Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims V. A. ir bankrutavusiai UAB „Nimtech kompiuteriai“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir pagal atsakovo priešieškinį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad J. K. ir E. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 28). E. K. ir J. K. vardu nėra registruotų transporto priemonių (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 7-8). J. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai J. K. ir E. K. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 12). Per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. E. K. iš savo sąskaitos sumokėjo 4324,82 Lt, kurios nuskaitytos kaip J. K. skola (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 13). Pirkimo kvitais E. K. įrodinėja išlaidas buto remontui (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 14). Sąskaitos išrašais ir pirkimo kvitais E. K. įrodinėja išlaidas sūnaus išlaikymui (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 15-20, 21-26, 36, t. 7, b.l. 34-57). V. A. ir J. K. 2013-04-10 pasirašė susitarimą, kuriame aptarė, jog susitarimo pasirašymo metu pagal 2008-01-21 sutartį likusi 24880 Lt J. K. skola V. A. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 30-31). E. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 32). J. K. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 33-35). Sąskaitos išrašu J. K. įrodinėja savo pajamas per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 90-91). Sąskaitos išrašu J. K. įrodinėja išlaidas komunaliniams mokesčiams sumokėti ir sūnaus išlaikymui per laikotarpį nuo 2011-05-29 iki 2016-03-26 (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 92-107). Kauno apygardos teismas 2013-04-05 patvirtino J. K. ir BUAB „Nimtech kompiuteriai“ taikos sutartį, kuria šalys susitarę, jog J. K. sumokės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ 32504,25 Lt, o BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atsisakys ieškinio dėl žalos atlyginimo (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 108-110). 2003-12-19 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad E. K. diagnozuotas galvos sumušimas, ūmus trauminis kairės vidurinės ausies uždegimas. Anamnezėje nurodyta, kad ligonė sumušta vyro (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 105-106). 2003-01-19 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. diagnozuota galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas). Astenovegacinis sindromas. Ji nurodė, kad 2003-01-11 ją sumušė vyras J. K.. Sudavė kumščiais į galvą, spardė į pilvą, ranką. (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 107-108). 2003-12-15 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. diagnozuotas galvos ir sprando sumušimas. Trauminis ūmus kairės vidurinės ausies uždegimas (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 109-110). Iš UAB Lituka ir Ko pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad vertinimo metu, t.y. 2016-09-01, buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 39000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 120-157, 159-198). Iš VSDFV pažymos matyti J. K. socialinio draudimo pajamos per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-09-30 (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 15-16). Iš J. K. sąskaitos išrašo matyti jo banko sąskaitos įplaukos ir išlaidos per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-10-26 (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 3-57). J. K. deklaravo 8507,90 Lt pajamų per 2014 m. mokestinį laikotarpį (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 67-70). Iš J. K. sąskaitos išrašo matyti jo banko sąskaitos įplaukos ir išlaidos per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 74-186). J. K. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ yra sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 7-15). Iš Aviva Lietuva rašto matyti, kad J. K. 2012-03-09 nutraukė sutartį, gavo 3136,69 Eur išmoką (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 17-19). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina J. K. pajamas, susijusias su darbo santykiais, per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 4-15). Iš UAB „SEB gyvybės draudimas“ matyti, kad J. K. yra sudaręs Investicinio gyvybės draudimo sutartį, sukaupta suma 1397,37 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 19-26). Iš UAB „Creative forces“ pažymų matyti, kad J. K. darbo užmokestis 2011 m. buvo 6218,18 Lt, 2012 m. buvo 7300,23 Lt, 2014 m. buvo 4642,18 Lt, 2015 m. buvo 1310,40 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 46-51). Iš VSDFV pažymos matyti E. K. socialinio draudimo pajamos per laikotarpį nuo 2010 – 2016 m. (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 127-135). Iš Compensa Vienna insurance group pažymos matyti, kad E. K. yra sudariusi gyvybės draudimo sutartį, sukaupta 4363,18 Eur lėšų (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 6-10). Iš E. K. sąskaitos AB DNB banke išrašo matyti sąskaitos pajamos ir išlaidos per laikotarpį nuo 2013-11-06 iki 2016-09-13 (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 11-25). Iš E. K. sąskaitos AB SEB banke išrašų matyti sąskaitos pajamos ir išlaidos per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2017-02-12 (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 25-167). Iš metinių pajamų deklaracijų matyti E. K. pajamos per laikotarpį nuo 2010 iki 2015 m. Iš E. K. sąskaitos AB DNB banke išrašo matyti sąskaitos pajamos ir išlaidos per laikotarpį nuo 2013-11-06 iki 2016-09-13 (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 168-190). Iš 2017-04-11 VšĮ Sisteminių sprendimų instituto pažymos matyti, kad E. K. dalyvauja psichologinės palaikymo ir ugdymo grupės užsiėmimuose, ko pasekoje stabilizavosi jos emocinė būsena, pradėjo adekvačiau suvokti ir vertinti situacijas, žmones, pagerėjo savęs vertinimas (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 63). V. A. 2013-05-31 pasirašytame raštelyje nurodyta, kad J. K. skolą, patvirtintą susitarimu dėl paskolos grąžinimo (2013-04-10) yra pilnai grąžinęs (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 78). Savo sudaryta išlaidų suvestine J. K. įrodinėja išlaidas sūnaus išlaikymui ir būsto komunaliniams mokesčiams (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 79-94). Pagal E. K. apskaičiavimą J. K. išlaikymui 2017 m. kovo mėn. ji skyrė 1306,68 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 97).

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo J. K. kaltės. Ieškovė tokį reikalavimą motyvuoja nurodydama, kad atsakovas santuokos metu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Ieškovė savo nurodomas aplinkybes grindžia savo bei liudytojos D. V. parodymais, vaiko J. K. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – išrašais iš medicininių dokumentų.

Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, nes pablogėjus šeimos finansinei padėčiai ji jo nepalaikė, nebuvo lojali.

Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. K. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo smurto vartojimu sutuoktinės atžvilgiu. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2003 – 2004 m. ieškovė du kartus buvo sumušta. Medikams nurodė, kad ją sumušė sutuoktinis. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad naudojo smurtą prieš sutuoktinę, tačiau nurodė, kad smurtas buvo naudotas abipusio konflikto metu. Nors atsakovas nurodo, kad jau daug metų šeimoje smurto nebuvo, jie vienas kitam atleido, ir tai negali būti laikoma santuokos nutrūkimo priežastimi, tačiau teismas atmeta tokius atsakovo argumentus. Teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog anksčiau buvo naudotas smurtas, o vėliau smurto atvejų nebuvo, nėra pagrindas teigti, kad ieškovei išnyko nesaugumo jausmas, ji susitaikė su patirtu pažeminimu dėl smurto naudojimo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji lankėsi pas psichologus. Tai rodo, jog ieškovės psichologinė būsena dėl santykių su atsakovu buvo bloga. Teismas atmeta ieškovės argumentus dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas sprendžia, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Nors liudytoja D. V. ir parodė, kad vieną kartą matė atsakovą neblaivų, gulintį prie savo namų, tačiau tai neįrodo nuolatinio atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Tai, kad sūnus J. K. nurodė, jog tėvas vartoja alkoholį ir dėl to namuose yra nepatogu gyventi, neleidžia daryti išvados, kad ir iki sutuoktiniams gyvenant santuokoje, iki atsakovas išvyko dirbti į Prancūziją, jis piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad santykiai tarp jų buvo įtempti nuo pat santuokos pradžios, tačiau atsakovas neįrodė, kad konkretūs atsakovės veiksmai lėmė santuokos nutrūkimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamu išaiškinimu, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalims gyvenant santuokoje gimė dukra I. K., kuri yra pilnametė, ir sūnus J. K., kuriam sprendimo priėmimo metu yra 16 metų. Tarp šalių nekyla ginčas dėl vaiko J. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas išreiškė nuomonę, kad nori likti gyventi su motina E. K.. Atsakovė tinkamai prižiūri vaiką, nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Teismas sprendžia, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina nepažeis vaiko interesų.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Atsižvelgtina ir į tai, kad J. K. yra 16 metų, jis išreiškė nuomonę, kad su tėvu nenori bendrauti visiškai. Atsakovas nurodo, kad tokia vaiko nuomonė suformuota jo motinos, tačiau pažymėtina, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, nepateikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovui su sūnumi bendrauti niekuomet netrukdė, tačiau dėl paties atsakovo elgesio vaikas su juo bendrauti nenori. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su sūnumi. Atsakovas, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką, jokios konkrečios bendravimo tvarkos nepasiūlė. Teismas sprendžia, kad nustatytina atsakovo ir sūnaus J. K. bendravimo tvarka be apribojimų, nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi, atsižvelgdamas į vaiko norą su juo bendrauti.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šalims tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė vaiko išlaikymui prašo priteisti 400 Eur, atsakovas prašo iš jo priteisti ne daugiau nei po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus J. K. lanko mokyklą. Mokykla mokama, jos kana yra 360 Eur per metus, t.y. 30 Eur per mėnesį. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) todėl reikia skirti lėšų aprangai, išvykoms, konkursams, vyksta į tarptautinius pasirodymus. Be to, reikia skirti lėšų klasės fondui, dienpinigiams. Sūnus specialiųjų poreikių sveikatos priežiūrai neturi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su sūnumi gyvena bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute.

Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikių, teismas įvertina vaiko amžių, užimtumą (30 Eur per mėnesį kainuoja mokykla), papildomą užimtumą, dėl kurio patiriamos išlaidos, išlaidas būsto išlaikymui, tai, kad vaikas specialiųjų poreikių dėl sveikatos priežiūros neturi. Teismas sprendžia, kad 400 Eur per mėnesį pakanka J. K. poreikiams patenkinti. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad vaiko poreikius galima didinti, jeigu yra tėvų galimybės teikti išlaikymą.

Analizuodamas ieškovės pateiktą informaciją apie vaiko poreikius, pvz., 2017 m. kovo mėn. (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 97) ieškovės nurodomas 1306,68 Eur išlaidas, teismas pažymi, kad 320 Eur nurodomos išlaidos kelionei į Vokietiją. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kitose kelionėse 2017 m. vaikas nebuvo. Nurodoma 311 Eur išlaidos už telefoną. Teismas sprendžia, kad telefonas neperkamas kiekvieną mėnesį, be to, spręstina, kad telefono pirkimas už 311 Eur nėra vaiko būtinųjų poreikių tenkinimas. Netrauktina į ieškovės išlaidas 80 Eur nurodomos išlaidos matematikos korepetitoriui. Ieškovė nurodė, kad sutarties su korepetitoriumi nėra sudariusi. Teismas pažymi, kad iš ne teisės negali kilti teisė. Be to, teismas sprendžia, kad ne kas mėnesį patiriamos išlaidos batams (115,97 Eur), išdidintos išlaidos maistui (viso nurodoma 250 Eur).

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Atsakovas dirba informacinių technologijų pardavimo srityje, t.y. kvalifikuotą darbą, pagal savo turimas žinias (buvo tokia pačia veikla užsiimančios įmonės akcininkas ir vadovas). Atsakovui nedarbingumas nenustatytas. Atsakovas gyvena tame pačiame bute, kur gyvena ieškovė su sūnumi ir kuris priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas sprendžia, kad ieškovas turi visas galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Spręsdamas dėl ieškovės turtinės padėties teismas pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gyvena jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovės pajamos per mėnesį yra apie 1200 Eur. Ieškovei nedarbingumas nenustatytas. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas, kad galėtų tenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Teismas pažymi, kas J. K. yra 16 metų, todėl jo ugdymui, priežiūrai nereikia skirti tiek daug laiko, kiek mažamečiui. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų pareigų išlaikyti vaikus principo. Taip pat pažymėtina, kad nevertintini ieškovės argumentai dėl jos pareigos išlaikyti pilnametę dukrą, nes nėra duomenų apie dukters poreikius, jos galimybes pačiai gauti lėšas pragyvenimui ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir spręstina, kad ieškovas turi galimybę tokį išlaikymą teikti.

Kartu pažymėtina, kad ieškovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog jai tinkama būtų ir išlaikymo priteisimo turtu forma. Teismas sprendžia, kad išlaikymą priteisti turtu netikslinga. Atsižvelgtina į pačios ieškovės paaiškinimus, kad jai trūksta lėšų kasdieniams vaiko poreikiams užtikrinti, todėl išlaikymo priteisimas tokia forma galimai pažeistų vaiko interesus. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad išlaikymo suma iki pilnametystės sudarytų tik nedidelę dalį turto vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad iš J. K. priteistinas išlaikymas sūnui J. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir į tai, kad teismo posėdžio metu J. K. nurodė, jog teismui priteisus tokią sumą jis atsisako reikalavimo dėl ataskaitų teikimo, šis atsakovo reikalavimas nenagrinėtinas.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (reikalavimas pareikštas atsiliepime į priešieškinį), teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2016-03-22, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, todėl darytina išvada, kad prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2016-03-21.

Iš į bylą pateiktų sąskaitų išrašų ir paties atsakovo J. K. apskaičiavimo matyti, kad per 2013-2014 m. jis sūnaus J. K. išlaikymui pervedė 480 Lt, ieškovei E. K. pervedė 500 Lt, taip pat sumokėjo 8101,03 Lt komunalinių mokesčių (elektroninės bylos apyrašas, t. 7, b.l. 74). Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad šalių dukra Ieva 2013-2014 m. jau buvo pilnametė, todėl komunalinių mokesčių suma dalintina į tris dalis, ir taip apskaičiuotina J. K. tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Be to, kadangi 500 Lt pervesti E. K., šalys nurodė, kad jokie bendri santykiai jų tuo metu jau nebesiejo, darytina išvada, kad ši suma perduota kaip išlaikymas vaikui J. K.. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo darbovietės direktorius J. K. kelionei į Japoniją perdavė ieškovei 600 Eur (šią sumą pripažino ieškovė, o atsakovas teigė, kad buvo perduota 1000 Eur). Todėl darytina išvada, kad per laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2016-03-21 atsakovas vaiko J. K. išlaikymui skyrė 3680,34 Lt (1065,90 Eur) + 600 Eur, iš viso 1665,90 Eur. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis pagal savo galimybes išlaikė sūnų, be to, grįžęs iš Prancūzijos apipirkdavo, nupirkdavo maisto ir pan., tačiau tokių įrodymų, be savo paaiškinimų, į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui skaičiuoja po 200 Eur per mėnesį, į tai, kad atsakovas sutinka, jog sūnaus išlaikymui būtų skiriama po 200 Eur, apskaičiuotina išlaikymo įsiskolinimo suma: 7200 Eur – 1665,90 Eur = 5534,10 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Tarp šalių ginčo dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių, nekilo. Nė viena iš šalių neprašė nukrypti nuo lygių turto dalių principo.

Nustatydamas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą, teismas pažymi, kad šalių bendrą turtą sudaro nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai.

Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas: televizorius Sony KDL-40HX850, stiprintuvas Sony STR-DH730, DVD grotuvas Sony, namų serveris HP EX470, nešiojamasis kompiuteris HP 4340S H5H78EAR, kamera Canon (duomenys neskelbtini) 18-200, kamera Sony HDR-TG3E, televizorius Samsung LE19B650T6WXBT, distancinis L. H., navigacija TomTom Go730 TMC, lygintuvas Phillips, mikrobangų krosnelė Samsung, virtuvės kombainas Phillips, skalbimo mašina Miele W149, šaldytuvas National NR-B33E2. Kitas įgytas turtas yra skirtas vaikų poreikiams tenkinti, todėl netrauktinas į sutuoktinių turto balansą.

Teismas pažymi, kad ieškovė nurodo, jog nekilnojamojo turto – buto vertė šiuo metu 26500 Eur. Ieškovė nurodo, kad remiasi viešai pateikiamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Atsakovas į bylą pateikė UAB Lituka ir Ko pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitą iš kurios matyti, kad vertinimo metu, t.y. 2016-09-01, buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 39000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 120-157, 159-198). Teismas pažymi, kad iš ieškovės į bylą pateikto VĮ Registrų centras 2015-09-15 išrašo matyti, jog buto rinkos vertė yra 32727 Eur, o ne 26500 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 34-35). Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktas turto kainas, į byloje esančius įrodymus dėl turto vertės, sprendžia, kad atsakovo nurodyta suma, t.y. 39000 Eur, labiausiai atitinka nekilnojamojo turto rinkos vertę. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į atsakovo pateikto dokumento turto – konkretaus turto vertinimo ataskaitos duomenis, kurie nėra nuginčyti.

Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų egzistavimo, taip pat nepasisakė dėl jų vertės, tačiau nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytomis daiktų vertėmis ir pagal šias vertes visus daiktus prašo priteisti atsakovui.

Teismas daro išvadą, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro šis turtas:

1. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio vertė 39000 Eur.

2. Televizorius Sony KDL-40HX850, stiprintuvas Sony STR-DH730, DVD grotuvas Sony, namų serveris HP EX470, nešiojamasis kompiuteris HP 4340S H5H78EAR, kamera Canon (duomenys neskelbtini) 18-200, kamera Sony HDR-TG3E, televizorius Samsung LE19B650T6WXBT, distancinis L. H., navigacija TomTom Go730 TMC, lygintuvas Phillips, mikrobangų krosnelė Samsung, virtuvės kombainas Phillips, skalbimo mašina Miele W149, šaldytuvas National NR-B33E2, kurių bendra vertė 2070 Eur.

Visa turto kaina yra 41070 Eur.

Spręsdamas dėl turto padalinimo būdo teismas pažymi, kad ieškovė prašo visą turtą priteisti jai. Atsakovas prašo turtą padalinti lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Parinkdamas nekilnojamojo turto padalinimo būdą teismas atsižvelgia į tai, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, atsakovas yra naudojęs smurtą ieškovės atžvilgiu, ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio namuose nuolat tvyra įtampa, dėl ko kenčia ir sūnus. Šalių sūnus nurodė, kad tėvas vartoja alkoholį, nuolat kyla nepatogumai, jis pats nenori bendrauti su tėvu. Nors atsakovas nurodo, kad tai jo vienintelis būstas, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju tinkamiausiais turto padalinimo būdas yra viso buto priteisimas ieškovei, priteisiant iš pastarosios atsakovui kompensaciją. Teismas daro išvadą, kad padalinus turtą natūra būtų pažeidžiamos tiek šalių, tiek jų nepilnamečio sūnaus teisės, nes tarp šalių būtų nuolat konfliktai, be to, tikėtina, kiltų ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos. Parinkdamas turto padalinimo būdą teismas atsižvelgia ir į ieškovės poziciją, kad lėšas kompensacijai gauti ji skolintųsi iš kredito įstaigos. Teismas įvertina, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 1200 Eur, kad prievolių neturi, atsižvelgia į kompensacijos dydį, į Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytus skolinimo kriterijus, todėl preziumuoja, kad ieškovei nekils kliūčių gauti priteisiamos kompensacijos dydžio kreditą. Be to, kompensacijos dydis užtikrins galimybę atsakovui spręsti klausimą dėl nuosavo būsto įsigijimo.

Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo teismas daro išvadą, kad kilnojamuosius daiktus tikslinga priteisti atsakovui. Atsakovas pats nurodė daiktų kainas, todėl preziumuojama, kad jis su jomis sutinka. Kilnojamieji daiktai nėra susiję su butu, t.y. nedalinami įmontuoti baldai ar pan. Kilnojamųjų daiktų priteisimas atsakovui sumažins kompensacijos, priteistinos už nekilnojamojo turto padalinimą, dydį.

Įvertinus turto padalinimo būdą ir daiktų kainas, iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį priteistina 18465 Eur kompensacija atsakovui.

Spręsdamas dėl šalių turtinių teisių – lėšų, sukauptų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, teismas pažymi, kad šalys teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimų padalinti tarp sutuoktinių šias lėšas ir prašė palikti jas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, todėl atsakovui J. K. pripažintina nuosavybės teisė į atsakovo vardu sukauptą investicinių vienetų kainomis 1397,37 Eur. sumą, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. DD021287, UAB SEB gyvybės draudimas, o investicinio gyvybės draudimo pagrindu, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje AB „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas sukaupti pinigai – 4363,18 Eur pripažintini asmenine E. K. nuosavybe.

Teismas atsižvelgia į tai, kad patikslinto ieškinio fabuloje nurodyti argumentai dėl atsakovo veiksmais sumažintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, tačiau kartu pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo dėl kompensacijos nereiškia.

Spręsdamas dėl sutuoktinių prievolių, teismas pažymi, kad dėl prievolės kreditoriui V. A. nei tarp sutuoktinių, nei tarp sutuoktinių ir kreditoriaus (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 3) ginčų nekyla. Nors ieškovė ir nurodo, kad prievolės kreditoriui V. A. nėra ir tai įrodinėja rašytiniu įrodymu – V. A. raštu, kuriame nurodyta, kad skola grąžinta, tačiau tiek atsakovas, tiek kreditorius nurodo, kad minėtas raštas negaliojantis, pripažįsta, kad prievolė yra asmeninė J. K.. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog prievolė yra solidari, todėl pripažintina asmenine J. K. prievole.

Spręsdamas dėl prievolės BUAB „Nimtech kompiuteriai“, teismas pažymi, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nesutiko, jog prievolė būtų pripažinta asmenine J. K. prievole. Ieškovas ir atsakovė nurodo, kad prievolė yra asmeninė J. K.. Taigi, kyla ginčas dėl prievolės pobūdžio tarp sutuoktinių ir kreditoriaus.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.). Iš teismų praktikos matyti, kad prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013-04-05 patvirtino J. K. ir BUAB „Nimtech kompiuteriai“ taikos sutartį, kuria šalys susitarę, jog J. K. sumokės BUAB „Nimtech kompiuteriai“ 32504,25 Lt, o BUAB „Nimtech kompiuteriai“ atsisakys ieškinio dėl žalos atlyginimo (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 108-110). Iš šių duomenų matyti, kad prievolė kilo ne iš paskolos sutarties sudarymo, o iš delikto teisinių santykių, t.y. dėl atsakovo J. K. kaltų veiksmų atsiradus žalai. Todėl darytina išvada, kad prievolė negali būti solidari J. K. ir E. K., nes nėra jokių duomenų, kad žala atsirado dėl E. K. kaltės, to neįrodinėjo ir pats kreditorius. Darytina išvada, kad prievolė BUAB „Nimtech kompiuteriai“ yra asmeninė J. K. prievolė.

Dėl pavardžių

Tarp šalių nekyla ginčas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieškovui paliktina pavardė „K.“, o atsakovei „K.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Šioje byloje kaltu dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažintas atsakovas, todėl iš jo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 520,70 eurų žyminis mokestis (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 11, 43).

Iš atsakovo J. K. priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 96 str.), t.y. 439 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 5,38 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo J. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui J. K. pavardę „K.“, atsakovei E. K. – „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2016-03-21, iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą - 5534,10 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 10 ct).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. K., gim. (duomenys neskelbtini) be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti.

E. K., (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 39000 eurų vertės.

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti televizorių Sony KDL-40HX850, stiprintuvą Sony STR-DH730, DVD grotuvą Sony, namų serverį HP EX470, nešiojamąjį kompiuterį HP 4340S H5H78EAR, kamerą Canon (duomenys neskelbtini) 18-200, kamerą Sony HDR-TG3E, televizorių Samsung LE19B650T6WXBT, distancinį L. H., navigaciją TomTom Go730 TMC, lygintuvą Phillips, mikrobangų krosnelę Samsung, virtuvės kombainą Phillips, skalbimo mašiną Miele W149, šaldytuvą National NR-B33E2, bendros 2070 Eur vertės.

Priteisti iš E. K., (duomenys neskelbtini) 18465 Eur (aštuoniolikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į atsakovo vardu sukauptą investicinių vienetų kainomis 1397,37 Eur sumą, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini) UAB SEB gyvybės draudimas.

E. K., (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į investicinio gyvybės draudimo pagrindu, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje AB „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas sukauptas 4363,18 Eur lėšas.

Prievolę pagal J. K. ir V. A. 2013-04-10 susitarimą dėl paskolos grąžinimo, pagal kurį šalys susitarė, jog J. K. kreditoriui negrąžinta skolos suma pagal 2008-01-21 paskolos sutartį sudaro 28880 Lt (8364,23 Eur) pripažinti asmenine J. K. prievole.

Prievolę pagal Kauno apygardos teismo 2013-04-05 nutartimi patvirtintą J. K. ir BUAB „Nimtech kompiuteriai“ taikos sutartį pripažinti asmenine J. K. prievole.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 520,70 Eur (penki šimtai dvidešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas E. K., (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 439 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminį mokestį ir 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.