Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lengvas būdas“ prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos UAB „Lengvas būdas“ prašymas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka išduoti Europos sąskaitos blokavimo įsakymą dėl skolininkui V. Ž. priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko Vokietijoje veikiančio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1437-845/2019 pagrindu visai kreditorei iš skolininko priteistai sumai. Pareiškėjas nurodė, kad teismui minėto sprendimo pagrindu 2020 m. sausio 10 d. išdavus vykdomąjį raštą, kreditorė UAB „Lengvas būdas“ kreipėsi į antstolį Dalių Traigį dėl vykdomosios bylos užvedimo, kuris 2020 m. sausio 28 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nepaisant šio antstolio nurodymo, BUAB „Novelita“, bankroto administratoriui sudarius 2020 m. liepos 10 d. sutartį dėl garantinio fondo lėšų pervedimo, skolininkas pateikė prašymą pervesti 1 200 Eur sumą į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Vokietijoje veikiančiame banke. Pareiškėjo teigimu, BUAB „Novelita“ sumokėjus skolininkui į nurodytą banko sąskaitą, esančią Vokietijoje, tokiu būdu skolininkas išvengė atsiskaitymo su kreditore. Pasak pareiškėjos, nekilnojamojo turto skolininkas neturi. Kreditorės žiniomis, skolininkas slėpė savo gaunamas pajamas ir į banko sąskaitas nepervedinėjo jokių gaunamų pinigų, antstolis neturėjo galimybės nurašyti jokių lėšų. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos manymu, skolininkas toliau vengs su ja atsiskaityti, būtent naudojantis prašyme nurodyta banko sąskaita, esančią Vokietijoje, nuo kurios antstolis neturi galimybės nurašyti piniginių lėšų vykdomojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo atmetamas.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 nustatyta Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas išduoda įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, kad reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis).

Reglamento preambulės 14 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Tačiau teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento preambulės14 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1516-370/2018).

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas Europos blokavimo įsakymo prašymo priežastis, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad jos reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė pareiškėjos atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti skolininko veiksmai (prašymas BUAB „Novelita“ pervesti 1 200 Eur sumą į jo banko sąskaitą, esančią Vokietijoje) savaime neįrodo jo nesąžiningo elgesio, siekio paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą kito kreditoriaus (pareiškėjos) atžvilgiu ir vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas išduoti prašomą įsakymą. Pažymėtina, kad nei pareiškėjos prašyme, nei jo prieduose nėra duomenų, pagrindžiančių skolininko nesąžiningumą, t.y. kad jis aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą). Vien tai, jog skolininkas turi banko sąskaitą Vokietijoje, į kurią BUAB „Novelita“ pervedė pinigines lėšas, taip pat tai, jog skolininko finansinės aplinkybės yra kreditorei nepalankios (t. y. skolininkas Lietuvoje turto neturi) ir tai, jog antstoliui kol kas nepavyko nurašyti skolininko piniginių lėšų, neįrodo, kad jis vengia ar gali vengti vykdyti sprendimą.

Pažymėtina, kad reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Tuo pačiu teismas pažymi, jog skolininko vengimas atsiskaityti su kreditore, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tokiam įsakymui išduoti.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja įrodė, kad yra realios rizikos, jog be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditorės reikalavimą skolininko atžvilgiu, todėl pareiškėjos prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 138, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Lengvas būdas“ prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.