- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2-421-772/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05102-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- Da
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei Da. A. ir jos atstovei adv. D. Bajorinienei, atsakovui D. A. bei jo atstovui adv. A. Ščiglai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Da. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. A. iš pradžių kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama žemiau pateikiamus motyvus.
Dėl ginčo esmės.
Ieškovė su atsakovu D. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. A., kuris jau yra pilnametis. Santuokos nutraukimo metu nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu pragyveno dvidešimt penkerius metus. Iš pradžių jų santuokoje buvo nesutarimų, bet ieškovė galvojo, kad tai tik laikina. Tačiau paskutiniais metais iki kreipimosi į teismą, jų tarpusavio santykiai pašlijo visiškai, pradėjo nesutarti. Pykčiai kyla dėl menkiausios priežasties. Jų šeima iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimą, tarpusavio pareigų pasiskirstymo ir atlikimo, teisių turėjimo šeimoje. Skiriasi jų mentalitetas, atsirado nepagarba ir vienas kito interesų ignoravimas, tarp jų neliko tarpusavio moralinės paramos ir supratimo, nesutariama visais šeimoje bendravimo ir gyvenimo klausimais.
Ieškovės teigė, kad LR CK 3.60 str. 3 d. įvardija atvejus, kuomet yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės - kai 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais ir 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavimas, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereiks įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikės. Ieškovė teigė, kad atsakovas D. A. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovės atžvilgiu jis naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė neturi duomenų ar atsakovas jai gali būti neištikimas, tačiau ta aplinkybė, kad su atsakovu nuo 2010 m. balandžio mėnesio neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovas išėjo gyventi kitur iš jų bendro namo ir apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina faktą, kad atsakovas nesiruošia gyventi šeimoje.
Ieškovė siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru susitarimu. Atsakovas sutiktų, jei tik ieškovė atsisakytų pretenzijų į savo dalį bendrame turte, nes pagal atsakovo motyvus - ieškovei niekas nepriklauso. Su tokiomis sąlygomis ieškovė nesutinko. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė CK 3.60 str. 3 d. 2 ir 3 p., reikalavimus. Būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio - nebuvimo su šeima, psichologinio smurto naudojimo jų ryšiai nutrūko. Anot ieškovės toks atsakovo elgesys įrodo, kad jis neketina pakeisti požiūrio į šeimą, todėl tolimesnis gyvenimas kartu neįmanomas. Ieškovė mano, kad santuokos išsaugoti nėra galimybės, duoti terminą susitaikymui nebėra prasmės. Teigė, jog yra visos aplinkybės įrodančios atsakovo D. A. netinkamą elgesį šeimoje, todėl ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su atsakovu įsigijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: 2006-01-09 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 2 kambarių 43,72 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 83 400,00 litų.
1994-07-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu išsipirko 0.0620 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 38 300 litų. Minėtame žemės sklype yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 184 000,00 litų su priklausiniais - kiemo statiniais - tvora, šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 1 500 litų. Namo baigtumas sudaro 82%. Tačiau vidutinė rinkos vertė atitinka namo baigtumo ir įrengimo vertę.
Santuokoje įgijo šias transporto priemones:
- 2005-10-22 pirktas automobilis Fiat, Uno, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. laidos, kurio vidutinė rinkos vertė 1 000 litų
- 2006-11-04 pirktas automobilis Fiat, Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos, kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 litų. Automobiliai įregistruoti atsakovo vardu.
- 2005-04-16 buvome įsigiję automobilį N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovo vardu.
Iš viso su atsakovu bendrai ieškovė santuokoje įgijo turto už 310 200,00 litų.
Atsakovui 1998-04-30 buvo padovanota 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės į 500/1001 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 198/790 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 127/510 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 7373- 0007-0036), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė pripažino, kad šis turtas D. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tarp jų nedalijamas.
Motyvuojamoji dalis
CK 3.82 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Ieškovė su atsakovu D. A. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas šeimos turto režimas. CK 3.117 str. 1 dalis preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Nustačius kiekvieno iš jų dalis, yra galimybė konkretų turtą padalyti natūra, kadangi turtas yra dalus. Dėl to ieškovė teismo iš pradžių prašė teismo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 83 400,00 litų vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui D. A. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 38 300 litų vertės 0,0620 ha ploto žemės sklypą su 184 000,00 litų vertės gyvenamuoju namu ir 1 500 litų vertės priklausiniais - kiemo statiniais - tvora, šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl teigė, jog natūra padalinti automobilius nėra pagrindo, nes automobilio priežiūra jai sukeltų nereikalingas išlaidas. Dėl to automobilius – 1 000 litų vertės Fiat Uno, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2 000 litų vertės Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti atsakovui. Nurodė, kad automobilio N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jie neturi, nes jis yra pavogtas. Duomenų apie jo paiešką ieškovė neturi. Visus atsakymus iš policijos turi atsakovas, todėl teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie šio automobilio paiešką. Nurodė, kad ieškovė nepretenduoja į šį automobilį. Kadangi santuokos nutraukimo metu šio automobilio nėra, todėl neprašo jo dalinti.
Už atsakovui D. A. tenkančią didesnę turto dalį ieškovė prašė teismo priteisti jai 20 000 litų piniginę kompensaciją.
Teigė, jog toks turto padalijimo būdas neprieštarauja jos ir atsakovo interesams. Dalinti turtą po 1/2 dalį ieškovė nepageidauja, kadangi atsakovas ją įžeidinėja, žemina, neprisideda prie bendro turto išlaikymo, todėl bendras jų gyvenimas tame pačiame name ar bute po santuokos nutraukimo būtų neįmanomas ir pažeistų jos interesus.
Dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo.
Ieškovė nurodė, kad abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, gali save patys išlaikyti. Todėl prašė teismo išlaikymo vienam iš kito nepriteisti.
Dėl kreditorinių reikalavimų.
Ieškovė nurodė, kad asmeniškai kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie santuokos nutraukimo bylą, neturi. Ieškovei nežinoma ar kreditorinių įsipareigojimų turi atsakovas D. A. VĮ Registrų centro pažymėjimuose yra įrašas, jog įregistruota hipoteka. Tačiau ieškovės žiniomis paskola bankui sumokėta ir kreditorinių įsipareigojimų bankui nėra.
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė jai palikti santuokoje turėtą pavardę - „A.“.
Ieškovė teismui pateikė 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą ir prašė teismo, vadovaujantis CPK 84 str., atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tenkino minėtą ieškovės prašymą ir 2011-08-11 nutartimi atidėjo jai žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 181,50 Lt už pažymas VĮ Registrų centrui.
Atskirai ieškovė nurodė, kad negali gauti duomenų apie atsakovo D. A. pajamas, nežino apie jo darbo santykius, todėl teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį, darbo sutartis, pažymą iš VSDFV Šiaulių skyriaus apie mokamas draudžiamąsias pajamas.
Vėliau ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo pakeitė ir papildė pradinio ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Šiuo procesiniu dokumentu ieškovė rėmėsi reikšdama žemiau nurodytus reikalavimus atsakovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.59, 3.60, 3.67, 3.69-3.70 str., Lietuvos Respublikos CPK 1 11, 113, 135, 145, 381- 382 str., ieškovė teismo prašė:
1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini ir ieškovės Da. A. (L.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant dėl santuokos nutraukimo kaltu atsakovą D. A.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – A.
3. Po santuokos nutraukimo ieškovei Da. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę:
- į 0,0620 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtos statybos gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais - kiemo statiniais: tvora, šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); kurių bendra vertė 154 000 Lt,
- 1 000 litų vidutinės rinkos vertės, televizorių Sony Bravia LCD;
- 700 litų vidutinės rinkos vertės, šaldytuvą ARDO Premium.
4. Po santuokos nutraukimo atsakovui D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę:
- į 205 000 litų vidutinės rinkos vertės, 2 kambarių 43,72 kv. m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
- 900 litų vidutinės rinkos vertės, 1995 m. laidos automobilį Fiat, Punto, valstybinis Nr. CBH
5. Automobilį N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo D. A. (a.k (duomenys neskelbtini)) nuosavybe ir tarp šalių nedalinti.
6. Priteisti ieškovei D. A. viso turto už 155 700,00 Lt. Atsakovui D. A. priteisti turto už 205 900,00 Lt. Iš atsakovo D. A., už jam tenkančią didesnę turto dalį, ieškovei Da. A. priteisti 15 000,00 (penkiolikos tūkstančių) litų piniginę kompensaciją.
7. Nurodė, kad kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimo bylą, ieškovė neturi.
8. Priteisti iš atsakovo D. A. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus ir atsikirtimus į atsakovo priešinio ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:
- Liudytojas M. A. parodė teismui, kad yra sutuoktinių sūnus ir nurodė, kad santykiai tarp tėvų iš pradžių buvo neblogi. Jis nenorėjo kištis į jų santykius. Tačiau motina stengdavosi nusileisti tėvui. Nurodė, kad tėvų gyvenamas namas nėra iki šiol įrengtas. Teigė, kad motina tvarkydavo namo aplinką. Tėvas pastaruoju metu ne dažnai lankosi name.
- Liudytojas V. L. parodė teismui, kad yra ieškovės brolis ir nurodė, jog dar iki sesers vestuvių kasė būsimo šalių gyvenamojo namo pamatus pas atsakovą. Dirbo ten du ar tris kartus, nes sesuo prašė padėti. Tuo metu matė žemės sklype plytas, smėlį, lentas. Tada jie dirbo kartu su draugu. Teigė, kad atsakovo sunkus charakteris, jis esąs labai pavydus. Dėl to sesuo tapo uždara, jis pats su svainiu nebendrauja. Nurodė, kad sesuo po vestuvių pardavė butą, kadangi norėjo prisidėti pinigais prie gyvenamojo namo statybos. Žino, jog sesers ir svainio namas iki šiol nėra įrengtas. Teigė, kad sesuo su vyru vertėsi ir prekyba, tačiau neilgai.
- Liudytojas S. K. parodė teismui, jog ieškovė buvo geriausia jo žmonos draugė. Su atsakovu jis irgi palaikė santykius, kadangi buvo įkūrę bendrą firmą. Parodė, kad 1989 metais dirbo pas A. Nurodė, kad atsakovas jį išmokė kai kurių statybos darbų. Prisiminė, kad 1989 metais sutuoktinių name (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įrengtas tik rūsys. Jis nežino iš kokių pinigų jie statėsi namą.
Vėliau ieškovė pateikė teismui papildomus procesinius dokumentus, kuriais tikslino savo reikalavimus ir keitė atsikirtimus į atsakovo pateiktus procesinius dokumentus.
Ieškovė procesiniame dokumente teigė, kad iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turėjo kooperatinį butą, kurį jai padovanojo motina. 1996-12-20 ji butą pardavė už 21 000 litų, kurių dalį perdavė atsakovui statybinių medžiagų pirkimui namo statybai, dalį panaudojau šeimos poreikių tenkinimui.
Ieškovė papildomai nurodė, kad automobilio Fiat, Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2 000 litų, o televizoriaus SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, dabartinė vertė šiai dienai tėra 1 500 litų. Taip pat šaldytuvo, kuris pirktas apie 2005 m. už 1 000 Lt, vertė šiai dienai yra 500 litų. Galiausiai ieškovė nurodė, kad jai iš atsakovo priteistina 14 950 Lt piniginė kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) tenkinti visiškai, o atsakovo priešinį ieškinį (jo pakeitimus) tik iš dalies.
Atsakovas iš pradžių pateikė į bylą atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, o vėliau priešinį ieškinį, kurį grindė šiais reikalavimais:
Atsakovas nurodė, kad su ieškovės ieškiniu jis sutinka iš dalies, o kadangi ieškovės reikalavimai pažeidžia atsakovo interesus, todėl jis pareiškė pagal priešieškinį šiuos reikalavimus.
Dėl ginčo esmės.
Atsakovas mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės Da. A. kaltės. Jis su ieškove, santuokoje pragyveno dvidešimt penkerius metus. Nesutarimai tarp jų prasidėjo seniai ir vis dėl tos pačios priežasties, t.y. dėl gyvenamojo namo įrengimo. Teigė, jog beveik per visą santuokos laikotarpį 25 metus, visas šeimos išlaidas jis dengė iš savo uždirbtų pajamų, t.y. pirkdavo maistą, mokėjo visus mokesčius, susijusius su namo išlaikymu ir t. t.
Taip pat nuo 2006 metų mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymu.
Atsakovas 2009 m. spalio 1 d. neteko darbo, nes buvo baigtas statyti paskutinis pagal rangos sutartį objektas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo statybos techninės priežiūros vadovu. Kadangi įmonė nebeturėjo užsakymų, ji panaikino atsakovo etatą ir atleido jį iš darbo. Jo sutuoktinė nuo to laiko pradėjo jį žeminti, nepadėjo jam materialiai, o tenkino tik savo poreikius. Tai truko iki 2010 metų lapkričio 1 d. Tokiu būdu visus metus atsakovas gyveno iš savo tėvo pensijos. Iš sutuoktinės girdėjo tik priekaištus, kad neranda darbo, neįrenginėja jų gyvenamojo namo ir pan. Sutuoktinė jo visiškai nepalaikė ne tik materialai, bet ir psichologiškai, netgi atvirkščiai, jis buvo nuolat žeminamas tarpusavio barnių metu. 2009 metais vasarą Kaune mirė jo žmonos sesers vyras. Ta intencija, kad guosti savo seserį, ji išvykdavo pas ją į Kauną kas antrą savaitgalį bei per visas Didžiąsias metų šventes. Ne gana to ji per tą laikotarpį sugebėjo su savo seserimi nuvažiuoti į Graikiją ir į Turkiją, o 2011 metais į Kroatiją. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo sutuoktinė kur eidavo ar važiuodavo niekada jam apie tai nepranešdavo, neinformuodavo kada grįš. Kartą ją sutiko išeinančią tarpduryje su lagaminais ir paklausė kur važiuoji ? Į tai ji jam nieko neatsakė ir aiškiai ignoruodama jį išvyko visai savaitei nežinia kur. Po tokio jos elgesio atsakovas pasijuto visiškai paliktas žmonos, pažemintas ir nereikalingas. Atsakovas tvirtina, jog visą jų vedybinį gyvenimą sutuoktinė juo visiškai nesirūpino, jie valgė atskirai. Ji nuolat grasino skyrybomis, vėlgi priekaištaudama, kad jis neturi darbo, nors jo sveikata per pastarąjį laikotarpį buvo smarkiai pablogėjusi, o pagal jo profesiją, prasidėjus ekonominei krizei, darbų nebuvo. Artėjo 2010 metų žiema. Kadangi atsakovas neturėjo darbo ir pajamų, todėl, kad išvengtų nuolatinių žmonos priekaištų ir barnių (po kurių jam labai skaudėdavo galvą), o be to jo tėvui, K. A., dėl jo pasunkėjusios sveikatos būklės buvo reikalinga pagalba, atsakovas 2010 m. spalio mėnesį išėjo gyventi pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas. Kadangi jį su tėvu siejo labai stiprus ryšys, jis sunkiai išgyveno ne tik jo netektį, bet jį slėgė ir jo komplikuota šeimyninė padėtis.
Ieškovė savo ieškinyje teigė, kad ji siūlė atsakovui santuoką nutraukti bendru susitarimu, o atsakovas sutiko tik su sąlyga, kad ji atsisakytų savo turto dalies. Šis ieškovės teiginys anot atsakovo vėlgi savaip interpretuotas. Visų pirma skirtis atsakovas nenorėjo, o kadangi žmona visą laiką reikalavo skyrybų, atsakovas suprato, kad šeimos išsaugoti nepavyks. Jiems su sutuoktine pradėjus kalbėtis apie galimas skyrybas ir turto pasidalinimą, vėl iškilo nesutarimai, kadangi ji pareikalavo, kad jai turi atitekti butas, esantis Vilniuje, kurį ji pati parduotų po skyrybų. Atsakovas teigė, kad ieškovė turi nuolatinį darbą dviejuose sveikatos įstaigose Šiauliuose ir keltis gyventi į Vilnių nežada. Ieškovės minėto buto nurodyta 83 400 Lt vertė aiškiai parodo jos nesąžiningumą ir ketinimą neteisėtai pasipelnyti. Atsakovas teigė, kad ieškovė puikiai žino, jog buto rinkos vertė yrą mažiausiai du kartus didesnė.
Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, atsakovas mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės Da. A. kaltės.
Dėl santuokoje įgyto turto.
Atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove įsigijo tokį turtą: gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)u/n (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius u/n (duomenys neskelbtini) ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini).
Be to įsigijo tokias transporto priemones: NISSAN Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos 3 000 Lt vidutinė rinkos vertės. FAT Punto valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė 900 Lt ir FIAT Uno Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, kurios nebeturi nes yra pavogta.
Iš brangesnių buities daiktų įsigijo: Televizorių SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, kurio dabartinė vertė apie 3 000 Lt ir šaldytuvą ARDO Premium, kurio dabartinė vertė apie 700 Lt.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Dėl sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Atsakovas nurodė, kad sklypas jam yra suteiktas 1985 m. lapkričio 4 d. pagal Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 260 už gerą darbą. Leidimas išduotas 1986-10-10. Minėtame sklype atsakovas nusprendė statytis gyvenamąjį namą todėl, tais pačiais, 1986 metais užsakė projektą, kuris buvo atliktas ir 1986-10-04 patvirtintas Šiaulių miesto vyr. architekto.
1987 metais kartu su tėvu K. A. pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. Tuo tikslu už savo ir tėvo asmenines lėšas laikotarpyje nuo 1986-02-07 iki (duomenys neskelbtini) nusipirko namo statybai reikalingas statybines medžiagas, už kurias iš viso sumokėjo 10 254,07 rublių. Namą statė dviese su tėvu ir iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) statybos darbų baigtumas buvo 72%. Nuo (duomenys neskelbtini), t.y. po santuokos sudarymo namo statybos buvo tęsiamos ir pastatyti dar 28 % statinio. Po santuokos nuo (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta medžiagų už 3 988,65 rub.
Tokiu būdu medžiagos, kurios buvo pirktos iki santuokos už 10 254,07 rub. sudaro 72 % namo statybos (sąmata Nr. 1). Medžiagos, kurios buvo pirktos po santuokos ir įgytos santuokos metu už 3 988,65 rub., sudaro 28 % namo statybos (sąmata Nr. 2).
Medžiagos (trinkelės), kurios buvo pirktos už litus santuokos metu, sudaro 1 186,02 Lt (sąmata Nr. 3).
Atsakovas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 11/08-02, kurią atliko L. S. firma „Inžinerinės konsultacijos“ išvadą dėl turto vertės, vertinamo nekilnojamojo turto - namų valdos, kurią sudaro: 0,0620 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir esančios Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2011-08-22) yra: 154 000 Lt.
Todėl, įvertinant tai, kad iki santuokos atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas, jis įsigijo namo statybai reikalingas statybines medžiagas ir pradėjo namo statybą pats savo jėgomis (nes yra profesionalus statybininkas, turintis aukštojo mokslo statybininko diplomą bei didelę statybos darbų atlikimo patirtį), pasitelkęs į pagalbą savo tėvą, dėl to mano, kad laikytina, jog didžioji dalis jo piniginių lėšų ir darbo yra investuota į gyvenamąjį namą, kuris jų skyrybų byloje yra vienas iš ginčo objektų.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei sąmatas, atsakovas mano, kad įvedus proporcinį skaičiavimą, kiek buvo investuota iki santuokos ir po jos sudarymo ir įvertinant, kad šiuo metu gyvenamojo namo, statinių ir sklypo vidutinė rinkos kaina yra 154 000 Lt, mano, kad jam priklausanti namo dalis yra 72 % , o po santuokos investuota 28 % dalis turi būti padalinta tiek jam, tiek ieškovei lygiomis dalimis, t.y. po 14 %. Tokiu būdu atsakovui priklausytų 86 % gyvenamojo namo, o ieškovei 14 %. Pinigine išraiška tai būtų 154 000 X 72 % = 110 880 Lt namo vertės atsakovo dalis, ieškovės dalis pinigine išraiška būtų 154 000 X 14 % = 21 560 Lt.
Kadangi santuokos metu su ieškove už bendras lėšas pirko trinkeles už 1 186,02 Lt (sąmata Nr. 3), laikytina, jog atsakovė investavo 50 % reikalingos sumos, t.y. 593,01 Lt. Tokiu būdu, ieškovei priklausanti piniginė kompensacija už gyvenamąjį namą, statinius ir sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pagal atsakovą būtų 22 153,01 Lt.
Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas 2004 metų balandžio mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus mieste. 2004 metų rugpjūčio 30 d. jis buvo paskirtas statybos techninės priežiūros vadovu bendrovės nuosavų dviejų daugiaaukščių mūrinių gyvenamųjų namų statybai, (duomenys neskelbtini). Už gerą darbą bendrovės generalinis direktorius A. P. leido atsakovui nusipirkti vieną iš 84 name, trečiajame aukšte, esantį 43,72 kv. m ploto butą už savikainą. Todėl buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios vertė - 80 000 Lt. Pagal šią sutartį atsakovas sumokėjo 30 000 Lt avansą. Galutinė buto pirkimo - pardavimo kaina bendru sutarimu buvo pakelta iki 84 500 Lt. Tai buvo kaina be buto apdailos, be vonios įrangos, durų, kurias už gerą darbą jam padovanojo bendrovė, apmokėdama iš įmonės lėšų 5 310 Lt.
Dėl buto kainos. Kadangi ieškovė Da. A. savo ieškinyje teigia, kad aukščiau minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 83 400 Lt, o jos nurodyta buto kaina visiškai neatitinka realios buto vidutinės rinkos kainos, dėl to atsakovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris šį butą įvertino 205 000 Lt.
Į minėtą butą atsakovas iš savo asmeninių lėšų investavo:
1) už dalį paskolos, kurią padengė atsakovo tėvas K. A. - 39 100,80 Lt
2) mokesčiai UAB „Vilniaus energijai“ nuo 2006 m. iki šiol – 2 556,21:2 = 1 278,10 Lt
3) mokesčiai už kitas paslaugas butui nuo 2005 m. iki šiol – 2 561,48:2 = 1 280,74 Lt
Minėto buto įsigijimui buvo gauta 54 5000 Lt paskola, kurią 2006-02-09 suteikė AB bankas „Hansabankas“. Ši paskola grąžinta 2009-09-30.
Be to, buvo gauta iš to paties banko papildoma 16 000 Lt paskola buto apdailos vykdymui. Ši paskola taip pat grąžinta bankui.
Tokiu būdu laikytina, kad atsakovas iš viso savo lėšomis investavo į butą 46 969,80 Lt. Buto vidutinė rinkos vertė - 205 000 Lt. Todėl ieškovei priklausanti piniginė kompensaciją būtų: 205 000 - 46 969,80 = 158 030,20 : 2 = 79 015,10 Lt.
Dėl automobilių.
Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jie turi du automobilius: NISSAN Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos 3 000 Lt vidutinė rinkos vertės, FIAT Punto valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos vertė 900 Lt.
Atsakovas konstatuoja, kad automobilį NISSAN Primera įsigijo už tėvo K. A. jam dovanotus 2003-12-02 sutarties pagrindu 10 000 Lt, tikslingai automobilio pirkimui. Dėl šio motyvo automobilis teismo turėtų būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
Automobilis FIAT Punto įsigytas už bendras su ieškove lėšas, todėl atsakovas prašo teismo šį automobilį priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, išmokant ieškovei 450 Lt piniginę kompensaciją.
Dėl kitų santuokoje įsigytų daiktų.
Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje jie su žmona įsigijo ir daugiau kilnojamojo turto, tačiau atsakovas prašo teismo padalinti tik šį turtą:
Televizorių SONY Bravia LCD, skaitmeninį, 32 colių įstrižainės, kurio dabartinė vertė apie 3 000 Lt ir šaldytuvą ARDO Premium, kurio dabartinė vertė apie 700 Lt. Šiuos daiktus atsakovas teismo prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovės naudai, priteisiant jam iš jos pinginę kompensaciją pusei nurodytų daiktų sumos – 1 850 Lt.
Dėl žyminio mokesčio.
Taip pat ir atsakovas teismo prašė, vadovaujantis LR CPK 84 str. nuostatą atidėti jam priklausančio žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodė, kad už teismui pateiktą priešinį ieškinį jis yra sumokėjęs 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tenkino šį atsakovo prašymą ir atidėjo atsakovui likusios dalies žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Vėliau atsakovas įteikė teismui į bylą pareiškimus dėl priešinio ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuose keitė ir papildė pradinio priešinio ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Vėliausiu procesiniu dokumentu atsakovas rėmėsi reikšdamas žemiau nurodytus reikalavimus ieškovei.
Vėliausiu procesiniu dokumentu dėl aukščiau nurodytų motyvų ir aplinkybių bei vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p.; 3.117 str. 1 d., 2 d., 3 d.; 3.119 str.; 3.127 str. 3 d., atsakovas teismo prašė:
1. Iš atsakovės Da. A. atsakovo D. A. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinei pagalbai, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir su procesinių dokumentų rengimu: už sunaudotą automobilio kurą kelionei į Vilnių dėl ginčo objektu šioje byloje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo - 150.95 Lt. Taip pat nepriklausomiems vertintojams: Alliance valuations, UAB sumokėtus - 300,00 Lt, ir L. S. firmai „Inžinerinės konsultacijos“ sumokėtus 399,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nutraukti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) įregistruotą santuoką tarp Da. A. ir D. A. tik dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nepateikė nė vieno įrodymo dėl atsakovo kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo ieškovei nepalikti A. pavardės.
4. Nukrypti nuo lygių turto dalių ir individualaus gyv. namo bei žemės sklypo dalybose atsakovui pripažinti didesnę turto dalį pagal pridedamus įrodymus:
4.1. Po santuokos nutraukimo ieškovei Da. A. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į:
0,0620 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais - kiemo statiniais; tvora, šuliniu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurių bendra vertė: 24 000 (žemės sklypo) + 130 000 (gyv. namo) = 154 000 Lt: a. šildymo katilas Junker (palieka name) - 2 000 Lt,
b. uosinės laiptų pakopos (palieka name) - 3000 Lt,
c. statybinės medžiagos pirktos iki 1988.03.26 nesidalina (palieka name) - 11 721.13 Lt,
d. statybinės medžiagos pirktos po 1988.03.26 dalinasi (palieka name) - 4 288.38 Lt,
e) statybinės medžiagos pirktos po 1988.03-26 papildymas - 2 534,88 Lt,
f) statybinės medžiagos pirktos iki 1988.03-26 papildymas
VISO turto susidaro už - 177 544.39 Lt.
5. Kadangi jo žemės sklypas yra nedalomas ir priklauso jam t.y. - 24 000 Lt.
6. Pagal statybinių medžiagų pirkimo dokumentus (kurie jau buvo pristatyti anksčiau) ir transporto bei mechanizmų atlikimo darbus įrodoma, kad individualaus gyv. namo pusrūsis buvo pastatytas iki 1987.10.28 dienos. Po trijų dienų buvo pradėta mūryti I aukšto sienos, kadangi plytų ir skiedinio buvo užtenkamai.
7. Pagal sąmatų Nr. 1 -1A ir Nr. 2-2bb paskaičiavimą Nr. N-2 ir pritaikius individualaus gyv. namo įvertinimo kainas 2011.08.022, pusrūsio pastatymo suma yra - 60 723 Lt.
8. I aukšto ir mansardos pastatymas sudarė - 69 277 Lt.
9. I aukšto ir mansarda atėmus st. medžiagas iki 1988.03.26 - 47 177 Lt.
10. Statybinių medžiagų pirktų iki santuokos ir panaudotų santuokos metu sudarė 22 100 Lt.
IŠ VISO = 130 000 Lt, 47 177 : 2 = 23 588,50 Lt
11. Ieškovei iš individualaus gyv. namo priklausanti suma - 23 588,50 Lt
2000 + 3000 + 4 288,38 + 2 534,88 = 11 923,16 : 2 = 5 911,58 Lt,
23 588,5 – 5 911,58 = 17 359,89 Lt,
17 359,89 – 12 355,09 = 5 004,80 Lt.
12. Iš viso iš individualaus gyv. namo priklausanti suma ieškovei - 5 004,80 Lt.
13. Pagal pridedamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiavimą Nr. B-1 ir jau anksčiau pateiktus įrodymus, ieškovei Da. A. priklausanti suma yra – 49 886,73 Lt.
14. Pridėjus kitus jau anksčiau išvardintus daiktus ieškovei priklausanti suma atrodytų sekančiai:
a. televizorius Sony Bravia (palieka name) - 2 000 Lt
b. šaldytuvas Ardo Premium (palieka name) - 700 Lt
c. automobilis Fiat Punto (pasiima atsakovas) - 900 Lt
2000 : 2 = 1 000
700 : 2 = 350
900 :2 = 450
Ieškovei atitenka: - 450 Lt
Atsakovui atitenka: - 1 350 Lt
15. VISO D. A. priklauso turto už: 5 004,80 + 49 886,73 + 450 – 1 350 = - 53 991,53 Lt.
16. Susumavus padarytas išlaidas dėl ieškovės kaltės priklauso iš jos išskaityti sekančią sumą, tam pridedama atitinkami dokumentai - 2 854,33 Lt.
17. Išlaidos padarytos ieškovės Da. A. važiuojant į užsienį atostogauti (12 000 : 2 = 6 000 Lt) - 12 000,00 Lt
18. D. A. priklauso (53 991,53 - 2 854,33 – 6 000,00 = 45 137,20 Lt) suma - 45 137,20 Lt.
19. Kad paliktų individualus gyv. namas (duomenys neskelbtini), Šiauliai ieškovė D. A. privalėtų sumokėti atsakovui kompensaciją žemiau paskaičiuotą:
(154 000 – 45 137,20 = 102 788.61 Lt) - 108 862.80 Lt
20. Atsakovui D. A. po santuokos nutraukimo priteisti dviejų kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė - 205 000 Lt,
Automobilis Fiat Punto, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 900 Lt,
Statybinės medžiagas, esančias name (duomenys neskelbtini) iki 1988.03.26 - 11 721,13 Lt,
Statybines medžiagas, esančias name (duomenys neskelbtini) 4 288,32 : 2 - 2 144,16 Lt
Automobilį N. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.
21. Priteisti iš ieškovės Da. A. atsakovui išmokėti D. A. 108 862,80 Lt.
Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir šiais įrodymais.
- Liudytojas E. Č. duodamas parodymus, nurodė, kad su atsakovo yra pažįstami seniai nuo 1987 metų. Jie dirbo kartu, atsakovas buvo darbų vykdytojas, o jis statybininku. Jie dirbo statybinėje organizacijoje ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojui teko būti pas atsakovą kuomet jis statėsi namą nuo 1987 metų. Taip pat jis tuo metu atliko šio namo statybos darbus, tai yra mūrijo sienas ir darė perdengimą bei namo pamatus. Perdengimą jie su kitais statybininkais padarė per vieną darbo dieną. Po to atliko ir daug kitų statybos darbų, statant atsakovui namą. Teigė, kad rudeniop 1987 metais jie padarė namo perdengimą
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė teismo priešinį ieškinį ir jo patikslinimus tenkinti visiškai, o ieškovės ieškinį tik iš dalies.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Da. A. ir atsakovas D. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CM skyriuje (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas t. 1, 8 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini), gimęs sūnus M. A. yra pilnametis (t. 1, 1 b.l.). Šalys prašo jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro kartu gyventi. Prašydamos nutraukti santuoką šalys laikosi įvairių pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, dalinamo turto apimties ir jo padalinimo proporcijų bei jo statuso, ir dėl kitų klausimų, kurie susiję su santuokos nutraukimu išsprendimo, todėl visais santuokos nutraukimo atveju išspręstinais klausimais teismas pasisako atskirai.
Bylos atveju itin svarbu tai, kad tiek CPK normos, reglamentuojančios iš šeimos santykių kylančių bylų nagrinėjimo ypatumus, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Šios aukščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešinio ieškinio reikalavimų.
Dėl santuokos nutraukimo.
Ieškovė Da. A. prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo D. A. kaltės, tuo tarpu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo ginčija, o ieškovė atsikirsdama dėl atsakovo priešieškinyje nurodyto reikalavimo santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės nurodė, jog tam nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie jos tariamą kaltę, pasireiškusią tariamu atsakovo žeminimu, smurtu prieš jį, nesirūpinimu šeimos reikalais ir pan.
Pagal LR CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima preziumuoti atsakovo ar ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių kviesti liudytojai duodami parodymus tokių aplinkybių irgi nenurodė. Tuo tarpu liudytojas sutuoktinių sūnus M. A. mano, kad ieškovė rūpinosi šeimos reikalais, tačiau ir jis nenurodė, kad tėvas būtų nesirūpinęs šeima.
Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai. Sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o tuo pačiu nė viena iš šalių nepateikė kito sutuoktinio kaltę įrodančių įrodymų, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai kiekvieno požiūris į kitą sutuoktinį, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo vienas kitam lojalūs. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ne tik šalių nurodytais argumentais, bet ir kita byloje esančia medžiaga, o tuo pačiu, jog abi šalys nei iki teismo posėdžio, nei vėliau nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių kiekvieno atskirai iš jų kaltę. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali paneigti procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kuriais teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs tikėti, darytina išvada, kad abi šalys yra kaltos dėl jų santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. Da. A. ir D. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, registruotą Šiaulių m. CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių ir pareigų vienas kitam nutraukus santuoką.
Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo išsiskyrė. Iš pradžių atsakovas sutiko, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau vėliau pakeitė savo reikalavimą prašydamas teismo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę. Tačiau atsakovas baigiamosiose kalbose šio reikalavimo atskirai jau nebenurodė. Pagal CK 3. 69 str. 1 d. santuokos nutraukimo atveju kiekvienas sutuoktinis turi apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukus santuoką. Šiam apsisprendimui kito sutuoktinio sutikimo nereikia, išskyrus CK 3. 69 str. 2 d. nurodytą atvejį. Kaip jau teismas yra nurodęs abu sutuoktiniai užaugino sūnų, kuris šiuo metu yra pilnametis. Tokiu atveju ieškovei paliktina santuokinė pavardė, kadangi dėl šio atsakovo reikalavimo įstatymas teismui suteikia teisę pačiam nuspręsti, o ne jį įpareigoja besąlygiškai tenkinti atsakovo D. A. reikalavimą. Taip pat nė viena iš šalių neprašė teismo priteisti iš kito sutuoktinio išlaikymo, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja ir dėl jo atskirai nepasisako.
Dėl sutuoktinių turto balanso.
Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu yra įsigytas šis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), butas su priklausiniu, esantis (duomenys neskelbtini); transporto priemonės, ir kitas kilnojamasis turtas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose atskirai nurodė apie buvusius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad santuokos nutraukimo momentu kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams nėra. Todėl pripažintina, kad abi šalys jokių galiojančių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl dalies turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, atsižvelgiant atskirai į kiekvieno nurodytas proporcijas bei dėl atsakovo asmeninio turto dalies, todėl teismas atskirai pasisako tiek dėl turto padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo, tiek dėl atsakovo asmeninio turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje. Pastebėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nebuvo nuoseklus nurodydamas jo asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės santykio dydį, kuris kito ieškovės nenaudai, todėl teismas dalindamas tarp sutuoktinių ginčo turtą dėl to irgi pasisako atskirai.
Dėl turto dalies, esančios asmenine nuosavybe, vieno iš sutuoktinių, nustatymo.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dar iki santuokos su ieškove sudarymo jam buvo skirtas valstybinės žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, pateikdamas rašytinius įrodymus (T.1, 100-101). Taip pat atsakovas nurodė, kad būsimo gyvenamojo namo statybai jis dar iki (duomenys neskelbtini) (tai yra iki santuokos su ieškove) buvo įsigijęs pakankamai statybinių medžiagų, kurios jo manymu leidžia pripažinti, jog šis nekilnojamasis daiktas yra beveik vien jo asmeninė nuosavybė. Todėl atsakovas iš pradžių darė išvadą, kad jo asmeninė dalis gyvenamajame name, kuomet namo baigtumas yra 82, sudaro 72 proc., o bendroji jungtinė nuosavybė sudaro tik 28 proc. (T.1, 55 b.l.). Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikia ir rašytinius įrodymus apie statybinių medžiagų įsigijimą. Ieškovė su tokiais atsakovo argumentais nesutiko ir laikė, kad jo asmenine nuosavybe laikytini tik gyvenamojo namo pamatai ir namo cokolinis aukštas be perdengimo, nors atsakovas teigė, kad iki santuokos sudarymo cokolinis aukštas buvo su perdengimu.
Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai turto teisinio režimo nenustatė sutartimi (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Įstatymo prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti nuginčyta, įrodžius, jog turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įsigijimo pagrindą, turto pobūdį ir kt. Nurodyto straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad ši įstatymo norma dėl sutuoktinių teisių į santuokos metų įgytą turtą taikytina nepriklausomai, ar jis įgytas iki CK įsigaliojimo, ar po to (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktika iki CK įsigaliojimo pripažino, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje V. K. prieš E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, kategorija 13 ir kt.). Taikant CK normas pripažįstama, kad sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimas bendram sutuoktinių turtui įgyti yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai sutuoktiniai dalija turtą; toks faktas gali būti pagrindas pakeisti nuosavybės turto formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį tiktai tada, kai yra duomenų, kad asmeninės lėšos buvo naudojamos būtent tokiu tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje S. J. prieš J. J., bylos Nr. 3K-3-1081/2003, kategorija 69.7, 72.2 ir kt.).
Sutuoktiniai bendrą gyvenimą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jie abu pradėję bendrą gyvenimą investavo savo asmenines lėšas į bendros jungtinės nuosavybės sukūrimą. Ieškovė 1996-12-20 pardavusi asmeninės nuosavybės teise valdytą dviejų kambarių butą iš pirkėjo gauta 21 000 Lt panaudojo bendro turto sukūrimui (T.1, 134 b.l.). Atsakovas taip pat už iki santuokos turėtas asmenines lėšas įsigijo statybinių medžiagų, kurios buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Pagal bylos duomenis teismas laiko, kad atsakovo asmeninės nuosavybės dalimi statant gyvenamąjį namą laikytini pamatai ir cokolinis aukštas su perdengimu, kurių vertė pagal VšĮ ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ vertinimą yra 29 900 Lt. Tokia teismo išvada paremta ne tik minėtų ekspertų duomenimis, bet ir L. S. firmos ,,Inžinerinės konsultacijos“ atliktu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertinimu. Teismas negali remtis VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, kadangi šie duomenys yra nurodyti skirtingi, atsižvelgiant į šalių pateiktus prašymus (T.2, 77, 174 b.l.). Ieškovė nepateikė teismui patikimų įrodymų, jog iki santuokos su atsakovu, pastarasis buvo įsirengęs tik gyvenamojo namo cokolinį aukštą be perdengimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir jos pakviesti liudytojai. Teismas laiko, kad daug patikimesni atsakovo liudytojo E. Č. parodymai, kuris teisme liudijo du kartus, kas atitinka ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl statybinių medžiagų įsigijimo laiko (T.1, 70-74 b.l.; T.3, 27-29, 54-55 b.l.). Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo teiginys, kad nebaigtos statybos gyvenamajame name jo asmeninės nuosavybės dalis yra 72 proc. namo rinkos vertės, o ieškovės tik 22 procentai. Pirmiausia, atkreiptinas šalių dėmesys, kad namas yra sudėtinis daiktas sudarytas iš savarankiškų dalių ir ginčo atveju nedalus, o reikalavimo dėl jo atidalijimo ar padalijimo natūra šalys procesiniuose dokumentuose nekelia. Antra, dalinant tarp sutuoktinių šį nekilnojamąjį daiktą atsižvelgtina ne į kiekvienos daikto dalies vertę jų įsigijimo metu, kaip nurodo atsakovas, o į visą daiktą. CK 4. 2 str. 4 d. nustato, kad kilnojamasis daiktas įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad dalinant šį turtą būtina išskirti atskiras jo dalis. Be to teismas dalindamas jį tarp sutuoktinių remiasi daikto dabartinę vertę, atsižvelgiant ir į jo nusidėvėjimą, o ne į atskirų jo dalių vertę, kaip teigia atsakovas. Trečia, sutuoktinis santuokos nutraukimo metu gali kelti klausimą dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo sutuoktiniams įsigyjant turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šį aplinkybė vertintina nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalį bendrame turte ir padalijimo atveju priteisiant atitinkamą piniginę kompensaciją. Ginčo atveju kaip jau teismas yra nurodęs ne tik nėra teisinio pagrindo sudėtinį daiktą vertinti atskirai, bet ir išskirti tas daikto vertes ir už jas priteisti atsakovui atitinkamą piniginę kompensaciją. Ketvirta, atsakovas nepateikė teismui neginčijamų duomenų, o taip pat tokių duomenų pagal pateiktą teismo medžiagą nenustatė ir ekspertai, iš kurių būtų galima daryti neginčijama išvadą, jog atsakovo asmeninio turto dalis ginčo gyvenamajame name yra 72 proc. Todėl toks jo reikalavimas ieškovei atmestinas. Dėl to teismas laiko, kad pagal bylos duomenis tėra teisinis pagrindas tik iš dalies pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į sutuoktinių santuokos metu bendrąją jungtine nuosavybe valdomą turtą, kurios piniginė išraiška yra 29 900 Lt.
Teismas, remiantis aukščiau nurodytu turi atsižvelgti ne tik į padalinamo turto dabartinę rinkos vertę, bet ir į šio turto dalių (statybinių medžiagų) vertę tuo metu, kai jos buvo įsigytos, taip pat į šio turto dabartinius kokybės ir vertės pokyčius, kurie įvyko dėl rinkos pokyčių, o ne dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų įtakos.
Remiantis aukščiau nurodytu teismas atmeta atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad iš bendros namo vertės turi būti atskirai išskaičiuotos jo dalys ar vidaus įranga, pagal pateiktas sąmatas, išskyrus jo pamatus ir cokolinį aukštą su perdengimu. Tokiu būdu likusi gyvenamojo namo dalis laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri tarp jų dalintina lygiomis dalimis.
Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas T. 1, 18-21 b.l.) gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 1997-10-13 statybos inspekcijos pažymą įregistruoti atsakovo D. A. vardu. Tačiau kaip teismas jau yra nurodęs šie nekilnojamieji daiktai priklauso abiem sutuoktiniams, nes įsigyti jų santuokos metu.
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01, tačiau ir tokiu atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė išlieka. Pastebėtina, kad iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai sutuoktinių dalys dėl turto yra lygios, išskyrus asmeninę atsakovo turto dalį.
Atsakovas pateikė teismui santuokos metu įsigyto turto įvertinimą, iš kurio seka, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 154 000 Lt, o atskirai išskirto žemės sklypo vertė yra 24 000 Lt (T. 1, 60 b.l.).
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Remiantis aukščiau paminėtu teismas laiko, kad tarp šalių dalijant turtą yra teisinis pagrindas remtis atsakovo pateiktais ir turto vertintojo nustatytomis dalintinų daiktų vertėmis. Pastebėtina, kad ieškovė neginčijo šių daiktų vertės ir dėl to atskiro reikalavimo į bylą nepateikė.
Ieškovė 2012-02-14 pareiškimu prašė teismo priteisti jai gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o atsakovas taip pat trimis procesiniais dokumentais sutiko, kad šie daiktai būtų priteisti ieškovei. Tačiau kaip jau minėta šalių nuomonė išsiskyrė dėl šalims priteistinos kiekvieno iš šių daiktų dalies dydžio. Atsakovo teigimu žemės sklypas skirtas jam asmeniškai dar iki santuokos su ieškove sudarymo (T.1, 100-101 b.l.). Nors žemės sklypą atsakovas išsipirko iš valstybės jau po santuokos sudarymo, tačiau jo teigimu jis įsigytas už jam skirtus investicinius čekius (T.1, 102 b.l.). Iš teismui pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties seka kad atsakovas už šį nekilnojamąjį daiktą sumokėjo 280,13 Lt arba 52,70 Lt investicinių išmokų. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų ir neginčijo šio atsakovo nurodyto fakto, kad už pastarojo investicines lėšas (čekius) buvo įsigytas žemės sklypas, tačiau mano, kad ši atsiskaitymo priemonė nelaikytina asmeninėmis atsakovo lėšomis. Su tokiu ieškovės aiškinimu negalima sutikti, kadangi dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 4 punkto 3 pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Todėl teismas sutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad už jo asmenines lėšas iš valstybės buvo įsigytas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal turto vertintojus yra 24 000 Lt (T.1, 61 b.l.).
Atsakovo teigimu gyvenamajame name be jo asmeninio turto dalies, yra ir bendroji jungtinė sutuoktinių turto dalis, kuri anot jo tėra tik 22 proc. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs toks atsakovo pateiktų dalių nustatymas atmestinas, kadangi jo nupirktų statybinių medžiagų teisinė padėtis pakito remiantis CK ketvirtosios knygos nuostatomis. Nors šiai aplinkybei patvirtinti jis ir pateikė savo atliktus skaičiavimus, tačiau procesiniuose dokumentuose tie dydžiai kito. Iš pradžių atsakovas nurodė, jog jam priklausanti dalis nebaigtos statybos name sudaro 70,87 proc., vėliau jau, jog 78 proc. Tačiau atsižvelgiant į ekspertų vertinimą pripažintina, jog aukščiau teismo nurodyta atsakovo asmeninio turto dalies procentinė išraiška yra 23 proc. nuo visos namo vertės pagal turto vertintojo L. S. pateiktą vertinimą, atsižvelgiant į šios turto vertės apskaičiavimą pagal VšĮ ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ atliktą apskaičiavimą, kas sudaro 29 900 Lt sumą.
Be to atsakovas prašė teismo dalinant šį nekilnojamąjį daiktą nukrypti ir nuo lygių dalių principo (CK 3. 123 str.), tačiau ši įstatymo nuostata, ginčo atveju netaikytina, kadangi sprendžiamas klausimas dėl asmeninio turto dalies nustatymo, panaudotos sukuriant santuokoje nekilnojamąjį daiktą. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į įstatyme nurodytus kriterijus, kurių sąrašas yra baigtinis, tačiau ginčo atveju tokių teisinių faktų nenustatyta (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Kadangi kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, kad kitos atsakovo asmeninės lėšos panaudotos sukuriant nekilnojamąjį daiktą (nebaigtos statybos gyvenamąjį namą) atskirai nevertintinos, todėl pripažintina, jog kita likusi nekilnojamojo daikto dalis (77 proc.) yra sukurta abiejų šalių lėšomis ir darbu. Tokia teismo išvada seka, atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas kuomet dalijamas bendras sutuoktinių turtas. Be to, ieškovė patikslintame ieškinio prašyme nurodė, kad tiek už statybines medžiagas ir gyvenamojo namo pamatus, ji sutinka kompensuoti atsakovui 15 000 Lt. Tačiau atlikus šalių gyvenamojo namo pakartotinį vertinimą, pripažintina, jog likusios tarp šalių dalintinos gyvenamojo namo dalies vertė yra 100 100 Lt. Dėl aukščiau paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi ieškovės pripažinimas iš dalies atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė iš dalies irgi pripažįsta, jog tai yra atsakovo asmeninio turto dalis bendrame sutuoktinių turte (CPK 187 str. 2 d.).
Kaip jau minėta šios ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant minėtą turtą tarp sutuoktinių.
Kadangi teismas tenkina šalių prašymą dėl šių nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) padalijimo natūra, juos priskiriant ieškovei, tokiu būdu teismas pripažįsta, jog šis turtas atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes priteistinas ieškovei, o atsakovui už ieškovei atitenkančią jo asmeninio ir jo dalį iš bendro turto apskaičiuotina piniginė kompensacija. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad tolimesnis šalių gyvenimas kartu gyvenamajame name, kuomet ir turto atidalijimui būtų reikalingos didelės piniginės investicijos bei atsižvelgiant į abiejų šalių interesų apsauga, įpareigoja teismą atsakovui priteisti ne daikto dalis natūrą, o kompensaciją už jas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus teismas laiko, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 77 proc. gyvenamojo namo dalies, kurios vertė 100 100 Lt, o kiekvienam iš jų atitinkama dalis, kurios vertė 50 050 Lt
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas T. 1, 16-17 b.l.), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Atsakovas pateikė teismui šio buto vertę, o ieškovė dėl to prieštaravimo nereiškė (T.1, 60, 169-171 b.l.). Abi šalys procesiniuose dokumentuose išreiškė valią šį turtą pasidalinti natūra, tai yra jį priskiriant atsakovui, o ieškovei apskaičiuojant atitinkamo dydžio kompensaciją. Teismas tenkina šį šalių prašymą ir nurodytą turtą natūra priteisia atsakovui, o ieškovei už atsakovui atitenkančią jos dalį iš bendro turto dalies apskaičiuotina piniginė kompensacija. Tokiu būdu ieškovei apskaičiuotos piniginės kompensacijos dydis būtų 102 500 Lt, atsižvelgiant į dalintino daikto rinkos vertę (205 000Lt), pagal turto vertintojo atliktą įvertinimą (T.1, 60 b.l.).
Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo tarp sutuoktinių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis (T. 1, 15 b.l.) atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės: NISSAN Primera, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal atsakovą būtų 3 000 Lt, Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal atsakovą yra 900 Lt ir Fiat Uno, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė nenurodyta. Pastaroji transporto priemonė buvo pavogta (T. 1, 118 b.l.). Ieškovė neprašė teismo priteisti jai nurodytų transporto priemonių, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo, o atsakovas sutiko iš dalies su šiuo ieškovės reikalavimu. Pirmiausia, atsakovas nurodė, kad automobilis N. P. yra įsigytas už jam dovanotas pinigines lėšas, o ieškovė, dėl to prieštaravimo nereiškė, todėl šis kilnojamasis daiktas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe (T.1, 113-116 b.l.). Taip pat atsakovui priteistinas lengvasis automobilis Fiat Punto, o ieškovei 450 Lt piniginė kompensacija (T.1, 15 b.l.). Teismas tenkina šiuos šalių prašymus visiškai, o tuo pačių pripažįsta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ir pavogtas automobilis. Pastaroji teismo išvada siejasi su tuo, kad ateityje atsakovui siekiant išregistruoti pavogtą transporto priemonę nekiltų papildomų problemų. Todėl siekiant ateityje išvengti nesusipratimų dėl transporto priemonės lengvojo automobilio Fiat Uno, v/n (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš viešojo registro, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje irgi nurodo, kad ji priklauso D. A. asmeninės nuosavybės teise.
Teismas tenkina ir šalių prašymą dėl televizoriaus Sony Bravia LCD bei šaldytuvo ARDO Premium (vertė 700 Lt) priteisimo ieškovei, o atsakovui piniginės kompensacijos už šiuos daiktus priteisimo. Dėl televizoriaus vertės tarp šalių kilo ginčas, kadangi jos nurodė skirtingą šio dalintino daikto vertę, todėl teismas atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies nurodytas daikto kainas, išveda jų vidurkį, laikydamas, kad ieškovei atitenkančio šio daikto vertė yra 1 750 Lt. Tokiu būdu iš ieškovės už jai atitenkančius abu minėtus daiktus, atsakovui priteistina 1 225 Lt piniginė kompensacija (T.1, 129-131 b.l.; T.2, 120-122 b.l.).
Dėl kreditorinių reikalavimų tarp sutuoktinių padalijimo.
Atsakovas priešieškinyje nenurodė, kad jis ar abu sutuoktiniai kartu turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui kredito sutartis, nurodydamas, kad paskolos buvo grąžintos iš jo pajamų. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, šalių santuokos metu gautos pajamos iš jų veiklos laikytinos bendru sutuoktiniu turtu, todėl pripažintina, kad ir paskolos kreditoriams grąžintos iš bendro sutuoktinių turto (pajamų). Atskirai pastebėtina, kad šalių kreditoriumi nelaikytinas ir velionis atsakovo tėvas K. D., kadangi atsakovas buvo vieninteliu atsiradusio palikimo įpėdiniu, o be to buvusi jo prievolė velioniui tėvui pasibaigė šalių sutapimu (CK 6. 126 str.).
Dėl turto natūra atidalijimo ir piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisimo, jos sumokėjimo ir prievolės įvykdymo užtikrinimo.
LR CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama ne tik į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (LR CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (LR CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis. Tai teismas turi įvertinti ypač tada, kai dalijamas komercinės paskirties turtas, kai naudojimasis tokiu turtu yra vienos iš šalių pragyvenimo šaltinis (2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005). Remiantis šiuo teisės aiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki šiol gyvena ieškovė su sūnumi ir tai yra kol kas vienintelė jų gyvenamoji vieta, todėl kaip jau teismas yra ir aukščiau nurodęs šis ir kitas nekilnojamasis turtas (žemė), ieškovei priteistinas natūra, o atsakovui iš ieškovės piniginė kompensacija. Atsakovui natūra priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 205 000 Lt, o ieškovei atitinkama piniginė kompensacija už jai priklausančią buto dalį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje įsigijo bendrai dalintino turto (be atsakovo asmeninio turto dalies) už 308 450 Lt. Ieškovei iš tarp šalių atidalijamo turto atitenka turto, kurio vertė 208 125 Lt (tame skaičiuje 53 900 Lt atsakovo asmeninio turto). Atsakovui iš atidalijamo turto atitenka turto už 205 900 Lt. Tokiu būdu natūra padalijus sutuoktiniams jų valdomą turtą, ieškovė privalo sumokėti atsakovui 56 125 Lt piniginę kompensaciją už jai atitekusią atsakovo asmeninio ir didesnę bendro turto dalį. Pažymėti, kad ieškovė šią piniginę kompensacija atsakovui gali sumokėti ir per trumpesnį nei teismo nustatytas terminas.
Kadangi ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra gana didelis, todėl atsižvelgiant į atsakovo prašymą (T.2, 173 b.l.), šią piniginę kompensaciją ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui per 24 mėnesius (CK 3. 117 str. 3d.). Tuo pačiu siekiant užtikrinti realų atsakovui tenkančios prievolės įvykdymą tenkintinas ir jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarant įrašą viešame registre, bei uždraudžiant ieškovei perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą iki prievolės atsakovui visiško įvykdymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p.).
Dėl kitų ieškovo ieškinio reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į pareikštą prašymą pagrįstumo.
Teismas jau aukščiau ne kartą yra nurodęs, kad daliai kilnojamųjų daiktų susijungus su nekilnojamuoju daiktu, jie prarado individualius požymius ir tapo namo ar buto, kaip nekilnojamojo daikto dalimi. Kitoks šios teisinės situacijos aiškinimas būtų paneigiantis paties nekilnojamojo daikto egzistavimą. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas dėl piniginės kompensacijos jam priteisimo už gyvenamajame name sumontuota statybinę įrangą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisnius argumentus. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas dėl statybinių medžiagų, likusių gyvenamajame name vertės jam priteisimo atsižvelgiant į ieškovės byloje pateiktą šių medžiagų įvertinimą (T.2, 135-139 b.l.). Be to ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nedaro atsakovui jokių kliūčių išvežti minėtas statybines medžiagas. Tačiau atsižvelgiant į tarp šalių kylančius ginčus dėl šio turto perdavimo atsakovui, ieškovė įpareigotina leisti D. A. pasiimti šį bevertį (išskyrus betono trinkeles) turtą pagal tuos duomenis, kurie nurodyti teismo eksperto atsakyme į ieškovės pareiškimą ( T.2, 135 b.l.). Taip pat atskirai nedalintinos ir su nekilnojamojo turto išlaikymu bei priežiūra susijusios išlaidos, kadangi teismas sutinka su ieškovės atsikirtimais dėl šio atsakovo priešinio ieškinio reikalavimų, jog abi šalys iki turto padalijimo patyrė analogiškas išlaidas dėl jų šiuo metu valdomo turto išlaikymo bei priežiūros. Ieškovė tokias išlaidas patyrė dėl žemės ir gyvenamojo namo bei jo priklausinių išlaikymo, o atsakovas dėl buto esančio Vilniuje išlaikymo, įskaitant ir jų eksploatacijai abiejų sutuoktinių nupirktas atskirus kilnojamuosius daiktus, kurie po to susijungė su nekilnojamuoju daiktu (butu ar namu). Taip pat atmestinas ir atsakovo priešinio ieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės jos kelionių metu turėtas išlaidas, kadangi jos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, kurios buvo išleistos iki civilinės bylos iškėlimo teisme momento, kuomet ginčo dėl jų panaudojimo tarp sutuoktinių nebuvo.
Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.
Šalys atskirai pateikė teismui įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (T. 1, 6, 33-38, 58, 63, 65-67, 194, 199 b.l.; T.2, 9, 124, 143 b.l.; T. 3, 46-47 b.l.) ir prašė jas priteisti iš kitos šalies. Teismas šalių prašymu atidėjo joms priklausančio žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktus procesinius dokumentus iki teismo sprendimo priėmimo momento. Teismui išsprendus turto atidalijimo tarp sutuoktinių klausimą, atskirai iš kiekvienos šalies valstybei priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Šios žyminio mokesčio dalys apskaičiuotinos ne atsižvelgiant į šalių pareikštus procesinius reikalavimus, o į realiai jiems atitekusias turto dalis, atėmus jų jau sumokėtą atitinkamą žyminio mokesčio dalį. Tokia teismo išvada sietina su CK 1.5 str. ir CPK 3 str. 1d. nuostatomis. Tokiu atveju iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą likusi 4 929 Lt žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovo likusi 4 584 Lt žyminio mokesčio dalis. Į minėtas žyminio mokesčio dalis įtrauktinas ir žyminis mokestis už santuokos nutraukimą. Kadangi teismas kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažįsta abu sutuoktinius, ši žyminio mokesčio dalis padalintina jiems lygiomis dalimis. Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešinis ieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Teismui išsprendus byloje šalių pareikštus turtinius reikalavimus, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisės principus, teismas laiko pagrįstais tik šalių reikalavimus dėl kitų su bylinėjimusi susijusių išlaidų paskirstymo. Pirmiausia, tokia teismo išvada paremta tuo, kad šalių išlaidos už advokatų pagalba atitinka teisės aktų reikalavimus. Antra, tai, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą yra didesnės nei ieškovės, nelaikytina teisiniu pagrindu tokiu atveju taikyti proporcingumo principą, kadangi teismas ne kartą tenkino atsakovo prašymus ir atidėdavo bylos nagrinėjimą. Trečia, dėl to pripažintina, kad šių išlaidų perskaičiavimas ir jų įskaitymas šiuo atveju netaikytinas, atskirai jas paliekant šalims. Abi šalys patyrė išlaidų ir su turto vertės nustatymu, todėl atsižvelgiant į šių išlaidų skirtumą, jas viršijanti dalis priteistina viena iš šalių. Ieškovė dėl to patyrė 2 331 Lt išlaidų, o atsakovas tik 850,25 Lt. Dėl to kaip jau minėta ieškovei iš atsakovo priteistina atitinkama dalis šių išlaidų, tai yra 740,38 Lt. Teismas neatlieka byloje įskaitymo dėl šių išlaidų, tačiau pažymi, kad pačios šalys gali dėl to susitarti, atsižvelgiant į iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją atsakovui. Taip pat iš atsakovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios viršija valstybės nustatytą minimumą, tai yra 18,05 Lt (CPK 92 str. 1d., 96 str. 6d.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėta dėl bylinėjimosi išlaidų dalies ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslas reikalauja nustatyti tokią proporciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvienos reikalavimo dalies sąnaudas ir šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2d.). Atskirai pastebėtina, kad abiejų šalių patirtos išlaidos dėl turto vertės nustatymo, laikytinos ne tik būtinomis, bet ir pagrįstomis, atsižvelgiant į jų teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 88 str. 8p.). Be to šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra tiesiogiai susiję su šalių ginču. Tuo pačiu teismas atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažįsta būtinu išdėstyti iš šalių valstybei priteisto žyminio mokesčio ir pašto išlaidų sumokėjimą per šešis mėnesius.
Tuo pačiu teismas laiko, kad esant šalių prašymams, jiems gali būti grąžintos turto įvertinimo atskaitos ir kitų į bylą pateiktų dokumentų originalai, byloje paliekant jų kopijas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,
nusprendžia:
1. Ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) ir atsakovo priešieškinį (patikslintą priešieškinį) tenkinti iš dalies.
2. Santuoką tarp Da. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes – A. ir A.
4. Šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:
4.1. Priteisti ieškovei Da. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 154 000,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).
4.2. Priteisti atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisėmis, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu, kurio vertė 205 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini).
4.3. Priteisti atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisėmis, lengvąjį automobilį, markė Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1995-03-27, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 900 Lt (devyni šimtai litų).
4.4. Priteisti ieškovei Da. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisėmis, televizorių Sony Bravia LCD, kurio vertė 1 750 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt litų) ir šaldytuvą Ardo Premium, kurio vertė 700 Lt (septyni šimtai litų).
4.5. Priteisti atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) 56 125,00 Lt (penkiasdešimt šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų) piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.
6. Nustatyti, kad atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso lengvasis automobilis, markė N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1996, VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis, markė Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1985, VIN kodas (duomenys neskelbtini).
7. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti ieškovę Da. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) priteistą 56 125, 00 Lt piniginę kompensaciją, išmokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.
8. Užtikrinant ieškovės D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) piniginių įsipareigojimų (56 125,00 Lt) atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) įvykdymą, teismo sprendimui įsiteisėjus, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir padaryti įrašą viešame registre, uždraudžiant ieškovei perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės atsakovui įvykdymo.
9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės Da. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) 4 929,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, įpareigojant ieškovę šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius po 821,50 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
10. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) 4 584,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 18,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą, iš viso: 4 602,00 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus du litus), įpareigojant atsakovą šią sumą į valstybės biudžetą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius po 767,00 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
11. Įpareigoti ieškovę Da. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) leisti atsakovui D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) pasiimti iš gyvenamojo namo ir jo valdoje, esančias statybines medžiagas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pagal tuos duomenis kurie nurodyti teismo eksperto A. L. 2012-10-22 atsakyme į ieškovės pareiškimą.
12. Priteisti ieškovei D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. A. (a/k (duomenys neskelbtini)) 740,38 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt litų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
13. Teismui sprendimui įsiteisėjus grąžinti bylos dalyviams pagal pateiktus prašymus turto vertintojų atliktas dalintino turto ataskaitas ar kitus dokumentų originalus, byloje paliekant jų kopijas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.