Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4573-443/2018 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 352 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovei A. Č. nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuotinas nuo nutarties įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės nurodymus, ji su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto už 15 654 Eur. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio/reikalavimo sumos. Ieškovė už ieškiniu reiškiamą 12 315 Eur vertės turtinį reikalavimą sumokėjo 277 Eur dydžio žyminį mokestį; už reikalavimą nutraukti santuoką – 75 Eur dydžio žyminį mokestį; už prašomą priteisti 2000 Eur neturtinę žalą – 60 Eur dydžio žyminį mokestį, iš viso 352 Eur. Anot teismo, už reikalavimą padalinti turtą mokamas žyminis mokestis kaip už turtinį reikalavimą ir jis apskaičiuojamas nuo bendros dalintino turto vertės. Kadangi viso dalintino turto vertė yra 15 654 Eur, todėl teismas sprendė, kad už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą turėtų būti mokamas 352 Eur dydžio žyminis mokestis (15 654 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Pažymėjo, kad ieškovė už reikalavimą priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumokėjo 60 Eur. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tai už reikalavimą priteisti 2000 Eur neturtinės žalos turi būti mokamas 45 Eur žyminis mokestis (2000 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.), o už reikalavimą nutraukti santuoką – 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 0,75 proc.). Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo tik 352 Eur, o turėjo būti sumokėtas 472 Eur žyminis mokestis, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą 120 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės A. Č. atstovė advokatė R. Gradauskienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendė, kad apeliantė už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą turėtų sumokėti žyminį mokestį už visą santuokoje įgytą dalintiną turtą, o ne už savo ieškiniu reiškiamą turtinį reikalavimą. Tačiau toks teismo aiškinimas ir įpareigojimas neatitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pagal šią teisės normą, turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio/reikalavimo sumos.Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti jai nuosavybėn turto už 12 315 Eur sumą, todėl už šį reikalavimą teisingai apskaičiavo ir sumokėjo 277 Eur žyminį mokestį (12 315 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.). Teismas nepagrįstai ir neaiškiu teisiniu pagrindu už turtinį ieškinio reikalavimą įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už visą dalintino turto vertę – 15 654 Eur. t. y. ir už tą turto dalį, kurią ieškiniu prašoma priteisti atsakovui J. Č..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, primokant žyminio mokesčio dalį reikalavimo dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nutarė, jog ieškovė privalo sumokėti žyminį mokestį už visą į sutuoktinių dalintino turto balansą įtraukto turto vertę, o ne už ieškiniu prašomą padalinti (priteisti) jo dalį.CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis (Teismų praktika. 2012, 36, p. 191-199). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 269-275).Atsižvelgdamas į šios nutarties 9-10 punktuose pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: žemės sklypą 8 000 Eur vertės; gyvenamąjį namą su statiniais bendros 4 315 Eur vertės; transporto priemonę 1649 Eur vertės; traktorių 260 Eur vertės; gyvulius bendros 1430 Eur vertės. Iš viso bendro turto vertė yra 15 654 Eur. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai nuosavybėn žemės sklypą 8 000 Eur vertės ir gyvenamąjį namą su statiniais 4 315 Eur vertės, t. y. turto už 12 315 Eur, kurią nurodė kaip ieškinio sumą. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomos priteisti turto vertės – nuo 12 315 Eur. Tai reiškia, kad už šį reikalavimą ieškovės apskaičiuotas 277 Eur dydžio žyminis mokestis (12 315 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.) yra teisingas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio nustatymo klausimą ieškovės reikalavimų dalyje dėl turto padalijimo, netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir šio klausimo nagrinėjimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.