Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-541-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-07Vilniaus apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-04-21Vilniaus apygardos teismas
  6. e2VP-32303-845/2020Nutartis · 2020-09-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2S-541-864/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28551-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-541-864/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28551-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lengvas būdas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Lengvas būdas“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ 12 000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, iš UAB „Novelita_ - 6000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, ir iš V. Ž. 2000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

2. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Novelita“ sudarytą taikos sutartį ir civilinė bylą Nr. e2-1437-845/2019 dalyje dėl ieškovės reikalavimų minėtai atsakovei nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovų priteisė kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ 4000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 15 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš UAB „Novelita_ - 1000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 15 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš V. Ž. 2000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 15 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tuo pačiu ir viešajam interesui.

5. Teismas nurodė, kad iš šalių pateiktos taikos sutarties 3 ir 4 punktų matyti, jog ieškovė siekia išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės ne ginčo tvarka, o būtent: BUAB „Novelita“ įsipareigojo ieškovei sumokėti 6000 Eur skolą, įtraukiant šį reikalavimą į kreditorių sąrašą. Pažymėjo, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Įvertinęs prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas santykyje su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviu reikalavimu, teismas padarė išvadą, jog taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tuo pačiu ir viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Lengvas būdas“ (toliau ir apeliantė) prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti sudarytą taikos sutartį.

7. Nurodo, kad teismas skundžiamojoje nutartyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Novelita“, UAB „BMK Leidykla“ ir V. Ž. 12 000 Eur kompensaciją solidariai. Tai yra netiesa. Ieškovė iš tiesų prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti kompensaciją atskirai, t. y. konkrečiai iš atsakovės UAB „Novelita“ – 12 000 Eur kompensaciją, iš antro atsakovo V. Ž. – 2000 Eur kompensaciją ir iš trečios atsakovės UAB „BMK Leidykla“ – 12 000 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

8. Paaiškina, kad 2019 m. liepos 31 d. apeliantė sudarė taikos sutartį su atsakove UAB „Novelita“, kuri yra bankrutuojanti įmonė. Taikos sutartimi atsakovė UAB „Novelita“ sutiko su puse ieškinio reikalavimo, t. y. sutiko dėl 6000 Eur kompensacijos sumos šią prievolę įvykdant taip, kaip numato ĮBĮ: įrašant apeliantę į kreditorių eilę su atitinkamai 6000 Eur suma padidintu kreditoriniu reikalavimu.

Šalies argumentai

9. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškina ir taiko Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nes ši teisės norma taikytina finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagal 2019 m. liepos 31 d. taikos sutartį atsakovės UAB „Norvelita“ finansinė prievolė sumokėti ieškovei 6 000 Eur kompensaciją, šia suma padidinant ieškovės kreditorinį reikalavimą UAB „Norvelita“ bankroto byloje, akivaizdu, atsiranda tik po bankroto bylos iškėlimo.

10. Apeliantė teigia, kad visiškai teismo išvada, ieškovė siekia išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės ne ginčo tvarka:

10.1. Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl skolos priteisimo (juo labiau skolos, susidariusios iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo), o dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimą priteisimo. Teismui pateiktos ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 31 d. taikos sutarties 1 punkte yra aiškiai nustatyta, kad atsakovė, įvertinusi ieškinio argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka sumokėti ieškovei 6 000 Eur kompensaciją už ieškovės autorių turtinių teisių pažeidimą, dėl kurio ieškovė ir pateikė ieškinį. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje taikos sutartyje nėra minimos jokios tarpusavio sutartys, jų vykdymas, iš to susidariusios skolos, jų pradelsimas ir pan., o yra išimtinai išsprendžiamas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės ieškinio reikalavimo iš atsakovės priteisti 12 000 Eur kompensaciją. Nors sudarytos taikos sutarties 3 punkte yra nustatyta, kad atsakovė pripažįsta, kad bendra ieškovei mokėtina suma pagal šią Sutartį yra 6 000 Eur, įvertinant visas taikos sutarties nuostatas, t. y. ir 1, 2, 4 punktus, akivaizdu, jog pagal sudarytą taikos sutartį ieškovė neišieško jokių skolų iš atsakovės, o tarpusavio nuolaidų ir kompromisų būdu sulygsta dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Įtraukus ieškovę į atsakovės kreditorių sąrašą su 6 000 Eur kreditorinio reikalavimo suma, šis kreditorinis reikalavimas būtų tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

10.2. Antra, apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji siekia išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės ne ginčo tvarka. Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovės taikos sutartis buvo sudaryta ginčo teisenos proceso metu, t. y. ieškovei pareiškus atitinkamą ieškinį atsakovei bendrosios kompetencijos teisme civilinėje byloje, kuri nagrinėjama ginčo tvarka pagal Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK). Ieškovė pateikė teismui ieškinį, o atsakovė pateikė atsiliepimą, rašytinius įrodymus, dalyvavo ir tebedalyvauja bylos nagrinėjime, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bankrutuojanti bendrovė taikos sutartimi įsipareigoja sumokėti kompensaciją ne ginčo tvarka. Be to, taikos sutarties tvirtinimo klausimą sprendžia teismas, po to kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą atsakovės bankroto byloje taip pat spręs teismas. Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo tenkinimas bus vykdomas teismo paskirto bankroto administratoriaus. Kreditorinio reikalavimo tenkinimo procedūros yra prižiūrimos ir kontroliuojamos atsakovės kreditorių susirinkimo ir apygardos teismo. Teisine prasme sąvoka „ne ginčo tvarka“ reiškia, kad tam tikras teisinis santykis sprendžiamas nesikreipiant į teismą ir nedalyvaujant teismui. Todėl nėra jokio pagrindo taikos sutartį aiškinti taip, kad ieškovė esą siekia išieškoti „skolas“ iš atsakovės „ne ginčo tvarka“.

Atsiliepimas

11. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo patvirtinti 2019 m. liepos 31 d. ieškovės su atsakove UAB „Novelita“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

14. Taigi, byloje spręstinas klausimas dėl taikos sutarties tarp ginčo šalių patvirtinimo pagrindų (ne)buvimo.

15. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

16. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje sudaryta šalių taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui bei šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.

17. Teismas visais atvejais ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso šalių laisvės susitarti dėl šalių ginčo išsprendimo sąlygų, o suteikia teismui prerogatyvą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; neturi būti nė vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieštarauti viešajam interesui bei neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti.

18. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį motyvuodamas viešojo intereso ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviaus reikalavimo pažeidimu.

19. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui yra pažymėjęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3- 552/2008). Prieš patvirtindamas taikos sutartį, teismas turi įsitikinti, ar ja nebus pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo intereso buvimas bei siekis užtikrinti tinkamą bankroto proceso paskirties ir tikslo įgyvendinimą įpareigoja teismą kontroliuoti bankroto procedūrų teisėtumą, kad bankroto procesas vyktų laikantis ĮBĮ normų reikalavimų, operatyviai ir efektyviai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo teiginiais, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas netyrė ir nevertino sutarties nuostatų bei nenustatė viešojo intereso, kuriam galėtų prieštarauti šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos, pažeidimų. Teismas tik deklaratyviai teigia, jog taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą. Ginčo atveju atsakovę atstovauja bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, įvertindamas tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus bei siekia, laikantis ĮBĮ normų reikalavimų, operatyvaus ir efektyvaus bankroto proceso. Šalys aiškiai taikos sutartyje nurodė, kad atsakovė įvertino ieškinio argumentus ir bylos rašytinę medžiagą, kad šalys aptarė visas taikos sutarties sąlygas ir nepažeidžia atsakovės interesų, juolab, kad ieškovė jau yra atsakovės patvirtintų kreditorių sąraše.

22. Atskirai pasisakytina dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto turinio pažeidimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ ieškinį atsakovams UAB „Eneka“, bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta UAB „Labrusta production“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-274/2012; kt.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tik po to, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1476/2011). Teismas sutinka su tokiu minėtos nuostatos aiškinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai imperatyvų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto turinį pritaikė šalių santykiui. Kaip teisingai nurodė apeliantė, jokių prievolinių santykių iki atsakovei iškelta bankroto byla tarp šalių nebuvo. Ieškovė pareikštu ieškiniu gina autoriaus teises ir prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už jos teisių pažeidimą. Tik ieškinio tenkinimo atveju įsiteisėjus teismo sprendimui ar šalims abipusių nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį ir įsiteisėjus nutarčiai, kuria teismas taikos sutartį tvirtina, būtų patvirtinta ieškovės reikalavo teisė į atsakovę bei į atsakovės kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukiamas ieškovės kreditorinis kompensacijos dydžio reikalavimas.

23. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovė siekia išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės ne ginčo tvarka (CPK XXXIX skyrius), kadangi ieškovės ieškinio pateikimas teismui, siekiant apginti pažeistas autorines teises jau savaime reiškia teisminį procesą CPK numatyta bendrosios teisenos tvarka, tame tarpe numatančia ir proceso šalių galimybę ginčą ar jo dalį užbaigti taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

24. Apeliantės skundo motyvas, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų UAB „Novelita“, UAB „BMK Leidykla“ ir V. Ž. 12 000 Eur kompensaciją solidariai, nėra reikšmingas skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo sprendimui ir laikytinas rašymo apsirikimu. Juolab, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime teismas ieškovės suformuluotus reikalavimus atsakovams nurodė tinkamai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę ir bylos duomenis, daro išvadą, pateikta taikos sutartis kreditorių interesų nepažeidžia, neprieštarauja ĮBĮ ar kitų įstatymų imperatyvioms nuostatoms ir viešajam interesui; taikos sutarties 7 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis), sutartį pasirašė tam įgaliojimus turintys asmenys. Teismas sprendžia, kad pateikta taikos sutartis gali būti tvirtinama šalių sulygtomis sąlygomis (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmos instancijos nutartis naikintina ir klausimą išsprendžia iš esmės - tvirtina visą šalių pateiktą taikos sutarties tekstą, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai/organizaciniai klausimai: patvirtinama, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, išreiškiamas prašymas teismui patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti bei nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius (šalių pateiktos taikos sutarties 7-10 punktai.).Patvirtinus taikos sutartį, civilinės bylos dalis dėl reikalavimų atsakovei BUAB „Novelita“ nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

26. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2019 m. liepos 31 d. ieškovės UAB „Lengvas būdas“ su atsakove UAB „Novelita“ sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. (Duomenys neskelbtini)

Civilinę bylą Nr. e2- 1437-845/2019 dalyje dėl pareikštų reikalavimų atsakovei UAB „Novelita“ nutraukti.

Teisėja Ramunė Mikonienė