- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1262-413/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Go4rent“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-689-528/2023 pagal ieškovės L. K. patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Go4rent“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. teismui pateiktu ieškiniu atsakovui A. K. prašė teismo nutraukti šalių santuoką, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką, priteisti išlaikymą vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles (civilinė byla Nr. e2-5135-528/2022).
2. Atsakovas A. K. pateikė teismui savarankišką ieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą; palikti šalims santuokines pavardes (civilinė byla Nr. e2-5937-454/2022).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2022 m. vasario 18 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-5937-454/2022 ir Nr. e2-5135-528/2022 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-5135-528/2022. Sujungus civilines bylas L. K. laikoma ieškove, jos patikslintas ieškinys A. K. laikomas patikslintu ieškiniu, A. K. laikomas atsakovu, jo ieškinys laikomas priešieškiniu.
4. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ne kartą prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Teismas ne kartą byloje taikė tokias priemones, tačiau iki skundžiamos 2023 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo minėti klausimai taip ir liko neišspręsti (pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis apeliacinės instancijos teismas panaikindavo ir šį klausimą grąžindavo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi taikė byloje tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą: Ą. K., gimusio (duomenys neskelbtini), – su atsakovu A. K.; M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), – su ieškove L. K.; 2) nustatė nepilnamečių vaikų Ą. K., (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu atsakovu A. K. ir motina ieškove L. K. tvarką – lyginę metų savaitę abu vaikai gyvena pas ieškovę L. K., nelyginę savaitę – pas atsakovą A. K.. Tą savaitę, kai vaikai gyvena pas vieną iš šalių, ta šalis vaikus išlaiko savo lėšomis, o kitai šaliai tą savaitę užtikrinama teisė ir galimybė bendrauti su vaikais tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaikams drabužiai, avalynė, kitos reikalingos priemonės ir daiktai (telefonai ar kt. brangesni daiktai) perkami šalių bendru sutarimu už abiejų šalių lėšas ir lygiomis dalimis. Ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.
6. Teismas nustatė, kad šalys gyvena atskirai, atsakovas A. K. be bendro abiejų šalių susitarimo išvežė abu šalių vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir apgyvendino juos kitoje gyvenamojoje vietoje, šalių santykiai yra konfliktiški, šalių bendravime trūksta pagarbos, tolerancijos, abiejų šalių atžvilgiu kitos šalies iniciatyva buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti, į šalių ginčus įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai. Tokiu būdu šalių vaikai faktiškai gyvena su atsakovu, kuris neužtikrina kitos šalies – ieškovės bendravimo su vaikais. Anot teismo, iš gausios bylos medžiagos ir teismo posėdžiuose šalių duotų paaiškinimų akivaizdu, kad vaikų bendravimas su savo mama (ieškove) iš esmės yra eliminuotas, o atsakovas siekia sukurti palankias aplinkybes formuoti tik savo vieno atžvilgiu stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais. Tai neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų, kurie turi teisę ir pareigą bendrauti su abiem savo tėvais. Išvadą teikiančios institucijos atstovams šalių vaikų nurodyti itin lakoniški argumentai dėl nebendravimo ar nenoro bendrauti su savo mama rodo, jog toks jų nenoras yra įtakotas atsakovo elgesio ir kryptingai teikiamos vaikams informacijos. Tai leido daryti teismui išvadą dėl atsakovo neleistino poveikio nepilnamečiams vaikams, formuojant jų elgesį savo mamos L. K. atžvilgiu, ir jo nesugebėjimo itin svarbiais vaikų gyvenimo ir jų auklėjimo klausimais panaudoti protingą tėvo valdžią.
7. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma, jog net geriausias tėvas neatstos vaikams motinos ir atvirkščiai, o vaikai ilgalaikėje perspektyvoje bus moraliai dezorientuoti dėl savo pačių santykių su priešingos lyties asmenimis. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Iš bylos medžiagos teismas nenustatė, kad yra aplinkybių, kurios bent iš dalies pateisintų šalių vaikų nebendravimą su savo motina (ieškove).
8. Įvertinęs šalių elgesį ir jų gyvenimą skyrium, teismas konstatavo, kad šiuo metu turi būti siekiama atstatyti šalių vaikų tinkamą ryšį su savo mama (ieškove). Nors įprastai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau šiuo atveju tikslinga pasielgti kitaip ir bendravimo tvarkos forma išspręsti abiejų šalių lygiavertį dalyvavimą savo nepilnamečių vaikų auginime bei auklėjime, nepažeidžiant ir nuolatinio abiejų vaikų tarpusavio bendravimo. Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys gali, nori ir privalo auginti bei rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teismas sprendė tikslingu iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos vaikų gyvenamąją vietą nustatyti taip: sūnaus Ą. – su atsakovu; dukros M. – su ieškove (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, CPK 144, 145, 185 straipsniai); vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarką: lyginę metų savaitę abu vaikai gyvena pas ieškovę, nelyginę savaitę – pas atsakovą.
9. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos, jeigu abi šalys pasistengtų taikiai susitarti dėl savo vaikų. Nurodė, kad šalys yra savo vaikų tėvai ir kitų tėvų jų vaikai neturi ir neturės, todėl abu tėvai turi protingai siekti atkurti ryšį su vaikais, vengti tarpusavio konfliktų ir savo nepilnamečius vaikus mylėti, auklėti bei jais rūpintis abipusiu sutarimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atsakovas A. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu (DOK-85664/2023-07-12) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina vaikų gyvenamojo vieta ir patvirtinta bendravimo tvarka bei vaikų išlaikymas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimo laikotarpiui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. K. ir Ą. K. gyvenamąją vietą su atsakovu A. K.; 2) priteisti iš ieškovės L. K. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant A. K. šių piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: L. K. pasiima Ą. K. ir M. K. iš jų gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 9:00 val. iki 10 val. ir grąžina juos tą patį šeštadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą. L. K. bendrauja su vaikais VšĮ „Vilties žiedas“ „Vienos stotelės“ centre vykstančiuose šeimos terapiniuose užsiėmimuose, užsiėmimo laiką iš anksto suderinus su VšĮ „Vilties žiedas“ „Vienos stotelės“ centru, atsižvelgiant į vaikų užimtumo ir poilsio rėžimą. L. K. bendrauja su vaikais visomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Viber, Skype, telefonu ir kt.) neribotai, atsižvelgiant į vaikų užimtumo ir poilsio rėžimą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas atliko įrodymų vertinimą ir pasisakė dėl ginčo esmės, taip pažeisdamas CPK įtvirtintas teisės normas, teismų praktiką, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas neužtikrina mamos bendravimo su vaikais tvarkos ir siekia sukurti palankias aplinkybes formuoti tik savo vieno atžvilgiu stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais. Tokios teismo išvados, kurios prieštarauja visai bylos medžiagai ir pateiktiems rašytiniams įrodymams, gali sudaryti pagrindą šalių interpretacijoms ir tolimesniems ginčams.
1.2. Byloje yra pateikta eilė šalių susirašinėjimų, kuriuose aiškiai matyti, kad atsakovas netrukdo ieškovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o priešingai, skatina tai daryti, tačiau ieškovė atsisako bendrauti su nepilnamečiais vaikais motyvuodama tuo, kad bendravimas su vaikais turėjo vykti pagal negaliojančias laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nesiima jokių aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Be to, nepilnamečiai vaikai turi mobiliuosius telefonus ir mama gali pati susisiekti su vaikais, susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos.
1.3. Ieškovė sistemingai kreipiasi į atsakingas institucijas ir inicijuoja procesus prieš atsakovą, tačiau jos skundai, pranešimai yra nepagrįsti, o pradėti ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu yra nutraukiami nepasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms.
1.4. Atsakovas nedaro jokios neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų apsisprendimui. Jų nuomonė visą procesą nėra pakitusi, vaikai nori gyventi su atsakovu, todėl teismas neteisingai įvertino išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą ir padarė klaidingą prielaidą, kad pateiktoje išvadoje nurodyti itin lakoniški argumentai.
1.5. 2023 m. kovo 30 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad palaiko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo nurodytos teikiant 2022 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą, todėl teismo padarytos išvados, jog atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių prieštarauja visai bylos medžiagai.
1.6. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai jau beveik metus laiko gyvena atskirai su atsakovu. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Vaikai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakovo ir jų emocinis ryšys yra labai stiprus. Šiuo atveju teismas nustatydamas laikiną M. K. gyvenamąją vietą su ieškove, neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti vaiko teises ir teisėtus interesus. Juo labiau, kad vaikų ryšys su ieškove yra nutrukęs.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Atsakovas neužtikrina ieškovės bendravimo su vaikais ir siekia sukurti palankias aplinkybes formuoti tik savo vieno atžvilgiu stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais. Tai, kad atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su vaikais, patvirtina itin gausi bylos medžiaga, šalių paaiškinimai bei ankstesnių teismų priimti sprendimai, kuriuose aiškiai buvo konstatuoti atsakovo sistemingai daromi pažeidimai, tame tarpe ir neigiamos nuomonės apie ieškovę formavimas, realių pastangų stoką, kad ieškovė galėtų matytis ir bendrauti su vaikais.
2.2. Nagrin4jamu atveju yra aktualu tai, kad dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo antstolis R. S. yra surašęs net 32 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Atsakovas minėtam antstoliui nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nors kartą būtų vaikus realiai perdavęs L. K. jos bendravimo su vaikais laiku, ar kitaip įvykdęs laikinąsias apsaugos priemones.
2.3. Atsakovo eilę kartų teikiama tapati ir visiškai retrospektyvi bylos medžiaga, kuri yra neaktuali sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, rodo, kad atsakovas piktybiškai, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir vilkindamas bylos nagrinėjimą, siekia suklaidinti teismą, savo interesus iškeldamas aukščiau vaikų interesų.
11.4. Galiojant teismo pirminėms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. 2023 m. vasario 9 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nutartimis, atsakovas, pažeisdamas šias nutartis, ieškovei 2022 m. spalio 19 d. nebūnant namuose, savavališkai išsivežė vaikus kartu su savimi, sąmoningai slėpdamas nuo ieškovės, kur su pastaraisiais išvyko. Tik teismo ir policijos pagalba buvo išsiaiškinta, kad atsakovas melavo esąs Birštone, o iš tikrųjų buvo vaikus išvežęs į Šilainius, Kauno mieste, kas paaiškėjo tik 2022 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje.
11.5. Ieškovė buvo inicijavusi vaikų nuvykimą pas psichologus dar pavasario metu, siekiant atstatyti jos ir vaikų ryšį, VŠĮ „Darnūs namai“ įvyko du susitikimai su sūnumi pas psichologę, tačiau vėliau atsakovas nesutiko ir atsisakė, motyvuodamas, kad vaikams numatytos treniruotės, atostogos ir jiems reikia pailsėti, tačiau, dėl sau palankių įrodymų rinkimo bei ieškovės sumenkinimo, iš anksto nepranešęs ir neinformavęs ieškovės, vaikus pavasario metu užregistravo į VŠĮ „Vilties žiedas“, apie ką ieškovė sužinojo tik 2023 m. liepos 11 d., gavusi iš atsakovo „SMS“ žinutę dėl atvykimo 2023 m. liepos 12 d. pas psichologus į šeimos terapiją.
11.6. VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius įvertino vaikų situaciją ir 2023 m. birželio 16 d. rašte Nr. 2VTP-1301 pažymėjo, kad įvertinus nepilnamečių M. ir Ą. K. situacijas buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių atžvilgiu, o būtent tai, kad buvo pažeista abiejų nepilnamečių vaikų teisė augti emociškai saugioje šeimos aplinkoje ir pažeista abiejų vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
11.7. Atsakovo prašymas dėl jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui eilę rašytinių įrodymų: 1) Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2023 m. kovo 24 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kuriuo nutarta įspėti A. K. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. kovo 23 d. A. K. ir M. K. trukdė ir nesudarė sąlygų bendrauti su vaikų mama L. K.; 2) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. sausio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą, jog A. K. nevykdo teismo 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nutarčių, neleidžia vaikų mamai bendrauti su vaikais. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas todėl kad vaiko teisių apsaugos specialistai yra nustatę, jog vaikai patys atsisako bendrauti su mama; 3) Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal L. K. pareiškimą; 4) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. sausio 10 d. pažymą „Dėl L. K. skundo tyrimo“; 5) susirašinėjimo telefonu žinučių iškarpas; 6) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną; 7) VšĮ „Vilties žiedas“ 2023 m. liepos 5 d. pažymą psichologinių konsultacijų šalių vaikams teikimo.
6. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė eilę rašytinių įrodymų: 1) 2023m. liepos 17 d. Vaikų situacijos vertinimo anketas; 2) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos mėn. atsiliepimą į L. K. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-695-1132/2023; 3) Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 8 d. raštą dėl informacijos pateikimo.
7. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
8. Šalių pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti šalių pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis), juo labiau, kad visi įrodymai gali būti teikiami teismui nagrinėjant ginčą iš esmės.
Dėl ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta, patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka ir išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
12. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
13. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.
14. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Skundžiama nutartimi teismas, atsižvelgęs į konfliktinius šalių tarpusavio santykius, taip pat į tai, kad šalys ilgą laiką negali susitarti dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos, kad vaikų tėvas savavališkai pasiėmė abu vaikus gyventi pas save ir trukdo jiems bendrauti su motina, nustatė sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, o dukters – su ieškove. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais ir išlaikymo tvarką, vieną savaitę abu vaikai gyvens ir bendraus su motina, kitą savaitę – su tėvu, abu tėvai tuo metu privalės teikti reikalingą išlaikymą savo vaikams.
15. Atskiruoju skundu atsakovas ginčija teismo nutartimi nustatytas laikinas vaikų priežiūros ir išlaikymo priemones, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino tėvų ir vaikų situaciją, neatskleidė byloje pateiktų įrodymų turinio, o taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus pasiekti teismų praktikoje nurodomi jų taikymo tikslai.
16. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, tokio pobūdžio bylose teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teikiamas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai iki 2022 m. spalio 19 d. gyveno su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, o nuo minėtos datos vaikus pasiėmė atsakovas ir trukdo vaikams bendrauti su savo motina, savo elgesį motyvuodamas tuo, jog vaikai nenori bendrauti su motina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santykiai nagrinėjamu klausimu yra konfliktiški, ginčo išspręsti gera valia šalims nepavyksta, todėl teismas, įvertinęs tai, kad abu tėvai turi teisę bendrauti su savo vaikais lygiomis teisėmis, kad nei vienas iš tėvų negali daryti neigiamos įtakos vaikams kito tėvo atžvilgiu, pagrįstai sprendė dėl ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. vasario 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos šalių byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
21. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1181-324/2022 buvo konstatuota, kad <...> mažai tikėtina, jog per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, kai šalių santykiai yra įtempti, daugiau kaip pusmetį vykstant teismo procesams būtų susiformavusi savarankiška vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų parinkimo, juolab atsižvelgiant į vaikų amžių. Šiai dienai sūnui yra trylika, dukrai aštuoneri metai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtai teismo pozicijai ir pažymi, kad šalių dukters amžius dar nėra pakankamai brandus ir kuris leistų objektyviai įvertinti šeimos situaciją, aplinką, kurioje gyvenama, ir savarankiškai nuomonei ginčijamais klausimais išreikšti.
22. Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas be bendro abiejų šalių susitarimo išsivežė nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas motiną ir apgyvendino juos su savimi kitur, tokias veiksmais pažeisdamas ne tik CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises, bet ir užkirsdamas kelią ieškovei įgyvendinti savo teises be teismo įsikišimo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo argumentai dėl vaikų nebendravimo su savo mama yra teisiškai nepagrįsti ir faktiškai neįrodyti ir leidžia daryti išvadą apie neleistiną poveikį nepilnamečiams vaikams formuojant jų neigiamą elgesį savo mamos – ieškovės L. K. atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
24. Apeliacinės instancijos teismui nutarus skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, apelianto prašymas taikyti šioje byloje kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei jos yra pritaikytos, nesvarstytinas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.