Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SDS“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SDS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl delspinigių įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

26. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinio reikalavimai buvo atmesti, atsakovė – su sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Abi apeliantės skunduose iš esmės kelia į bylą pateiktų įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių klausimus. Ieškovė apeliuoja ir į skundžiamame sprendime padarytas klaidas, dėl kurių negalima suprasti, kurią Klaipėdos regiono sutartį teismas, motyvuodamas sprendimą, turi omenyje, taip pat procesinio pobūdžio pažeidimus dėl patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijų apskaičiavimo bei šio apskaičiavimo pagrindu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neišspręsto klausimo dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.

Dėl atsakovės skundo argumentų

28. Kolegijos nuomone, vertindamas atsakovės įskaitymų, atliktų pagal Klaipėdos 2 sutartį, teisėtumą, teismas netinkamai aiškino šios sutarties nuostatą, įpareigojančią atsakovę pateikti darbų užsakymą, po kurio gavimo ieškovei buvo suteikiama teisė pradėti vykdyti darbus.

29. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad visose ginčo sutartyse buvo įtvirtintos sąlygos, kurias įgyvendinus, ieškovė galėjo pradėti darbus. Pažymėjo, kad sutartimis sulygta, jog konkreti ieškovės atliktinų darbų apimtis apibrėžiama atsakovės suformuotoje darbų užduotyje, kuri pateikiama per informacinę sistemą TIVIS ir (ar) raštiškame užsakyme, išvardino konkrečius kiekvienos sutarties punktus, nustatančius atsakovės pareigą pateikti ieškovei atliktinų darbų užsakymus.

30. Klaipėdos 2 sutarties 5.1 punktas nustatė, kad rangovas darbus pradeda vykdyti nuo užsakovo raštiško užsakymo pateikimo rangovui dienos ir įsipareigoja užbaigti juos ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 25 d. Tuo tarpu šalių vėliau sudarytoje Šiaulių sutartyje atsakovės pareiga pateikti darbų užsakymus buvo labiau konkretizuota. Paminėtos sutarties 4.1 punktas nustatė, kad darbai atliekami pagal užsakovo per informacinę sistemą TIVIS (raštiškas ar žodinis informavimas gali būti vykdomas išimties tvarka dėl informacinės sistemos sutrikimų) pateiktą užsakymą ir su užsakovu suderintą sąmatą, kurioje nurodomas konkrečių darbų sąrašas ir darbų atlikimo terminas. Rangovas, gavęs užsakymą, jį patvirtina parašu. Užsakovo pateiktas užsakymas bei šalių suderinta sąmata tampa neatsiejamu sutarties priedu.

31. Taigi lyginant nurodytas sutarčių nuostatas bei remiantis lingvistiniu bei loginiu jų aiškinimu, kolegija sutinka su apeliante, kad Klaipėdos 2 sutarties 5.1 punktas nenustatė konkrečios darbų užsakymo formos, t. y. pateikti oficialios formos rašytinį dokumentą, tuo labiau pateikti jį per atitinkamą informacinę sistemą. Vienintelis reikalavimas užsakymui dėl darbų atlikimo pagal aptariamą Klaipėdos 2 sutarties punktą buvo tai, kad jo forma turi būti rašytinė. Tuo tarpu byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas tvirtina, kad informacija apie pagal šią sutartį atliktinus darbus, jų kiekius ieškovei buvo pateikta raštu dar iki 2017 m. birželio 26 d. 2016 m. spalio 18 d. ieškovė kreipėsi elektroniniu laišku į atsakovę, prašydama atsiųsti OL schemas ir tikslesnius defektų žiniaraščius. Iš ieškovės 2016 m. spalio 21 d. elektroninio laiško atsakovei matyti, kad pastaroji prašytas OL schemas pateikė. 2017 m. kovo 23 d. atsakovės darbuotojas atsiuntė ieškovei elektroninį laišką su priedais, kuriuose buvo pateiktos darbų pagal aptariamą sutartį trasose Skuodas – Mosėdis, Luokė, Varniai – Luokė užduotys, 2017 m. balandžio 5 d., 21 d. elektroniniais laiškais tokia pat forma atsakovė ieškovei pateikė darbų trasoje Šilutė – Rusnė atlikimo užduotį (ieškinio priedas Nr. 7, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 35). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė taip pat neginčijo, jog atsakovė pateikė jai ranka rašytą informaciją apie atitinkamose OL trasose atliktinus darbus (ieškinio 5.1. punktas). Be to, 2017 m. kovo 23 d. šalys pasirašė Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų aktą, be kurio pagal Klaipėdos 2 ir kitas šalių pasirašytas sutartis buvo draudžiama ieškovei pradėti darbus (Klaipėdos 2 sutarties 7.4 punktas, Šiaulių sutarties 4.6 punktas). Taigi bylos duomenys tvirtina ne tik faktinę aplinkybę, kad ieškovei darbų atlikimo užduotys sutarties 5.1 punkte nustatyta forma buvo pateiktos, bet ir tai, jog pastaroji buvo atlikusi dalį darbų pagal pateiktas užduotis. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2017 m. birželio 13 d., 16 d. elektroniniai laiškai, kuriuose ieškovė prašė atsakovės atsiųsti trasų Skuodas – Mosėdis, Šilutė – Kintai, Varniai – Luokė linijų inventorių numerius, informavo, kad valymo darbai trasoje Varniai – Luokė yra baigti, o trasoje Šilutė – Rusnė atliktų darbų defektai – pašalinti. Taip pat ieškovės 2017 m. birželio 22 d. atsakymas atsakovei į pastarosios 2017 m. gegužės 2 d. raginimą informuoti apie darbų pradžią ir darbų užbaigimo terminą, kuriame ieškovė, be kita ko, nurodo, kad yra atlikusi valymo darbus trasoje Šilutė – Rusnė. Paminėti duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad darbų pagal Klaipėdos 2 sutartį negalėjo pradėti be 2017 m. birželio 26 d., kuomet jau buvo pasibaigęs sutartyje nustatytas darbų įvykdymo terminas (sutarties 5.1 punktas), nes tik tuomet atsakovė jai pateikė darbų atlikimo užduotis.

32. Nors atsakovė 2017 m. birželio 26 d. iš tiesų ieškovei atsiuntė paraiškas planinių darbų atlikimui pagal Klaipėdos 2 sutartį, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad ji šias paraiškas pateikė, reaguodama į minėtą ieškovės 2017 m. birželio 22 d. atsakymą, kuriame pastaroji nurodo, jog nėra gavusi paraiškų darbams vykdyti ir dėl to traktuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl prašė pratęsti darbų įvykdymo terminus tokiam laikui, kiek nebuvo pateiktos paraiškos darbams atlikti. Be to, informacija 2017 m. birželio 26 d. paraiškose apie atliktinus darbus iš esmės sutampa su atsakovės dar 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. balandžio 5 d., 21 d. elektroniniais laiškais ieškovei pateiktais duomenimis apie trasose Skuodas – Mosėdis, Varniai – Luokė, Šilutė – Kintai atliktinus darbus, jų kiekius. Dėl nurodyto, aplinkybė, kad atsakovė po Klaipėdos 2 sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino papildomai ieškovei pateikė paraiškas dėl pagal šią sutartį atliktinų darbų, kolegijos vertinimu, nekeičia ankstesnių bylos duomenų pagrindu padarytos išvados, jog darbų atlikimo užduotys, tokia forma, kokią nustatė sutarties 5.1 punktas, ieškovei buvo pateiktos gerokai anksčiau (2017 m. kovo, balandžio mėnesiais) nei sutartyje nustatytas darbų įvykdymo terminas – 2017 m. birželio 25 d. (CPK 185 straipsnis).

33. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovė neturėjo objektyvių galimybių atlikti atsakovės dar 2017 m. kovo, balandžio mėnesį pateiktų darbų užduočių iki sutartyje nustatyto darbų įvykdymo termino – 2017 m. birželio 25 d., kuris atsakovės 2017 m. birželio 26 d. paraiškomis buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 17 d. Iš ieškovės 2017 m. liepos 14 d. rašto atsakovei matyti, kad, nepaisant to, jog nurodė, kad darbų atlikimas turėtų būti pratęstas tokiam terminui, kokį atsakovė uždelsė pateikti paraiškas dėl darbų atlikimo, ji pažymėjo ir tai, jog paraiškose nurodytus darbus ketina atlikti per 1-2 savaites ir apie jų atlikimą atsakovę informuos atskirais pranešimais. Bylos duomenys tvirtina ir tai, kad darbų atlikimo pagal jai pateiktas paraiškas aktus ieškovė atsakovei pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. nesilaikydama ir 2017 m. liepos 14 d. rašte nurodyto darbų atlikimo termino.

34. Nors ieškovė, ginčydama atsakovės įskaitymus, atliktus pagal Klaipėdos 2 sutartį, nurodė ir tai, kad vėlavimą atlikti darbus pagal šią sutartį sąlygojo atsakovės nepagrįstas delsimas juos priimti, bylos duomenys tvirtina, jog atsakovės atsisakymas priimti atitinkamus darbus buvo motyvuotas: 2017 m. birželio 16 d. atsakovė elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad nuvykus patikrinti ieškovės atliktų darbų trasoje Varniai – Luokė, nustatyta, jog nepilnai iškirstas proskynos plotis, visi iškirsti krūmai nepašalinti už apsaugos zonos ribų; prašoma atlikti visus darbus, įtraukiant purškimą chemikalais ir tik tada kviesti į darbų priėmimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 39); 2017 m. liepos 13 d. atsakovės rašte ieškovei, be kita ko, nurodyta, kad darbai trasose Varniai – Luokė, Šilutė – Kintai, Skuodas – Mosėdis nėra baigti, papildomai informuojant, kad ieškovės nebus reikalaujama vykdyti trasų nupurškimo chemikalais, kaip tai nustato sutartis, jeigu pastaroji patvirtins sutikimą vykdyti sutarties specifikacijų reikalavimą kokybei, t. y. suteikiant darbams 4 metų garantinį terminą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 41). Įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nepagrįstą atsisakymą priimti ieškovės atliktus darbus, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Nors atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovė nepaaiškino, kaip konkrečiai paskaičiavo netesybas pagal Klaipėdos 2 sutartį, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudarė ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dalyko. Ieškovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje neginčijo atsakovės atlikto delspinigių paskaičiavimo, todėl neturi teisės kelti šio klausimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

36. Atsižvelgiant į aptartais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pavėluotą darbų pagal Klaipėdos 2 sutartį atlikimą lėmė atsakovės sutartinės pareigos pateikti atliktinų darbų užduotis netinkamas įvykdymas. Pirmiau paminėti į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad už netinkamai ieškovei, kaip rangovei, sutartimi nustatytos pareigos atlikti darbus iki 2017 m. birželio 25 d. termino (sutarties 5.1 punktas), kuris buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 17 d., įvykdymą yra atsakinga pati ieškovė, todėl atsakovė pagrįstai nuo 2017 m. liepos 19 d. paskaičiavo sutarties 5.6 punkte nustatytus delspinigius už vėlavimą atlikti darbus (apie tai, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo 2017 m. liepos 19 d. atsakovė ieškovę informavo 2017 m. liepos 18 d. raštu) (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodyto naikinta atsakovės skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovės vienašališki delspinigių, paskaičiuotų pagal Klaipėdos 2 sutartį, įskaitymai ir ieškovei iš atsakovės priteista 4 530 Eur skola bei šios skolos pagrindu paskaičiuota 407,70 Eur delspinigių suma.

39. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių už pavėluotą PVM sąskaitos faktūros pagal Biržų sutartį apmokėjimą priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pagrįstai. Tuo tarpu dėl ieškovei priteistos delspinigių sumos, pažymėtina, kad nepaisant to, jog ji pateikė byloje apeliacinį skundą, todėl atsakovės padėtis nurodyto reikalavimo atžvilgiu galėtų būti pabloginta, padidinant iš pastarosios ieškovei priteistiną delspinigių sumą nuo 115,62 Eur iki 200,83 Eur (CPK 313 straipsnis), atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovei palaikant reikalavimą dėl būtent 115,62 Eur delspinigių sumos priteisimo, aptariama skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl ieškovės skundo argumentų

42. Skunde apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės pareiga pateikti užsakymus dėl darbų pagal Šiaulių sutartį atlikimo buvo atlikta netinkamai. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes byloje nėra duomenų, kad užsakymai pagal Šiaulių sutartį buvo pateikti taip, kaip tai nustatė šios sutarties sąlygos. Nurodo, kad jos į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės užduotys darbams atlikti buvo netinkamai suformuluotos, nurodant tik darbų atlikimo vietą, nepateikiant jokių užduoties sąlygų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

43. Jau minėtas Šiaulių sutarties 4.1 punktas nustatė, kad darbai atliekami pagal užsakovo per informacinę sistemą TIVIS (raštiškas ar žodinis informavimas gali būti vykdomas išimties tvarka dėl informacinės sistemos sutrikimų) pateiktą užsakymą ir su užsakovu suderintą sąmatą, kurioje nurodomas konkrečių darbų sąrašas ir darbų atlikimo terminas. Rangovas, gavęs užsakymą, jį patvirtina parašu. Užsakovo pateiktas užsakymas bei šalių suderinta sąmata tampa neatsiejamu sutarties priedu. Šios sutarties 4 priede pateiktoje užsakymo darbams atlikti formoje nustatyta, kad pateikiant užsakymą nurodomas darbų pavadinimas (trasos valymas, cheminis trasos purškimas, atskirų medžių iškirtimas, medžių šakų genėjimas), vienetai, maksimalus kiekis, vieneto įkainis bei bendra darbų kaina.

44. Iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų atliktų darbų pagal Šiaulių sutartį aktų (ieškinio priedas Nr. 11), matyti, kad šie dokumentai buvo sudaryti pagal atitinkamą atsakovės pateiktą užsakymą, nurodant konkretų užsakymo numerį. Be to, atliktų darbų aktuose pateikta kita informacija atitinka duomenis, nustatytus sutarties 4 priede dėl užsakymo formos. Atsakovė į bylą taip pat pateikė užduočių ataskaitas už 2017 m. ir 2018 m. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), iš kurių matyti konkrečių užduočių pateikimo per IS TIVIS terminai, suformuotos užduotys, suderinimo, atlikimo laikas ir pan. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nereikalavo atsakovės pateikti visų užsakymo dokumentų. Aptartų įrodymų, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pakako išvadai dėl atsakovės tinkamai ieškovei pateiktų užsakymų pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

45. Sutiktina su atsiliepime į skundą išdėstyta atsakovės pozicija, kad užduot teikusi kokius nors konkrečius įrodymus, patvirtinančius jos teiginius dėl netinkamai ir pavėluotai pateiktų užduočių, ieškovė skunde tik deklaratyviai teigia, jog byloje nėra konkrečių užsakymo dokumentų. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisykles, įrodyti atitinkamus argumentus turi tas, kas juos teigia (CPK 12, 178 straipsnis). Taigi pareigą įrodyti, kad atsakovė nepateikė tinkamai suformuotų darbų užduočių, vėlavo jas pateikti ir pan., turėjo ieškovė. Ji šios pareigos neįvykdė, todėl teismas pagrįstai nurodytus argumentus atmetė (CPK 185 straipsnis).

48. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl delspinigių, paskaičiuotų pagal Klaipėdos 1 sutartį, įskaitymo teisėtumo, pasisakė dėl faktinių aplinkybių, kuriomis šis ieškinio reikalavimas nebuvo grindžiamas.

49. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė jokių darbų pagal šią sutartį neatliko, nes negavo iš atsakovės tinkamo užsakymo iki sutartyje nustatytos darbų įvykdymo pabaigos – 2018 m. birželio 25 d. Tuo tarpu teismas iš bylą pateiktų duomenų nustatė, kad 2018 m. sausio 15 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė paraiškas ieškovei dėl darbų pagal aptariamą sutartį atlikimo, detaliai išdėstė atliktinus darbus, jų kiekius bei nurodė jų atlikimo terminą – nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. Be to, teismas nustatė, kad pagal Klaipėdos 1 sutartį Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų aktas, kurio pasirašymas buvo ieškovės pareiga ir be kurio pastaroji negalėjo pradėti darbų (sutarties 7.3.5 punktas), buvo pasirašytas 2018 m. gegužės 23 d. Teismo sprendimo 56 punkte buvo nurodyta, kad pagal ginčo sutartis, tame tarpe ir pagal Klaipėdos 1 sutartį, ieškovė darbus galėjo atlikti po to, kai atsakovė pateikdavo jai darbų atlikimo užduotis, ir kai ieškovė pasirašydavo Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų aktą. Šios nustatytos šalių pareigos patvirtino teismo išvadą, kad ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. nebūtų pasirašiusi Tarpusavio saugos darbe atsakomybės ribų akto, jeigu prieš tai nebūtų gavusi iš atsakovės pagal aptariamą sutartį atliktinų darbų užduoties (CPK 185 straipsnis). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog darbai pagal Klaipėdos 1 sutartį nebuvo vykdomi dėl atsakovės nepateiktos užduoties (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius šių argumentų, atsakovė turėjo teisę taikyti jai atsakomybę sutartyje nustatyta delspinigių forma, nepaisant to, jog darbai pagal šią sutartį iš vis nebuvo vykdomi.

50. Skunde ieškovė akcentuoja, kad ieškinio reikalavimus grindė ne tik atsakovės netinkamai pateiktomis darbų užduotimis, bet ir aplinkybėmis, jog ginčo sutartys numatė galimybę pratęsti jose nustatytus darbų įvykdymo terminus, kad atsakovė vengdavo priimti atliktus darbus.

52. Aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymas pratęsti darbų atlikimo terminus, priešingai nei teigia ieškovė, buvo motyvuotas ir pagrįstas, tuo tarpu pastaroji, nors apeliuoja į atsakovės pažeistas sutartines bei bendradarbiavimo pareigas, pati nesilaikė sutartinių pareigų, vykdydama sutartis elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai. Atsakingos ir sąžiningos sutarties šalies standarto neatitinka ieškovės elgesys, kuomet ji, turėdama pareigą atlikti atitinkamus darbus per nustatytus terminus, nuolat juos pažeidinėja, o paaiškinimus dėl tokio savo elgesio pateikia tik gavusi įspėjimą ir (ar) pranešimą apie jai taikytiną sutartinę atsakomybę. Tuo labiau kad paminėtos sutartys ją įpareigojo nedelsiant informuoti atsakovę apie darbų atlikimo terminų pratęsimą sudarančių sąlygų egzistavimą.

57. Prieš pasisakant dėl nurodytų skundo argumentų, pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).

59. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

60. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutartyse nustatyti delspinigiai – 0,05 procento, skaičiuotini nuo užsakymo sumos už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti atitinkamą užsakymą, laikytini protingais atsakovės nuostoliais, nes sudarytų 18,25 procentų sumą per metus. Tačiau, kaip pagrįstai skunde apeliuoja ieškovė, teismas neįvertino aplinkybės, kad delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Klaipėdos 1, Klaipėdos 2 ir Šiaulių sutartis atsakovė ieškovei paskaičiavo taikydama 15 Eur delspinigių dydį už kiekvieną pradelstą darbų įvykdymo termino dieną. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pirmiau paminėti sutarčių punktai leido pastarajai skaičiuoti tokio dydžio delspinigius. Nors ieškovė skunde nurodo, kad dėl to, jog ginčo sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų pagrindu, ji neturėjo realios galimybės derėtis su atsakove dėl atskirų jų sąlygų, konkrečiai nustatančių aptariamą netesybų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, neturėjo jokios galimybės pakeisti, jos manymu, sąžiningumo kriterijų neatitinkančios viešojo pirkimo sutarties sąlygos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nustato galimybę tiekėjams, nesutinkantiems su viešojo pirkimo sąlygomis, inicijuoti jų peržiūros procedūrą (VPĮ 101 straipsnis).

61. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su skunde pateiktu palyginimu, kad pagal Šiaulių sutartį jai buvo paskaičiuota 331,33 procentų nuo konkrečių užsakymų sumos sudaranti delspinigių suma. Ieškovė nurodo, kad pagal Šiaulių sutartį atsakovė jai paskaičiavo ir įskaitė 17 050,39 Eur delspinigių, nors pagal šią sutartį ji atliko darbus, kurių bendra vertė – 5 146,03 Eur. Vertinant vien tik šiuos skaičius būtų galima sutikti su ieškove dėl aptariamos delspinigių sumos neprotingo ir nesąžiningo dydžio, tačiau, pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė teigė, jog bendra jos atliktų užsakymų pagal Šiaulių sutartį vertė – 22 528,93 Eur (ieškinio 11 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos faktinės aplinkybės, jog pagal šią sutartį ieškovei iš viso vykdymui buvo pateiktos 135 užduotys, kurių didžiosios dalies ieškovė apskirtai neįvykdė. Dėl to, manytina, kad ieškovės užsakymų pagal aptariamą sutartį vertė galėjo būti dar didesnė nei 22 528,93 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės pagal Šiaulių sutartį paskaičiuota delspinigių suma yra itin neprotinga ir dėl to turėtų būti sumažinta.

62. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentu, kad teismo išvada, jog bylos duomenys patvirtina atsakovės patirtus realius turtinius nuostolius dėl ieškovės laiku arba visiškai neatliktų darbų, yra nepagrįsta. Tokią išvadą teismas padarė vienintelio atsakovės 2018 m. birželio 19 d. elektroninio laiško, siųsto ieškovei, pagrindu, kuriame nurodyta, kad dėl pastarosios neatliktų darbų ji patiria nuolatinius nuostolius dėl nepatiektos elektros energijos, gauna vartotojų skundus ir pan. Šioms aplinkybėms patvirtini atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų – nei vartotojų skundų, nei kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kokius realiai nuostolius atsakovė patyrė (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu vien atsakovės darbuotojo teiginiai, visų pirma, nėra pakankamas, o, be to, ir objektyvus įrodymas jos nuostoliams pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

63. Kita vertus, vien tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrindė dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, jų neįvykdymo patirtus nuostolius, kolegijos nuomone, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės ieškovei paskaičiuoti delspinigiai yra neprotingo dydžio ir dėl to turėtų būti sumažinti. Tuo labiau kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog aplinkybė, kai netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

64. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad sutartimis nustatytas netesybų dydis ieškovei, kaip viešųjų pirkimų dalyvei, nebuvo siurprizinis, ji, turėdama galimybę, neginčijo atitinkamų viešųjų pirkimų, kurių pagrindu buvo sudarytos sutartys, sąlygų, tuo tarpu darbų pagal sutartis tinkamas įvykdymas buvo neabejotinai susijęs su viešuoju interesu aprūpinti vartotojus nepertraukiama elektros energija, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pritaikytas 15 Eur už kiekvieną pradelstą įvykdyti prievolę dieną delspinigių dydis, skatinantis ieškovę laiku įvykdyti sutartyse nustatytus darbus, nelaikytinas iš esmės neprotingu ar aiškiai neteisingu. Tuo labiau kad pirmiau nurodytuose šios nutarties motyvuose aptartas ieškovės elgesys, kuomet užsakytus darbus ji vėluodavo atlikti ir daugiau nei pusę metų ar kuomet, gavusi užduotis, iš vis nepradėdavo jų vykdyti, priežastis dėl tokio savo neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo nurodydavo tik tuomet, kai atsakovė jai primindavo apie sutartinės atsakomybės taikymą, vertintinas kaip neatitinkantis sutarties šaliai keliamų bendradarbiavimo, kooperacijos reikalavimų.

65. Paskutinė ieškovės apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su teismo išvada dėl atsakovės atliktų delspinigių įskaitymų teisėtumo. Ieškovė nurodo, kad teismas sprendime tik formaliai konstatavo, kad įskaitymai atitinka visas įskaitymo sąlygas, tačiau jokių motyvų, kuriais atmetama jos išdėstyta pozicija šiuo klausimu nenurodė. Ieškovė pažymi, kad atsakovės pranešimai ir sąskaitos faktūros nėra tinkamas informavimas apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, be to, įskaitymai buvo atlikti po to, kai ieškovė aiškiai pareiškė, jog su delspinigiais nesutinka, tačiau atsakovė dėl delspinigių priteisimo į teismą nesikreipė ir juos įskaitė praėjus šešių mėnesių ieškinio senaties terminui. Teisėjų kolegija nurodytus skundo argumentus, išskyrus argumentą dėl praleisto ieškinio senaties termino, atmeta kaip nepagrįstus.

66. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė laikoma pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

67. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). CK 6.131 straipsnio 3 dalies nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

68. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, atsakovė atskirais raštais, pranešimais informavo ieškovę apie atliktus jos atžvilgiu priskaičiuotų delspinigių įskaitymus, konkrečiai nurodydama, kokio dydžio suma pagal kurią sutartį įskaityta. Nurodytų faktinių aplinkybių ir pirmiau pacituotos kasacinio teismo praktikos pagrindu teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl netinkamo ieškovės informavimo apie įskaitymus, ieškovės nesutikimo su jai paskaičiuotais delspinigiais. Šios aplinkybės nesudaro ginčijamų įskaitymų negaliojimo pagrindo.

69. Tačiau bylos duomenys iš dalies patvirtina skundo argumentą dėl atsakovės praleisto ieškinio senaties termino įskaityti delspinigius, paskaičiuotus pagal Šiaulių sutartį.

70. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

71. Kadangi delspinigiai ieškovei buvo paskaičiuoti nuo suderintų su ieškove užduočių, atsakovės suformuotų pagal Šiaulių sutartį, įvykdymo dienos iki tol kol prievolė pagal atitinkamą užduotį buvo realiai įvykdyta, vadinasi, norėdama nepraleisti ieškinio senaties termino, atsakovė į ieškovę dėl delspinigių sumokėjimo už kiekvieną praleistą termino dieną turėjo kreiptis per 6 mėnesius, nes prievolė pažeidžiama kiekvieną dieną iki prievolės tinkamo įvykdymo ir tą kiekvieną dieną prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kada prievolė buvo įvykdyta ir kada buvo pareikalauta mokėti netesybas, kai kuriems praleisto prievolės vykdymo termino laikotarpiams ieškinio senaties terminas gali būti praleistas, o kai kuriems – nepraleistas. Visam prievolės vykdymo termino praleidimo laikotarpiui reikalavimas mokėti netesybas bus laikomas pavėluotu dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, jeigu toks reikalavimas pateikiamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinės prievolės vykdymo termino pažeidimo dienos.

72. Kaip matyti iš atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos delspinigių pagal Šiaulių sutartį paskaičiavimo detalizacijos, dalis ieškovei pateiktų užduočių pastarosios buvo įvykdytos laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo 7 d. (užduočių Nr. U-OTRPL-1705928, Nr. U-OTRPL-1705136, Nr. U-OTRPL-1704365, Nr. U-OTRPL-1704364, Nr. U-OTRPL-1704342, Nr. U-OTRPL-1704340, Nr. U-OTRPL-1704259, Nr. U-OTRPL-1704251), tuo tarpu atsakovės pranešimai apie delspinigių pagal aptariamą sutartį įskaitymą atlikti 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. DEL-18-0672 (11 137 Eur sumai) bei 2018 m. spalio 16 d. sąskaita faktūra KO Nr. 000069 (5 913,39 Eur sumai), t. y. praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą reikalauti delspinigių pagal nurodytas užduotis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovės paskaičiuotų delspinigių, kurių sumą sudaro 4 035 Eur, įskaitymas nurodytoje dalyje pripažintas negaliojančiu. Atsakovei nurodytuose pranešime bei sąskaitoje faktūroje nekonkretizavus pagal kokias užduotis buvo paskaičiuotos 11 137 Eur ir 5 913,39 Eur delspinigių sumos, teisėjų kolegija pasirinktinai pripažįsta negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. DEL-18-0672 atliktą įskaitymą dalyje dėl 4 035 Eur delspinigių sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

73. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliančių skundžiamą sprendimą, iš dalies netinkamai ir nevisapusiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių argumentus, nepagrįstai netaikė ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų reglamentuojančias teisės normas, ir tai sudaro pagrindą jį pakeisti. Remiantis nurodytais motyvais, teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės vienašališki delspinigių įskaitymai, atlikti 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0035, 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0036 bei 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0038, pripažinti negaliojančiais ir ieškovei iš atsakovės priteista bendra 4 937,70 Eur skolos ir delspinigių suma, panaikinama ir šioje dalyje nurodyti ieškinio reikalavimai netenkinami, o likusioje dalyje, t. y. dėl 115,62 Eur delspinigių ieškovei iš atsakovės priteisimo, sprendimas paliekamas nepakeistas (žr. šios nutarties 37-39 punktus). Taip pat pakeičiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti, iš dalies patenkinant reikalavimus dėl atsakovės 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. DEL-18-0672 atlikto vienašališko įskaitymo 4 035 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu ir dalies skolos bei delspinigių priteisimo. Ieškovė į bylą pateikė 1 534,54 Eur delspinigių pagal Šiaulių sutartį apskaičiavimo pažymą (ieškinio priedas Nr. 21), kurioje delspinigiai paskaičiuoti nuo visos atsakovės pagal Šiaulių sutartį paskaičiuotos netesybų įskaitymo sumos – 17 050,39 Eur. Kadangi įskaitymas pagal nurodytą sutartį paskaičiuotiems delspinigiams pripažintas negaliojančiu tik dalyje dėl 4 035 Eur sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę suma paskaičiuotina proporcingai priteistinos skolos sumai – 368,29 Eur (4 035 Eur sudaro 24 procentus 17 050,39 Eur sumos, tuo tarpu 24 procentai 1 534,54 Eur delspinigių sumos sudaro 368,29 Eur). Iš viso ieškovei iš atsakovės pakeistinu teismo sprendimu priteistina 4 518,91 Eur skolos ir delspinigių suma (4 035 Eur + 368,29 Eur + 115,62 Eur) bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo

75. Teisėjų kolegija atsisako patenkinti tokį apeliantės prašymą, visų pirma, dėl to, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo ieškovė buvo įpareigota sumokėti papildomą žyminio mokesčio sumą, yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Ieškovė galėjo jį skųsti atskiruoju skundu, tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo (CPK 7, 8, 334 straipsnio 1 dalis). Antra, įsiteisėjusio ir galiojančio byloje pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūrėjimas nesudaro šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnis, 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 381 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendra ieškinio reikalavimų suma – 27 403,11 Eur, šia teismo nutartimi patenkintų ieškinio reikalavimų suma – 4 518,91 Eur, be to, kaip pagrįstai skunde nurodo ieškovė, prie patenkintų ieškinio reikalavimų sumos pridėtinas ir atsakovės po bylos iškėlimo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2 231,48 Eur skolos pagal Biržų sutartį priteisimo, į ką pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neatsižvelgė. Dėl nurodyto, ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 25 procentus. Pagal nurodytą proporciją ieškovei atlygintina 1 095,25 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma (4 381 × 25 / 100).

78. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 114 Eur žyminio mokesčio išlaidų, ieškovė – 453 Eur – žyminio mokesčio, 714 Eur – apeliacinio skundo, ir 847 Eur – atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidų, iš viso – 2 014 Eur išlaidų. Ieškovės patirtos nurodytų procesinių dokumentų parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių už šių procesinių dokumentų parengimą, yra pagrįstos.

79. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei buvo priteista bendra – 5 053,32 Eur skolos ir delspinigių suma. Atsakovės skundą patenkinus iš dalies – panaikinus nurodyto teismo sprendimo dalį dėl 4 937,70 Eur skolos ir delspinigių ieškovei priteisimo, atsakovė įgijo teisę į 2,3 procentų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, t. y. į 2,60 Eur sumą (114 × 2,3 / 100).

80. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos ieškinio reikalavimai, sudarantys bendrą 20 118,31 Eur sumą. Iš dalies patenkinus šį skundą, t. y. pripažinus atsakovės pareigą atlyginti ieškovei bendrą 4 403,29 Eur skolos ir delspinigių sumą (4 035 Eur + 368,29 Eur), ieškovė įgijo teisę į 22 procentų dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, t. y. į 443,08 Eur sumą (2 014 × 22 / 100).

81. Sudėjus ir įskaičius nurodytas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 1 535,73 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vienašališki delspinigių įskaitymai, atlikti 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0035, 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0036 bei 2018 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. DEL-17-0038, pripažinti negaliojančiais bei ieškovei UAB „SDS“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteista 4 937,70 Eur skolos ir delspinigių suma, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti;

pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir pripažinti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ vienašališkai 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu Nr. DEL-18-0672 atliktą įskaitymą dalyje dėl 4 035 Eur delspinigių sumos negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 4 035 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt penkių eurų) skolą, 368,29 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 29 ct) delspinigių bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 518, 91 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniolikos eurų ir 91 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „SDS“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 535,73 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išlaidų.