- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- eB2-3254-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00058-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. U.
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Manikiūro maniakė“ nemokumo administratoriaus Olego Drobitko (Oleg Drobitko) prašymą pripažinti mažosios bendrijos „Manikiūro maniakė“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo I. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Nemokumo administratorius Olegas Drobitko prašo pripažinti MB „Manikiūro maniakė“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad MB „Manikiūro maniakė“ tyčinis bankrotas buvo sukeltas, dėl I. U. (ne)veikimo. Nurodo, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2025-02-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Manikiūro maniakė“. Vadovaujantis minėta nutartimi MB „Manikiūro maniakė“ vadovė įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą turtą. Iki šiol nemokumo administratoriui nėra perduotas bendrijos turtas, nėra perduoti jokie bendrijos dokumentai ar buhalterinės apskaitos registrai;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. I. U. žino ir yra tinkamai informuota apie pareigą perduoti bendrijos dokumentus nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius ir jo darbuotoja, ne kartą bendravo telefonu dėl dokumentų perdavimo su I. U.. I. U. ne kartą prašė prailginti dokumentų pateikimo laiką. Nemokumo administratorius geranoriškai sutiko ne kartą pratęsti terminą, tačiau suėjus numatytam terminui, dokumentai nebuvo perduoti ir sekė kiti prašymai pratęsti terminą;
1.3. veikia internetinis puslapis (duomenys neskelbtini). Internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) yra skelbiama privatumo politika. Pardavėju yra nurodytas MB „(duomenys neskelbtini)“, o duomenų tvarkytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“, vienintelis narys yra suinteresuotas asmuo I. U. bei I. U. laikotarpyje nuo 2022-05-26 iki 2022-10-27 priklausė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o nuo 2022-10-27 – priklauso 50 proc.;
1.4. portale rekvizitai.vz.lt rastas lankytojo 2025-02-09 komentaras: „I. U. yra pagarsėjusi kaip verslininkė, valdanti įmones, kurios ilgainiui bankrutuoja ir palieka dideles skolas kreditoriams. Anksčiau ji valdė MB „Manikiūro maniakė“, kuri nesumokėjo daugiau kaip 30 tūkstančių eurų valstybei, ir šiuo metu ruošiamasi bankroto bylos iškėlimui. Po MB „Manikiūro Maniakė“ bankroto bylos iškėlimo, veikla buvo perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini))“. Išanalizavus internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) , darytina išvada, kad per šį internetinį puslapį yra vykdoma tokia pati veikla, kokią vykdė MB „Manikiūro maniakė“;
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
1.5. atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo I. U. ilgą laiką vengia perduoti nemokumo administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus, tikėtina, kad bendrovės veikla iš tiesų buvo perkelta į kitus juridinius asmenius bei tokiu būdu buvo išvengta mokesčių mokėjimo valstybei. Tiek buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui, tiek veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį paliekant skolas bendrovėje, tiek mokesčių mokėjimo vengimas yra tyčinio bankroto požymiai, dėl ko yra prašoma pripažinti BMB „Manikiūro maniakė“ bankrotą tyčiniu;
1.6. buvusi bendrijos vadovė sąmoningai nuslėpė BMB „Manikiūro maniakė“ buhalterinius apskaitos dokumentus, kad nemokumo administratoriui būtų sudarytos kliūtys nustatyti bendrijos nemokumo momentą ir pareikšti ieškinį teisme bei išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Buvusiam vadovui nevykdžius savo pareigos kontroliuoti, kaip vedama buhalterinė apskaita, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo administratoriui nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorines skolas. Tokiu būdu buvo vengiama mokėti mokesčius. Nemokumo administratoriaus nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
2. Suinteresuotas asmuo I. U. prašo pareiškimą dėl MB „Manikiūro maniakė“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodo, kad:
2.1. MB „Manikiūro Maniakė“ vykdo kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą. Iki 2023-12-31 įmonėje dirbo trys manikiūro-pedikiūro meistrės, viena technologijų konsultantė ir vienas IT konsultantas. Įmonė nevykdė internetinės, mažmeninės ar didmeninės prekybos. 2023 m. gruodžio mėn. perspėjo meistres, kad nuo 2024-05-01 keis įmonės veiklos modelį ir siūlo meistrėms perrašyti sutartis darbo vietos nuomos pagrindu, parengė programą manikiūro-pedikiūro mokymo kursams. Meistrės surado darbo vietos nuomą joms patogesnėse Vilniaus vietose, o mokymo programos nepatvirtino ir 2024 m. balandžio pab. įmonė liko be pajamų;
2.2. 2024-04-02 pradėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinis patikrinimas, baigtas 2024-05-29 už 2021-2023 m., nustatė, kad per 2021 m. įmonė viršijo 45 000 Eur apyvartą (VMI fiksavo 45 683,096 Eur pajamas) ir priskaičiavo mokėtiną PVM už 2021-2023 m., susidarė PVM skola. Kadangi įmonė tuo metu darbuotojų jau neturėjo, veiklos nevykdė, pajamų negavo, negalėjo sumokėti PVM įsiskolinimo;
2.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 3053148, 2022-09-12 įregistravo veiklą – kvepalų ir kosmetikos priemonių didmeninė prekyba. Vėliau įmonė plėtėsi, atidarė mažmeninės prekybos saloną bei pradėjo internetinę prekybą 2023 m. lapkričio mėn. Kadangi įmonės susijusios, internetinis puslapis, mažmeninės ir didmeninės prekybos reklamai naudojamas „(duomenys neskelbtini)” vardu, šis vardas 2023 m. tapo manikiūro priemonių ir produktų reklamos veidu. Šią veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tada, kai MB „Manikiūro Maniakė“ neturėjo finansinių sunkumų. Įmonės buvo įkurtos skirtingoms veikloms. MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikinai yra perėmusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinę prekybą laikotarpiui kol programuotojai vykdys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinės apskaitos programos ir internetinės prekybos suderinimą. Ši įmonė dirba nuo 2018 m. ir su manikiūro paslaugomis niekada nieko bendro neturėjo ir neturi. Nemokumo administratoriaus nurodytas lankytojo komentaras yra 2025-02-09, o Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą 2025-02-17, daugiau bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių šiandien neturi. Internetiniame „(duomenys neskelbtini)” puslapyje reklamuojama Manikiūro maniakės akademija, kuri reklamuoja mūsų produktus. Šios veiklos nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo ir pajamų iš šios veiklos negauna;
2.4. buvau informuota apie pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratoriui , tačiau šios pareigos iki šiol nepajėgė įvykdyti dėl sveikatos stovio. Po 2022 m. sunkiai persirgtos COVID-19 infekcijos atsirado sunkūs virškinimo sistemos sutrikimai, lydimi krentančio kraujospūdžio (90/50) ir stiprių galvos skausmų kartais staigiai netenkant sąmonės. 2025 m. vasario mėn. eilinį kartą persirgo COVID-19. Po šio persirgimo prasidėjo nuolatinis silpnumas, dėmesio sutrikimas, galvos skausmas ir svaigimas, nuolatinis pykinimas. Kraujo tyrimai rodė organizme esantį uždegimą, gydytoja skyrė antibiotikus, tačiau gydymas beveik nepadėjo, sveikata blogėjo toliau. Vėl buvo atlikti tyrimai, ir vėl nustatytas uždegimas, vėl skirti antibiotikai. Kovo mėn. nustatyta stafilokokinė infekcija, skirti antibiotikai, gegužės mėn. sveikata pradėjo blogėti, birželio mėn., liepos mėn. paskirti antibiotikai. Laukia konsultacijos Santaros klinikose. Rugsėjo mėn. turėjo atvažiuoti sūnus ir paimti dokumentus, tačiau susirgo Covid-19. Rugsėjo mėn. pareiškėja sirgo Covid-19.
Prašymas dėl tyčinio bankroto tenkintinas
Dėl faktinių aplinkybių
3. Vilniaus apygardos teismas 2025-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1527-580/2025 iškėlė bankroto bylą MB „Manikiūro maniakė“. Nemokumo administratoriumi paskyrė Olegą Drobitko. Nutartis įsiteisėjo 2025-02-26.
4. Vilniaus apygardos teismo 2025-05-05 nutartimi patvirtintas MB „Manikiūro maniakė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo patikslintas.
5. Vilniaus apygardos teismo 2025-07-28 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
6. Juridinių asmenų registro duomenimis MB „Manikiūro maniakė“ įregistruotas 2019-11-21, jo vadovės pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo I. U.. Veiklos tikslai ir rūšys – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla.
Dėl bendrovės nemokumo momento
7. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nemokumo administratorius pareiškime nenurodo įmonės nemokumo momento. Pažymėjo, kad buvusi vadovė sąmoningai nuslėpė BMB „Manikiūro maniakė“ buhalterinius apskaitos dokumentus, kad nemokumo administratoriui būtų sudarytos kliūtys nustatyti bendrijos nemokumo momentą.
9. Teismas Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad atsakovo atžvilgiu bankroto bylos iškėlmo metu buvo vykdomos 2 vykdomosios bylos. Antstolė Asta Stanišauskaitė vykdė dvi vykdomąsias bylas iš skolininko MB „Manikiūro maniakė“ išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškojimo pradžia: 2024-08-19 ir 2024-12-17. Ankstesnių vykdomųjų bylų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal 2022-12-31 balansą matyti, kad 2022 m. įmonės viso turto vertė – 8 394 Eur, o įsipareigojimai – 26 734 Eur. Visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas – atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai bei pinigai (8 394 Eur). To paties balanso duomenimis nustatyta, kad praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2021 m.) įmonės viso turto vertė buvo 6 118 Eur, o įsipareigojimai siekė – 28 598 Eur. 2022-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2022 m. atsakovas patyrė 7 697 Eur nuostolių, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu atsakovas patyrė 2 461 Eur nuostolių. Nutartyje iškelti MB „Manikiūro maniakė“ bankroto bylą, konstatuota, kad įmonė 2022 m. buvo nemoki, dirbo nuostolingai. Tačiau įvertinus nurodytus praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenis matyti, kad įmonė nemoki buvo jau net 2021 m., kadangi įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę.
11. Aptarti duomenys patvirtina, kad MB „Manikiūro maniakė“ finansinių sunkumų turėjo 2021 m. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai jau 2021 m. (praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu) viršijo apskaityto turto vertę, spręstina, kad MB „Manikiūro maniakė“ atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką vėliausiai nuo 2021-12-31.
12. Pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2021-12-31, įmonės vadovei kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, vykdant įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatytą imperatyvią pareigą. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Manikiūro maniakė“ 2025-01-14 pateikė pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Suinteresuotas asmuo I. U. pareigos inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą nevykdė.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto
13. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
14. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
16. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
17. Apgaulingai ar aplaidžiai tvarkoma juridinio asmens buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti juridinio asmens komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias juridinio asmens bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ar aplaidus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma iš esmės atitinka anksčiau galiojusiame ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą juridinio asmens tyčinio bankroto požymį. Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tikslinga vadovautis teismų praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo, atkreipė dėmesį į šio požymio specifiką, kuri pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties kasacinis teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
20. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą, nėra reikalaujama nustatyti apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar dokumentų neišsaugojimo arba slėpimo priežastinį ryšį su bendrovės nemokumo priežastimis.
21. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
22. Nemokumo administratorius nurodo, kad ne kartą bendravo telefonu dėl dokumentų perdavimo su I. U.. I. U. ne kartą prašė prailginti dokumentų pateikimo laiką. Nemokumo administratorius geranoriškai sutiko ir ne kartą pratęsė terminą, tačiau suėjus numatytam terminui, dokumentai nebuvo perduoti ir sekė kiti prašymai pratęsti terminą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vilniaus apygardos teismas MB „Manikiūro maniakė“ bankroto byloje 2025-09-02 nutartimi atsisakė skirti baudą buvusiai įmonės vadovei ir nurodė, kad šiuo atveju reikia papildomo laiko dokumentams pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad buvusi įmonės vadovė nevengia bendradarbiauti, teismas sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, išvadai, jog pareigos nevykdomos sąmoningai ir dėl to turėtų būti taikomos sankcijos.
24. MB „Manikiūro maniakė“ bankroto byla iškelta 2025-02-17 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2025-02-26. Terminas perduoti įmonės turtą ir dokumentus suėjo 2025-03-12. Tačiau I. U. iki šiol neperdavė įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui, net ir po teismo nutarties neskirti baudos už dokumentų neperdavimą.
25. Byloje nėra ginčo, jog įmonės turtas ir kiti finansiniai dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti tik už 2022 m. Spręstina, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka teigti, jog MB „Manikiūro maniakė“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, finansinės ataskaitos už 2023–2024 m. nebuvo paruoštos ir nepateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tai patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio buvimą.
26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą akcentuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės vadovo pareigų – tinkamas įmonės finansinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pabrėžtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (FAĮ 3 straipsnis).
27. Nemokumo administratorius nurodo, kad buvusi bendrijos vadovė sąmoningai nuslėpė MB „Manikiūro maniakė“ buhalterinius apskaitos dokumentus, kad nemokumo administratoriui būtų sudarytos kliūtys nustatyti bendrijos nemokumo momentą ir pareikšti ieškinį teisme bei išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Buvusiai vadovei nevykdžius tinkamos buhalterinės apskaitos, nesant su įmonės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybės įvertinti realią įmonės turtinę padėtį, įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nemokumo administratoriui nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorines skolas.
28. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, t. y. juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir / ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šiuo atžvilgiu byloje jau konstatuota, jog suinteresuotas asmuo I. U. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratoriui bendrijos nemokumo byloje, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą.
29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad buhalterinių dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Pažymėtina, kad šie veiksmai patys savaime nelaikomi pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau I. U., būdama MB „Manikiūro maniakė“ vadove, žinodama apie bendrijos prastą finansinę būklę ir nebegalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė dėl bankroto bendrijai iškėlimo, sąmoningai veikė priešingai bendrijos interesais. Dėl aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir bendrovės dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui, neįmanoma objektyviai nustatyti bendrovės vykdytos veiklos, jos turėto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros bei įvertinti bendrovės nemokumo priežasčių. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.
30. I. U. nurodomos priežastys dėl jos sveikatos būklės negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, kurios sutrukdė perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui. Kaip minėta, terminas perduoti įmonės turtą ir dokumentus suėjo 2025-03-12, taigi, šiuo metu yra praėję 9 mėnesiai, kai I. U. neperduoda dokumentų nemokumo administratoriui. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu jai buvo diagnozuotos įvairios ligos, kurios galėjo turėti reikšmingos įtakos pareiškėjos sveikatos būklei. Visgi, nėra duomenų, kad pareiškėja ilgą laiką būtų gydoma stacionarinėse gydymo įstaigose, kad jos sveikatos būklė buvo tokia bloga, jog ji pati ar jos pavedimu, kitas asmuo nebūtų galėjęs įvykdyti įstatymu nustatytos pareigos. Pareiškėja tiek šiame procese, tiek procese dėl baudos paskyrimo nurodė, jog yra susitarusi su sūnumi dėl dokumentų perdavimo. Šiuo atveju nurodyta, kad sūnus sirgo rugsėjo mėn., t. y. prieš 3 mėnesius. Pareiškėja per nurodomą 9 mėn. laikotarpį galėjo pasiųsti dokumentu paštu, per kurjerį ar bet kokiu kitu būdu, tačiau sąmoningai pasirinko pareigos nevykdyti.
31. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. U., būdama bendrovės vadove, nuo 2023 m. aplaidžiai organizavo bendrovės finansinę apskaitą, Juridinių asmenų registrui nepateikė bendrovės 2023–2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, vienam iš bendrovės kreditorių inicijavus bankroto bylos bendrovei iškėlimą, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2025-01-15 nutartimi jai nustatytų įpareigojimų pateikti teismui dokumentus, susijusius su bendrovės veikla, o įsiteisėjus teismo 2025-02-17 nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą paskirtam nemokumo administratoriui neperdavė nei bendrovės turto, nei dokumentų, nenurodydama objektyvių priežasčių, kliudančių tai padaryti. Byloje esančių duomenų analizė suteikia pagrindą tokius suinteresuoto asmens veiksmus vertinti kaip sąmoningus, taip galbūt siekiant neatskleisti tikrosios bendrovės padėties ir priežasčių, dėl kurių bendrovė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. I. U. ilgą laiką neperduodama nemokumo administratoriui jokių bendrovės dokumentų, turto, sudarė kliūtis greitam ir veiksmingam bendrovės bankroto procesui, iš esmės atėmė galimybę išsiaiškinti tikrąsias bendrovės valdymo aplinkybes ir nemokumo priežastis.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto
32. Nemokumo administratoriaus vertinimu, tikėtina, kad bendrovės veikla iš tiesų buvo perkelta į kitus juridinius asmenius bei tokiu būdu buvo išvengta mokesčių mokėjimo valstybei. Paaiškina, kad išanalizavus internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad per šį internetinį puslapį yra vykdoma tokia pati veikla, kokią vykdė MB „Manikiūro maniakė.
33. Nemokumo administratorius pateikė duomenis, kad veikia internetinis puslapis (duomenys neskelbtini). Internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) yra skelbiama privatumo politika. Pardavėju yra nurodytas MB „(duomenys neskelbtini)“, o duomenų tvarkytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis narys yra suinteresuotas asmuo I. U.. I. U. laikotarpu nuo 2022-05-26 iki 2022-10-27 priklausė 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o nuo 2022-10-27 – priklauso 50 proc.
34. Į bylą pateiktas įrodymas, kad portale rekvizitai.vz.lt 2025-02-09 lankytojas paliko komentarą, kuriame nurodyta, kad „I. U. yra pagarsėjusi kaip verslininkė, valdanti įmones, kurios ilgainiui bankrutuoja ir palieka dideles skolas kreditoriams. Anksčiau ji valdė MB „Manikiūro maniakė“, kuri nesumokėjo daugiau kaip 30 tūkstančių eurų valstybei, ir šiuo metu ruošiamasi bankroto bylos iškėlimui. Po MB „Manikiūro maniakė“ bankroto bylos iškėlimo, veikla buvo perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini))“.
35. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens veiklos ir (ar) turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
36. Iš esmės tapatus tyčinio bankroto požymis buvo įtvirtintas ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Sprendžiant dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio, nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).
37. Šiuo atveju galimai tokios pačios veiklos vykdymas pats savaime nėra pripažįstamas tyčiniu bankrotu dėl veiklos perkėlimo, nes turi būti ir kitos sąlygos: perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę turėjo pereiti dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad tokios aplinkybės kaip įmonių įsteigimas, nors ir susijusių asmenų, ir (ar) naujai įsteigtų įmonių panašios veiklos, savaime neįrodo bendrovės veiklos perkėlimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.
39. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas bendrijos valdytas turtas, perėjo dirbti darbuotojai ar juolab buvo perimtos bendrijos nebaigtos vykdyti sutartys. Aplinkybė, kad internetinėje svetainėje www.rekvizitai.lt yra pateiktas atsiliepimas apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nauja I. U. įmonė, į kurią buvo perkelta MB „Manikiūro maniakė“ veikla po bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį ir vertinti tai kaip tyčinį veiksmą sukeliant bankrotą MB „Manikiūro maniakė“. Vadovavimas dviems ar daugiau įmonių vienu metu ir vienai iš jų tampant nemokiai, savaime neįrodo tikslo vienos iš jų veiklą perkelti į kitą. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Dėl buvusios atsakovo vadovės- veiksmų vertinimo
40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
41. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad MB „Manikiūro maniakė“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusios bendrovės vadovės, priimančio sprendimus kasdieniame bendrovės valdyme, I. U. veiksmai, šis asmuo savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais laikomas sukėlusiu MB „Manikiūro maniakė“ tyčinį bankrotą.
42. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Teismas vertina, kad šiuo atveju, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra nustatytos JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos ir tai sudaro pagrindą apriboti I. U. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apibendrinant pripažintina, kad aptartoje situacijoje proporcinga buvusiai vadovei I. U. taikyti apribojimą trejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
43. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
44. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo atsakovo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Manikiūro maniakė“ nemokumo administratoriaus Olego Drobitko prašymą tenkinti.
Pripažinti mažosios bendrijos „Manikiūro maniakė“, juridinio asmens kodas 305349998, bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, jog dėl tyčinio mažosios bendrijos „Manikiūro maniakė“, juridinio asmens kodas 305349998, bankroto atsakingas asmuo yra I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Apriboti I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Įpareigoti nemokumo administratorių Olegą Drobitko per 3 (tris) dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti mažosios bendrijos ,,Manikiūro maniakė“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.