame turte yra didesnė nei ieškovės ir pagal indėlį į šį turtą ieškovės dalis sudarytų 39 procentus, o atsakovo – 61 procentą. Be to, sutuoktiniams negyvenant kartu, atsakovas mokėjo buto mokesčius kurie sudaro 5117,69 Lt, pusę jų – 2558,85 Lt privalo sumokėti ieškovė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 43–45, 2 t., 84–85 b. l.) atsakovas D. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nesutiko su buto, esančio Vilniuje bei gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, vertėmis ir padalijimo būdu, neteisingai išvardintos ir santuokoje įgytos transporto priemonės. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl prašė į dalintino turto masę jo netraukti, jis buvo suteiktas jam asmeniškai dar iki santuokos sudarymo.
Atsiliepime į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (1t., 129–131, 185–188, 2 t., 151–153 b. l.) ieškovė D. A. nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, nes dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas. Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes paskolos gavimui buvo įkeistas santuokinis turtas, sutartyje nurodyta, kad butą perka abu sutuoktiniai. Atsakovas neįrodė, kad jo tėvas davė dalį pinigų šio buto pirkimui. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) įsigytas santuokos metu, 1992-1994 metais už investicinius čekius ir vienkartines išmokas. Investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Namo statybai ieškovė atidavė 21000 Lt, gautus pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą. Nepagrįstai atsakovas atskirai vertina namo sudedamąsias dalis, nes visos namo konstrukcijos yra namo sudėtinės dalys, be kurių namas neatliktų savo funkcijos. Name esančių statybinių medžiagų likučiai yra beverčiai, todėl ieškovė nesutiko su kompensacijos priteisimu. Ieškovė rūpinasi namo priežiūra, o atsakovas buto, esančio Vilniuje priežiūra, todėl jokia kompensacijos dalis negali būti mažinama išlaikymo išlaidų suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu (3 t., 101–117 b. l.) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką tarp D. A. ir D. A., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims pavardes – A. ir A., priteisė ieškovei D. A. asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, 154 000,00 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), televizorių Sony Bravia LCD, 1 750 Lt vertės ir šaldytuvą Ardo Premium 700 Lt vertės.
Atsakovas D. A. priteisė asmeninės nuosavybės teisėmis butą, esantį (duomenys neskelbtini) 205 000 Lt vertės, lengvąjį automobilį Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės, iš ieškovės D. A. priteisė 56 125,00 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
Nustatė, kad atsakovui D. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso lengvasis automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Įpareigojo ieškovę D. A. priteistą 56 125, 00 Lt piniginę kompensaciją, išmokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.
Įpareigojo ieškovę D. A. leisti atsakovui pasiimti iš gyvenamojo namo ir jo valdoje esančias statybines medžiagas, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai. Sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje, per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu. Abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai kiekvieno požiūris į kitą sutuoktinį patvirtino sutuoktinių santuokos iširimą dėl abiejų šalių kaltės.
Teismas nurodė, kad bendro turto sukūrimui ieškovė panaudojo 21 000 Lt, 1996-12-20 pardavusi asmeninės nuosavybės teise valdytą dviejų kambarių butą, o atsakovas už iki santuokos turėtas asmenines lėšas įsigijo statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Teismas laikė, kad atsakovo asmeninės nuosavybės dalimi statant gyvenamąjį namą buvo pamatai ir cokolinis aukštas su perdengimu, kurių vertė yra 29 900 Lt, likusią gyvenamojo namo dalį laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri dalinama lygiomis dalimis. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad nebaigtos statybos gyvenamajame name jo asmeninės nuosavybės dalis yra 72 proc. namo rinkos vertės, o ieškovės – 22 procentai, bei tai, kad dalinant šį turtą būtina išskirti atskiras jo dalis.
Teismas pripažino, kad už atsakovo asmenines lėšas iš valstybės buvo įsigytas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 24 000 Lt. Likusi nekilnojamojo daikto dalis (77%), kurios vertė yra 100 100 Lt, yra sukurta abiejų šalių lėšomis ir darbu, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti turto dalis yra 50 050 Lt vertės.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, šalys sutiko, kad jis atitektų atsakovui, todėl atsižvelgiant į dalintino daikto rinkos vertę (205 000Lt), ieškovei apskaičiuotos piniginės kompensacijos dydis būtų 102 500 Lt.
Automobilis Nissan Primera yra įsigytas už atsakovui dovanotas pinigines lėšas, todėl teismas jį pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Lengvąjį automobilį Fiat Punto priteisė atsakovui, ieškovei – 450 Lt piniginę kompensaciją, o taip pat nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ir pavogtas automobilis.
Dėl televizoriaus vertės tarp šalių kilo ginčas, kadangi jos nurodė skirtingą šio dalintino daikto vertę, todėl teismas išvedė jų vidurkį, laikydamas, kad televizoriaus vertė yra 1 750 Lt, iš ieškovės už jai atitenkančius šaldytuvą ir televizorių atsakovui priteisė 1 225 Lt piniginę kompensaciją.
Teismas nurodė, kad dalia kilnojamųjų daiktų susijungus su nekilnojamuoju daiktu, jie praranda individualius požymius ir tampa namo, ar buto dalimi, todėl teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl statybinės įrangos priteisimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 6000 Lt ieškovės kelionės išlaidas, nurodydamas, kad jos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe.
Sutuoktiniai gyvendami santuokoje įsigijo bendrai dalintino turto (be atsakovo asmeninio turto dalies) už 308 450 Lt. Ieškovei atitenka turto, kurio vertė 208 125 Lt (tame skaičiuje 53 900 Lt atsakovo asmeninio turto), atsakovui – už 205 900 Lt, tokiu būdu ieškovė privalo sumokėti atsakovui 56 125 Lt piniginę kompensaciją už jai atitekusią atsakovo asmeninio ir didesnę bendro turto dalį. Teismas sutiko su ieškovės atsikirtimais, jog abi šalys iki turto padalijimo patyrė analogiškas išlaidas dėl jų šiuo metu valdomo turto išlaikymo bei priežiūros, todėl nedalino su nekilnojamojo turto išlaikymu bei priežiūra susijusių išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė D. A. apeliaciniu skundu (4 t., 1–7 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl asmeninio turto dydžio bendrame santuokiniame turte, atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio sumažinimo ir teismo išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
Pripažinti, kad atsakovo D. A. asmeninio turto bendrame santuokiniame turte dydis sudaro 29 900,00 litų, nustatyti, kad santuokoje šalys įgijo bendro turto už 362187,00 Lt, kuriame atsakovo D. A. asmeninio turto dalis sudaro 29900,00 litų ir po santuokos nutraukimo ieškovei D. A. natūra priteisti turto už 156450,00 litų, o atsakovui D. A. natūra priteisti turto už 205900,00 litų, iš ieškovės D. A. atsakovui D. A. priteisti 5175,00 litus piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį, iš naujo išspręsti mokėtino žyminio mokesčio dydį. Kitoje dalyje sprendimo nekeisti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino sutuoktinių asmeninių lėšų indėlį į žemės sklypo įsigijimą ir dėl to pakitusią šio nekilnojamojo turto vertę. Žemė yra pagrindinis daiktas, o ant jos stovintys pastatai– priklausiniai. Atsakovas D. A. teismui pateikė įrodymus, kad žemės sklypas namo statybai jam buvo išskirtas iki santuokos sudarymo- 1987-03-30. Tačiau už šį žemės sklypą atsakovas valstybei tuomet nemokėjo nieko, nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus visa žemė priklausė valstybei. Iš 1994-07-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas už šį nekilnojamąjį daiktą sumokėjo 7,22 litus ir 45,48 Lt vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Taigi, žemės sklypas buvo išpirktas jau šalims gyvenant santuokoje.
2. Atsakovas pripažino ir teismui teikė rašytinius įrodymus, kad jau santuokoje jiedu pirko trinkeles kiemo išgrindimui, vejos bordiūrus, todėl pakanka rašytinių įrodymų, kad apeliantė tiek savo bendru įnašu, tiek darbu prisidėjo prie žemės sklypo bendros vertės padidinimo, kas yra pagrindas pripažinti 0,0620 ha ploto žemės sklypą bendrąja santuokine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas savo pirminiuose priešieškinio variantuose įrodinėjo tik aplinkybes dėl jo asmeninio didesnio indėlio statant namą ir visiškai nieko nepasisakė bei neprašė 0,0620 ha ploto žemės sklypą pripažinti asmenine vien jo nuosavybe. Apžvalgoje LAT aiškino, kad butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir esant galimybei turėtų būti dalijami priteisiant iš kito sutuoktinio atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją arba kompensuojant jam kitu bendrai įsigytu turtu.
3. Atsakovui D. A. sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė nei raštu, nei žodžiu neatsisakė nuosavybės teisių į jį- su atsakovu bendru darbu ir lėšomis toliau baigė statyti gyvenamąjį namą. Atsakovas dažnai dirbo ir gyveno Vilniuje, todėl apeliantei vienai teko rūpintis žemės sklypu ir ant jo stovinčiu gyvenamuoju namu, prisidėti prie žemės mokesčių mokėjimo, dėl to pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovo sumokėtas vienkartinės išmokas bei tikslines kompensacijas pripažino kaip asmeninį vieno atsakovo indėlį įsigyjant 0,0620 ha ploto žemės sklypą. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine D. A. ir D. A. nuosavybe.
4. Teismas pripažinęs, kad atsakovo D. A. asmeninis turtas bendrame santuokiniame turte yra 53900,00 litų, neteisingai paskaičiavo piniginės kompensacijos dydį. Šalys santuokoje įgijo turto už 362 350,00 litų (154000,00 Lt žemės sklypas su gyvenamuoju namu, 205000,00 Lt butas Vilniuje, 900 Lt automobilis Fiat Uno, 700 Lt šaldytuvas Ardo Premimium ir 1750 Lt televizorius Bravia LCD). Taigi, kiekvienam iš sutuoktinių tektų po 181 175 Lt bendro santuokinio turto. Apeliantei sutinkant, kad Atsakovo dalis bendrame turte yra didesnė 29900,00 litų, šią sumą išminusavus iš ieškovei tenkančios santuokinio turto dalies ir pridėjus atsakovui prie jam turimos tekti santuokinio turto dalies, ieškovei turėtų tekti turto už 151275,00 litus, o atsakovui - už 211075,00 litus. Apeliantei atitenka kilnojamojo turto už 2450 Lt, atsakovui už 900 Lt, todėl apeliantė atsakovui turėtų sumokėti 1225 litus piniginės kompensacijos, o atsakovas ieškovei- 450 litų. Tačiau apeliantei atitenka natūra turto už 156450 litus, t.y. daugiau už 5175 litus, o atsakovui natūra turto atitenka už 205900 litus, t.y. 5175 litus mažiau. Todėl šią sumą apeliantė ir turi kompensuoti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei sutuoktiniui priklauso, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę. Taigi, sutuoktiniui tenkanti dalis 3 procentų žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. neapmokestinama, nes toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Šiuo atveju už šį reikalavimą mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis- 144 litai. Ginčijamu sprendimu teismui pripažinus, kad atsakovo asmeninio turto dalis bendrame santuokiniame turte sudaro 53900,00 litų, atidalijus turtą natūra apeliantei tenka turto daugiau už 29175 litus, todėl nuo šios sumos teismas galėjo skaičiuoti CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatytą 3 procentų žyminį mokestį, kuris būtų sudaręs 875 litus.
Šalies argumentai
Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu (4 t., 14–26 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 sprendimą ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – L., iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 81 209,82 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo, pakeisti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio sumoje 4 584 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus ir 18 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 4602 Lt, įpareigojant D. A. šią sumą sumokėti per 46 mėnesius po 100 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo. Teismas visiškai neatsižvelgė į D. A. išgyvenimus ir daromus spaudimus, skriaudas skyrybų proceso metu, neįsileidžiant atsakovo į nuosavą namą, neatidarant durų netgi iškvietus policijos pareigūnus. Teismas nevertino ieškovės D. A. elgesio. Prašo nubausti ieškovę už padarytą moralinę ir materialinę žalą.
2. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.
3. Teismas neteisingai padalino tarp šalių įgytą turtą, nekreipdamas dėmesio į įrodymus. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad žemės sklypas buvo paskirtas už gerą darbą 1985 m. lapkričio 4 d., tuo metu, kai dar nepažinojo ieškovės, 1986 m. suderintas statybos projektas ir sumokėti pinigai už jį, 1986 m. spalio mėn. gautas leidimas statybai, pradėtas statyti 1986 m. rugsėjo mėnesį.
4. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad statybinės medžiagos, pirktos iki santuokos sudarymo ir panaudotos I aukšto ir mansardos statybai, yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pardavusi butą, davė atsakovui 21 000 Lt. Iš šios sumos atsakovas iš ieškovės gavo 10000 Lt, iš kurių 6000 Lt grąžino tėčiui kaip paskolą ir tik 4000 Lt buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai. Todėl teismas negali teigti, kad 21 000 Lt piniginės lėšos buvo panaudotos namo statybai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas 2013-10-10 teismo posėdžio metu pareiškė, kad nesutinka su UAB „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ekspertizės išvadomis, nes jie neturėjo pakankamos informacijos apie gyvenamąjį namą, todėl nepagrįstai pusrūsio (cokolinis aukštas su perdengimu) kainą sumažino iki 29 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas jokio dėmesio šį šias pastabas nekreipė, todėl paliko galioti neteisingas išvadas.
6. Pusrūsio su perdanga kaina turėtų būti 57 424 Lt ir tai sudarytų 44,17 % viso namo. Iki santuokos sudarymo už 26 689 Lt buvo nupirkta statybinių medžiagų, kurios sudaro 20,53%. Pirmo aukšto ir mansardos vertė yra 45 890 Lt ir tai sudaro 35,80 % namo vertės. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sudaro 35,80 %, t. y. 45890 Lt, o padalinus per pusę, kiekvienam sutuoktiniui tektų po 22 945 Lt.
7. Atsakovas į butą (duomenys neskelbtini), savo lėšomis investavo 44 410,80 Lt (39100, 80 Lt paskolą padengė atsakovo tėvas K. A., už 5310 Lt dovanotos durys). Taip pat buvo sumokėti mokesčiai nuo 2006 m. iki 2010 m. UAB „Vilniaus energija“ -1278,10 Lt, mokesčiams už kitas paslaugas – 1280,74 Lt, iš viso atsakovas į butą investavo 46 969,80 Lt. Už paimtą paskolą butui įsigyti atsakovas sumokėjo bankui 11 288,55 Lt palūkanų, kurių pusę (5644,27 Lt) turi sumokėti ieškovė. Be to, atsakovas vienas mokėjo mokesčius už butą Vilniuje ir už gyvenamąjį namą Šiauliuose, susidariusi suma yra 2558,84 Lt.
8. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nedaro atsakovui jokių kliūčių išsivežti statybines medžiagas. Atsakovas rašė 5 pareiškimus policijai ir teismui, ieškovė neįleidžia jo į dvi gyvenamas patalpas, o teismas nesiėmė jokių priemonių prieš ieškovę.
9. Atsakovas nesutinka, kad jam iš ieškovės priteista kompensacija būtų išmokėta per 24 mėnesius, o reikalauja ją sumokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Apeliacinio skundo papildymu (4 t., 57–66 b. l.) atsakovas D. A. prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovo naudai priteisiant 183 718,78 Lt kompensaciją, pakeisti sprendimo dalį dėl statybinių medžiagų ir įrengimų grąžinimo atsakovui, priteisinat atsakovui 2500 Lt kompensaciją už šildymo katilą „Junker“ ir uosines laiptų pakopas ir įpareigoti ieškovę perduoti atsakovui statybines medžiagas ir įrengimus, proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t., 85–87 b. l.) atsakovas D. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nurodydamas, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde ir apeliacinio skundo papildyme.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (4 t., 52–55 b. l.) ieškovė D. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis paliko šeimą ir išėjo gyventi pas savo tėvą, šias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas. Ieškovė sutiko su teismo sprendimu, kuris konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė naujus skaičiavimus, pateikė naują patikslintą lokalinę sąmatą ir naują gyvenamojo namo vertę – 248 715,07 Lt. Pagal naujus paskaičiavimus pateikta ir kita iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija –81 209,82 Lt. Naujai pateikti įrodymai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, todėl apeliacinis skundas toje dalyje turi būti atmestas, vadovaujantis LR CPK 314 str. norma.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu, iš bendrų santuokinių lėšų, buto pirkimui buvo paimta paskola, kuri buvo šalių solidarioji atsakomybė, paskolos užtikrinimui buvo įkeistas santuokinis turtas. Atsakovo tėvo įvairių sumų sumokėjimas nepatvirtina aplinkybių, kad šias sumas tikrai sumokėjo atsakovo tėvas. Tiek buto, tiek namo išlaikymas buvo šalių, kaip bendraturčių pareiga. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti jokiais norminiais aktais ar byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad atsakovas 2013-12-12 d, t.y. praėjus 2 mėnesiams po sprendimo priėmimo pateikė teismui apeliacinio skundo papildymą., kuriame kelia kitus reikalavimus, pateikia vėl naujus sąmatinius skaičiavimus, naujus įrodymus, iš esmės keičia savo reikalavimus, nurodo papildomus argumentus. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Siekiant užtikrinti proceso koncentruotumą, ekonomiškumo principus, civilinio proceso kodekse numatytas tam tikras ribojimas. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui , keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Įstatymas nenumato jokių išimčių dėl apeliacinio skundo papildymo. Nors pirmosios instancijos teismas ir priėmė šį apeliacinio skundo papildymą(pakeitimą), neatnaujinęs jam paduoti terminus, esant imperatyviam draudimui, pagal šį atsakovo apeliacinio skundo papildymą procesas nutrauktinas, nagrinėtinas atsakovo pateiktas 2013 lapkričio 11 d. pateiktas atsakovo apeliacinis skundas .
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Teismas šalių santuoką, įregistruotą 1988 m kovo 26 d. Šiaulių m Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26915, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavęs, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, nepateikė įrodymų, leidžiančių preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o visuma įrodymų patvirtina santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61 str.2 d.). Atsakovas , nesutikdamas su sprendimu, mano, kad ieškovė neįrodė jo kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Mano, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji savo elgesiu iššaukė santuokinių santykių iširimą, atsakovui netekus darbo, jam darydavo psichologinį spaudimą, išprovokuodavo psichologinį smurtą, kas jam net sužalojo sveikatą. Dėl to atsakovas neapsikentęs išsikėlė iš namų ir apsigyveno pas slaugos reikalingą tėvą. Kaip matyti atsakovas santuokos nutraukimą sieja išimtinai su ieškovės kalte-psichologiniu smurtu, nesirūpinimu juo, jam netekus darbo, nelojalumu, t.y. nurodo CK 3.60 str. 3 dalyje numatytus pagrindus.
LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 203 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013).
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė D. A. yra nuteista už tyčinį nusikaltimą arba buvo neištikima, arba žiauriai elgėsi su sutuoktiniu D. A. arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, t.y. kad jos kaltė dėl santuokos nutraukimo būtų preziumuojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats atsakovas D. A. paliko šeimą, 2010metais išsikėlė gyventi pas tėvą ir nuo to laiko gyvena atskirai.
Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo apie ieškovės elgesį dėl jo neįleidimo šiuo metu į į bendrąja jungtine nuosavybe valdomą namą, tačiau šie veiksmai atliekami šalims pradėjus gyventi skyrium, todėl šie ieškovės veiksmai nebegalėjo turėti įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 str.3 d. pagrindu. Teismas pagrįstai sprendė, kad abi šalys, tuo pačiu ir atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš šalių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Atsakovo nurodytos aplinkybės pripažintinos nepakankamais įrodymais daryti išvadai, kad dėl santuokos iširimo kalta tik ieškovė. Abi šalys kaltino viena kitą nelojalumu, pagarbos vienas kitam nebuvimu, psichologiniu smurtu atitinkamų sutuoktinių pareigų nevykdymu. Byloje šalys nesiremia kitais įrodymais, vien savo paaiškinimais. Ieškovė kaltina atsakovą esant sunkaus, impulsyvaus charakterio, pernelyg dideliu taupumu, dėl atsakovo impulsyvumo ir charakterio ypatumų šeimoje kildavo tarpusavio ginčai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra pripažinęs, kad ne visada ir tinkamai elgėsi su žmona, šaukdavo, yra net pastūmęs sutuoktinę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, trūko pagarbos vienas kitam, ką patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu reiškiami vienas kitam kaltinimai dėl santuokinių pareigų nevykdymo, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyvena , nebeveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių, todėl laikytina, kad santuoka iširusi, todėl teismas pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61 str.2d.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai) ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas pripažįsta, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nenustatinėja, kurio sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė. Tokiu būdu atmestinas atsakovo argumentas dėl nepagrįstos išvados padarymo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.
Kadangi santuoka nutraukta ne dėl ieškovės D. A. kaltės, todėl netenkintinas ir apelianto prašymas dėl po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, ko ši nepageidauja(CK 3.69 str.). Tuo pačiu nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo, kurios jis ir nereikalavo priteisti priešieškiniu.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei turto padalijimo
Abi šalys sutinka dėl turto padalijimo natūra, sutinka su padalijimo būdu, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliantai-tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su atsakovo asmeninės nuosavybės dalies dydžio santuokiniame turte nustatymu. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, su kuo teisėjų kolegija sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su 0,0620 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 154 000 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini) 205 000 Lt vertės. Teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad atsakovas už jo asmenines lėšas iš valstybės įsigijo minėtą žemės sklypą namo statybai, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė turto vertintojų nustatyta 24 000 Lt. Teismas vadovavosi nuostata, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšų, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms reikmėms. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl žemės sklypo priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Šioje dalyje teismo sprendimas yra prieštaringas. Nors teismo sprendime nurodė, kad nekilnojamieji daiktai priklauso abiems sutuoktiniams, tašiau iš tolesnių teismo išvadų matyti, kad teismas vertino, jog žemės sklypas yra įgytas už atsakovo asmenines lėšas, todėl dalijant pripažino, kad už atsakovo asmenines lėšas įgytas žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kurio vertę išjungė iš dalintino turto vertės. Įvertino, kaip sutuoktinio asmeninių lėšų indėlį į nekilnojamąjį turtą.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas namo statybai atsakovui buvo suteiktas iki santuokos sudarymo, t.y. 1987-03-30(1 t., 101 b. l.).Tuo metu visa žemė priklausė valstybei. Šį sklypą 0,0620 ha atsakovas išsipirko iš valstybės 1994-07-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, sumokėdamas 52,70 Lt vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Šalių santuoka sudaryta 1988-03-26, sklypas išpirktas šalims gyvenant santuokoje. Po žemės sklypo privatizavimo šalys apie 20 metų gyveno kartu, ant jo statė gyvenamąjį namą. Taigi žemės sklypas buvo naudojamas bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, ginčo žemės sklypas pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 str.). Tiek SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnis nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Žemės sklypo privatizavimo metu šalys gyveno gyvenamajame name kaip šeima, todėl žemės sklypas buvo privatizuotas būtent šeimos reikmėms, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad ieškovė nepasirašė susitarimo pirkti ginčo žemės sklypą ir jo privatizavimui nebuvo panaudotos jos asmeninės lėšos, taip pat neturi teisinės reikšmės. Pagal CK SŠK 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento - jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypas privatizuotas už investicinius čekius. Sutiktina su atsakovo argumentacija, kad investiciniai čekiai yra laikytini asmenine nuosavybe, ką pripažįsta ir kasacinė praktika. Nors investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo daiktui, įsigytam privatizavimo metu, taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Šiame žemės sklype šalys statė gyvenamąjį namą, o patį sklypą toliau naudojo šeimos reikmėms tenkinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos (turto vertinimo ataskaitos), ieškovės paaiškinimų žemės sklype įrengti gėlynai, vejos bordiūrai, taigi ir ieškovė tiek savo bendru įnašu, tiek darbu prisidėjo prie žemės sklypo bendros vertės padidinimo. Ši aplinkybė galėtų būti vertintina tik kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė 1996-12-20 pardavusi asmeninės nuosavybės teise valdytą dviejų kambarių butą iš pirkėjo gautą 21 000 Lt sumą panaudojo bendro turto sukūrimui. Atsakovas šią aplinkybę irgi iš dalies pripažino, nurodydamas, kad jam buvo perduota ieškovės 10 000 Lt asmeninių lėšų. Nors atsakovas nurodo, kad šios lėšos 21 000 Lt buvo priteistos iš jo, tačiau teismo sprendime tai neatsispindi.
Šioje dalyje teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu ir nepripažįsta šios turto dalies –žemės sklypo atsakovo asmenine nuosavybe, šioje dalyje keičia teismo sprendimą, sutikdama su apeliantės-ieškovės argumentais.
Taigi iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių dalintinas turtas, kurio vertė sprendimo priėmimo metu buvo 362 350 Lt vertės 82 proc.statybos baigtumo gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini),154 000 Lt vertės ir 205 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini).Taip pat šalys nurodo dalintinus kilnojamus daiktus 900 Lt vertės automobilį Fiat Uno, 700 Lt šaldytuvas Ardo Premimium ir 1750 Lt vertės televizorių Bravia LCD .Nors atsakovas televizorių vertina 2000 Lt, tačiau atsižvelgiant į jo įgijimo metus, į jo nusidėvėjimą, pripažintina teismo nustatytą vertę 1750 Lt tinkama, protinga verte.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl asmeninės nuosavybės dalies dydžio nustatymo nekilnojamame turte, dėl statybinių medžiagų gyvenamajam namui panaudojimo, statybos dalies nustatymo, teigdamas, kad teismas neteisingai nustatė šią dalį. Atsakovas procesiniuose dokumentuose keitė savo poziciją, nurodydamas įvairias asmeninio turto bendrame turte nuosavybės dalis, prašydamas priteisti iš ieškovės įvairaus dydžio kompensaciją, įrodinėdamas šias aplinkybes teikė tik asmeninius paskaičiavimus. Atsakovas teigia, kad jų valdomas nekilnojamas turtas tarp šalių turi būti dalijamas nelygiomis dalimis, vėliau, kad turi būti kompensuojama jo prarasta nuosavybės dalis, pastoviai tikslino priešieškinio reikalavimus . 2012-04-17 priešieškinyje (1 t., 175-178,189-190 b. l. ) prašė pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 78 procentus, o ieškovei į 22 procentus bendrosios jungtinės nuosavybės , priteisti nekilnojamąjį turtą pagal šalių pageidavimus, o taip pat atitinkamai padalinti kilnojamąjį turtą bei priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją 66 747,47 Lt už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį. Vėliau tikslindamas reikalavimus prašė priteisti 102 788,61 Lt kompensaciją, apeliaciniu skundu prašo priteisti 81 209,82 Lt kompensaciją.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas , kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai(CPK 178 str.,382 straipsnio 4 punktas).Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios šalys, išskyrus atvejus, kai teismas , turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus(CPK 376 str.1 dalis)
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimo padalinti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų.
Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė išrašus iš Nekilnojamo turto registro, taip pat kelias kvalifikuotų nekilnojamo turto vertintojų sudarytas vertinimo ataskaitas. Pateikus vertinimo ataskaitas, tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamo turto vertės, tik kilo ginčas dėl asmeninio atsakovo indėlio į gyvenamojo namo statybą, dėl žemės sklypo pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe..
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki santuokos pradėjo statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu jo statybos darbų baigtumas 82 procentai. L. S. firmos „Inžinierinės konstrukcijos“ nekilnojamo turto vertės nustatymo ataskaitoje pateikta namo rinkos vertė 130 000 Lt, žemės sklypo vertė 24 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė jo asmeninės nuosavybės dalį bendrame turte, įvertinant jo asmeninių lėšų indėlį šio namo statyboje. Teismas nustatė, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai, kad atsakovas iki santuokos pradžios, t.y. iki 1988-03-26 d. buvo įgijęs dalį statybinių medžiagų namo statybai. Atsakovas nurodo, kad teismas pripažindamas jo asmenine nuosavybe užskaitė tik tas lėšas, kurios buvo įdėtos ir panaudotos iki 1988-03-26 d. statyboje statant gyvenamąjį namą, o kitas lėšas, nors jos ir buvo įgytos iki santuokos, panaudotos I aukšto bei mansardos statybai jau nebebuvo priskaičiuotos ir pripažintos atsakovo asmenine nuosavybe, nors teismui buvo pateikti visi dokumentai. Teismas pripažino atsakovo asmeninės nuosavybės dalimi, statant namą, pamatų ir cokolinio aukšto su perdengimu vertę, kurią nustatė remdamasis VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktu įvertinimu, t.y. 29 900 Lt arba 23 proc. nuo visos namo vertės.
Nors atsakovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo jo įdėta asmeninio turto dalis name yra 72 proc, o ieškovės 28 proc., tačiau sudarant santuoką atsakovas neužfiksavo, kokio dydžio asmeninė nuosavybė yra įdedama į namo statybą, nepateikė teismui ir atliktų darbų aktų, kurie leistų patikrinti atsakovo įgytų ir panaudotų statybinių medžiagų kiekius, atliktų darbų apimtis bei juos vertinti. Be to pažymėtina, kad šios medžiagos buvo įgytos 1987 metais, dalis jų sunaudota statybai iki 1988-03-26. Taigi ieškovas neteikė jokių įrodymų apie šių medžiagų panaudojimą statyboje, jų vertę ir kokią vertę sudaro šis asmeninis turtas, nes jos buvo panaudotas statyboje beveik prieš 26 metus. Be to atsakovas nepateikė įrodymų, ar visos šios medžiagos yra sunaudotos ir kurios yra nepanaudotos statyboje, kokią procentinę išraišką tai sudarė. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad atsakovė neprisidėjo savo lėšomis prie gyvenamojo namo statybos, nes pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovė įnešė 22 000 Lt lėšų (1t., 166 b. l.).Vėliau atsakovas pripažino, kad po ieškovės asmeninio buto pardavimo ieškovė jam perdavė 10 000 Lt. bylos nagrinėjimo metu teikia nevienareikšmius paaiškinimus. Tačiau priešingai ieškovė neprašė pripažinti asmenine nuosavybe jos lėšų, įdėtų į namo statybą, į santuokinio turto sukūrimą. Taigi pripažintina, kad abi šalys ir piniginiais įnašais prisidėjo prie namo statybos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis. Taip pat CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įrodinėdamas atsakovas teikia subjektyvius aiškinimus, subjektyvius paskaičiavimus, kuriais teismas negali remtis. Apeliaciniame skunde apeliantas vėl tikslina savo reikalavimus, nurodo kitokio dydžio priteistiną piniginę kompensaciją iš ieškovės, teikia teismui patikslintas lokalines sąmatas. Jas teikdamas, atsakovas nenurodo, kodėl šie įrodymai nebuvo teikiami anksčiau. Priešingai, bylos nagrinėjimas užtruko dėl šalių kaltės, jiems tikslinant savo reikalavimus bei dėl turto vertinimo. Teismas sudarė galimybę ir siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus dėl turto vertės, tame tarpe ir dėl asmeninio atsakovo indėlio, tačiau proceso metu atsakovas, nors ir atstovaujamas profesionalaus teisininko, nebuvo aktyvus, rėmėsi tik subjektyviais įrodymais, apskaičiavimais, kuriuos keičia kiekvieną posėdį arba tikslindamas savo reikalavimus dėl asmeninio turto dalies, remiasi savo ruoštomis sąmatomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas nepaaiškino, kodėl patikslino lokalines sąmatas- ar atrado naujus rašytinius įrodymus, ar pakito statybinių medžiagų kaina ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau pačioje bylos pradžioje su pirminiu priešieškiniu atsakovas pateikė iki santuokos įgytų statybinių medžiagų rašytinius įrodymus. Daugiau naujų įrodymų bylos eigoje atsakovas nepateikinėjo. Apelianto naujai pateikta turto paskaičiavimo lentelė, sąmata nevertinta nei pirmosios instancijos teismo, nei ieškovės. Atsakovas apeliaciniu skundu nenurodo, kas jam trukdė anksčiau pateikti kitus patikslintus paskaičiavimus. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas atsisako vertinti šiuos apeliacinio skundo priedus(CPK 314 str.).Taip pat pažymėtina, kad teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas namo statybą vertina žymiai daugiau nei jos vertė nurodoma jo paties iniciatyva užsakyto turto vertinimo ataskaitoje, kur gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 130 000 Lt, o su žemės sklypu 154 000 Lt(1t.60 b. l.). Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia namo vertę 248 715,07 Lt(4 t.,b.l28-29).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovo asmeninių lėšų buvo įrengtai pamatai su perdengimu, kurių vertė, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, nusidėvėjimą, sudaro 29 900 Lt, ką teismas minusavo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balanso. Nors atsakovas nesutiko su šiuo vertinimu, tačiau kitų objektyvių nuginčijančių įrodymų be savo paskaičiavimų, jo paties sudarytų sąmatų nepateikė. Nesutikdamas su ieškovės iniciatyva pareikalauto bei teismo iniciatyva paskirto atsakovo įdėto asmeninio turto vertinimu, apeliantas teikia tik savo subjektyvius vertinimus, aiškinimus.
Vertinimą atliko profesionalūs turto vertintojai, dalyvaujant statybos specialistui, apskaičiuojant vertę, rėmėsi L. S. firmos „Inžinierinės konsultacijos“ nustatyta turto verte 130 000 Lt., taikydami išlaidų(kaštų) bei lyginamojo metodų derinius, nes namo rinkos vertė šiuo metu yra daugiau nei 2 kartus mažesnė nei atkūriamoji vertė 314 935 Lt, o medžiagų kaina yra beveik lygi namo rinkos vertei. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo atliktu vertinimu, kadangi yra pateikta aprašomoji, tiriamoji dalis, pateikti paskaičiavimai, objektas apžiūrėtas, atlikta analizė. Tai, kad atsakovas nedalyvavo, vertinant šį objektą, vertinimui neturi reikšmės. Nors atsakovas nesutinka su vertinimo rezultatais, tačiau kolegija pripažįsta juos esant iš dalies pagrįstais. Vertintojų nurodyta asmeninio turto dalies procentinė išraiška 23 procentai nuo visos namo vertės, nustatytos pagal turto vertintojo L. S. pateiktą vertinimą, su kuo sutiktina tik iš dalies Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į vertintojo pateiktas sąmatas Nr,1 ir Nr.3 ir išvedus procentinę cokolinio aukšto dalį viso namo statybos dalyje, ji sudarytų 35,50 procentų, pinigine išraiška, skaičiuojant nuo 130 000 t namo vertės. Nustatant atsakovo įdėto asmeninio turto dalį, atsižvelgtina į tai, kad pati ieškovė procesiniuose dokumentuose, teisme pripažino, jog atsakovo indėlis į turtą buvo didesnis. Vertintojai negalėjo nustatyti statybinių medžiagų panaudojimo likusioje namo dalyje nei pinigine, nei procentine verte, šias aplinkybes nurodė vertinimo ataskaitoje. Neesant galimybės tiksliai nustatyti asmeninio indėlio vertę, įvertinti virš namo perdengimo įdėtų medžiagų vertę, kiekį bei įvertinus tai, kad atsakovas neteikė kitų objektyvių įrodymų, įvertinus vertintojų ataskaitos duomenis, pripažintina, kad teisinga būtų vertinti atsakovo asmeninių lėšų indėlį 40 procentų į namo vertę, kas sudarytų 52 000 Lt. Ši dalis namo statyboje pripažintina atsakovo asmeniniu indėliu. Šis procentas yra didesnis nei atsakovo pateikti įrodymai iš Registrų centro apie asmeninį atsakovo indėlį, jo procentą, kuris nurodytas 12 procentų pastato(2 t.,174 b. l.). Vertinant panaudotas medžiagas, buvo atsižvelgta ne į jų įsigijimo kainą, o į jų vertę visoje namo vertėje, nes jos sudaro su vertinamu objektu vieną bendrą visumą ir nepakeitus jų savybių išimti, demontuoti medžiagų negalima. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl jų vertės priteisimo, t.y. jų įsigijimo vertės pripažinimo asmenine nuosavybe. Be to atsižvelgtina, kad šios medžiagos buvo įgytos, sumontuotos beveik prieš 26 metus, jas įjungus į nekilnojamąjį daiktą, pakito jų vertė. Prijungdamas asmeninę nuosavybę, atsakovas turėjo įvertinti tai, kad jos vertė gali pakisti, sumažėti. Nustatant galutinę kompensacijos sumą, atsižvelgtina į tai, jog investuodami savo asmenines lėšas, abu sutuoktiniai prisiima bendro turto vertės pasikeitimo riziką(sumažėjimą).
Apeliantas pakartotinai kelia klausimą dėl statybinės įrangos-laiptų pakopų, statybinių medžiagų kompensavimo, įgytų po santuokos sudarymo, bei šildymo katilo kompensacijos priteisimo. Sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad daliai kilnojamų daiktų susijungus su nekilnojamu daiktu, jie prarado individualius požymius ir tapo namo ar buto, kaip nekilnojamojo daikto dalimi. Šildymo katilas, šalims gyvenant atskirai, šiuo metu ieškovės yra pakeistas kitu katilu, kaip susidėvėjęs. Be to jis yra šildymo sistemos dalis. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir dėl statybinių medžiagų, likusių name priteisimo, atsižvelgiant į ieškovės byloje pateiktą šių medžiagų vertinimą (2t., 135-139 b. l.). Antstolio apžiūros protokole šios medžiagos fiksuojamos kaip praradusios prekinę vertę, didžioji dalis medžiagų nebetinkamų naudoti (2t., 135 b. l.).Įrodymus apie šių medžiagų buvimą, jų kiekį ir vertę turėjo pateikti atsakovas(CPK 178 str.). Į dalijamo santuokinio bendro turto balansą gali būti įtraukiami tik realiai egzistuojantis abiems ar vienam iš sutuoktinių priklausantis nuosavybės teise turtas. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad toks turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalinti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Apeliantas nepagrįstai mano, kad tokius įrodymus šiuo atveju turėjo teikti ieškovė. Kadangi atsakovas tokių įrodymų apie realiai egzistuojančias statybines medžiagas nepateikė, tik rėmėsi savo paaiškinimais, savo paties sudarytu sąrašu, t.y. neįrodė šių aplinkybių, todėl šių medžiagų vertė negalėjo būti priteista ar nurodyta jų vertė teismo sprendime, nekonkretizuojant medžiagų kiekio, asortimento. Ieškovei sutinkant jas grąžinti, ieškovė buvo įpareigota jas perduoti atsakovui. Nevykdant teismo sprendimo, ieškovei atsiranda atsakomybė už sprendimo nevykdymą.
Dėl buto nuosavybės, asmeninio atsakovo indėlio
Šalys neginčijo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 205 000,00 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad buto vertė sukurta beveik vien jo darbu, jo ir jo tėvo lėšomis ar gautomis dovanai statybinėmis medžiagomis. Ginčo butas buvo įgytas šalims, gyvenant santuokoje 2006-01-09 už 84 500 Lt, kainos dalis 54 500 Lt buvo mokama iš kredito lėšų(1 t.,16-17,157-160 b. l.).Nors atsakovas nurodo, kad tuo metu jis dirbo Vilniuje, tačiau butas buvo įgytas abiejų sutuoktinių nuosavybėn, įregistruotas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė(CK 3.88 str.1d.1p.)(1t., 16-17 b. l.).Nors atsakovas nurodo, kad šis butas buvo išpirktas iš dalies atsakovo tėvo pinigais 39 100,80 Lt pagal mokėjimo dokumentus(1 t., 90-93b.l.), tačiau šiuose dokumentuose nurodomas tik kai kurių kredito įmokų sumokėjimas už atsakovą, mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, bet ne iš atsakovo tėvo sąskaitos, todėl nepatvirtina nurodytos aplinkybės dėl sumokėjimo iš tėvo lėšų. Byloje pateiktos taupomosios knygelės nepatvirtina, kad atsakovo tėvas būtų turėjęs nurodyto dydžio santaupas. Pats atsakovas byloje yra patvirtinęs, kad jis tėvui iš ieškovės perduotų pinigų, šiai pardavus butą, grąžino tėvui 6 000 Lt skolą. Atsakovo tėvas K. A. iki savo mirties nereiškė jokių kreditorinių reikalavimų, byloje taip pat nėra įrodymų, kad šios sumos buvo skirtos (padovanotos) vien ieškovui. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės už duris 5100 Lt šiam butui, kadangi byloje nėra įrodymų apie jų padovanojimą atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas dėl kredito palūkanų iš ieškovės priteisimo, nes šalių santuokos metu gautos pajamos iš jų veiklos yra laikytinos bendru sutuoktinių turtu(CK 3.88 str.1 d. 5 p.), todėl ir paskolos yra grąžintinos iš bendro sutuoktinių turto. Prievolės , susijusios su turto išlaikymu, bendro turto išlaikymu yra priskiriamos bendroms sutuoktinių prievolėms ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto(CK 3.109 str.), todėl atsakovas neteisus, reikalaudamas priteisti iš ieškovės buto, esančio Vilniaus mieste, išlaikymo mokesčius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė taip pat dirbo, gaudavo pajamų, ir savo lėšomis prisidėjo prie santuokinio turto gausinimo, išlaikymo (1 t., 137-141 b. l.). Šiuo atveju nėra svarbu, kokio dydžio buvo kiekvieno iš sutuoktinio pajamos, nevertinama, ar vienas iš sutuoktinių uždirbo mažiau, ar daugiau. Be to kaip matyti iš šalių paaiškinimų ieškovė ne tik dirbo gaudavo pajamas, bet ir rūpinosi namų ūkio, vaiko priežiūra.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 str. 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įstatymas preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis(CK 3.117 str.1 d.). Nukrypti nuo lygių dalių teismui leidžiama tik esant civilinio įstatymo numatytais atvejais(CK 3.123 straipsnyje nurodytais atvejais. Tokių atvejų nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, todėl pagrįstai pripažino, kad turtas tarp šalių yra dalinamas lygiomis dalimis ir natūra pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies taisykles, kuri numato, kad didesnę ,nei priklauso turto dalį gavęs sutuoktinis privalo išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Kompensacijos dydis turi būti toks, kad kompensaciją išmokėjusio ir ją gavusio sutuoktinio dalys taptų lygiomis. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė , įsigyti buvo panaudotos ne tik bendros, bet ir asmeninės atsakovo lėšos (CK 3.98 str.).
Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai paskaičiavo atsakovui tenkančios piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo D. A. asmeninio turto dalis bendrame santuokiniame turte sudaro 52 000 Lt. Sutinkamai su SŠK 22 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatoms, galiojusioms daikto kūrimo metu, bei bylos nagrinėjimo metu galiojančioms Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1 d. nuostatoms sutuoktiniui, kurio asmeninis turtas prijungtas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, prijungto turto vertę turi teisę gauti kompensuojant piniginėmis lėšomis iš bendro turto. Tokiu būdu teismui įvertinus jo asmeninį indėlį 40 proc. nuo bendros šiuo metu nustatytos namo vertės, jam turi būti kompensuojama to turto vertė pinigais. Dėl namo ir žemės sklypo priskyrimo natūra ieškovei ginčo tarp šalių nėra, taip pat nėra ir ginčo dėl namo ir žemės sklypo vertės. Dalintino tarp šalių turto vertė 362 350 Lt(gyv. namas 130 000 Lt vertės su žemės sklypu 24 000 Lt vertės, kuriame yra atsakovo asmeninio turto dalis 52 000Lt,205 000 Lt vertės butas bei kilnojami daiktai 3350 Lt vertės), todėl iš bendro dalintino turto minusuotina 52 000Lt(362 0350 Lt-52 000 Lt), apskaičiuotina kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis (310350:2), kuri yra 155175 Lt . Atsakovas, atsižvelgiant į jo asmeninių lėšų panaudojimą turėtų gauti turto 207 175 Lt sumai. Padalijus turtą, ieškovė gavo turto už 156 450 Lt , o atsakovas gavo žymiai vertesnį pinigine išraiška turtą už 205900 Lt. Kadangi jis gavo turto mažiau nei turėjo gauti 1275 Litais, ši kompensacijos suma priteistina iš ieškovės.
Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas sutinkamai su LR CK 3.118 straipsnio reikalavimais sudarė netikslų sutuoktinių turto balansą, nes netiksliai nustatė bendro turto masę pinigine išraiška ir asmeninio turto, įdėto į nekilnojamojo turto vertę, dėl ko netiksliai apskaičiavo kompensaciją. Be to nustatytas ir kitas asmeninio indėlio dydis. Šiose dalyse teismo sprendimas keistinas iš dalies.
Kitoje sprendimo dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kitų apelianto argumentų, jų nebekartoja.
Nesutiktina su apeliantės-ieškovės argumentacija dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo byloje. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos A. T. 2010-09-28 nutartimi civilinėje Nr.3K-3-362/2010 .
Apeliantė nepagrįstai mano, kad santuokinio turto padalijimas yra neturtinis reikalavimas, nes juo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę ir kad šis ginčas turi būti apmokestinamas 144 Lt žyminiu mokesčiu kaip neturtinis ginčas, o jei reikalaujama papildomos naudos, tai apmokestinama CPK 80str.1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju ši Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis netaikytina, nes teismas sprendė turto tarp buvusių sutuoktinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atidalijimas iš turto, kurio teisinis režimas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigęs (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Taigi apeliantės nurodyta nutartis – ne precedentas, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę
Žyminio mokesčio mokėjimo klausimu bylose dėl santuokinio turto padalinimo kasacinis teismas pasisakė 2012 sausio 18d. išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje civ. byloje Nr.3K-7-111/2012. Kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys, todėl ieškovės argumentas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, atmestinas, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadas, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto normą aiškinant sisteminiu būdu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma darytina išvada, kad tuo atveju, kai sutuoktinis reiškia reikalavimą (ieškinį, priešieškinį) padalyti turtą, yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl žyminio mokesčio skaičiavimo už santuokinio turto padalijimą kaip neturtinio reikalavimo.
Atsakovas nurodo, kad jis patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei nurodė teismas. Bylos duomenimis šalys patyrė išlaidas dėl atstovavimo, turto vertinimo, žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. atsakovas patyrė šias išlaidas: žyminis mokestis 600Lt, kurio kita dalis atidėta iki sprendimo priėmimo(1t.,58,123b.l.), atstovavimo išlaidos 1950 Lt(950+250+500+250)(1t.63,194,2t.,9,124 b.l.), turto vertinimo išlaidos 699,30 Lt(1t.63,65 b. l.) viso be žyminio mokesčio atsakovas patyrė 2649,30 Lt. Nors atsakovas nurodo didesnes išlaidas, tačiau kai kurios iš jų kartojasi(pvz.. advokato išlaidos 950 Lt pateiktos 2 kartus pagal tą patį apmokėjimo dokumentą). Ieškovė patyrė išlaidas:300 Lt žyminis mokestis, kurio kita dalis buvo atidėta iki sprendimo priėmimo(1t.,6,47 b. l.), registro įmonės paslaugos 181,50 Lt(1t.,3437 b.l.),už vertintojo konsultaciją 250 Lt(2t.,143 b. l.),už vertinimą 2000 Lt(3t.,47,81-84b.l.,) advokato išlaidos 700 Lt(1 t.199 b. l.).Be žyminio mokesčio ieškovė patyrė 3131,50 Lt. Nors teismas nenurodė visų išlaidų detalaus paskaičiavimo, tačiau jis pakankamai motyvuotai argumentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Iš argumentacijos matyti, kad teismas įvertino atsakovo procesinį elgesį byloje ir nors atsakovo atstovavimo išlaidos byloje yra didesnės, netaikė jų atlyginimo proporcingumo principo, jas paliko šalims (CPK 93 str.4 d.).Teismas paskirstė tarp šalių turto vertinimo išlaidas, priteisiant ieškovei išlaidų skirtumo dalį 740,38 Lt(2331-850,25:2). Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo motyvacija ir palieka teismo sprendimą nepakeistą šioje dalyje.
Atsižvelgiant į teismo sprendimo pakeitimą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, yra perskaičiuotinas šalių mokėtinas žyminis mokestis(CPK 80 str.1 d.)., kuris skaičiuotinas nuo priteistų sumų, t.y. ieškovės mokėtinas žyminio mokesčio dydis 4104 Lt+144 Lt (156450-1275),viso 4248, iš kurių sumokėta 300 Lt. Todėl iš jos priteistina likusi nesumokėta dalis 3948 Lt. Ieškovui priklausantis sumokėti žyminis mokestis 5144+144(205 900+1 275), viso 5288 Lt. Kadangi atsakovas sumokėjo 600 Lt, todėl iš jo priteistina 4688 Lt žyminio mokesčio nepriemokos. Moesčio mokėjimas valstybei jam išdėstytinas ilgesnaim terminui, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Ieškovė ginčijo 30 900 Lt sumą, turėjo sumokėti 927 Lt žyminio mokesčio, iš kurių sumokėta 200Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovei tenkanti turto dalis liko panaši kaip ir priteista I pirmosios instancijos teismo, todėl pripažintina, kad ieškovė yra apmokėjusi reikiamo dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas ginčijo teismo sprendimą tiek dėl santuokos nutraukimo(144 Lt žyminio mokesčio dydis), tiek dėl kompensacijos priteisimo dėl 25 084,82 Lt dydžio, sumokėjo 753 Lt .Nors yra nustatyta žyminio mokesčio nepriemoka, likusi suma nepriteistina.
Kadangi šiuo atveju šalys turėjo beveik panašaus dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje(ieškovė 1250 Lt), atsakovas 600Lt(4t., 8,27,68,95b.l.) jos paliktinos šalims, išskyrus ieškovės patirtas išlaidas dėl papildomo atsiliepimo į papildomą atsakovo apeliacinį skundą ruošimo. Kadangi procesas šioje dalyje nutrauktinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 250 Lt išlaidos apeliacinėje instancijoje.
Priteisus nedidelės vertės kompensaciją iš ieškovės, naikinta teismo sprendimo dalis dėl jos sumokėjimo atidėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nėra didelės, jų paskaičiavimo byloje nėra pateikta. Jos turėtų būti priteistinos iš abiejų šalių. Kadangi teismo sprendime nurodytas jų dydis yra 18,05 Lt, jų priteistina iš šalių dalis nesiekia Teisingumo ministro įsakyme nurodyto minimalaus dydžio, jos nepriteistinos ir sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl atsakovo D. A. papildomo apeliacinio skundo, pateikto 2013 gruodžio 12 d.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 spalio 10 d. sprendimą pakeisti iš dalies dėl kompensacijos, jos išmokėjimo atidėjimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei panaikinti sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui.
Sumažinti priteistą atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. A. (a/k (duomenys neskelbtini) nuo 56 125,00 iki 1275,00 Lt (iki vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių litų) piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.
Panaikinti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės D. A. turtui ir dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš D. A..
Priteistą iš ieškovės D. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 929,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus sumažinti iki 3948 Lt(iki trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų), įpareigojant ieškovę šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius po 658 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Priteistą į valstybės biudžetą iš atsakovo D. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 584,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus padidinti iki 4688 Lt(iki keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų), įpareigojant atsakovą šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per dvyliką mėnesių390,66 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo D. A. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų)bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.