- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2-64-405/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00763-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį A. M. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 2114,05 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką, 87,17 Eur kompensacinių palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas A. M., 2020 m. spalio 15 d. vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Škoda Octavia“. Ieškovė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto valdytojų civilinę atsakomybę. Šios transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė, įvertinusi transporto priemonės „Škoda Octavia“ padarytus apgadinimus, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 2114,05 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė 100 procentų grąžinti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas. Papildomai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gautais duomenimis paneigiama atsakovo pozicija, kad transporto priemonė „Škoda Octavia“ atsitrenkė į atsakovo transporto priemonę. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos konstatavo bei bylos nagrinėjime parodymus teikę liudytojai nurodė, kad būtent atsakovas kliudė transporto priemonę „Skoda Octavia“, o ne atvirkščiai. Iš automobilio „Skoda Octavia“ ir atsakovui priklausančios transporto priemonės apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, kad transporto priemonių smūgis buvo toks, kad atsakovas negalėjo to nepajusti ir / ar negirdėti. Byloje pakanka įrodymų dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. atvažiavo į Adutiškio mstl. Fabriko g. pasiimti cigarečių, kurias buvo nupirkęs. Keturias dėžes cigarečių vyrai sukrovė į jo automobilį, jam sėdant į automobilį iš krūmų „išlindo“ pasienio pareigūnas ir tuos vyrus, kurie cigaretes jam pardavė, sulaikė su pinigais, tai buvo gal apie 25-30 m atstumu nuo jo. Sėsdamas į mašiną pamatė dideliu greičiu iš priekio atvažiuojančią sidabrinę mašiną, galvojo, kad „sidabrinė mašina atsitrenks į jo mašiną. Tą šviesų automobilį pamatė, kai jis buvo prieš pat jo vairuojamą automobilį. To automobilio vairuotojas važiavo tiesiai į jį ir matydamas, kad nesustabdys, pasuko greitai į kairę, tada į dešinę, jį „sumėtė“ ir „lietė“ jį, t. y. jo automobilio dešinįjį sparną. Tada pareigūnas atsitrenkė į šalia kelio augančius medžius. Tas automobilis jo automobilį „kliudė“ jam pradėjus važiuoti ir prasilenkiant su kitu priešpriešais važiuojančiu automobiliu. Nesuprato, kad tas automobilis „lietė“ jo automobilį, buvo kažkoks bumbtelėjimas silpnas, nejautė jokio susidūrimo. Prieš pat bumbtelėjimą buvo tik ką pradėjęs važiuoti, nelabai matė, kas vairuoja tą šviesų automobilį. Išgirdęs, kad bumbtelėjo, galvojo gal akmuo koks iš po rato „iššoko“. Negirdėjo ir nematė susidūrimo, nebuvo jokio susidūrimo, jo mašinos sparnas tik šiek tiek „pašiauštas“. Po to, kai bumbtelėjo, jis nuvažiavo, niekas jo nestabdė. Nuvažiavo, nes manė, kad nieko nepadarė. Eismo įvykį sukėlė to automobilio vairuotojas, nematė, kas vairavo. Jokių lipdukų „valstybės sienos apsaugos tarnyba“ nebuvo, jo niekas nestabdė, garso ir šviesos signalų negirdėjo ir nematė Turi sveikatos sutrikimų – prastai girdi, kurtumas apie 70 proc. Gal kokius 7,5 km važiavo sau ramiai apie 90-100 km/val. link Svylionių k., matė, kad iš paskos mašina važiuoja, jį seka. Jam reikėjo nusukti link Svylionių k. esančių sandėlių, todėl, norėdamas pažiūrėti, kas važiuoja iš paskos, nusprendė sustoti. Jam sustojus, iš paskos važiavęs automobilis privažiavo, iš jo iššoko pareigūnas be uniformos, pareigūnas buvo vienas, „išsitraukė“ jį iš mašinos, suplėšė striukę, sudaužė, surakino ir nuvežė į užkardą, po to pasakė, kad važiuojam į įvykio vietą. Mašinoje buvo vienas pareigūnas, kitas pareigūnas liko su tais vyrais, iš kurių cigaretes pirko. Tas pareigūnas jo (A. M.) nestabdė, buvo su cigarečių pardavėjais. Eismo įvykio nesukėlė, važiavo tiesiąja, pareigūnas kliudė jo automobilį. Po to jis (A. M.) nuvažiavo. Savo automobilio apgadinimus pamatė tik užkardoje. Jį pasieniečiai nuvežė į tą vietą, kurioje jis sustojo, tada iškvietė policijos pareigūnus, policijos pareigūnai vertė jį pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Gal apie 1.50 val. pareigūnas įkalbinėjo pasirašyti deklaraciją, tada jis ir pasirašė. Jo automobilio nefotografavo, nežino, kada fotografavo kitą automobilį. Įvykio dieną jis vairavo 27 m senumo automobilį, negalėjo „užkabinti“ savo automobilio galine dalimi kito automobilio ir nesugadinti savo automobilio. Automobilis, kuris važiavo jam priešais, taip pat išvažiavo iš įvykio vietos, važiavo jam iš paskos. Matė, kad toje mašinoje (pareigūnų) buvo vaizdo registratorius, tačiau juo daryto įrašo byloje nėra. Pasieniečių automobilio apgadintas visas priekis, o jo automobilis visai neapgadintas, todėl tuo atveju, jei jis savo automobiliu būtų kliudęs pareigūnų automobilį, tokių automobilio apgadinimų nebūtų padaręs. Kaltas, kad cigaretes vežė, baudą paskirtą sumokėjo, bet eismo įvykio nesukėlė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. G. Baziulis prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad išmokėtą draudimo išmoką ieškovė prašė priteisti iš atsakovo remdamasi Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., kuriame nurodoma, kad išmokėtą draudimo išmoką dėl žalos padarymo turi grąžinti už žalą atsakingas asmuo, jei jis pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas 2020 m. padarė administracinį nusižengimą ir nusikaltimą, buvo atitinkamai nubaustas, tačiau atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos. Eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė A. M. ir kitą automobilį vairavęs asmuo, nurodytas eismo įvykio kaltininkas (pažeidėjas) ir atitinkamai nurodytas nukentėjęs asmuo. Ieškovas, pateikęs deklaraciją, pats paneigia aplinkybę, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes tuo atveju, jei būtų pasišalinęs, nebūtų surašyta ir užpildyta eismo įvykio deklaracija. Deklaracijoje nurodyta data – 2020 m. spalio 15 d., laikas atitinka eismo įvykio datą, nurodyti vairuotojų vardai, pavardės kiti duomenys. Policijos pareigūnai R. Skuolis ir G. Čopas paaiškino, kad, atvykę pagal pranešimą, nustatė, kad automobiliai buvo ne eismo įvykio vietoje, vienas iš vairuotojų, kaip paaiškėjo – pareigūnas, neva tai persekiojo A. M.. Vairuotojams minėti policijos pareigūnai paaiškino, kad, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, abiem vairuotojams bus surašyti protokolai dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaracija užpildoma tuomet, kai abu vairuotojai išsiaiškina dėl eismo įvykio. Eismo įvykis neužfiksuotas eismo įvykių registre ir vairuotojams nuobauda dėl eismo įvykio nepaskirta. A. M. nubaustas už pareigūno nurodymo nevykdymą. ANK 426 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio vietos, tačiau šiuo atveju nepadarytas pažeidimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuria A. M. susisijęs. Nebuvo atliekamas tyrimas dėl eismo įvykio, A. M. nepažeidė kelių eismo taisyklių ir nepasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. Valstybės sienos pareigūnas važiavo A. M. iš paskos, t. y. taip pat pasišalino iš įvykio vietos, bet policijos pareigūnams paaiškinus, kad neužpildžius eismo įvykio deklaracijos abu vairuotojai bus laikomi pasišalinusiais iš įvykio vietos, vairuotojai eismo įvykio deklaraciją užpildė. Ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškinys negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad 2020 m. spalio 13 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, draudėjas – atsakovas A. M., draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, sutarties galiojimo terminas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 12 d.
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo Eugenijaus Usovo 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų nustatyta, kad E. Usovas 2020 m. spalio 15 d. apie 11 val. su kitu kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu dirbdami vietovėje ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą patikrinti transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. M.. Vykdami į nurodytą sodybą, pamatė stovinčią transporto priemonę ir sustojo. A. M., pamatęs tarnybinį automobilį, įsėdo į „Audi“ markės automobilį ir greitai pajudėjo iš vietos. Asmuo buvo stabdomas panaudojant tarnybinę transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ant durų uždėtais magnetiniais VSAT skiriamaisiais ženklais, įjungtu mėlynos spalvos švyturėliu ir per automobilio garsiakalbį nurodant sustoti. Tarnybinė transporto priemonė buvo sustojusi. Prasilenkdamas su tarnybine transporto priemone, A. M. vairuojamu automobiliu užkabino stovinčią tarnybinę transporto priemonę. Buvo apgadintas tarnybinės transporto priemonės priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas. Vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį nuvažiavo keliu nuo Adutiškio mstl. link Gilūtų k., esančio Ignalinos r. sav. Iš įvykio vietos pasišalinusi transporto priemonė buvo persekiojama su įjungtu mėlynos spalvos švyturėliu ir garsiniu signalu. Transporto priemonė buvo persekiojama apie 7,5 km. Persekiojimo metu persekiojama transporto priemonė nebuvo nutolusi, nuolat buvo matymo ribose, ši transporto priemonė nebuvo sustojusi. Persekiojamos transporto priemonės vairuotojas važiavo pavojingu greičiu, nuolat jį viršijo. Persekiojamos transporto priemonės vairuotojui paklusus reikalavimui sustoti ir automobiliui sustojus kelyje Svylionių k. Švenčionių r. sav. ir Gilūtų k. Ignalinos r. sav. apie 2,5 km atstumu nuo Svylionių k., matė, kad persekiotoje transporto priemonėje vairuotojo vietoje sėdėjo A. M.. Apžiūrėjus transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jos viduje ant galinės sėdynės gulėjo stačiakampio formos dėžė, įvyniota į juodą polietileną, kurioje buvo 1000 pakelių cigarečių su užrašu „Fest“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis. Transporto priemonės bagažinėje buvo dar viena tokia pati dėžė. Į eismo įvykį buvo iškviesti Švenčionių r. PK pareigūnai, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje A. M. nurodė, kad jis eismo įvykio kaltininkas. Asmuo ir transporto priemonė pristatyta į Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardą, kur A. M. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 209 str. 8 d., 426 str. 4 d., 506 str. 4 d.
Iš 2020 m. spalio 15 d. eismo įvykio deklaracijoje esančių duomenų nustatyta, kad deklaracijoje atsakingu už padarytą žalą nurodytas vairuotojas A. M.. Eismo įvykio deklaracijoje taip pat nurodoma, kad 2020 m. spalio 15 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – susidūrė E. Usovo vairuojamas automobilis „Skoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) („A“ transporto priemonė) ir A. M. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) („B“ transporto priemonė), deklaracijoje pažymėta, kad „Skoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) („A“ transporto priemonė) stovint / sustabdžius, automobilis „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) („B“ transporto priemonė) įvažiavo iš priešpriešinio eismo juostos. Eismo įvykio deklaracija pasirašyta E. Usovo, A. M..
UAB „Automega“ 2020 m. spalio 23 d. sudarytoje remonto sąmatoje nurodomi automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai, panaudotos detalės, laiko sąnaudos. UAB „Automega LT“ (pardavėjas) 2020 m. spalio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija AA Nr. 0420) Valstybinei sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM (pirkėjas) dėl 2114,05 Eur (su 366,90 PVM (21%) už automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbus pagal AB „Lietuvos draudimas“ žalos bylą Nr. 2497371-1145525. AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu (Nr. 19687879) sumokėjo UAB „Automega LT“ 2114,05 Eur.
Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. pretenzija ragino atsakovą A. M. grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką – 2114,05 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 str.).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK) 6.263 str.1 d.). Pagal CK 6.248 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 str. 2 -3 d. nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgus į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.)
TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 4 d., eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas apie eismo įvykį privalo nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu pašo priteisti ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovo, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, eismo įvykį sukėlė policijos pareigūnas, turi klausos sutrikimų ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, jo niekas nestabdė, todėl nuvažiavo. Atsakovo atstovas adv. G. Baziulis prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad atsakovas nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, atsakovas nepatrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, todėl civilinis ieškinys nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr3K-3-584/2013). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą.
Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015). Sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nustatyto sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindo, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (LAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu, vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).
Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad įvykio metu – 2020 m. spalio 15 d., transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo, t. y. buvo jos valdytoju, atsakovas A. M., kurio civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojusios nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 12 d., pagrindu. Byloje esančiais duomenimis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno E. Usovo tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio deklaracija, patvirtinama, kad 2020 m. spalio 15 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis – susidūrė automobilis „Skoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas E. Usovo, ir automobilis „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas A. M.. Eismo įvykio deklaracijoje yra rankraštinis įrašas, kad transporto priemonės „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. patvirtina, kad jis atsakingas už padarytą žalą. Eismo įvykio deklaracija pasirašyta abiejų transporto priemonių vairuotojų – E. Usovo ir A. M..
Atsakovas teigia nesupratęs, kad įvyko eismo įvykis ir dėl to iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau, aiškindamas įvykio aplinkybes, atsakovas pats teigė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis artėjo link jo dideliu greičiu, galvojo, kad „kirs“ jo automobilį, atvažiuojantį automobilį pamatė prieš pat jo vairuojamą automobilį, taip pat nurodė, kad atvažiuojančio automobilio vairuotojas „ pasuko greitai į kairę, tada į dešinę, jį „sumėtė“ ir tada „biški lietė mane“, nurodė, kad „tas automobilis“ jo automobilį „kliudė“ jam pradėjus važiuoti, buvo „kažkoks bumbtelėjimas silpnas su kitu priešpriešais važiuojančiu automobiliu prasilenkiant“. Šie atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas suprato, kad įvyko eismo įvykis, t. y. suprato, kad automobiliai susidūrė.
Atsakovo pateiktais duomenimis – Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-19-880/2021), kuriuo A. M. nubaustas pagal ANK 209 str. 8 d. (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką pakartotinai), ANK 426 str. 4 d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), ANK 506 str. 4 d. (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-336-885/2021), kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, ir su šiais teismų procesiniais sprendimais pateiktais dokumentais, patvirtinamos nagrinėjamoje byloje esančio valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno E. Usovo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad A. M. važiuodamas kliudė tarnybinį automobilį, nesustojo ir išvažiavo, t. y. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Aplinkybe, kad atsakovas A. M. buvo nubaustas už pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymą, patvirtinama, kad pareigūnas reikalavimą A. M. sustabdyti jo vairuojamą automobilį reiškė būtent dėl to, kad A. M., kliudęs tarnybinį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje (administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-19-880/2021) užfiksuoti A. M. įvykio dieną vairuoto automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukose matoma atplėšta viršutinė automobilio galinio sparno dalis, durelių subraižymai, taip pat prie ieškinio pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyti automobilio „Audi 80“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – pažeistos dešinės pusės durys ir sparnas, ir automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės žibintas, kurie taip pat užfiksuoti nuotraukose. Minėtų duomenų pagrindu vertinama, kad, remiantis atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, atsakovas A. M. galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Atsakovas A. M. nurodo, kad turi klausos sutrikimų, dėl kurių galėjo negirdėti susidūrimo garso, tačiau vertinama, kad šis sutrikimas negalėjo sutrukdyti atsakovui matyti ir suvokti, kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę, juo labiau, kad eismo įvykis įvyko dieną – 11 val., Adutiškio mstl. gatvėje, be to, atsižvelgus į transporto priemonių apgadinimus, galima manyti, kad transporto priemonių vairuotojai susidūrimo metu turėjo pajusti ir smūgio jėgą. Nustatytos aplinkybės ir minėti atsakovo paaiškinimai apie tai, kad automobilis „biški lietė mane“, kad „tas automobilis jo automobilį „kliudė“, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas matė ir suprato, kad eismo įvykis įvyko, ir, turėdamas pareigą sustoti, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar kad eismo įvykio deklaraciją užpildė kitoje, ne eismo įvykio, vietoje, neturi byloje teisinės reikšmės, kadangi pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Tai, kad atsakovas suvokė, jog eismo įvykis buvo, patvirtinama ir atsakovo pasirašyta eismo įvykio deklaracija. Atsakovas, kaip teigia jo atstovas, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, brandaus amžiaus (įvykio metu buvo 60 m.), turintis teisę vairuoti transporto priemones, todėl vertinama, kad, turėdamas transporto priemonių vairavimo patirties, žinodamas kelių eisme taisykles, kelių eisme dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, galėjo ir turėjo suprasti, kad pildo (pasirašo) būtent eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydamas, kad jis atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai Genadijus Čopas ir Rolandas Skuolis paaiškino, kad, atvykę pagal pranešimą dėl eismo įvykio ir išaiškinę įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyviams pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir vairuotojai ją užpildė. Liudytojas G. Čopas paaiškino, kad, pagal iškvietimą dėl eismo įvykio atvykus į Adutiškio mstl., gavo papildomą pranešimą, kad automobilis sustabdytas Švenčionių r. sav. už Adutiškio mstl. Atvykę į patikslintą vietą nustatė, kad A. M. automobilis kliudė VSAT automobilį, vairuotojams pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. A. M. sutiko ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaracija buvo pildoma toje vietoje, į kurią atvyko pagal patikslintą pranešimą. Liudytojas R. Skuolis paaiškino analogiškai kaip ir liudytojas G. Čopas, papildomai nurodė, kad, nuvykus į vietą, esančią kelyje nuo Adutiškio mstl. link Gilūtų k., pamatė automobilį „Audi“, priekyje jo stovėjo automobilis „Skoda“ sidabrinės spalvos, taip pat buvo tarnybinis VSAT džipas. Nustatė, kad susidūrimas įvyko Adutiškio mstl. – transporto priemonė „Audi“, atsitrenkusi į automobilį „Skoda“, pasišalino iš įvykio vietos, „Audi“ buvo persekiojama, ir sustabdyta toje vietoje, į kurią atvyko pagal iškvietimą. Abu vairuotojai iš eismo įvykio vietos buvo išvykę, todėl vairuotojams paaiškino galimas pasekmes – registruojamas eismo įvykis ir pradedama administracinė teisena arba pildoma deklaracija, vienam iš vairuotojų pripažinus kaltę dėl eismo įvykio. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, todėl administracinių nusižengimų teisena nebuvo pradėta. A. M. neįkalbinėjo pasirašyti deklaraciją.
Byloje negauta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas A. M. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad buvo priverstas pasirašyti eismo įvykio deklaraciją.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. M., įvykus eismo įvykiui, nesustojo ir buvo sustabdytas maždaug už 7,5 km nuo eismo įvykio vietos, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykis kilo dėl atsakovo A. M. kaltės, įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – transporto priemonės „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu ir dėl apgadinimo padaryta žala, todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), 59.4 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, todėl ieškovė pagrįstai TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovo ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.
Ieškovės pateiktais įrodymais – AB „Lietuvos draudimas“ žalos byloje Nr. 2497371-1145525 esančiais dokumentais, UAB „Automega“ 2020 m. spalio 23 d. remonto sąmatoje ir UAB „Automega LT“ 2020 m. spalio 23 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (Serija AA Nr. 0420) dėl 2114,05 Eur (su PVM) už automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą apmokėjimo, patvirtinamos ieškovės nurodomos aplinkybės apie atliktus automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, kurių vertė 2114,05 Eur (su PVM). Ieškovė remonto darbus apmokėjo 2020 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19687879. Atsakovas automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, remonto darbų apimties ir jų kainos neginčijo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės patirtus nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės išmokėtos 2114,05 Eur dydžio draudimo išmokos atlyginimas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 87,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų taikant 0,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už 301 pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal LR CK 6.261 str., praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, kad prievolė neįvykdyta laiku, ir įstatyme numatytas jų minimalus kompensavimas (LR CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, tame tarpe ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 str., skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (LAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. pranešimu ragino atsakovą per 15 d. grąžinti ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką – 2114,05 Eur. Atsakovas prašomos grąžinti draudimo išmokos sumos ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 87,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ieškovės apskaičiuotų nuo reikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. sausio 1 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo (2021 m. spalio 28 d.), t. y. už 301 d., taikant 0,05 procentų dydį. Reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 87,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovas A. M. praleido piniginės prievolės mokėjimo terminą, todėl iš jo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (2201,22 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos 120,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos – 50 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Byloje nustatytos 13,28 Eur (2 x 2,64 Eur) dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 269, 270 str., LR CK 6.210, 6.246-6.249, 6.261, 6.263 str., 6.270 str., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., teismas
nusprendžia:
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.
Priteisti iš A. M. AB „Lietuvos draudimas“ 2114,05 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų 5 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 87,17 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 17 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 120,08 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. M. AB „Lietuvos draudimas“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (2201,22 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš A. M. 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.