Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovams advokatui Gintarui Černiauskui ir advokato padėjėjai Idai Skiecevičei,

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. K., jo atstovei advokatei Indrei Lukoševičei,

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams D. A. ir L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 8 punktu nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teisena A. K. atžvilgiu pagal pareiškėjos L. K. 2023 m. kovo 7 d. pareiškimą (1 t., b. l. 28–29).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. M. atlikęs tyrimą administracinio nusižengimo byloje 2023 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. K. skyrė įspėjimą už tai, kad nuo 2022 m. balandžio 17 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), A. K. vaikams Ą. K. ir M. K. trukdė, tai yra, nesudarė sąlygų bendrauti su vaikų mama L. K.. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

A. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. U., išnagrinėjusi A. K. skundą, su skundu sutiko ir administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nėra priimto galutinio procesinio sprendimo.

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Institucijos specialistas V. A. visiškai abstrakčiai ir paviršutiniškai vertino faktinę situaciją bei priėmė nutarimą remiantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nesant tam jokio teisinio pagrindo, t. y. nagrinėtinoje situacijoje A. K. dėl to paties fakto nėra priimto teismo ar institucijos nutarimo skirti nuobaudą, taip pat nėra nepanaikinto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir kt. Taigi, pareiškėjai nėra visiškai suprantama, kodėl skundžiamą nutarimą priėmęs specialistas, priimdamas skundžiamą nutarimą vertino, kad A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to paties fakto, juolab, kad Institucijos administracinio nusižengimo teisena pastarojo atžvilgiu pradėta pagal ANK 73 straipsnį, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu pradėta dėl skirtingų ANK straipsnių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad A. K. kaltė bei administracinio nusižengimo požymių visuma (sudėtis) yra įrodyta duomenimis, kurie specialisto, priimant skundžiamą nutarimą, visiškai nebuvo tirti ir vertinti, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis ir išaiškinimais. Be to, dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, antstolis R. S. yra surašęs 31 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. A. K. minėtam antstoliui nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė vaikus L. K. jos bendravimo su vaikais laiku ar kad jis kitaip būtų įvykdęs laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis 2023 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu 2023 m. gegužės 15 d. nuo 19.55 val. iki 20.25 val. atsakovas A. K. neatvežė ir neperdavė L. K. vaikų bendravimo laikui su mama, kas rodo, kad A. K. sąmoningai ir tyčia pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką, nuolatinai daro administracinius nusižengimus, kurie nepagrįstai būna nutraukiami, priimant palankius sprendimus pažeidėjui.

Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad vaikų nenoras bendrauti su savo mama yra tiesiogiai įtakotas A. K. ir jo kryptingai teikiamos vaikams informacijos. Vaikai yra visapusiškoje tėvo kontrolėje ir išgyvena lojalumo konfliktą, dėl ko susiklostė situacija, leidžianti A. K. manipuliuoti vaikų atsisakymu bendrauti su mama. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie A. K. kaip tėvo neatsakingumą, savanaudiškumą ir vaikų interesų užtikrinimo ignoravimą, bendradarbiavimo su vaikų mama stoką. Minėtos aplinkybės taip pat liudija, kad teismas yra visapusiškai išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo situacijoje ir aiškiai konstatavęs, kad iki šiol nustatytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ir jas privalu vykdyti, priešingu atveju šių priemonių nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, baudžiant atsakovą įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 4–11).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose L. K. iniciavo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Minėtoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta laikinoji nepilnamečių Ą. K. ir M. K. gyvenamoji vieta su jų motina L. K., laikinas nepilnamečių bendravimas su tėvu A. K., bei laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antrą kartą grąžino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Institucija gauna L. K. pranešimus dėl to, kad vaikų tėvas A. K. neleidžia, visaip kliudo bendrauti jai su nepilnamečiais vaikais, taip pat, kad atvežęs nepilnamečius vaikus pas motiną L. K., vaikų tėvas A. K. laukia kol vaikai sukonfliktuos su motina, kad galėtų juos pasiimti.

Institucija, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 16 d. atliko abiejų nepilnamečių vaikų situacijos vertinimus, iš kurių buvo nustatyti šeši galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų vaikų atžvilgiu, bei vienas galimo smurto atvejis abiejų nepilnamečių atžvilgiu. Tarp tėvų, L. K. ir A. K., vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos ypatingai yra įtraukiami abu nepilnamečiai vaikai. Tiek L. K., tiek A. K. taikomas atvejo vadybos procesas, kurio metu stengiamasi kompleksiškai taikyti pagalbą šeimai.

Atliekant administracinį tyrimą Institucijos vyriausiasis specialistas V. A. nustatė, kad A. K. dėl to paties fakto, t. y. kad A. K. neužtikrina L. K. bendravimo su jų abiejų vaikais, 2023 m. kovo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. M. surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo A. K. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirtas įspėjimas. A. K. minėtą nutarimą apskundus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. U., 2023 m. balandžio 20 d. panaikino ne teismo tvarka priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu (nuo 2023 m. birželio 1 d. ANK 591 straipsnio nuostatos perkeltos į 565¹ straipsnį, o šio straipsnio 8 punktas taip pat nurodo tą pačią nuostatą), buvo nutraukta ir administracinės atsakomybės klausimo nenagrinėjo papildomu aspektu, kadangi administracinės atsakomybės taikymo klausimas jau buvo išnagrinėtas prieš tai nurodytos institucijos ir minėtą nutarimą galima buvo skųsti tokia pačia įstatymu nustatyta tvarka.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nagrinėdamas administracinės teisenos bylą bei A. K. skundą ir nustatęs, kad yra kito ANK esančio straipsnio taikymo pagrindai vadovaujantis 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nuostata, minėtą nusižengimą turėjo perkvalifikuoti į atitinkamą straipsnį, tačiau minėtų veiksmų savo kompetencijos ribose neatliko.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos) su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, t. y. aktyviais veiksmais neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo. Siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog A. K. nesistengia palaikyti vaikų ir motinos bendravimo, neskatina vaikų noro susitikti su mama L. K., taip pat nesilaikė nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta laikina nepilnamečių gyvenamoji vieta su motina L. K., klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau antrą kartą grąžinamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teisme. A. K. išvykdamas iš šeimos namų pasiėmė su savimi ir vaikus bei apribojo motinos L. K. teisę ir pareigą bendrauti ir matytis su bylos šalių nepilnamečiais vaikais, todėl, nors A. K. veika nebuvo tinkamai kvalifikuota, administracinę atsakomybę taikę pareigūnai turėjo užtikrinti tinkamą administracinės teisenos taikymą pilnu aspektu (1 t., b. l. 180–183).

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. ir jos atstovė skundą palaikė ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 7 d. parašė skundą, kurį išsiuntė trims skirtingoms institucijoms, tame tarpe Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties. Dėl šio nutarimo pateiktas skundas, kuris nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, nutarimas nėra įsiteisėjęs. Tuo tarpu Institucija, pagal tą patį 2023 m. kovo 7 d. pareiškėjos skundą, pradėjo administracinio nusižengimo bylos tyrimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Institucija, nustačiusi, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taip pat atliekamas tyrimas dėl A. K. veiksmų, tačiau pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Institucija administracinio nusižengimo teisenos A. K. atžvilgiu nutraukti negalėjo, nes, pirma, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrimas atliekamas pagal ANK 72 straipsnį, tuo tarpu Institucija tyrimą atlieka pagal AK 73 straipsnį, antra, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nėra įsiteisėjęs.

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. paaiškino, kad prasidėjus skyrybų procesui, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ja, taip pat nustatyta laikina tėvo A. K. bendravimo su vaikais tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas. Po kiek laiko prasidėjo bendravimo tvarkos pažeidimai – visai šeimai gyvenant kartu, jai buvo trukdoma bendrauti su vaikais, nes A. K. kiekvieną savaitgalį vaikus išsiveždavo. Prasidėjus mokslo metams, A. K. ir vaikai namo nebegrįždavo darbo dienomis, nes kartu išvažiuodavo į treniruotes, o grįždavo tik kitą dieną po pamokų, todėl juos matydavo vis rečiau. 2022 m. spalio mėnesį A. K. išsikraustė iš namų be jos žinios, kartu pasiimdamas ir jų vaikus. A. K. pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, jos bendravimas su vaikais nutrūko. Tai patvirtina ir trisdešimt du antstolio aktai dėl bendravimo tvarkos pažeidimų, po kurių ji pastoviai kreipėsi į vaiko teises, nes vaikai, pagal susitarimą, nebuvo pristatomi. 2023 m. vasario 24 d. vyko socialinių paslaugų centro posėdis, kuriuo buvo bandyta ją ir A. K. sutaikyti. Jie susitarė, kad nuo 2023 m. kovo 5 d. vaikai savaitę bus pas ją, kitą savaitę pas tėvą. A. K. su tuo sutiko. 2023 m. kovo 5 d. turėjo būti atvežti vaikai, tačiau tas nebuvo padaryta. Šios aplinkybės rodo, kad tėvas A. K. nesugeba užtikrinti vaikų interesų, protingai nepanaudoja tėvo valdžios, nesudaro sąlygų nei jai, nei vaikams įgyvendinti teisę betarpiškai bendrauti. Vaikai yra paveikti A. K. veiksmų, kadangi atvežti vaikai pasako, kad nenori su pareiškėja likti, o paklausus kodėl jie atvažiavo, vaikai nurodo, kad priešingu atveju ji (pareiškėja) parašys pareiškimą. Akivaizdu, kad A. K. sąmoningai formuoja vaikams neigiamą nuomonę apie ją (L. K.) nusistatymą prieš ją. Ji ryšį su vaikais bando atkurti dalyvaudama šeimos terapijoje, lankosi pas psichologą, šeimos santykių institutą, bendrauja telefonu, tačiau pastaruoju metu vaikai į jos skambučius nebeatsako.

Teismo posėdžio metu A. K. su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, jog L. K. pasiūlė jam susimokėti didelę pinigų sumą, priešingu atveju bus pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis vaikų nebematys. Paminėtą sumą jis mokėti atsisakė, todėl 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėja parašė pareiškimą Policijai, kuriuo jį apkaltino smurtu artimoje aplinkoje ir vaikų tvirkinimu. Vėiau pareiškėja paprašė laikinosios vaikų priežiūros. Policija pradėjo skubiai tirti bylą dėl vaikų tvirkinimo ir vaikų gyvenamąją vietą laikinai nustatė su L. K.. Jo (A. K.) iš bendrų namų neiškraustė. Vaikai buvo apklausinėjami dėl tvirkinimų ir mušimų, tačiau jie pasakė, kad tėtis niekada nėra nieko blogo padaręs, juos rytais žadina, daro pusryčius, veža ir pasiima iš darželio, o mama nedaro nieko, jos dažnai nebūna namuose. Pasitaikydavo atvejų, kai jam (A. K.) išvažiuojant į treniruotes ar sporto renginius, sutardavo, kad L. K. pasiliks kartu su vaikais, tačiau naktį vaikai skambindavo, nes juos motina namuose palikdavo vienus.

Iki 2022 m. spalio mėnesio visa šeima gyveno kartu, vaikai niekur nebuvo išvežti. Rytais išvažiuodavo į darbą, per pietus pasiimdavo sūnų iš mokyklos, tačiau namuose kartu gyveno visa šeima, L. K. niekas netrukdė namuose matytis ir bendrauti su vaikais. 2022 m. spalio pabaigoje su vaikais iš namų išsikraustė. Tai padarė ne vien savo iniciatyva, kadangi tiek psichologė, tiek vaikų teisių atstovai, tiek socialinės darbuotojos sakė, kad vaikams būtų saugiau ir geriau, jeigu jis ir L. K. gyventų atskirai. Jis vaikų tikrai nepagrobė, kadangi jiems ne kartą yra pasakęs, kad jis tuose namuose gyventi negali, nes mama prisigalvoja visokiausių dalykų kaip smurtas ir tvirkinimas, todėl išvyks. Vaikai pasakė, kad jie tuose namuose nepasiliks nei vienos minutės ir išvažiuos kartu su juo. Jis vaikais rūpinasi paskutinius keturis metus, todėl akivaizdu, kad dėl to vaikai labiau prisirišo prie jo, su juo nuolat būna, leidžia laisvalaikį. Vaikai šiuo metu lanko mokyklą, dukros mokykla yra (duomenys neskelbtini) nuo L. K. namų, sūnaus – už (duomenys neskelbtini). L. K. gali bet kada aplankyti vaikus mokykloje, tačiau to nedaro, su mokytojais ji nebendrauja, vaikų pasiekimais nesidomi. Paskutinį kartą L. K. dukrai skambino 2023 m. rugpjūčio 4 d., todėl neaišku, kaip galima atkurti ir palaikyti ryšį, kai susisiekti bandoma kartą per pusantro mėnesio, su sūnumi L. K. santykiai konfliktiški, todėl sūnui ji skambino dar seniau.

Teismo posėdžio metu A. K. atstovė advokatė Indrė Lukoševičė Institucijos atsiliepimą palaikė ir paaiškino, kad L. K. 2023 m. kovo 7 d. su pareiškimu kreipėsi į tris institucijas, buvo pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, viena policijoje, kita vaikų teisėse. Policija išnagrinėjusi pareiškimą priėmė nutarimą skirti A. K. įspėjimą, o vaikų teisės sužinojusios, kad yra pradėta kita administracinio nusižengimo teisena – atsisakė nagrinėti skundą, nes pareiškimas yra dėl to paties fakto. Vien tai, kad skirtingos Institucijos analogiškus A. K. veiksmus kvalifikuoja pagal skirtingus ANK straipsnius, teisinės reikšmės neturi. L. K. skundas yra nepagrįstas, dėl to paties fakto dar vienas L. K. skundas yra nagrinėjamas kitoje byloje, todėl šioje byloje pareiškėjos L. K. skundas turėtų būti atmestas.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, su pareikštu skundu nesutiko ir paaiškino, kad Institucija nustačiusi, jog dėl to paties fakto Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate jau yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla A. K. atžvilgiu, vadovavosi tuo metu galiojančiu ANK 591 straipsnio 8 punktu ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukė.

Skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijoje 2023 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjos L. K. 2023 m. kovo 7 d. pareiškimas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl pažeidžiamos nepilnamečių Ą. K. ir M. K. teisės bendrauti su motina L. K.. Pareiškime nurodyta, kad A. K. 2022 m. spalio 19 d. išsivežė vaikus Ą. K. ir M. K. iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesudaro galimybės bendrauti su motina L. K.. Institucija 2023 m. kovo 20 d. pradėjo tirti A. K. galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 28–29, 37–44).

L. K. 2023 m. kovo 7 d. pareiškimą išsiuntė skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos Vaiko teisių kontrolierei ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui (1 t., b. l. 37–44).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2023 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) nubaudė A. K. įspėjimu dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 17 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 00.00 val. vaikams Ą. K. ir M. K. trukdė, tai yra nesudarė sąlygų bendrauti su vaikų motina L. K.. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. U., išnagrinėjusi A. K. skundą, 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo, su A. K. skundu sutiko ir panaikino ne teismo tvarka priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties (1 t., b. l. 30–36). Paminėtas nutarimas neįsiteisėjęs, šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustačius, kad dėl to paties fakto Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, Institucijos vyriausiasis specialistas V. A. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teiseną A. K. atžvilgiu pagal pareiškėjos L. K. 2023 m. kovo 7 d. pareiškimą (1 t., b. l. 28–29).

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje 2022 m. spalio 10 d. gautas L. K. pareiškimas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad A. K. piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikų emocinei būsenai, siekia vaikus nuteikti prieš jų motiną, nepaiso vaikų interesų ir naudoja juos kaip instrumentą skyrybų procese, formuoja vaikams motinos atstūmimo sindromą, luošina vaikus, dėl ko vaikams vystosi žemesnė savivertė, polinkis į depresiją, savižudybes, alkoholizmą, narkotikus, asocialų elgesį ir kita. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiojo specialisto M. M. 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (1 t., b. l. 31).

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum 2023 m. sausio 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, A. K. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimas iš esmės buvo pradėtas dėl to, kad A. K. neleidžia L. K. bendrauti su vaikais pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką, nesako kur yra vaikai ir nuo 2022 m. spalio 19 d. išsivežė vaikus iš gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 31).

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl A. K. ir L. K. nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo (2 t., b. l. 2–5).

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atmestas A. K. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų (2 t., b. l. 6–13).

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis ir antstolio R. S. prašymas dėl baudos skyrimo A. K. netenkintas (2 t., b. l. 32–50).

Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo keliamas klausimas ar skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą A. K. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, ANK 591 straipsnio 8 punktu pagrindu, kai dar nebuvo įsiteisėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo, administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. K. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, nutraukti ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

ANK 591 straipsnio 8 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) buvo numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. ANK 591 straipsnis neteko galios, tačiau analogiškos nuostatos įtvirtintos ANK 565¹ straipsnyje.

Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Minėtas principas įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kur numatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus.

Tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad spręsdami ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005, nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, A-822-1016/2011, eA-562-662/2022).

Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Tokią pat praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021). Pažymėtina ir tai, kad non bis in idem principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai.

Pareiškėja L. K. viso proceso metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nes, pirma, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu pradėta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, o Institucijoje pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, antra, priimant skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, trečia, nuo 2023 m. birželio 1 d. ANK 591 straipsnis neteko galios. Tokie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma pažymėtina, kad 2023 m. kovo 7 d. pareiškėja analogišką skundą išsiuntė tiek Institucijai, tiek Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tiek ir Vaiko teisių kontrolierei. Taigi, tiek skundžiamą nutarimą priėmusioje Institucijoje, tiek ir Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo tiriamos tos pačios aplinkybės, kad A. K. nuo 2022 m. spalio 19 d. galimai nesudarė sąlygų ir trukdė L. K. bendrauti su vaikais Ą. K. ir M. K., išsivežė vaikus iš bendrų namų ir nevykdo teismo sprendimo. Šiuo atveju matyti, kad skundžiamame nutarime veikos padarymo laikas apibrėžtas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d., kai A. K. galimai išsikraustė su vaikais iš bendrų namų, tuo tarpu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate – nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas priėmimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tiek Institucijoje, tiek ir Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate administracinio nusižengimo teisenos A. K. atžvilgiu buvo pradėtos siekiant nubausti galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, Institucijoje tirtos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas, yra iš esmės tapačios aplinkybėms, dėl kurių jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, t. y. galimo vaikų išvežimo iš bendrų namų 2022 m. spalio 19 d. ir trukdymo motinai bendrauti su vaikais, be to abi teisenos pradėtos to paties asmens – A. K. atžvilgiu. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad Institucija, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustačiusi, jog Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate jau yra priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to paties fakto, administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu nutraukė pagrįstai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad Institucijoje teisena buvo pradėta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, o Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik pati faktinė veika, o ne veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra įsiteisėjęs, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir tada, kai asmuo antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šiuo atveju non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem skirtingais procesais siekta asmens administracinės atsakomybės skirtingose institucijose. Taigi, Institucija, nustačiusi tokią non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklosčiusią neleistiną situaciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Dvigubo baudimo principo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos aplinkybės, t. y. kad A. K. iš bendrų namų išsivežė vaikus ir trukdo L. K. su jais bendrauti, buvo tiriamos ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ajame skyriuje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nors skunde pareiškėja nurodė, kad ANK 591 straipsnis 2023 m. gegužės 31 d. neteko galios, tačiau pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo ANK 565¹ straipsnis, kuriame reglamentuoti atvejai, kada administracinio nusižengimo teisena negalima.

Išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą ir teismui išėjus priimti procesinio sprendimo, teisme buvo gautas pareiškėjos L. K. atstovės advokato padėjėjos Idos Skiecevičės elektroninis laiškas, kuriame cituojama kasacinės instancijos teismo suformuota praktika civilinėse bylose dėl teismo sprendimų priverstinio vykdymo ir tėvų valdžios apribojimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, jokie įrodymai ir išaiškinimai teismui neteikiami, todėl teismas pareiškėjos L. K. atstovės advokato padėjėjos Idos Skiecevičės teismui elektroniniu paštu atsiųstos kasacinės instancijos teismo praktikos nevertina ir dėl jos nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti L. K. skundą.

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.