Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas „Lengvas būdas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų kompensaciją už autorinių teisių pažeidimą: iš UAB „BMK Leidykla“ 12.000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš UAB „Novelita“ 6000 Eur ir 6 proc. metines palūkanas, iš V. Ž. 2000 Eur ir 5 proc. metines palūkanas; taip pat prašė priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su Jungtinės Karalystės bendrove Allen Carr‘s Easyway (International) limited sudarytų sutarčių pagrindu Lietuvos Respublikoje platina į lietuvių kalbą išverstas knygas ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ (toliau – kūriniai). Nurodytomis sutartimis ieškovui suteikta išimtinė teisė išversti, spausdinti, išleisti ir pardavinėti kūrinius lietuvių kalba; ieškovas šių kūrinių atžvilgiu, yra išimtinių licencijų licenciatas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme bei šio įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektas, galintis reikalauti kompensacijos už autoriaus turtinių teisių pažeidimą. Pažymėjo, jog nuo 2010-10-18 iki 2016-11-15 ieškovo vadovas buvo V. Ž., nuo 2016-11-15 juo yra J. M. Nurodė, jog atsakovas V. Ž. 2016 metais (iki lapkričio 15 d.) vienu metu dirbo ir UAB „Lengvas būdas“ vadovu, ir kitos leidyklos UAB „Novelita“ projektų vadovu, o nuo 2017 m. liepos 20 d. tapo UAB „Novelita“ vadovu. 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovo vadovas J. M. UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“, esančiame prekybos centre „Ozas, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“; šio knygyno vedėja T. B. nurodė, kad šių knygų tiekėjas yra UAB „Novelita“, o ne UAB „Lengvas būdas“. Atitinkamai 2017 m. rugsėjo 8 d. J. M. iš UAB „Ukmergės senasis knygynas“, Ukmergėje, įsigijo kūrinius – ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ bei 2017 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Knygų orbita“, Kaune, įsigijo kūrinį ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kurios tiekėjas taip pat buvo UAB „Novelita“. Lyginant šiuos UAB „Vagos prekyba“ , UAB „Ukmergės senasis knygynas“ ir UAB „Knygų orbita“ parduotus kūrinius su originaliais ieškovo užsakymu pagamintais kūriniais matomi akivaizdūs išmatavimų, popieriaus tipo ir apdailos skirtumai. Kadangi ieškovo vadovui buvo žinoma, kad ieškovas kūrinius užsakydavo spausdinti spaustuvėje UAB „Spindulio spaustuvė“, jis kreipėsi į pastarąją ir 2017-09-19 gavo atsakymą, kad nurodyti kūriniai nebuvo spausdinti UAB „Spindulio spaustuvė“. Pažymėjo, jog aiškinantis šių neteisėtų kūrinių kopijų kilmę paaiškėjo, kad UAB „Novelita“ šias kūrinių kopijas užsakė pagaminti UAB „BMK Leidykla“ spaustuvėje. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas, kuriame girdimas ieškovo vadovo J. M. ir UAB „BMK Leidykla“ pardavimų vadybininkės L. J. pokalbis, taip pat 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „BMK Leidykla“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra UAB „Novelita“ už kūrinių spausdinimą. Atkreipė dėmesį tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d., pasitraukęs iš ieškovo vadovo pareigų, atsakovas V. Ž. po savaitės 2016 m. lapkričio 23 d. ir toliau derino knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ maketo pakeitimus su maketuotoju A. Š.. Taigi akivaizdu, jog buvo daromos neteisėtos kūrinių kopijos. Išaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovas 2018 m. sausio mėn. kreipėsi į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų UAB „Novelita“ ir V. Ž. neteisėtų veikų, numatytų BK 192 str. (literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas), tačiau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ieškovas teikė skundus dėl prokuratūros nutarimų, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak ieškovo, UAB „BMK Leidykla“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros UAB „Novelita“ , taip pat UAB „Spindulio spaustuvė“ ekspertizė patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus neteisėtai atgaminant kūrinius, be to, ir patys kūriniai, įsigyti UAB „Vagos prekyba“ knygyne „Ozas“, UAB „Ukmergės senasis knygynas“, Ukmergėje ir UAB „Knygų orbita“, Kaune. Pažymėjo, jog atsakovas V. Ž. pasisavino kūrinių maketus ir neturėdamas autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo, atgamino kūrinius. Tuo tarpu atsakovas UAB „BMK leidykla“ taip pat veikė tyčia, pažeisdama savo, kaip profesionalaus verslininko, veikiančio knygų spausdinimo rinkoje, veiklos standartus. Atsakovui žinoma, kad knygos, įskaitant kūrinius, gali būti atgaminamos tik turint autoriaus, jo pasirinktos leidyklos arba jo teisėto licenciato leidimą. Tuo tikslu yra sudaromos atskiros rašytinės sutartys dėl kūrinių spausdinimo, tačiau UAB „BMK leidykla“ nesudarė jokios rašytinės sutarties dėl ginčo kūrinių spausdinimo. Atkreipė dėmesį, jog prie 2014-04-09 bendradarbiavimo sutarties Nr. EŠ20140409-1 buvo sudaryti priedai dėl kiekvienos atskiros knygos spausdinimo. Tokie priedai buvo sudaromi tiek 2014-04-09, tiek 2018-02-13; šie priedai su užsakovais buvo sudaromi tik tais atvejais, kai įsitikinama, kad užsakovui priklauso užsakomo spausdinti kūrinio autoriaus turtinės teisės. Taigi UAB „BMK Leidykla“ suvokė, kad pažeidė autoriaus turtinės teisės. Be to, atgaminant bet kokį kūrinį, ant kiekvieno egzemplioriaus paprastai visada yra nurodoma spaustuvė, kuri atliko atgaminimą; šiuo atveju atsakovas UAB „BMK leidykla“ leidinio metrikoje nurodė, kad jis atspausdintas UAB „Spindulio spaustuvė“. Tai tik patvirtina, jog ne tik UAB „Novelita“ ar V. Ž. žinojo, kad neturi teisių atgaminti kūrinius, tai žinojo ir atsakovas UAB „BMK leidykla“. Pažymėjo, jog autorių teisių pažeidėjas laikomas kaltu, kol jis pats neįrodė savo nekaltumo. Taigi, atsakovų UAB „BMK leidykla“, UAB „Novelita“ ir V. Ž. kaltė yra preziumuojama. Pasak ieškovo, pastarieji veikė tyčia. Pabrėžė, jog V. Ž. organizavo visą neteisėtą kūrinių atgaminimą, pasinaudodamas šešis metus turėtu ieškovo direktoriaus statusu ir veikdamas kaip UAB „Novelita“ projektų vadovas, o nuo 2017 m. liepos 20 d. kaip UAB „Novelita“ vadovas. Tuo tarpu UAB „BMK leidykla“ sąmoningai nesudarė su UAB „Novelita“ rašytinės sutarties; taigi atsakovas nebuvo atsargus ir rūpestingas, be to, kūrinių metrikose nurodė originalių leidinių spaustuvę (UAB „Spindulio spaustuvė“), sąmoningai siekdamas nuslėpti neteisėtą kūrinių atgaminimą. Pažymėjo, jog ieškovas pagal ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. įgijo teisę į kompensaciją. ATGTĮ 77–83 straipsniuose įtvirtinta griežta pažeidėjo kaltės prezumpcija. Kadangi atsakovas UAB „BMK Leidykla“ yra leidykla, kuriai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo reikalavimai, prieš išspausdindama kūrinius, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, ar kūriniai yra originalūs. Tuo tarpu atsakovas nereikalavo iš atsakovo UAB „Novelita“ pateikti licencinių sutarčių, reikalingų nustatyti ar atsakovas UAB „Novelita“ turi teisę atgaminti kūrinius, nesudarė su ieškovu rašytinės sutarties dėl kūrinių atgaminimo, netikrino, ar atsakovas V. Ž. veikė kaip ieškovo atstovas, neteisėtai atgamintų Kūrinių metrikose apgaulingai nurodė originalių leidinių spaustuvę (UAB „Spindulio spaustuvė“); taigi atsakovas UAB „BMK leidykla“ veikė tyčia. Pabrėžė, jog „BMK Leidykla“ iš kūrinių metrikos aiškiai matė, kad šių kūrinių leidybos teisės Lietuvoje priklauso ieškovui UAB „Lengvas būdas“, o ne atsakovui UAB „Novelita“. Taigi atsakovas žinojo ir suprato, kad vienintelis teisėtas būdas atgaminti kūrinius yra sudaryti atitinkamą rašytinę sutartį su ieškovu. Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Novelita“ taip pat veikė tyčia, nes, žinodamas, jog neturi teisės atgaminti ar platinti kūrinius, kreipėsi į atsakovą UAB „BMK Leidykla“ dėl neteisėtų kūrinių kopijų atgaminimo, kurias vėliau platino. Dėl prašomos priteisti žalos dydžio nurodė, jog pagal atsakovo UAB „BMK Leidykla“ pateiktus į bylą dokumentus matoma, kad atsakovas UAB „BMK Leidykla“ nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13 atspausdino 490 vnt. kūrinių „Lengvas būdas mesti rūkyti“, o laikotarpiu nuo 2016-12-12 iki 2017-09-13 atspausdino 120 vnt. Kūrinių „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“. Remiantis atsakovo UAB „Novelita“ į bylą pateiktu 2015-12-08 krovinio važtaraščiu LB 102, didmeninės kūrinių „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir “Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“ kainos yra atitinkamai 5,79 Eur ir 6,37 Eur. Taigi, minimali numanoma tiesioginė turtinė žala dėl atsakovo UAB „BMK Leidykla“ neteisėto kūrinių kopijų atgaminimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes siekia 3 601,50 Eur (2837,10 Eur (490 x 5,79) + 764,40 Eur (120 x 6,37)). Atitinkamai, minimali numanoma tiesioginė turtinė žala dėl atsakovo UAB „Novelita“ neteisėto kūrinių kopijų platinimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat laikytina 3 601,50 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo UAB „BMK Leidykla“ turtinė padėtis yra labai gera, nes jo apyvarta 2016 m. siekė 1 – 2 milijonus eurų, o 2017 m. nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur. Tuo tarpu UAB „Novelita“ turtinė padėtis nėra gera, nes apyvarta 2016 m. siekė 5 – 10 tūkstančių eurų, o 2017 m. 10 – 20 tūkstančių eurų; be to, UAB „Novelita“ 2018-12-03, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, buvo iškelta bankroto byla, tačiau dėl šiurkščių autorių teisių pažeidimų nėra pagrindo mažinti iš atsakovo UAB „Novelita“ priteistinos kompensacijos dydžio. Atkreipė dėmesį, jog dėl atsakovų UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ veiksmų ieškovas patyrė tokią žalą, kurios iš esmės neįmanoma apskaičiuoti, į kurią įeina: ieškovo praradimai dėl to, kad sumažėjo originalių kūrinių pardavimai; ieškovo monopolinės padėties parduodant kūrinius praradimas, lėmęs jo galimybės išlaikyti aukštesnes originalių kūrinių kainas netekimą (autorių teisių subjektas neteko įtakos kainodaros procesui); rinkos sujaukimo nuostoliai - dėl neteisėtų kūrinių kopijų atsiradimo rinkoje natūraliai sumažėjo teisėtų kopijų paklausa, pakenkta teisių turėtojo reputacijai, susilpnėjo tolesnės kūrinių naudojimo galimybės. Pasak ieškovo, atsakovas UAB „Novelita“ neteisėtas kūrinių kopijas platino itin stambiu mastu visoje Lietuvoje; atsakovo UAB „Novelita“ užsakymu atsakovas UAB „BMK Leidykla“ atgamino 610 vnt. kūrinių. Remiantis atsakovo UAB „BMK Leidykla“ pateiktomis sąskaitomis faktūromis neteisėtos kūrinių kopijos buvo atgaminamos laikotarpyje nuo 2016-11-30 iki 2017-09-13, taigi pažeidimai tęsėsi 10 mėnesių. Be to, atsakovas UAB „BMK Leidykla“ 2015-09-18 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BMLE0016783 atsakovui UAB „Novelita“ už „knygos“ spausdinimą. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio dokumentą, lieka nepaneigta galimybė, kad UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ jau anksčiau neteisėtai buvo atgaminusios šiuos kūrinius. Pažymėjo, jog atsakovo UAB „Novelita“ pažeidimai tęsėsi 15 mėnesių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė priteisti iš atsakovų UAB „BMK Leidykla“ ir UAB „Novelita“ po 12 000,00 Eur kompensacijos. Tuo tarpu iš atsakovo V. Ž., kaip fizinio asmens 2 000,00 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog jeigu nebūtų neteisėto kūrinių atgaminimo bei platinimo, ieškovui nebūtų kilusi žala; taigi priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra akivaizdus.

Atsakovas UAB „BMK Leidykla“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog V. Ž. 2016 m. lapkričio mėnesį, kaip ieškovo vadovas, kreipėsi į atsakovą ir užsakė pagaminti po 50 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas mesti alkoholį“ bei pateikė dokumentus patvirtinančius UAB „Lengvas būdas“ teises į ginčo knygas. Atsakovo buvusi darbuotoja G. K. priėmė pastarojo užsakymą ir, įsitikinusi jo turimomis teisėmis, atliko spausdinimo darbus. Pažymėjo, jog V. Ž. nurodė, jog ieškovas ir UAB „Novelita“ vykdo bendrus projektus, todėl už šį konkretų užsakymą mokės UAB „Novelita“. Taigi atsakovas sąskaitą išrašė ir pateikė apmokėti UAB „Novelita“, kuri už atliktus spausdinimo darbus atsiskaitė. Pažymėjo, jog V. Ž. buvo ieškovo vadovas nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškovo vadovų pasikeitimas buvo išviešintas tik 2016 m. gruodžio 8 d.; V. Ž. vienu metu dirbo keliose bendrovėse, kurios buvo atsakovo klientėmis, t.y. buvo susiklostę ilgalaikiai santykiai tarp bendrovių, kuriose dirbo V. Ž., ir atsakovo. Pabrėžė, jog komerciniai santykiai tarp šių subjektų prasidėjo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti V. Ž. teiginiais, todėl nematė pagrindo kiekvieno užsakymo pateikimo metu tikrinti, ar jis vis dar atstovauja atitinkamiems subjektams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas kilo dėl galimo autorių išimtinių turtinių teisių į ginčo knygas pažeidimo. Tam, kad būtų nustatytas galimas autorių išimtinių turtinių teisių pažeidimas, pirmiausiai, turi būti išsiaiškinama, ar tariamai kaltinamas pažeidimu asmuo, atliko veiksmus, kurie patenka į kokių nors išimtinių turtinių teisių turinį, t. y., ar toks asmuo naudojo kūrinį kokiu nors būdu, kurį apima kokia nors autoriaus turtinė teisė. Pažymėjo, kad atsakovas bylos faktinių aplinkybių kontekste vykdė spaustuvės veiklą, t.y. grynai techninio pobūdžio spausdinimo darbus, atsakovas neužsiėmė leidybos veikla. Ginčas, kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, yra susijęs su ginčo knygų leidyba. Pasak atsakovo, jis neatliko kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į kokios nors autorių išimtinės turtinės teisės turinį, ypač kai bylos kontekste aktuali yra tik viena autoriaus turtinė teisė – kūrinio išleidimo teisė. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, kūrinio išleidimu knyga užsiėmė atsakovai UAB „Novelita“ ir V. Ž., todėl jie laikomi kūrinio naudotojais išleidimo, kaip autorių turtinės teisės, prasme; jie pripažintini kūrinio naudotojais. Nurodė, kad kūrinio atgaminimo veiksmai, kaip kūrinio naudojimo būdas, patenkantis į autoriaus turtinės atgaminimo teisės turinį, yra tuomet, kai atgaminami yra jau išleisti ar viešai paskelbti kūriniai (jų egzemplioriai ar kopijos). Tuo tarpu bylos kontekste, kūrinys buvo išleidžiamas knyga, t. y. pirmiausiai turėjo būti pagaminta knyga. Šie pagaminimo (spausdinimo) darbai, kaip techninio pobūdžio darbai, buvo užsakyti atskiros sutarties pagrindu (rangos darbų pagrindu) pas atsakovą, kuris atlikdamas spausdinimo darbus, neatliko kūrinio išleidimo. Pažymėjo, kad autorių teisių turėtojai turtines teises išleisti ir atgaminti kūrinį suteikia leidykloms, o ne spaustuvėms. Pastarosios, paprastai, pasitelkiamos leidyklų atlikti fizinius (techninius) veiksmus. Tokiu atveju leidykla, kreipdamasi į spaustuvę ir užsakydama spausdinimo paslaugas įgyvendina kūrinio išleidimo teis. Spaustuvė neturėtų būti laikoma savarankiškai naudojanti autorių teisių atgaminimo teisę, kadangi atsižvelgiant į jos techninį vaidmenį, ši įgyvendindama turimas leidyklos autorių turtines teises atspausdina kūrinio egzempliorius, juos kaip materialius objektus, iš karto perduoda leidyklai bei gauna atlyginimą, kuris padengia žaliavas (popierių, rašalą), įrangos dėvėjimąsi bei žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Atsižvelgiant, kad spaustuvė spausdina kūrinius (pagamina knygas) be siekio juos platinti neapibrėžtam asmenų ratui, negali savarankiškai spręsti kaip įgyvendinti autorių turtinę išleidimo teisę, taip pat į tai, kad spausdinimo veiksmus atlieka leidyklos naudai, laikytina, kad spaustuvė neužsiima nei išleidimu, nei jau esančių egzempliorių ar kopijų atgaminimu. Pastaruosius veiksmus atlieka tik leidykla. Tai, kad atsakovas neatliko jokių kūrinio naudojimo veiksmų, patenkančių į autoriaus turtinių teisių turinį, rodo ir tai, kad atlikdamas spausdinimo veiksmus V. Ž., atsakovas jo nurodymais bei teikė grynai techninio pobūdžio paslaugas. Taigi, atsakovas nesinaudojo autorių turtinėmis teisėmis ir neatgamino ginčo knygų, o atliko tik techninius spausdinimo veiksmus, t. y. veikė pagal spausdinimo darbų sutartį, o ginčo knygų išleidimo veiksmus atliko V. Ž., veikdamas kaip UAB „Novelita“ atstovas. Ieškovas nurodė, kad turėjo būti sudaromos atskiros rašytinės sutartys dėl kūrinių spausdinimo, tačiau įstatymai nenumato privalomos rašytinės formos spausdinimo paslaugų teikimo atveju. Be to, rinkoje yra įprasta sudaryti žodinės formos sutartis, pvz. spausdinant ar kopijuojant kūrinius spausdinimo ir kopijavimo centruose, kurie yra prieinami plačiajai visuomenei. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. balandžio 9 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Novelita“ yra dėl sutartyje nurodytų knygų leidybos, o ne spausdinimo. Nurodyta sutartis neturi nieko bendro su ginčo knygomis ar jų spausdinimu. Taip pat nurodė, kad atsakovas spausdintų ginčo knygų maketus gavo iš V. Ž. ir atliko tik spausdinimą maketų, neatliekant jokių modifikacijų jame. Kadangi atsakovas negali būti laikomas atgaminančiu ginčo knygas bei nesinaudojo autorių turtinėmis teisėmis, laikytina, kad nėra civilinės atsakomybės kilimo pagrindo – neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovui sužinojus apie ieškovo teisių pažeidimą ir V. Ž. neteisėtus veiksmus, atsakovas nedelsiant nutraukė komercinius santykius su šiuo subjektu, elgėsi sąžiningai bei bendradarbiavo su ieškovu siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes. Taigi atsakovo veiksmuose nėra tyčios. Atsakovas nesutiko su žalos apskaičiavimu; jo gautos pajamos iš ginčo knygų spausdinimo sudarė 1323,92 Eur, t. y. beveik tris kartus mažesnė suma nei ieškovo nurodytoji. Dėl atsakovo turtinės padėties nurodė, jog 2017 m. atsakovas turėjo 48 372 Eur nuostolių, o 2016 metais net 71 752 Eur nuostolių. Pasak atsakovo, 12 000 Eur kompensacija yra neproporcingai didelė.