Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Dėl ginčo esmės.

Ieškovė su atsakovu D. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. A., kuris jau yra pilnametis. Santuokos nutraukimo metu nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi.

Ieškovė siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru susitarimu. Atsakovas sutiktų, jei tik ieškovė atsisakytų pretenzijų į savo dalį bendrame turte, nes pagal atsakovo motyvus - ieškovei niekas nepriklauso. Su tokiomis sąlygomis ieškovė nesutinko. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė CK 3.60 str. 3 d. 2 ir 3 p., reikalavimus. Būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio - nebuvimo su šeima, psichologinio smurto naudojimo jų ryšiai nutrūko. Anot ieškovės toks atsakovo elgesys įrodo, kad jis neketina pakeisti požiūrio į šeimą, todėl tolimesnis gyvenimas kartu neįmanomas. Ieškovė mano, kad santuokos išsaugoti nėra galimybės, duoti terminą susitaikymui nebėra prasmės. Teigė, jog yra visos aplinkybės įrodančios atsakovo D. A. netinkamą elgesį šeimoje, todėl ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

1994-07-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu išsipirko 0.0620 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 38 300 litų. Minėtame žemės sklype yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 184 000,00 litų su priklausiniais - kiemo statiniais - tvora, šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 1 500 litų. Namo baigtumas sudaro 82%. Tačiau vidutinė rinkos vertė atitinka namo baigtumo ir įrengimo vertę.

Santuokoje įgijo šias transporto priemones:

- 2005-10-22 pirktas automobilis Fiat, Uno, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. laidos, kurio vidutinė rinkos vertė 1 000 litų

- 2006-11-04 pirktas automobilis Fiat, Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos, kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 litų. Automobiliai įregistruoti atsakovo vardu.

- 2005-04-16 buvome įsigiję automobilį N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovo vardu.

Iš viso su atsakovu bendrai ieškovė santuokoje įgijo turto už 310 200,00 litų.

Atsakovui 1998-04-30 buvo padovanota 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės į 500/1001 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 198/790 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 127/510 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 7373- 0007-0036), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino, kad šis turtas D. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tarp jų nedalijamas.

CK 3.82 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Ieškovė su atsakovu D. A. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas šeimos turto režimas. CK 3.117 str. 1 dalis preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Nustačius kiekvieno iš jų dalis, yra galimybė konkretų turtą padalyti natūra, kadangi turtas yra dalus. Dėl to ieškovė teismo iš pradžių prašė teismo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 83 400,00 litų vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui D. A. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 38 300 litų vertės 0,0620 ha ploto žemės sklypą su 184 000,00 litų vertės gyvenamuoju namu ir 1 500 litų vertės priklausiniais - kiemo statiniais - tvora, šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl teigė, jog natūra padalinti automobilius nėra pagrindo, nes automobilio priežiūra jai sukeltų nereikalingas išlaidas. Dėl to automobilius – 1 000 litų vertės Fiat Uno, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 000 litų vertės Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti atsakovui. Nurodė, kad automobilio N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jie neturi, nes jis yra pavogtas. Duomenų apie jo paiešką ieškovė neturi. Visus atsakymus iš policijos turi atsakovas, todėl teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie šio automobilio paiešką. Nurodė, kad ieškovė nepretenduoja į šį automobilį. Kadangi santuokos nutraukimo metu šio automobilio nėra, todėl neprašo jo dalinti.

Už atsakovui D. A. tenkančią didesnę turto dalį ieškovė prašė teismo priteisti jai 20 000 litų piniginę kompensaciją.

Teigė, jog toks turto padalijimo būdas neprieštarauja jos ir atsakovo interesams. Dalinti turtą po 1/2 dalį ieškovė nepageidauja, kadangi atsakovas ją įžeidinėja, žemina, neprisideda prie bendro turto išlaikymo, todėl bendras jų gyvenimas tame pačiame name ar bute po santuokos nutraukimo būtų neįmanomas ir pažeistų jos interesus.

Dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, gali save patys išlaikyti. Todėl prašė teismo išlaikymo vienam iš kito nepriteisti.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Ieškovė nurodė, kad asmeniškai kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie santuokos nutraukimo bylą, neturi. Ieškovei nežinoma ar kreditorinių įsipareigojimų turi atsakovas D. A. VĮ Registrų centro pažymėjimuose yra įrašas, jog įregistruota hipoteka. Tačiau ieškovės žiniomis paskola bankui sumokėta ir kreditorinių įsipareigojimų bankui nėra.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė jai palikti santuokoje turėtą pavardę - „A.“.

Ieškovė teismui pateikė 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą ir prašė teismo, vadovaujantis CPK 84 str., atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

6. Priteisti ieškovei D. A. viso turto už 155 700,00 Lt. Atsakovui D. A. priteisti turto už 205 900,00 Lt. Iš atsakovo D. A., už jam tenkančią didesnę turto dalį, ieškovei Da. A. priteisti 15 000,00 (penkiolikos tūkstančių) litų piniginę kompensaciją.

7. Nurodė, kad kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimo bylą, ieškovė neturi.

8. Priteisti iš atsakovo D. A. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus ir atsikirtimus į atsakovo priešinio ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytojas M. A. parodė teismui, kad yra sutuoktinių sūnus ir nurodė, kad santykiai tarp tėvų iš pradžių buvo neblogi. Jis nenorėjo kištis į jų santykius. Tačiau motina stengdavosi nusileisti tėvui. Nurodė, kad tėvų gyvenamas namas nėra iki šiol įrengtas. Teigė, kad motina tvarkydavo namo aplinką. Tėvas pastaruoju metu ne dažnai lankosi name.

- Liudytojas V. L. parodė teismui, kad yra ieškovės brolis ir nurodė, jog dar iki sesers vestuvių kasė būsimo šalių gyvenamojo namo pamatus pas atsakovą. Dirbo ten du ar tris kartus, nes sesuo prašė padėti. Tuo metu matė žemės sklype plytas, smėlį, lentas. Tada jie dirbo kartu su draugu. Teigė, kad atsakovo sunkus charakteris, jis esąs labai pavydus. Dėl to sesuo tapo uždara, jis pats su svainiu nebendrauja. Nurodė, kad sesuo po vestuvių pardavė butą, kadangi norėjo prisidėti pinigais prie gyvenamojo namo statybos. Žino, jog sesers ir svainio namas iki šiol nėra įrengtas. Teigė, kad sesuo su vyru vertėsi ir prekyba, tačiau neilgai.

- Liudytojas S. K. parodė teismui, jog ieškovė buvo geriausia jo žmonos draugė. Su atsakovu jis irgi palaikė santykius, kadangi buvo įkūrę bendrą firmą. Parodė, kad 1989 metais dirbo pas A. Nurodė, kad atsakovas jį išmokė kai kurių statybos darbų. Prisiminė, kad 1989 metais sutuoktinių name (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengtas tik rūsys. Jis nežino iš kokių pinigų jie statėsi namą.

Vėliau ieškovė pateikė teismui papildomus procesinius dokumentus, kuriais tikslino savo reikalavimus ir keitė atsikirtimus į atsakovo pateiktus procesinius dokumentus.

Ieškovė procesiniame dokumente teigė, kad iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turėjo kooperatinį butą, kurį jai padovanojo motina. 1996-12-20 ji butą pardavė už 21 000 litų, kurių dalį perdavė atsakovui statybinių medžiagų pirkimui namo statybai, dalį panaudojau šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovė papildomai nurodė, kad automobilio Fiat, Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2 000 litų, o televizoriaus SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, dabartinė vertė šiai dienai tėra 1 500 litų. Taip pat šaldytuvo, kuris pirktas apie 2005 m. už 1 000 Lt, vertė šiai dienai yra 500 litų. Galiausiai ieškovė nurodė, kad jai iš atsakovo priteistina 14 950 Lt piniginė kompensacija.

Atsakovas iš pradžių pateikė į bylą atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, o vėliau priešinį ieškinį, kurį grindė šiais reikalavimais:

Atsakovas nurodė, kad su ieškovės ieškiniu jis sutinka iš dalies, o kadangi ieškovės reikalavimai pažeidžia atsakovo interesus, todėl jis pareiškė pagal priešieškinį šiuos reikalavimus.

Dėl ginčo esmės.

Atsakovas mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės Da. A. kaltės. Jis su ieškove, santuokoje pragyveno dvidešimt penkerius metus. Nesutarimai tarp jų prasidėjo seniai ir vis dėl tos pačios priežasties, t.y. dėl gyvenamojo namo įrengimo. Teigė, jog beveik per visą santuokos laikotarpį 25 metus, visas šeimos išlaidas jis dengė iš savo uždirbtų pajamų, t.y. pirkdavo maistą, mokėjo visus mokesčius, susijusius su namo išlaikymu ir t. t.

Taip pat nuo 2006 metų mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymu.

Atsakovas 2009 m. spalio 1 d. neteko darbo, nes buvo baigtas statyti paskutinis pagal rangos sutartį objektas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo statybos techninės priežiūros vadovu. Kadangi įmonė nebeturėjo užsakymų, ji panaikino atsakovo etatą ir atleido jį iš darbo. Jo sutuoktinė nuo to laiko pradėjo jį žeminti, nepadėjo jam materialiai, o tenkino tik savo poreikius. Tai truko iki 2010 metų lapkričio 1 d. Tokiu būdu visus metus atsakovas gyveno iš savo tėvo pensijos. Iš sutuoktinės girdėjo tik priekaištus, kad neranda darbo, neįrenginėja jų gyvenamojo namo ir pan. Sutuoktinė jo visiškai nepalaikė ne tik materialai, bet ir psichologiškai, netgi atvirkščiai, jis buvo nuolat žeminamas tarpusavio barnių metu. 2009 metais vasarą Kaune mirė jo žmonos sesers vyras. Ta intencija, kad guosti savo seserį, ji išvykdavo pas ją į Kauną kas antrą savaitgalį bei per visas Didžiąsias metų šventes. Ne gana to ji per tą laikotarpį sugebėjo su savo seserimi nuvažiuoti į Graikiją ir į Turkiją, o 2011 metais į Kroatiją. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo sutuoktinė kur eidavo ar važiuodavo niekada jam apie tai nepranešdavo, neinformuodavo kada grįš. Kartą ją sutiko išeinančią tarpduryje su lagaminais ir paklausė kur važiuoji ? Į tai ji jam nieko neatsakė ir aiškiai ignoruodama jį išvyko visai savaitei nežinia kur. Po tokio jos elgesio atsakovas pasijuto visiškai paliktas žmonos, pažemintas ir nereikalingas. Atsakovas tvirtina, jog visą jų vedybinį gyvenimą sutuoktinė juo visiškai nesirūpino, jie valgė atskirai. Ji nuolat grasino skyrybomis, vėlgi priekaištaudama, kad jis neturi darbo, nors jo sveikata per pastarąjį laikotarpį buvo smarkiai pablogėjusi, o pagal jo profesiją, prasidėjus ekonominei krizei, darbų nebuvo. Artėjo 2010 metų žiema. Kadangi atsakovas neturėjo darbo ir pajamų, todėl, kad išvengtų nuolatinių žmonos priekaištų ir barnių (po kurių jam labai skaudėdavo galvą), o be to jo tėvui, K. A., dėl jo pasunkėjusios sveikatos būklės buvo reikalinga pagalba, atsakovas 2010 m. spalio mėnesį išėjo gyventi pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas. Kadangi jį su tėvu siejo labai stiprus ryšys, jis sunkiai išgyveno ne tik jo netektį, bet jį slėgė ir jo komplikuota šeimyninė padėtis.

Ieškovė savo ieškinyje teigė, kad ji siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru susitarimu, o atsakovas sutiko tik su sąlyga, kad ji atsisakytų savo turto dalies. Šis ieškovės teiginys anot atsakovo vėlgi savaip interpretuotas. Visų pirma skirtis atsakovas nenorėjo, o kadangi žmona visą laiką reikalavo skyrybų, atsakovas suprato, kad šeimos išsaugoti nepavyks. Jiems su sutuoktine pradėjus kalbėtis apie galimas skyrybas ir turto pasidalinimą, vėl iškilo nesutarimai, kadangi ji pareikalavo, kad jai turi atitekti butas, esantis Vilniuje, kurį ji pati parduotų po skyrybų. Atsakovas teigė, kad ieškovė turi nuolatinį darbą dviejuose sveikatos įstaigose Šiauliuose ir keltis gyventi į Vilnių nežada. Ieškovės minėto buto nurodyta 83 400 Lt vertė aiškiai parodo jos nesąžiningumą ir ketinimą neteisėtai pasipelnyti. Atsakovas teigė, kad ieškovė puikiai žino, jog buto rinkos vertė yrą mažiausiai du kartus didesnė.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, atsakovas mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės Da. A. kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto.

Atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove įsigijo tokį turtą: gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)u/n (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius u/n (duomenys neskelbtini) ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini).

Be to įsigijo tokias transporto priemones: NISSAN Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos 3 000 Lt vidutinė rinkos vertės. FAT Punto valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė 900 Lt ir FIAT Uno Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, kurios nebeturi nes yra pavogta.

Iš brangesnių buities daiktų įsigijo: Televizorių SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, kurio dabartinė vertė apie 3 000 Lt ir šaldytuvą ARDO Premium, kurio dabartinė vertė apie 700 Lt.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Dėl sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Atsakovas nurodė, kad sklypas jam yra suteiktas 1985 m. lapkričio 4 d. pagal Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 260 už gerą darbą. Leidimas išduotas 1986-10-10. Minėtame sklype atsakovas nusprendė statytis gyvenamąjį namą todėl, tais pačiais, 1986 metais užsakė projektą, kuris buvo atliktas ir 1986-10-04 patvirtintas Šiaulių miesto vyr. architekto.

1987 metais kartu su tėvu K. A. pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. Tuo tikslu už savo ir tėvo asmenines lėšas laikotarpyje nuo 1986-02-07 iki (duomenys neskelbtini) nusipirko namo statybai reikalingas statybines medžiagas, už kurias iš viso sumokėjo 10 254,07 rublių. Namą statė dviese su tėvu ir iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) statybos darbų baigtumas buvo 72%. Nuo (duomenys neskelbtini), t.y. po santuokos sudarymo namo statybos buvo tęsiamos ir pastatyti dar 28 % statinio. Po santuokos nuo (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta medžiagų už 3 988,65 rub.

Tokiu būdu medžiagos, kurios buvo pirktos iki santuokos už 10 254,07 rub. sudaro 72 % namo statybos (sąmata Nr. 1). Medžiagos, kurios buvo pirktos po santuokos ir įgytos santuokos metu už 3 988,65 rub., sudaro 28 % namo statybos (sąmata Nr. 2).

Medžiagos (trinkelės), kurios buvo pirktos už litus santuokos metu, sudaro 1 186,02 Lt (sąmata Nr. 3).

Atsakovas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 11/08-02, kurią atliko L. S. firma „Inžinerinės konsultacijos“ išvadą dėl turto vertės, vertinamo nekilnojamojo turto - namų valdos, kurią sudaro: 0,0620 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir esančios Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2011-08-22) yra: 154 000 Lt.

Todėl, įvertinant tai, kad iki santuokos atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas, jis įsigijo namo statybai reikalingas statybines medžiagas ir pradėjo namo statybą pats savo jėgomis (nes yra profesionalus statybininkas, turintis aukštojo mokslo statybininko diplomą bei didelę statybos darbų atlikimo patirtį), pasitelkęs į pagalbą savo tėvą, dėl to mano, kad laikytina, jog didžioji dalis jo piniginių lėšų ir darbo yra investuota į gyvenamąjį namą, kuris jų skyrybų byloje yra vienas iš ginčo objektų.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei sąmatas, atsakovas mano, kad įvedus proporcinį skaičiavimą, kiek buvo investuota iki santuokos ir po jos sudarymo ir įvertinant, kad šiuo metu gyvenamojo namo, statinių ir sklypo vidutinė rinkos kaina yra 154 000 Lt, mano, kad jam priklausanti namo dalis yra 72 % , o po santuokos investuota 28 % dalis turi būti padalinta tiek jam, tiek ieškovei lygiomis dalimis, t.y. po 14 %. Tokiu būdu atsakovui priklausytų 86 % gyvenamojo namo, o ieškovei 14 %. Pinigine išraiška tai būtų 154 000 X 72 % = 110 880 Lt namo vertės atsakovo dalis, ieškovės dalis pinigine išraiška būtų 154 000 X 14 % = 21 560 Lt.

Kadangi santuokos metu su ieškove už bendras lėšas pirko trinkeles už 1 186,02 Lt (sąmata Nr. 3), laikytina, jog atsakovė investavo 50 % reikalingos sumos, t.y. 593,01 Lt. Tokiu būdu, ieškovei priklausanti piniginė kompensacija už gyvenamąjį namą, statinius ir sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovą būtų 22 153,01 Lt.

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2004 metų balandžio mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus mieste. 2004 metų rugpjūčio 30 d. jis buvo paskirtas statybos techninės priežiūros vadovu bendrovės nuosavų dviejų daugiaaukščių mūrinių gyvenamųjų namų statybai, (duomenys neskelbtini). Už gerą darbą bendrovės generalinis direktorius A. P. leido atsakovui nusipirkti vieną iš 84 name, trečiajame aukšte, esantį 43,72 kv. m ploto butą už savikainą. Todėl buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios vertė - 80 000 Lt. Pagal šią sutartį atsakovas sumokėjo 30 000 Lt avansą. Galutinė buto pirkimo - pardavimo kaina bendru sutarimu buvo pakelta iki 84 500 Lt. Tai buvo kaina be buto apdailos, be vonios įrangos, durų, kurias už gerą darbą jam padovanojo bendrovė, apmokėdama iš įmonės lėšų 5 310 Lt.

Dėl buto kainos. Kadangi ieškovė Da. A. savo ieškinyje teigia, kad aukščiau minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 83 400 Lt, o jos nurodyta buto kaina visiškai neatitinka realios buto vidutinės rinkos kainos, dėl to atsakovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris šį butą įvertino 205 000 Lt.

Į minėtą butą atsakovas iš savo asmeninių lėšų investavo:

1) už dalį paskolos, kurią padengė atsakovo tėvas K. A. - 39 100,80 Lt

2) mokesčiai UAB „Vilniaus energijai“ nuo 2006 m. iki šiol – 2 556,21:2 = 1 278,10 Lt

3) mokesčiai už kitas paslaugas butui nuo 2005 m. iki šiol – 2 561,48:2 = 1 280,74 Lt

Minėto buto įsigijimui buvo gauta 54 5000 Lt paskola, kurią 2006-02-09 suteikė AB bankas „Hansabankas“. Ši paskola grąžinta 2009-09-30.

Be to, buvo gauta iš to paties banko papildoma 16 000 Lt paskola buto apdailos vykdymui. Ši paskola taip pat grąžinta bankui.

Tokiu būdu laikytina, kad atsakovas iš viso savo lėšomis investavo į butą 46 969,80 Lt. Buto vidutinė rinkos vertė - 205 000 Lt. Todėl ieškovei priklausanti piniginė kompensaciją būtų: 205 000 - 46 969,80 = 158 030,20 : 2 = 79 015,10 Lt.

Dėl automobilių.

Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jie turi du automobilius: NISSAN Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos 3 000 Lt vidutinė rinkos vertės, FIAT Punto valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė 900 Lt.

Atsakovas konstatuoja, kad automobilį NISSAN Primera įsigijo už tėvo K. A. jam dovanotus 2003-12-02 sutarties pagrindu 10 000 Lt, tikslingai automobilio pirkimui. Dėl šio motyvo automobilis teismo turėtų būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Automobilis FIAT Punto įsigytas už bendras su ieškove lėšas, todėl atsakovas prašo teismo šį automobilį priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, išmokant ieškovei 450 Lt piniginę kompensaciją.

Dėl kitų santuokoje įsigytų daiktų.

Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje jie su žmona įsigijo ir daugiau kilnojamojo turto, tačiau atsakovas prašo teismo padalinti tik šį turtą:

Televizorių SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, kurio dabartinė vertė apie 3 000 Lt ir šaldytuvą ARDO Premium, kurio dabartinė vertė apie 700 Lt. Šiuos daiktus atsakovas teismo prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovės naudai, priteisiant jam iš jos pinginę kompensaciją pusei nurodytų daiktų sumos – 1 850 Lt.

Dėl žyminio mokesčio.

Taip pat ir atsakovas teismo prašė, vadovaujantis LR CPK 84 str. nuostatą atidėti jam priklausančio žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodė, kad už teismui pateiktą priešinį ieškinį jis yra sumokėjęs 600 Lt.

11. Ieškovei iš individualaus gyv. namo priklausanti suma - 23 588,50 Lt

2000 + 3000 + 4 288,38 + 2 534,88 = 11 923,16 : 2 = 5 911,58 Lt,

23 588,5 – 5 911,58 = 17 359,89 Lt,

17 359,89 – 12 355,09 = 5 004,80 Lt.

12. Iš viso iš individualaus gyv. namo priklausanti suma ieškovei - 5 004,80 Lt.

13. Pagal pridedamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiavimą Nr. B-1 ir jau anksčiau pateiktus įrodymus, ieškovei Da. A. priklausanti suma yra – 49 886,73 Lt.

14. Pridėjus kitus jau anksčiau išvardintus daiktus ieškovei priklausanti suma atrodytų sekančiai:

a. televizorius Sony Bravia (palieka name) - 2 000 Lt

b. šaldytuvas Ardo Premium (palieka name) - 700 Lt

c. automobilis Fiat Punto (pasiima atsakovas) - 900 Lt

2000 : 2 = 1 000

700 : 2 = 350

900 :2 = 450

Ieškovei atitenka: - 450 Lt

Atsakovui atitenka: - 1 350 Lt

15. VISO D. A. priklauso turto už: 5 004,80 + 49 886,73 + 450 – 1 350 = - 53 991,53 Lt.

16. Susumavus padarytas išlaidas dėl ieškovės kaltės priklauso iš jos išskaityti sekančią sumą, tam pridedama atitinkami dokumentai - 2 854,33 Lt.

17. Išlaidos padarytos ieškovės Da. A. važiuojant į užsienį atostogauti (12 000 : 2 = 6 000 Lt) - 12 000,00 Lt

18. D. A. priklauso (53 991,53 - 2 854,33 – 6 000,00 = 45 137,20 Lt) suma - 45 137,20 Lt.

19. Kad paliktų individualus gyv. namas (duomenys neskelbtini), Šiauliai ieškovė D. A. privalėtų sumokėti atsakovui kompensaciją žemiau paskaičiuotą:

(154 000 – 45 137,20 = 102 788.61 Lt) - 108 862.80 Lt

20. Atsakovui D. A. po santuokos nutraukimo priteisti dviejų kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė - 205 000 Lt,

Automobilis Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 900 Lt,

Statybinės medžiagas, esančias name (duomenys neskelbtini) iki 1988.03.26 - 11 721,13 Lt,

Statybines medžiagas, esančias name (duomenys neskelbtini) 4 288,32 : 2 - 2 144,16 Lt

Automobilį N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

21. Priteisti iš ieškovės Da. A. atsakovui išmokėti D. A. 108 862,80 Lt.

Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir šiais įrodymais.

- Liudytojas E. Č. duodamas parodymus, nurodė, kad su atsakovo yra pažįstami seniai nuo 1987 metų. Jie dirbo kartu, atsakovas buvo darbų vykdytojas, o jis statybininku. Jie dirbo statybinėje organizacijoje ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojui teko būti pas atsakovą kuomet jis statėsi namą nuo 1987 metų. Taip pat jis tuo metu atliko šio namo statybos darbus, tai yra mūrijo sienas ir darė perdengimą bei namo pamatus. Perdengimą jie su kitais statybininkais padarė per vieną darbo dieną. Po to atliko ir daug kitų statybos darbų, statant atsakovui namą. Teigė, kad rudeniop 1987 metais jie padarė namo perdengimą

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė teismo priešinį ieškinį ir jo patikslinimus tenkinti visiškai, o ieškovės ieškinį tik iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Da. A. ir atsakovas D. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CM skyriuje (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas t. 1, 8 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini), gimęs sūnus M. A. yra pilnametis (t. 1, 1 b.l.). Šalys prašo jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro kartu gyventi. Prašydamos nutraukti santuoką šalys laikosi įvairių pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, dalinamo turto apimties ir jo padalinimo proporcijų bei jo statuso, ir dėl kitų klausimų, kurie susiję su santuokos nutraukimu išsprendimo, todėl visais santuokos nutraukimo atveju išspręstinais klausimais teismas pasisako atskirai.

Bylos atveju itin svarbu tai, kad tiek CPK normos, reglamentuojančios iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios aukščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešinio ieškinio reikalavimų.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė Da. A. prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo D. A. kaltės, tuo tarpu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo ginčija, o ieškovė atsikirsdama dėl atsakovo priešieškinyje nurodyto reikalavimo santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės nurodė, jog tam nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie jos tariamą kaltę, pasireiškusią tariamu atsakovo žeminimu, smurtu prieš jį, nesirūpinimu šeimos reikalais ir pan.

Pagal LR CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima preziumuoti atsakovo ar ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių kviesti liudytojai duodami parodymus tokių aplinkybių irgi nenurodė. Tuo tarpu liudytojas sutuoktinių sūnus M. A. mano, kad ieškovė rūpinosi šeimos reikalais, tačiau ir jis nenurodė, kad tėvas būtų nesirūpinęs šeima.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai. Sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o tuo pačiu nė viena iš šalių nepateikė kito sutuoktinio kaltę įrodančių įrodymų, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai kiekvieno požiūris į kitą sutuoktinį, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo vienas kitam lojalūs. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ne tik šalių nurodytais argumentais, bet ir kita byloje esančia medžiaga, o tuo pačiu, jog abi šalys nei iki teismo posėdžio, nei vėliau nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių kiekvieno atskirai iš jų kaltę. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali paneigti procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu yra įsigytas šis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), butas su priklausiniu, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonės, ir kitas kilnojamasis turtas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose atskirai nurodė apie buvusius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad santuokos nutraukimo momentu kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams nėra. Todėl pripažintina, kad abi šalys jokių galiojančių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl dalies turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, atsižvelgiant atskirai į kiekvieno nurodytas proporcijas bei dėl atsakovo asmeninio turto dalies, todėl teismas atskirai pasisako tiek dėl turto padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo, tiek dėl atsakovo asmeninio turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje. Pastebėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nebuvo nuoseklus nurodydamas jo asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės santykio dydį, kuris kito ieškovės nenaudai, todėl teismas dalindamas tarp sutuoktinių ginčo turtą dėl to irgi pasisako atskirai.

Dėl turto dalies, esančios asmenine nuosavybe, vieno iš sutuoktinių, nustatymo.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dar iki santuokos su ieškove sudarymo jam buvo skirtas valstybinės žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, pateikdamas rašytinius įrodymus (T.1, 100-101). Taip pat atsakovas nurodė, kad būsimo gyvenamojo namo statybai jis dar iki (duomenys neskelbtini) (tai yra iki santuokos su ieškove) buvo įsigijęs pakankamai statybinių medžiagų, kurios jo manymu leidžia pripažinti, jog šis nekilnojamasis daiktas yra beveik vien jo asmeninė nuosavybė. Todėl atsakovas iš pradžių darė išvadą, kad jo asmeninė dalis gyvenamajame name, kuomet namo baigtumas yra 82, sudaro 72 proc., o bendroji jungtinė nuosavybė sudaro tik 28 proc. (T.1, 55 b.l.). Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikia ir rašytinius įrodymus apie statybinių medžiagų įsigijimą. Ieškovė su tokiais atsakovo argumentais nesutiko ir laikė, kad jo asmenine nuosavybe laikytini tik gyvenamojo namo pamatai ir namo cokolinis aukštas be perdengimo, nors atsakovas teigė, kad iki santuokos sudarymo cokolinis aukštas buvo su perdengimu.

Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai turto teisinio režimo nenustatė sutartimi (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Įstatymo prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti nuginčyta, įrodžius, jog turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įsigijimo pagrindą, turto pobūdį ir kt. Nurodyto straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad ši įstatymo norma dėl sutuoktinių teisių į santuokos metų įgytą turtą taikytina nepriklausomai, ar jis įgytas iki CK įsigaliojimo, ar po to (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktika iki CK įsigaliojimo pripažino, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje V. K. prieš E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, kategorija 13 ir kt.). Taikant CK normas pripažįstama, kad sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimas bendram sutuoktinių turtui įgyti yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai sutuoktiniai dalija turtą; toks faktas gali būti pagrindas pakeisti nuosavybės turto formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį tiktai tada, kai yra duomenų, kad asmeninės lėšos buvo naudojamos būtent tokiu tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje S. J. prieš J. J., bylos Nr. 3K-3-1081/2003, kategorija 69.7, 72.2 ir kt.).

Atsakovas pateikė teismui santuokos metu įsigyto turto įvertinimą, iš kurio seka, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 154 000 Lt, o atskirai išskirto žemės sklypo vertė yra 24 000 Lt (T. 1, 60 b.l.).

Ieškovė 2012-02-14 pareiškimu prašė teismo priteisti jai gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o atsakovas taip pat trimis procesiniais dokumentais sutiko, kad šie daiktai būtų priteisti ieškovei. Tačiau kaip jau minėta šalių nuomonė išsiskyrė dėl šalims priteistinos kiekvieno iš šių daiktų dalies dydžio. Atsakovo teigimu žemės sklypas skirtas jam asmeniškai dar iki santuokos su ieškove sudarymo (T.1, 100-101 b.l.). Nors žemės sklypą atsakovas išsipirko iš valstybės jau po santuokos sudarymo, tačiau jo teigimu jis įsigytas už jam skirtus investicinius čekius (T.1, 102 b.l.). Iš teismui pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties seka kad atsakovas už šį nekilnojamąjį daiktą sumokėjo 280,13 Lt arba 52,70 Lt investicinių išmokų. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų ir neginčijo šio atsakovo nurodyto fakto, kad už pastarojo investicines lėšas (čekius) buvo įsigytas žemės sklypas, tačiau mano, kad ši atsiskaitymo priemonė nelaikytina asmeninėmis atsakovo lėšomis. Su tokiu ieškovės aiškinimu negalima sutikti, kadangi dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 4 punkto 3 pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Todėl teismas sutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad už jo asmenines lėšas iš valstybės buvo įsigytas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal turto vertintojus yra 24 000 Lt (T.1, 61 b.l.).