Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-17752-600/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
e2-17752-600/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12479-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17752-600/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12479-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, J. V., D. V., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 941,08 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad ieškovė tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. už nurodytame objekte suvartotą elektros energiją atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 941,08 Eur skola.

1.2. Ieškovė įmokas objektui ir už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiuoja kiekvieną mėnesį įvadiniui skaitikliui skaičiuojant vidutinį suvartojimą, kuris yra padalinamas visoms namo patalpoms proporcingai pagal plotą. Vieną kartą per metus nurašomas faktinis skaitiklio rodmuo ir tuomet elektros suvartojimas skaičiuojamas pagal faktinį suvartojimą.

1.3. Savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus mieto būstas“ informavo ieškovę, kad jos nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu objekte gyveno D. V., tačiau su juo rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo.

1.4. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ginčo objekto savininku yra atsakovė, todėl nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties atsako objekto savininkas. Atkreipė dėmesį į tai, kad rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1990 m. sausio 1 d. su L. V., tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Tuo atveju, jeigu L. V. giminaitis D. V. su atsakovu pasirašė būsto nuomos sutartį, jis turėjo kreiptis į ieškovę dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jo vardu.

1.5. Ieškovė prašo vadovautis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika analogiškose bylose, kurioje yra išaiškinta, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsakovo už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems įvairių rūšių energiją būtent savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Tokia atsiskaitymo tvarka numatyta ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkte, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo pakeisti ją kita atsakove – SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

1.6. Dėl skolos paskaičiavimo papildomai paaiškino, kad į bylą pateiktoje Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. nurašant skaitiklio rodmenis buvo užfiksuoti 16921,00 kWh skaitiklio rodmenys, kurie skaitiklio rodmenų nurašymo dieną nebuvo pilnai apmokėti. 2011 m. sausio 18 d. patikrinimo metu buvo fiksuoti 8610,00 kWh skaitiklio rodmenys, už kuriuos buvo apmokėta. Todėl už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. liko neapmokėta 8311,00 kWh skaitiklio rodmenys. Bendra už suvartotą elektros energiją nesumokėta suma gaunama neapmokėtų skaitiklio rodmenų kiekį padauginus iš nustatyto tarifo – 8311,00 kWh x 0,113 Eur/kWh = 939,14 Eur + 1,94 Eur (už bendras reikmes), viso 941,08 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pakeisti ją kitais atsakovais, t.y. D. V. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o netenkinus šio prašymo, ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti sumą, nes nėra pateikta duomenų apie konkretizuotus atitinkamus mokėjimo/nemokėjimus laikotarpiu už elektros energijos tiekimą bute, tarifų, suvartotų kWh ir pan.

2.2. Nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474¹ SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant ir ginčo butą. Buto nuomininkai skolos laikotarpiu buvo V. V. ir D. V.. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad skolos laikotarpiu (nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.) už suvartotą elektros energiją atsiskaityti su ieškove turi nuomininkai, ką patvirtina 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G17/1366 (sutarties 14 punktas).

2.3. Taip pat nurodo, kad ginčo patalpas perdavus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už šių patalpų priežiūrą yra atsakinga savivaldybės įmonė, kuriai ginčo patalpa buvo perdujota valdyti patikėjimo teise (CK 4.106 – 4.109 straipsniai).

3. Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

3.1. Nurodo, kad pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už elektros energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.2. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 2 punktu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą elektros energiją atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Rasų valda“ su V. V. buvo sudariusi butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomininkui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,70 kv.m. (duomenys neskelbtini). V. V. mirė. Nurodytu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę D. V., J. V. ir A. V.. Nurodyti asmenys laikytini nuomininko šeimos nariais ir pagal CK 6.589 straipsnį turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkas. Pagal CK 6.584 straipsnį nuomininkas privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį bei mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.

3.3. Pažymėjo, kad atsakovų atsakomybė buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose – Nr. 2-4133-862/2012, 2-24998-910/2013, 2-18982-868/2014. Mano, kad vadovaujantis CPK 61 straipsnio ir 233 straipsnio 3 dalies nuostatomis nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jeigu kitoje civilinėje byloje dalyvauja tiek patys asmenys arba jų teisių perėmėjai.

3.4. Mano, kad pripažinus, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad buto nuomininkai nemoka už jų pačių sunaudotą elektros energiją, būtų pažeidžiami ne tik bendrieji teisės principai, bet ir pateisinamas nuomininkų tyčinis nesąžiningumas, už-kraunant savivaldybei papildomą mokestinę naštą.

4. Trečiaisiais asmenims įtraukti D. V., J. V. ir A. V. atsiliepimų nepateikė (dokumentai buvo siųsti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

5. Byla nagrinėjama CPK 441 straipsnyje nustatyta rašytinio proceso tvarka iki teismo posėdžio negavus prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 941,08 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Butas tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek dabar nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

7. Teismui pateikta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 113 patvirtina aplinkybę, kad su V. V. 2001 m. liepos 31 d. b uvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Pateiktos nuomos sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ginčo, kad su ieškove nurodytas nuomininkas nesudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, byloje nekilo. Taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad su ieškove elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė D. V., kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2907 „Dėl D. V. laikymo pagrindiniu savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomininku“ buvo laikomas pagrindiniu buto (duomenys neskelbtini), nuomininku. Minėto įsakymo 2.2. punkte nurodyta, kad buto perdavimo ir priėmimo aktą su nuomininku apsirašyti tik tada, kadi jis pateiks su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių kopijas, o įsakymo 2.3. punkte nurodyta įregistruoti pakeistą Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis su D. V. dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos buvo sudaryta 2017 m. lapkričio 15 d., tačiau ši sutartis nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Į bylą pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvimo sąlygoja išvadą, kad socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininku buvo sudaryta nesilaikant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2907 nustatytos tvarkos.

8. Teismas pažymi, kad teismo sprendimo 7 punkte nustatytų aplinkybių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentų atsakovė ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neginčijo (LR CPK 187 straipsnis). Nebuvo ginčo ir dėl to, kad su ieškove sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta.

9. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, skolą turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčijo, kad trečiasis asmuo valdo pastarąjį butą, esantį patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakinga už buto išlaikymą ieškovei ir energijos tiekėjai išlieka savivaldybė.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamą civilinę bylą (nuomos sutartis sudaryta su nuomininku, tačiau su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties), yra išaiškinęs, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui. Teismas pažymi, kad išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomos sutartis nebuvo išviešinta.

12. Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei.

13. Iš byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. už bute suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 941,08 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Nors atsakovė ginčija ieškovės nurodomų parodymų tikslumą, tačiau pati tiksliai nenurodo, kurie parodymai yra netikslūs, klaidingi ar/ir abejotini. Teismo vertinimu, ši ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 941,08 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

14. CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ies?kovė nesutinka, jog atsakovas bu?tu? pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrine?ja byla? is? esme?s. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurode?s, kad pras?yti pakeisti netinkama? s?ali? (tiek ies?kova?, tiek atsakova?) gali bet kuri s?alis, taip pat s?is pakeitimas gali i?vykti ir teismo iniciatyva, tac?iau netinkamos s?alies pakeitimas gali i?vykti tik sutinkant ies?kovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje ir turi būti pakeista tinkamu atsakovu, tačiau iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė atsisakė tai daryti. Teismas vertina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.

15. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 114,18 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2020 m. liepos 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

17. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 941,08 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (941,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, į valstybės biudžetą 10,55 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė