- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1310-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36404-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4008-1101/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. A. 3 316,49 Eur negrąžintą kreditą, 284,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 112,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. birželio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 700 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 2 288 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 1 332 Eur administravimo mokestį;
1.2. 2020 m. kovo 3 d. UAB „BnP Finance“ su UAB „Legal balance“ sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Legal balance“ perėmė reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovo įsiskolinimą.
2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu (iki 2021 m. sausio 11 d.) nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas nusprend4 priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 316,49 Eur negrąžinto kredito, 284,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 112,85 Eur administravimo mokestį, 500,12 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 214,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 3 316,49 Eur dydžio jam suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs, iš atsakovo ieškovei priteisė 3 316,49 Eur dydžio negrąžintą kreditą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
5. Reikalavimą dėl 284,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu priteisimo, teismas vertino ne kaip reikalavimą atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimą prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Nustatęs, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio metines pelno palūkanas bei tai, kad kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. birželio 5 d., teismas priteisė ieškovei iš atsakovo iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) paskaičiuotas 284,91 Eur pelno palūkanas.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. birželio 7 d., todėl ieškovės prašymą priteisti 112,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos laikė pagrįstu ir tenkino.
7. Iš vartojimo kredito sutarties nustatė, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. birželio 7 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą, todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 26 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykęs sutartį.
8. Teismas sprendė, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 316,49 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.
9. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 26 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2023 m. birželio 5 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui. Todėl atitinkamai šio sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Dėl to ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos priteisė 500,12 Eur (67,08 + 65,83 + 64,56 + 63,25 + 61,92 + 60,56 + 59,17 + 57,75 = 500,12) negautų pajamų.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) ir 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos kredito sutarties 8.9 punkte įtvirtinta vartotojo (atsakovo) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau sutartyje numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-288-912/2021).
11. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino, iš atsakovo priteisdamas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 214,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 215 Eur bylinėjimosi išlaidų (94 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei kitos bylinėjimosi išlaidos). Atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė ieškovei iš atsakovo 215 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4008-1101/2021 dalyje dėl 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo S. A., 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo S. A. 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.); dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo S. A. 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti apeliantei iš atsakovo žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodė, kad:
13.1. teismas neatsižvelgė į naujausius apeliacinės instancijos teismų išaiškinimus, kuriuose konstatuota, jog apeliantė turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Teismas apeliantės reikalavimą dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) laikė nepagrįstu ir atmetė vien tuo pagrindu, kad apeliantės reikalavimas viršija sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvada, kad jeigu apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų nebūtų viršijęs sutartyje numatytos mokėtinų palūkanų sumos, tai teismas tokį jos reikalavimą būtų tenkinęs. Apeliantės nuomone, teismas, nustatęs, kad prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti;
13.2. teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių;
13.3. apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 316,49 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. birželio 5 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie sutarties grafiko. Tuo labiau suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (458,31 Eur), kurią teismas nepagrįstai sumažino, kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu;
13.4. apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas;
13.5. reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atitinka Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma;
13.6. teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 2 288,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 332,00 Eur Sutarties administravimo mokestį;
13.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą;
13.8. apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas ir po sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas;
13.9. viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei turėtų būti priteista 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
13.10. apeliantė pažymi, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.
14. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo bei kuria netenkino reikalavimų dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), priteisimo ir 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
18. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 458,31 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, negautas pajamas skaičiuojant nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
20. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Taigi, pagal šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima tik tas kreditoriaus negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 194 dienas nuo negrąžintos kredito dalies (3 316,49 Eur). 2020 m. birželio 7 d. sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (3 316,49 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 458,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (3 316,49 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) priteisimo. Apeliantės samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (3 316,49 Eur), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu, o taip pat neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
24. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime negautas pajamas konkrečia suma priteisė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 19 d.), taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 500,12 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 19 d.) pirmosios instancijos teismas priteisė nuo pagal sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Toks negautų pajamų skaičiavimas atitinka aukščiau aptartą negautų pajamų apskaičiavimo pagrindimą.
25. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų grąžinęs visą kreditą ar jo dalį anksčiau sutartyje nustatyto termino, būtų galėjęs pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Pirmosios instancijos teismas laikė šį reikalavimą neįrodytu ir jį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teismo argumentais sutinka tik iš dalies.
26. Byloje nustatyta, kad, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. birželio 5 d. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 2 288,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 26 proc. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 2 288,00 Eur palūkanų. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020 m. birželio 7 d. sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 284,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė . Taip pat ginčijamu sprendimu už akių teismas priteisė 500,12 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) sudarytų 1 502,97 Eur sumą (2 288,00 – 284,91 – 500,12). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
27. Ieškovė 26 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 316,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 2 288,00 Eur.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino, iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu už akių priteisė ieškovei 500,12 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.), ieškovei priteistina 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021; 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1266-934/2021 ir kt. ).
29. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti taip pat ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 3 316,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu sutarties pabaigos dieną (2023 m. birželio 5 d.) ar iki jos atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas.
30. Sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. birželio 7 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 3 316,49 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovas nepateikė procesinių dokumentų), sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 215 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo ir nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nekeičiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos priteisimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
38. Apeliantė prašė priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną iš trijų apeliantės skundo prašymų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 5,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 316,49 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų ir 49 ct) negrąžinto kredito, 284,91 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 91 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 112,85 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 85 ct) administravimo mokestį, 500,12 Eur (penkis šimtus eurų ir 12 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 7 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 19 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. vasario 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 214,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.