- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-453-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06995-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., J. B., J. S., L. J., R. J., S. Ž.
- Atsakovas
- P. M.
- Trečiasis asmuo
- T. J., A. J., V. A. V., N. R., S. K., B. M., L. K., V. D., B. A., V. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų mažosios bendrijos „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., D. J., J. B., J. S., D. J., L. J., R. J., S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-14372-964/2025, pagal ieškovų mažosios bendrijos „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., D. J., J. B., J. S., D. J., L. J., R. J., S. Ž. ieškinį atsakovui P. M. dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys T. J., A. J., V. A. V., N. R., S. K., B. M., L. K., V. D., B. A. ir V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai mažoji bendrija (toliau – MB) „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., D. J., J. B., J. S., D. J., L. J., R. J. ir S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. M., prašydami pripažinti jiems teisę be bendraturčių sutikimo (pritarimo) įregistruoti nekilnojamojo daikto – atidalintos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenis pagal 2024-02-07 UAB „Insignis“ matininko A. T. atliktus kadastrinius matavimus; nustatyti, kad atidalinta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklauso pagal 2024-10-28 bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir 10 dienų terminą jiems pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateikta atstovavimo sutartis su D. J. ir D. J.. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodė, kad teikia NTR išrašą apie turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai pridėjo NTR išrašą apie turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto procesinio dokumento turinio teismui nebuvo aišku be kurių bendraturčių sutikimo prašoma leisti įregistruoti pastogės duomenis ir kodėl tokiu atveju kiti bendraturčiai nėra nurodyti atsakovais. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovai teigė, kad tik P. M. atsisakė patvirtinti 2024-11-29 parengtą bendraturčių dalių perskaičiavimo projektą, tačiau į bylą pateiktas susitarimas nepasirašytas nei vieno iš bendraturčių (nors bendraturčiai iki kreipdamiesi į teismą turi išnaudoti galimybę pasiekti tarpusavio susitarimą dėl bendros dalinės nuosavybės). Taipogi teismas nurodė, kad į 2024-11-29 susitarimą buvo įtraukta V. B., kuri mirė dar (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau nei mėnesį iki susitarimo sudarymo, vadinasi, jo pasirašyti negalėjo. Teismo vertinimu į susitarimą turėjo būti įtraukti V. B. įpėdiniai, priėmę palikimą, ir susitarimą turėjo pasirašyti jie. Be to, teismu buvo neaišku ar 2024-11-29 susitarimas ir yra ieškinyje minimas bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas, ir kokiu pagrindu reikalavimas reiškiamas P. M., gimusiam (duomenys neskelbtini). kai ieškinyje rašoma, jog pastarasis perleido butą sūnui, o Registrų centro rašte nurodyta, kad neįregistruota pastogės dalis priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovai, atsižvelgdami į teismo nutartį, 2025 m. kovo 25 d. patikslino ieškinio reikalavimą – prašė teismo nustatyti, kad nuosavybės teise valdomos pastogės dalys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklauso pagal 2024-10-28 bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo projektą
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusių asmenų atstovui.
5. Teismas nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovai pateikė ieškinį, kuriame paliko vieną reikalavimą, t.y. nustatyti, kad nuosavybės teise valdomos pastogės dalys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) bendraturčiams priklauso pagal 2024-10-28 bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo projektą. Taip pat jie pateikė atstovavimo sutartį su D. J. ir D. J., NTR išrašą. Teismo vertinimu ieškovai pašalino dalį trūkumų, tačiau kita dalis trūkumų liko nepašalinta.
6. Teismas pažymėjo, kad šalindami trūkumus ieškovai nepateikė paaiškinimo ar ieškinyje minimas 2024-10-28 bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo ir 2024-11-19 bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas yra tas pats susitarimas, ieškinio reikalavime paliko 2024-10-28 bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo projektą, o prie ieškinio vėl pridėjo 2024-11-19 susitarimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai kartu su 2025 m. kovo 24 d. ieškiniu vėl pateikė nepasirašytą susitarimą, kuriame įrašyta kaip jį sudaranti V. B., nenurodant, nei kodėl ji, jau mirusi, įrašyta į susitarimą kaip jį sudaranti, nei kodėl neįtraukti įpėdiniai.
8. Remiantis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepašalino dalies ieškinio trūkumų, kurie yra esminiai, todėl jų ieškinį, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14372-964/2025 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantai nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus, kadangi ieškinyje minimi du skirtingi dokumentai: 2024-10-28 bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo ir 2024-11-19 bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas. Pažymi, kad pateiktame ieškinyje (5 p.) buvo nurodyta, kad „Ieškovų iniciatyva buvo parengtas 2024-11-19 bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas (priedas Nr. 6), kurį turi patvirtinti visi pastogės bendraturčiai.“ Ieškinio priedas Nr. 6 yra įvardijamas kaip „2024-11-19 bendraturčių dalių paskaičiavimo projektas“. Taigi, ir pačiame dokumente – projekte – yra nurodyta jo sudarymo data – 2024-11-19. Surašant ieškinio reikalavimą buvo padaryta techninė klaida dėl datos, tačiau visa kita informacija yra teisinga ir atitinka pridėtą dokumentą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
1.2. Apeliantai nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkybės, jog 2024-11-19 susitarimas dėl dalių nustatymo nepasirašytas nei vieno iš bendraturčių, bei, kad į susitarimą turėtų būti įtraukti mirusiojo asmens įpėdiniai, priėmę palikimą, ir susitarimą turėtų pasirašyti jie, gali būti laikomos esminiais ieškinio trūkumais. Ieškovų nuomone, bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas nekeičia nuosavybės teisės apimties. Šis perskaičiavimas yra techninio pobūdžio ir nesumažina ar nepadidina esamų nuosavybės dalių (turimo ploto). Todėl turimos nuosavybės teisės apimtis išlieka nepakitusi, o projektas yra reikalingas tik tiksliai įtvirtinti nuosavybės dalių santykį naujai suformuotoje pastogėje. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teismų praktika, vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų ir taikė trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
4. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
5. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje, be kitų reikalavimų, nustatytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
6. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
7. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad ieškovai iš dalies nepašalino 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytų trūkumų, t.y. 1) nepateikė paaiškinimų ar 2024 m. spalio 28 d. bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo ir 2024 m. lapkričio 19 d. bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas yra tas pats dokumentas; 2) pateikė nepasirašytą 2024 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl dalių nustatymo bei nepateikė paaiškinimo kodėl miręs asmuo V. B. įrašyta į susitarimą kaip jį sudaranti, vietoj jos neįtraukiant įpėdinių.
9. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovai šalindami 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytus trūkumus, patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo nustatyti, kad nuosavybės teise valdomos pastogės dalys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) priklauso bendraturčiams pagal 2024 m. spalio 28 d. bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo projektą. Ieškovai paaiškino, kad ieškovų iniciatyva buvo parengtas 2024 m. lapkričio 19 d. bendraturčių dalių perskaičiavimo projektas (priedas Nr. 6) kurį turi patvirtinti visi pastogės bendraturčiai, o kadangi vienas iš asmenų nuosavybės teisių į pastogę neįregistravo bei atsisakė susitarimą patvirtinti (atsakovas P. M.), ieškovai neturėjo galimybės pakeisti naujai suformuotos pastogės duomenis ir įregistruoti turimas dalis į naujai suformuotą daiktą. Ieškovai pažymėjo, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti bendraturčių nesusitarimo, nes pats kreipimasis į teismą dėl dalių perskaičiavimo jau rodo, kad toks nesutarimas egzistuoja (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Bendraturčių nesutarimas reiškia ne, kad vieno bendraturčio teises pažeidžia kiti bendraturčiai, o kad nėra bendro sutarimo, kaip valdyti, naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su ieškove V. B., kuriai nuosavybės teise priklauso dalis pastogės, o po jos mirties palikimą priėmė įpėdiniai J. B. ir J. S., ieškovai nurodė, kad minėti asmenys byloje dalyvauja kaip ieškovai. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovai pateikė rašytinius įrodymus – 2024 m. lapkričio 19 d. bendraturčių dalių paskaičiavimo projektą, Vilniaus m. 20-asis notaro biuro 2025 m. sausio 14 d. Liudijimą, J. B. ir J. S. atstovavimo sutartį. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovai teigia, kad formuluojant ieškinio reikalavimą dėl techninės klaidos bendrosios dalinės nuosavybės dalių perskaičiavimo projekto data vietoj 2024 m. lapkričio 19 d. buvo nurodyta 2024 m. spalio 28 d.
10. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga yra rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o teismui kylantys neaiškumai dėl pateiktų įrodymų (dokumento datos, turinio) gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Ar ieškovai įrodys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl to pasisakoma priimant galutinį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Apeliantai atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų bei spręsti, ar ieškovų nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai įrodo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Vien tai, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai nenurodė ir nesiėmė įrodinėti visų pareikšto ieškinio patenkinimui būtinų faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių jo trūkumų.
Dėl bylos baigties
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.