Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad negali kartu gyventi su atsakovu. Atsakovas nesupranta šeimos sampratos, atsakovas nežino žodžio „mes“. Ieškovė jam reikalinga kaip tarnaitė. Nėra šeimos, kartu problemų nesprendžia. Nejautė, kad turėjo vyrą. Nori skirtis. Bendro ūkio niekada nevedė, jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas tėvus, taip ir liko. Kreditorių neturi, turto bendro irgi neturi. Mano, kad pati kalta, jog ištekėjo už atsakovo.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė turėjo traumų, yra nelaiminga, serga. Jis visada gerbdavo ieškovę, ji ateidavo padaryti valgyti. Jis jos nemušė, net pastūmęs nebuvo. Baigė bendrauti tik 2024 m. kovo 16 d., anksčiau ieškovė nebuvo pasiūliusi kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo. Po santuokos gyveno kartu, 2022 m. baigėsi bendras gyvenimas kartu. Atsakovas išvažiavo į sodybą. Ieškovė nenorėjo kartu gyventi. Sutinka skirtis tik per notarą. Negali dėl asmeninių priežasčių per teismą skirtis. Nesutinka, kad yra kaltas dėl iširusios santuokos. Savo kaltę savo dėl santuokos nutraukimo neigė. Kartu negyvena, nes ieškovė labiau žiūrėjo savo tėvus, nei atsakovą. Nesutinka su ieškiniu, nori santuoką nutraukti per notarą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos iširimo

8. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė G. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Sutuoktiniams neketinant toliau bendrai gyventi, išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

11. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas negerbė jos, ji jam buvo reikalinga tik dėl buities darbų atlikimo. Tuo tarpu atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes atsakovo kaltės ieškovė neįrodė, pati pripažino, jog yra kalta, kad ištekėjo už atsakovo.

14. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys problemų kartu nesprendė, bendro ūkio niekada nevedė, nejautė, kad turėtų sutuoktinį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nenorėjo kartu gyventi, labiau prižiūrėjo tėvus nei jį, nesupažindino su draugėmis. Teismo vertinimu, byloje objektyvių, patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies (nagrinėjamu atveju – ieškovės) kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, todėl konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) ir dėl tokių jų abiejų veiksmų tolesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų

16. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

18. Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys. Be to, ir šalys nurodė, kad jokio dalintino turto neįgijo, kitokių duomenų byloje nėra, todėl, nesant santuokoje šalių įgyto bendro turto, jis nėra dalijamas.

19. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

20. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (v.b. Nr. 0129/24/00401 ir Nr. 0129/24/00605) ir vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo D. M. (v.b. Nr. 0129/24/00381). Atsakovas prašo pripažinti, kad minėtos skolos yra jo asmeninės, kurias grąžinti įsipareigoja atsakovas. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl šių prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, teismas pripažįsta, kad šios prievolės laikomos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo

21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui nepareiškus prieštaravimų, ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „K.“.

22. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šioje byloje ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – 100 procentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-12004. Atsakovui taip pat buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – 100 procentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03550. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, šalių bylinėjimosi išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. S. (po santuokos sudarymo K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. K. palikti jos santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui V. K. prigimtinę pavardę „K.“.

Pripažinti, kad visus įsipareigojimus, atsiradusius V. K. vardu dėl 40 Eur baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, taip pat atsiradusias vykdymo išlaidas antstolės Birutės Čereškienės vykdomojoje byloje Nr. 0129/24/00401 – po santuokos nutraukimo vykdo V. K..

Pripažinti, kad visus įsipareigojimus, atsiradusius V. K. vardu dėl 4 089,40 Eur skolos išieškojimo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat atsiradusias vykdymo išlaidas antstolės Birutės Čereškienės vykdomojoje byloje Nr. 0129/24/00381 – po santuokos nutraukimo vykdo V. K..

Pripažinti, kad visus įsipareigojimus, atsiradusius V. K. vardu dėl 11,16 Eur baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, taip pat atsiradusias vykdymo išlaidas antstolės Birutės Čereškienės vykdomojoje byloje Nr. 0129/24/00605 – po santuokos nutraukimo vykdo V. K..

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.