Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2173-614/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: e2A-2173-614/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03761-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: M. T., I. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr.e2A-2173-614/2023Teisminio proceso Nr.

2-52-3-03761-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.3.1.20

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. T. (M. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams M. T. (M. T.), M. T. (M. T.) ir I. T. (I. T.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 5 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezijos centro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad: i) ieškovė naudosis 12314 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (ribos pažymėtos taškais 1-2-6-7-8-9-10-1); ii) atsakovai M. T., M. T. ir I. T. (toliau – ir atsakovai) naudosis 12314 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (ribos pažymėtos taškais 2-3-4-5-6-2); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1/2 dalį žemės sklypo įgijo 2014 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos. Nei ankstesnė žemės sklypo savininkė, nei ieškovė šiuo žemės sklypu nesinaudoja, todėl ieškovė 2021 m. lapkričio mėn. nusprendė savo žemės sklypo dalį parduoti. Tačiau pirkėjas, su kuriuo buvo tartasi dėl žemės sklypo dalies įsigijimo, atsisakė įsigyti žemės sklypo dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais, nes nėra nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka. Taigi, aplinkybė, jog naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, apsunkina ieškovės teisę įgyvendinti nuosavybės teises į turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė kreipėsi į bendraturčius, siūlydama užsakyti žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą ir nustatyti visų interesus atitinkančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovė iš UAB „Geodezijos centro“ užsakė žemės sklypo kadastrinių matavimų paslaugas, buvo suformuota žemės sklypo riba ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 48SK-3596-(14.48.111E.) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. UAB „Geodezijos centras“ 2022 m. spalio 5 d. ieškovės prašymu parengė žemės sklypo naudojimosi planą, pagal kurį ieškovei su atsakovais priklausantis žemės sklypas padalintas į dvi lygias dalis, t. y. po 12314 kv. m. 2022 m. spalio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovams pranešimus apie tai, kad buvo parengtas žemės sklypo naudojimosi planas. Atsakovai nesutiko su sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, kadangi susitarimas dėl sklypo padalinimo tarp šeimų buvo kitoks. Atsakovai atsiuntė ranka nubraižytą planą, kuriame sklypas padalintas skersai. Pagal UAB „Geodezijos centras“ 2022 m. spalio 5 d. žemės sklypo naudojimosi planą žemės sklypas padalintas į dvi lygias dalis po 12314 kv. m, plane šios dalys pažymėtos indeksais A ir B. Ieškovė kreipėsi į miškininką, kuris įvertino mišką bei nurodė, kad abi šios dalys yra beveik vienodos. Sklypo dalijimas pusiau ne vertikaliai, o horizontaliai, kaip siūlo atsakovai, nebūtų sąžiningas ir racionalus, kadangi tokios dalys skirtųsi tiek sklypo dalies konfigūracijos prasme, tiek medyno kokybine prasme. Miškininko teigimu, dalijant sklypą atsakovų nurodytu būdu, medienos kiekis ženkliai skirtųsi atsakovų naudai. Be to, atsakovų pageidaujamoje sklypo pusėje nesuprojektuotas joks privažiavimas, todėl tokia naudojimosi tvarka iš esmės yra ydinga. Ieškovės pasiūlymai dėl naudojimosi tvarkos yra atsakovų atmesti, todėl naudojimosi tvarka turi būti nustatoma teismo sprendimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nerodė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kai sklypas dalijamas vertikaliai, yra neracionalus ir nepatogus. Planas neatitinka susiklosčiusių faktinių bendro daikto naudojimo santykių bei susitarimo tarp T. šeimos ir buvusios bendrasavininkės V. P.. Tuomet sklypas bendraturčių buvo padalintas naudojimui lygiomis dalimis skersai.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės E. Š. atstovė advokatė nurodė, kad ieškovė ne kartą bandė susitarti su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Taikiai susitarti nepavyko, todėl ieškovė buvo privesta kreiptis į teismą. Ieškovė siekė parduoti savo žemės sklypo dalį, tačiau dėl to, kad nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, jokie pirkėjai nenorėjo pirkti žemės sklypo. Atsižvelgiant į išdėstytą kilo būtinybė spręsti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą. Ieškovės užsakymu buvo parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre ir parengtas naudojimosi tvarkos planas, pagal kurį ieškovei naudojimuisi tektų viena sklypo dalis, o trims atsakovams – kita sklypo dalis. 2022 m. spalio 17 d. ieškovė dar kartą bandė taikiai susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo – išsiuntė atsakovams pranešimą apie tai, kad buvo parengtas naudojimosi tvarkos projektas ir paprašė atsakovų išreikšti sutikimą su projekte numatyta naudojimosi tvarka. Visi trys atsakovai su tokiu pasiūlymu nesutiko. Pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką sklypo dalys yra kokybiškai ir kiekybiškai lygiavertės. Tiek ieškovei, tiek atsakovams tenka lygios žemės sklypo dalys naudojimuisi, t. y. po 1,2314 ha. Ieškovė du kartus kreipėsi į miškininką. Iš pradžių buvo atliktas vertinimas iš taksoraščių. Miškininkas pateikė preliminarų paaiškinimą ir vertinimą, kiek ir kokių medžių yra kiekvienoje žemės sklypo dalyje. Vėliau miškininkas, vizualiai įvertinęs visą žemės sklypą, nurodė, kad nustatant sklypo naudojimosi tvarką atsakovų siūlomu būdu, medienos kiekis ženkliai skirtųsi atsakovų naudai. Ieškovė taip pat kreipėsi į įvairias bendroves, kurios prekiauja mišku, ir atsižvelgiant į medynų kiekius buvo nurodyta, kad sklypo dalių vertės, jeigu jos būtų padalintos, skirtųsi apie 16 000,00 Eur. Atsakovams tektų naudotis sklypo dalimi, kurios vertė – apie 36 000,00 Eur, o atsakovei tektų naudos sklypo dalimi, kurios vertė – apie 20 000,00 Eur. Panašias vertes galima išskaičiuoti iš viešai skelbiamų medienos biržos kainų. Vidutiniška vieno kubo tūrio medienos kaina yra 50,00-80,00 Eur. Atmetus ieškovės ieškinį būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypų dalys būtų nelygiavertės. Pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos projektą sklypas padalintas taip, kad abejoms šalims būtų patogu naudotis sklypu, sklypo dalys būtų kokybiškai lygiavertės. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad tarp ankstesnių bendrasavininkų žodiniais susitarimais buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kad žemės sklype buvo atlikti kirtimai. Ieškovės žiniomis jokių susitarimų tarp ankstesnių bendrasavininkų nebuvo ir jokie kirtimai nebuvo atliekami. Miškininkas J. L. vizualiai apžiūrėjo žemės sklypą ir nurodė, kad jokių kirtimų nematė. Miškininko paaiškinime nurodyta, kad pagrindinių, tarpinių, savavališkų kirtimų neužregistruota. Taigi ieškovės parengtas planas visiškai atitinka visų bendraturčių interesus, siūloma naudojimosi tvarka yra racionali. Kai yra nustatyta naudojimosi tvarka, galima nustatyti parduodamo žemės sklypo dalies kainą, todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypo dalių vertė yra reikšminga. Po to, kai buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, juo faktiškai niekas nesinaudojo. Ieškinys yra įrodytas ir pilnai tenkintinas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra M. T. anūkas. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A, yra orientuota nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ji yra arčiau atsakovo močiutės sklypo, o žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B, yra nuo ieškovės giminaičių namo, kurį jie pardavė, pusės. Būtų neracionalu žemės sklypą dalinti išilgai. Buvo sutarta, kad žemės sklypu bus naudojamasi taip, kaip siūlo naudojimosi tvarką nustatyti atsakovai. Žemės sklypas priklausė M. T.. Močiutė pasakojo, kad giminaičiams buvo reikalingas miškas kūrenti namui, todėl močiutė geranoriškai giminaičiams leido naudotis mišku ir buvo atlikti kirtimai. Atsakovo močiutė M. T. susitarė su ieškovės giminaičiais, kad atsakovo močiutė geranoriškai leis naudotis žemės sklypu taip, kaip nurodyta atsakovų siūlomame žemės naudojimosi plane. Visas sklypas anksčiau priklausė M. T.. (duomenys neskelbtini) yra atsakovų močiutės namas, todėl buvo sutarta, kad žemės dalimi, atsakovų siūlomame plane pažymėta indeksu A, naudosis atsakovų močiutė. Patekti į žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A galima kaimo keliuku. Močiutei priklausęs namas, esantis (duomenys neskelbtini), dabar priklauso atsakovams. Minėtame name dabar niekas negyvena. Atsakovas šiuo metu nesinaudoja mišku. Ar kiti atsakovai naudojasi mišku tiksliai nežino, tačiau mano, kad nesinaudoja. Atsakovo močiutė mirė apie (duomenys neskelbtini) m., tuo metu atsakovas dar nebuvo žemės sklypo bendrasavininkas. Atsakovas su močiute kalbėdavo apie žemės sklypą ir apie mišką, kai atvažiuodavo pas močiutę į kaimą. M. T. priklausęs namas stovi apie 3-4 km atstumu nuo žemės sklypo. Patekimas į žemės sklypą galimas per kaimo (miško) keliukus. Atsakovui nuosavybės teise nepriklauso aplinkiniai sklypai, kuriuose yra keliukas, servitutų nustatyta nėra.

6. Atsakovų I. T. ir M. T. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai A. M. ir S. T. nežinojo visų aplinkybių, susijusių su susitarimu. Faktiškai naudojimosi tvarka egzistavo: iš vienos pusės mišku naudojosi T. su šeima, o iš kitos pusės mišku naudojosi ieškovės šeima, t. y. taip, kaip nurodyta atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Atsakovai mano, kad jų pateiktas planas yra racionalesnis ir patogesnis nei ieškovės. Nei iš vienos sklypo pusės gero privažiavimo nėra, yra tik suprojektuotas privažiavimas. Iš esmės privažiavimas prie sklypo iš abiejų pusių yra beveik vienodas. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovai prašo atmesti ieškinį ir patvirtinti jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. nurodė, kad ji yra ieškovės mama. Liudytoja nėra girdėjusi apie susitarimus dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Ieškovės giminaičiai tapo žemės sklypo savininkais 2006 m., kai buvo atkurta nuosavybė teisė į žemę. Atsakovų mama ir liudytojos tėtis (ieškovės senelis) buvo brolis ir sesuo. Liudytojos tėčiui mirus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą paveldėjo liudytojos mama. Po liudytojos mamos mirties (duomenys neskelbtini) sklypas atiteko liudytojai ir jos broliui, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Brolis turėjo sūnų, kuris taip pat mirė (duomenys neskelbtini). Tuomet liudytoja paveldėjo broliui priklausiusią žemės sklypo dalį. Liudytoja nesinaudojo žemės sklypu. Ji pažinojo M. T., nes ši buvo liudytojos teta. M. T. namai buvo (duomenys neskelbtini). Nuo minėto namo iki žemės sklypo yra apie 5-6 km. Atstumas nuo ieškovės giminaičiams priklausiusio namo iki žemės sklypo yra panašus, gal 1 km arčiau. Ten, kur yra žemės sklypas, visur aplinkui yra miškai. Ieškovė bandė taikiai susitarti su atsakovais. Ieškovė nori nustatyti naudojimosi tvarką, nes nori parduoti savo žemės sklypo dalį. Liudytojos namai buvo apie 5-6 km nuo žemės sklypo.

8. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo M. T. sesuo. Liudytojos mama buvo M. T.. Žemės sklypas priklausė liudytojos močiutei. Liudytojos motinai žemės sklypas buvo padovanotas. Liudytojos šeimos namas stovėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, apie 3 km. nuo žemės sklypo. Žemės sklypas su namu nesiribojo. Liudytoja nežino ar šiuo metu kas nors naudojasi žemės sklypu. Visas sklypas priklausė liudytojos mamai M. T.. Žemės sklypą M. T. pasidalino su V. P.. Buvo susitarta dėl tokios bendravimo tvarkos, kaip ir numatyta atsakovų projekte. Minėtas aplinkybes liudytojai pasakojo jos mama. Liudytoja yra buvusi miške (žemės sklype) su broliais. Prie žemės sklypo dalies, kuria nori naudotis atsakovai, liudytoja buvo privažiavusi keliuku.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. nurodė, atsakovas M. T. yra jo sūnus, o I. T. ir M. T. yra jo broliai. Liudytojas anksčiau buvo žemės sklypo savininkas. Žemės sklypas jam priklausė daugiau nei 20 m. Žemę gavo liudytojo mama M. T., o V. P. buvo jos brolienė, kuri neturėjo miško ir paprašė jo dalies. Liudytojo mama V. P. davė naudotis puse žemės sklype esančiu mišku. Miškininkas pasakė, kad negalima mažiau nei 5 ha miško dalinti, todėl jos aptarė, kas ir kaip naudosis mišku. V. P., liudytojo mama ir jis 1997-1998 m. kalbėjo apie naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai naudojasi žemės sklype esančiu mišku. Į žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) yra padarytas žvyro kelias. Prie žemės sklypo, atsakovų naudojimosi tvarkos plane pažymėto indeksu A, yra privažiavimas, tačiau ne iki pat sklypo dalies. Ar yra privažiavimas iš žemės sklypo, atsakovų naudojimosi tvarkos plane pažymėto indeksu B, nežino. Ieškovės giminaičiai nesinaudojo mišku. Faktiškai žemės sklypu buvo naudojamasi iki 2010 m., o po 2010 m. liudytojas ir atsakovai važiuoja į mišką grybauti ir pan. Liudytojas ir M. bei du M. sūnūs 2018 m. žemės sklype iškirto apie 4-5 priekabas sausų medžių. Iškirstus sausus medžius kūreno. Po to karto liudytojas daugiau nevažiavo kirsti medžių. Iki 2010 m. ieškovės giminaičiai žemės sklype kirto medžius ir pardavinėjo malkas. Liudytojas pats matė, kad ieškovės brolis M. ir sūnus V. kirto medžius. Prie sklypo šiaurinės pusės yra privažiavimas, o prie pietinės pusės privažiavimo, nurodyto ieškovės plane, nėra. Iki pietinės sklypo dalies kelias yra, tačiau jis apie 1 km atstumu prieš sklypą baigiasi. Prie sklypo šiaurinės pusės privažiavimas yra geresnis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 5 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos centro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad: ieškovė E. Š. naudojasi 12314 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (ribos pažymėtos taškais 1-2-6-7-8-9-10-1); atsakovai M. T., M. T. ir I. T. naudojasi 12314 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (ribos pažymėtos taškais 2-3-4-5-6-2). Priteisė ieškovei E. Š. iš atsakovo I. T. 601,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. T. 601,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. T. 717,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų M. T. ir M. T. po 19,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2022 m rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei E. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis minėto žemės sklypo, atsakovams M. T. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį minėto žemės sklypo. Žemės klypo naudojimo paskirtis – miško ūkis. 2022 m. liepos 12 d. ieškovės užsakymų UAB „Geodezijos centras“ atliko žemės sklypo ribų ženklinimą bei nustatė žemės sklypo kadastro duomenis.

12. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. gegužės 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija teismas nustatė, kad V. P. nuo 1999 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. spalio 3 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo, nuo 1999 m. balandžio 28 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. kita 1/2 dalis žemės sklypo bendrosios dalines nuosavybės teise priklausė M. T.. Liudytojai A. M. ir S. T. patvirtino, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp pirminių sklypo savininkų buvo nustatyta žodžiu, tačiau liudytoja A. Š. neigia buvus minėtą susitarimą. Jokių kitų įrodymų apie susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp pirminių žemės sklypo savininkų atsakovai nepateikė. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams bei nesant daugiau įrodymų, patvirtinančių egzistavus susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teismo vertinimu, nėra pakankamų prielaidų konstatuoti, kad buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad net ir sutinkant su atsakovų argumentais, kad tarp pirminių žemės sklypo savininkių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nagrinėjamos bylos kontekste jis nėra reikšmingas, kadangi nei ieškovė, nei atsakovai šiuo metu žemės sklypu nesinaudoja. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė bei atsakovas M. T.. Pažymėtina, kad liudytojas S. T. nurodė, jog ir atsakovų, ir ieškovės giminaičiai 2018 m. kirto mišką, esantį žemės sklype, t. y. faktiškai juo naudojosi pagal nusistovėjusią tvarką. Visgi, miškų ūkio inžinieriaus J. L. 2022 m. gruodžio 12 d. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo valdose penkerių metų laikotarpyje pagrindinių ir tarpinių kirtimų nebuvo užregistruota, sudaro pagrindą konstatuoti, kad minėti liudytojo parodymai nėra aktualūs. Byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad žemės sklypu buvo naudotasi pagal atsakovų teigiamą žodinį sutarimą, sudarytą M. T. esant gyvai. Atsakovai paaiškino, kad jų siūlomos žemės sklypo naudojimosi dalys parinktos atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turėjo sodybas iš jų žemės sklypo dalies pusės, o ieškovės giminaičiai – iš ieškovės pusės. Tačiau atsakovai pripažino, kad jiems priklausanti sodyba yra gerokai nutolusi nuo ginčo žemės sklypo, o ieškovė šiuo metu šalia gyvenamojo namo neturi, nes jis buvo perleistas. Taigi, paminėti argumentai taip pat yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

13. Iš pateiktų į bylą duomenų teismas nustatė, kad privažiavimo prie žemės sklypo nėra. Iš UAB „Geodezijos centro“ plano matyti, kad ties žemės sklypo 5-6-7-8-9 taškais (pagal pietinę sklypo pusę) yra suplanuotas projektinis kelias. Nustatant sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, t. y. vertikaliai, tiek ieškovė, tiek atsakovai ateityje įrengus kelią turės galimybe patekti į žemės sklypą. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą UAB „Geodezinių matavimų projektų“ planą ir ateityje įrengus kelią nustatyta tvarka taptų neracionali ir nepatogi, kadangi būtų apribotas lengvesnis ir patogesnis patekimas į žemės sklypo dalį, kuria naudotųsi atsakovai. Teismas siekdamas, užkirsti kelią ateityje galintiems kilti naujiems ginčams dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, konstatuoja, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka pagal UAB „Geodezijos centro“ planą yra patogesnė ir racionalesnė ir labiau užtikrinanti šalių nuosavybės įgyvendinimo teises nei atsakovų siūloma naudojimosi tvarka.

14. Iš miškų ūkio inžinieriaus J. L. 2022 m. gruodžio 12 d. paaiškinimo teismas nustatė, kad vadovaujantis UAB „Geodezijos centro“ atliktais geodeziniai matavimais ir Valstybinės miškų tarnybos kadastro taksorasčiu buvo paskaičiuoti medienos kiekiai A ir B dalims (pagal UAB „Geodezijos centro“ planą), nustatyta, kad 23 taksaciniame sklype (pagal planą dalis, pažymėta indeksu A) yra 606 ktm (kietmetriai), o 21 taksaciniame sklype (pagal planą dalis, pažymėta indeksu B) – 271 ktm, kurių skirtumas yra 335 ktm. 2023 m. vasario 27 d. J. L. paaiškinime nurodyta, jog žemės sklypą padalinus vertikaliai (taip, kaip siūlo ieškovė) būtų gaunamas vienodas sklypo plotas bei vienodas medienos kiekis. Teismo vertinimu, nustatant naudojimosi tvarką svarbu užtikrinti kiek įmanoma vienodesnes naudojimosi tvarkos sąlygas abejoms ginčo šalims. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra apaugęs mišku, medienos kiekis laikytinas esminiu kriterijumi nustatant naudojimosi tvarką. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi atsakovai galėtų naudotis miškingesne žemės sklypo dalimi, taigi ir gauti daugiau naudos. Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo aplinkybės, jog šiaurinė sklypo dalis yra miškingesnė, nei pietine sklypo dalis.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra racionalus, patogus ir atitinka šalių interesus, todėl ieškinį tenkino ir žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovės pateiktą 2022 m. spalio 5 d. UAB „Geodezijos centro“ žemės sklypo naudojimosi planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovas M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismų Vilniaus rajono rūmams; iškviesti į teismo posėdį liudytojais: I. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) socialinę darbuotoją V. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini); apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, vertindamas civilinėje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus suteikė didesnę įrodomąją vertę ieškovės liudytojos A. Š. parodymams negu atsakovų liudytojų A. M. ir S. T. parodymams. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai neįrodė byloje buvusį ankstesnį tarp ginčo žemės sklypo savininkų žodinį susitarimą, kurio pagrindu buvo susitarta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

16.2. Pirmosios instancijos teismas neapklausė I. Š. ir V. M.. Apelianto nuomone, jas apklausus teisme būtų nustatytas svarbus vienas iš žemės naudojimo tvarkos nustatymo kriterijų, t. y. teismas tvirtindamas atsakovų pateiktą į bylą žemės naudojimo tvarkos planą, būtų aiškiai nustatęs ankstesnius susiformavusius žemės naudojimo faktinius santykius ir tuo pačiu pašalintų ieškovės liudytojos ir atsakovų liudytojo S. T. parodymų prieštaravimus.

16.3. Žodinis susitarimas žemės sklypo (miško) naudojimo tvarkos yra vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurią pasiūlė atsakovai savo žemės sklypo naudojimosi planu.

16.4. Teismas vertindamas ir tvirtindamas ieškovės žemės naudojimo tvarką, padarė išvadą, kad jos tvarka yra racionalesnė ir patogesnė ir dėl privažiavimo prie žemės sklypo fakto. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad yra projektuojamas kelias pagal pietinę ginčo žemės sklypo ribą, o apie kitus privažiavimus prie žemės sklypo dalies duomenų nėra. Projektuojamas kelias palei pietinę žemės sklypo ribą bus naudingas abiem ginčo šalims, nes užtikrins vienodas privažiavimo prie sklypo galimybes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl privažiavimo prie žemės sklypo aplinkybės išskirtinai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovės pateiktam žemės naudojimo tvarkos planui negu atsakovų pateiktam žemės naudojimo tvarkos planui.

16.5. Kelio suprojektavimas nėra faktinis patekimas prie žemės sklypo. Kol kelias realiai nenutiestas ir juo bus leidžiama naudotis, gali praeiti didelis laiko tarpas, kuris neigiamai veikia žemės naudojimo santykius. Tuo tarpu atsakovų liudytojų nurodytas privažiavimas, nors ir faktiškai nėra atitinkamuose dokumentuose suformuluotas, tačiau realiai egzistuoja ir tinkamas privažiavimui - priėjimui prie žemės sklypo ir faktiškai yra naudojamas. Ši aplinkybė yra svarbi ginčo sprendimo teisme momentu.

Atsiliepimas

17. Ieškovė E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog esant prieštaringiems liudytojų parodymams bei nesant daugiau įrodymų, patvirtinančių egzistavus susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nėra pakankamų prielaidų konstatuoti, kad buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

17.2. Joks susitarimas tarp ankstesnių žemės sklypo savininkų sudarytas nebuvo, niekas mišku nesinaudojo ir jo nekirto, o tokie apelianto teiginiai tėra mėginimas gauti geresnę miško dalį. Šią aplinkybę paneigė ir teisme apklaustos liudytoja A. Š. ir atsakovų kviesta liudytoja A. M..

17.3. Ieškovė du kartus kreipėsi 2023 į specialių žinių turintį asmenį - miškininką J. L., kad būtų įvertinta, ar jos užsakymu parengtame žemės sklypo naudojimosi plane nurodomos sklypo dalys yra ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai lygiavertės. Buvo įvertinti medynai, pateikti detalūs taksoraščiai, iš kurių matyti, kad atsakovų siūlomu būdu dalijant sklypą medyno sudėtis ir skalsumas skirtųsi labai ženkliai, o tenkinus ieškovės ieškinį tektų vienodas medienos kiekis tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi atsakovai galėtų naudotis miškingesne žemės sklypo dalimi, taigi ir gauti daugiau naudos.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Ieškovės nuomone, atsakovai neįrodė susiklosčiusių faktinių žemės sklypo valdymo ir naudojimosi santykių tarp buvusių žemės savininkų ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

Šalies argumentai

17.5. Nors apeliantas skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nei jis, nei kiti atsakovai neturėjo galimybės pakviesti į teismą liudyti ir kitus šalia žemės sklypo esančio kaimo gyventojus ar (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kurie patvirtintų liudytojo S. T. parodymus ir tuo pačiu pašalintų ieškovės liudytojos ir atsakovų liudytojo S. T. parodymų prieštaravimus. Tačiau tiek M. T., tiek kiti atsakovai turėjo pakankamai laiko pasirūpinti visų įrodymų pateikimu bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsakovės ieškinys buvo priimtas 2022 m. gruodžio 15 d., o byla baigta nagrinėti tik 2023 m. gegužės 29 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant atsakovams galimybę pateikti papildomus įrodymus. M. T. nepagrindė prašomų priimti naujų įrodymų (liudytojų apklausos) būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, akivaizdu, kad šie parodymai, kokie jie bebūtų, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, o liudytojų apklausos užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nepriimti atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

17.6. 2022 m. liepos 12 d. žemės sklypo plane, kuriame nurodomas projektuojamas 4 m. kelias pietinėje pusėje, pasirašė visi atsakovai, jie su tuo sutiko.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos ir liudytojų apklausos

21. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Nagrinėjamu atveju kaip vieną iš argumentų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nurodo siekį apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau iš esmės nenurodė, kokias papildomas aplinkybes, negu nurodytos atsiliepime į ieškinį ar buvo nurodytos teismo posėdžio metu, galėtų patvirtinti (paneigti) liudytojai apklausti teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas patvirtino ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

25. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

26. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

29. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

31. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Ieškovei E. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, atsakovui M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis minėto žemės sklypo, atsakovui I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis minėto žemės sklypo, atsakovui M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis minėto žemės sklypo.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. spalio 5 d. UAB „Geodezijos centro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovė naudosis vakarine žemės sklypo dalimi, o atsakovai – rytine žemės sklypo dalimi. Atsakovai su ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko, prašė, kad būtų nustatyta kitokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. kad atsakovai galėtų naudotis šiaurine žemės sklypo dalimi, o ieškovė – pietine žemės sklypo dalimi. Atsakovai teigė, kad tarp bendraturčių buvo žodžiu susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal nurodytą susitarimą šalys kirto mišką, t. y. ieškovė (buvusi savininkė) mišką kirto iš pietinės žemės sklypo dalies, o atsakovai – iš šiaurinės žemės sklypo dalies.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1/2 dalis ginčo žemės sklypo bendrosios dalines nuosavybės teise priklausė: nuo 1999 m. balandžio 28 d. iki 2006 m. spalio 3 d. V. P., nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. – A. Š. (1/4 dalis) ir M. P. (1/4 dalis), nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. vasario 26 d. A. Š. (1/2 dalis), nuo 2014 m. vasario 26 d. – ieškovei (A. Š. dukrai) (1/2 dalis); kita 1/2 dalis ginčo žemės sklypo bendrosios dalines nuosavybės teise priklausė: nuo 1999 m. balandžio 28 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. M. T., nuo 2013 m. gegužės 22 d. – atsakovui M. T., S. T., A. M., atsakovui I. T., vėliau – atsakovams.

34. Liudytojai A. M. ir S. T. (buvę ginčo žemės sklypo savininkai) tvirtino, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp pirminių sklypo savininkų buvo nustatyta žodžiu, tačiau liudytoja A. Š. (buvusi žemės sklypo savininkė) neigė, kad toks susitarimas buvo. Esant prieštaringiems liudytojų, su ginčo šalimis susaistytiems giminystės ryšiais, buvusių bendrasavininkų liudijimams, nesant daugiau įrodymų (išskyrus tik liudytojų parodymai), patvirtinančių egzistavus susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pakankamų prielaidų konstatuoti, kad buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ginčo šalių nėra ginčo, jog nei ieškovė, nei atsakovai šiuo metu (vėliausiai nuo 2019 m.) žemės sklypu nesinaudoja.

35. Remiantis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad suprojektuoto privažiavimo prie ginčo žemės sklypo nėra. Atsakovai teigė, kad žemės sklypą galimą pasiekti iš šiaurinės pusės, kaimo keliuku. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jokio suprojektuoto privažiavimo iš šiaurinės ginčo žemės sklypo pusės nėra, taip pat nėra duomenų, kad kaimyniniuose ginčo žemės sklypo dalyse būtų nustatyti servitutiniai keliai pasiekti ginčo žemės sklypą. Pažymėtina, kad yra projektuojamas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo iš pietinės pusės, palei visą pietinę ginčo žemės sklypo ribą, tačiau kelias nėra įrengtas. Taigi nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą būdą (išilgai), tiek ieškovė, tiek atsakovai ateityje galės pasiekti savo sklypo dalį projektuojamu keliu. Nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pasiūlytą būdą (skersai), nebūtų numatyto privažiavimo prie šiaurinės ginčo žemės sklypo dalies. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra patogesnė ir racionalesnė ir labiau užtikrinanti šalių nuosavybės įgyvendinimo teises nei atsakovų siūloma naudojimosi tvarka.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Ginčo žemės sklypas yra apaugės mišku, šiaurinė žemės sklypo dalis yra labiau miškinga, jos dalyje yra daugiau medienos, nei pietinėje žemės sklypo dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nustatant naudojimosi tvarką svarbu užtikrinti kiek įmanoma vienodesnes naudojimosi tvarkos sąlygas abejoms ginčo šalims, laikant, kad medienos kiekis laikytinas esminiu kriterijumi nustatant naudojimosi tvarką. Remiantis 2022 m. gruodžio 12 d. J. L. paaiškinimais, nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pageidavimą (vertikaliai), skirtumas tarp dalių – 21 ktm., nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pageidavimą (horizontaliai), skirtumas tarp dalių – 335 ktm. 2023 m. vasario 27 d. J. L. paaiškinime nurodyta, jog žemės sklypą padalinus vertikaliai (taip, kaip siūlo ieškovė) būtų gaunamas vienodas sklypo plotas bei vienodas medienos kiekis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, būtų išlaikytas proporcingumo principas, kiekviena iš ginčo šalių galėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra vienodas medienos kiekis. Nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, proporcingumo principas būtų pažeistas, kadangi atsakovai galėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje daugiau medienos, todėl gautų daugiau naudos negu ieškovė.

37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

41. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Eglė SurgailienėMargarita StambrauskaitėJelena Šiškina