- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-14-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06995-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- T. B., mažosios bendrijos „Vingio Aidas“, V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., J. B., J. S., L. J., R. J., S. Ž.
- Atsakovas
- P. M.
- Trečiasis asmuo
- T. J., A. J., V. A. V., N. R., S. K., B. M., L. K., V. D., B. A., V. A.
- Kategorijos
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-633-964/2026 (buvęs bylos Nr. e2-14372-964/2025), pagal ieškovų mažosios bendrijos „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., D. J., J. B., J. S., D. J., L. J., R. J., S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui P. M. dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys T. J., A. J., V. A. V., N. R., S. K., B. M., L. K., V. D., B. A. ir V. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai mažoji bendrija (toliau – MB) „Vingio Aidas“, T. B., V. M. B., V. B., A. J., S. A. J., A. M., D. J., D. J., J. B., J. S., D. J., L. J., R. J. ir S. Ž. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui P. M., prašydami nustatyti, kad nuosavybės teise valdoma pastogė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams nuosavybės teise dalimis pagal pateiktą 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosavybės dalių perskaičiavimą.
2. 2025 m. spalio 3 d. ieškovai ir atsakovas pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukti, grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė, nutraukė civilinės bylos dalį dėl dalių tretiesiems asmenims bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, t.y. dėl nustatymo, kad nuosavybės teise valdoma pastogė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tretiesiems asmenims nuosavybės teise šiomis dalimis: T. J. ir A. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 1077/46722 dalys, kas sudaro 10,77 kv. m.; V. A. V., asmeninė nuosavybė – 1056/46722 dalys, kas sudaro 10,56 kv. m.; N. R., asmeninė nuosavybė – 264/46722 dalys, kas sudaro 2,64 kv. m.; S. K., asmeninė nuosavybė – 440/46722 dalys, kas sudaro 4,40 kv. m.; B. M., asmeninė nuosavybė – 1051/46722 dalys, kas sudaro 10,51 kv. m.; L. K. – 1117/46722 dalys, kas sudaro 11,17 kv. m.; V. D.,– 1087/46722 dalys, kas sudaro 10,87 kv. m.; B. A. ir V. A., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 1067/46722 dalys, kas sudaro 10,67 kv. m.
4. Teismas, įvertinęs pateiktos taikos sutarties turinį, konstatavo, kad taikos sutartimi šalys nustatė pastogės dalis ne tik joms pačioms, bet ir tretiesiems asmenims, nors tretieji asmenys nei taikos sutarties, nei pateikto 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosavybės dalių apskaičiavimo nepasirašė. Teismas sprendė, kad tokiu būdu šalys siekė sukurti teises ir pareigas asmenims, kurie savo valios dėl taikos sutarties dalyko neišreiškė, todėl patvirtinus tokią taikos sutartį gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir interesai. Teismas pažymėjo, kad susitarti šalys gali tik dėl joms priklausančių pastogės dalių, tačiau net ir tokiu atveju tvirtinti tokį susitarimą galima, jei tam neprieštarauja kiti pastogės bendrasavininkiai.
5. Teismas išaiškino, kad atsisakymas tvirtinti taikos sutartį neužkerta kelio pateikti ją tvirtinti iš naujo, jei ją pasirašys ir tretieji asmenys arba bus pateiktas trečiųjų asmenų (kitų pastogės bendrasavininkių) pasirašytas neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalių apskaičiavimas.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovai gali reikšti reikalavimus tik atsakovui, o nagrinėjamu atveju ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl dalių nustatymo ir tretiesiems asmenims, kai nėra jų pasirašyto susitarimo, bei remdamasis tuo, kad šis ieškinio trūkumas buvo nurodytas dar 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir jo ieškovai nei šalino, nei dėl jo pasisakė, bylą dalyje dėl pastogės dalių nustatymo tretiesiems asmenims nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14372-964/2025 ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo išspręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nemotyvavo ir aiškiai nenurodė kokiu būdu šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Motyvų nenurodymas ar jų deklaratyvumas pažeidžia proceso dalyvių teisę į teisingą ir aiškiai pagrįstą teismo sprendimą, o kartu ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, EŽTT praktika, pvz., Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. birželio 27 d.).
7.2. Nagrinėjamu atveju bendraturčių dalių perskaičiavimas nekeičia nuosavybės teisės apimties. Šis perskaičiavimas yra techninio pobūdžio ir nesumažina/nepadidina esamos nuosavybės (turimo ploto). Todėl turimos nuosavybės teisės apimtis išlieka nepakitusi, o dalių perskaičiavimas yra reikalingas tik įtvirtinti nuosavybės dalių santykį naujai suformuotoje pastogėje. Taigi dalių perskaičiavimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas P. M. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, kad ieškovai niekada į jį nesikreipė su pasiūlymu patvirtinti pastogės dalių perskaičiavimą. Su ieškovų atstovu bendravo tik dėl taikos sutarties pasirašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl nuosavybės dalių tretiesiems asmenims bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, neskundžia, jokių teisinių argumentų dėl šio teismo priimto procesinio sprendimo nepagrįstumo nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nutarties dalis dėl civilinės bylos dalies nutraukimo yra įsiteisėjusi, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisako ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl teismo atsisakymo tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. spalio 3 d. ieškovai ir atsakovas, siekdami išvengti tolimesnio teisminio ginčo, pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti (el.b. 2 t., 174-175 b.l.). Iš prašymo patvirtinti taikos sutartį turinio matyti, kad ieškovai ir atsakovas susitarė dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tame tarpe ir dėl kitų bendrasavininkų, kurie byloje įtraukti kaip tretieji asmenys, dalių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutartį, motyvuodamas tuo, kad susitarti šalys gali tik dėl joms priklausančių pastogės dalių, o šiuo atveju taikos sutartimi buvo nustatytos pastogės dalys ne tik šalims, bet ir tretiesiems asmenims, nors šie tretieji asmenys nei taikos sutarties, nei pateikto 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosavybės dalių apskaičiavimo nepasirašė. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu būdu, tuo atveju jei bus patvirtinta taikos sutartis, bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Taip pat teigė, kad nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje perskaičiavimas yra tik techninio pobūdžio, nuosavybės teisių apimties nekeičia, todėl taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės argumentus, su jais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis gali pažeisti trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus.
17. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
18. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys pateikta tvirtinti taikos sutartimi nustatė dalinės nuosavybės dalis ne tik joms pačioms, bet ir tretiesiems asmenims. Nors apeliantė teigia, kad nuosavybės dalių perskaičiavimas atidalintoje pastogėje yra tik techninio pobūdžio, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys neprieštarauja bei sutinka su tokiu perskaičiavimu. Akivaizdu, kad tik dalies bendrasavininkų susitarimu nuosavybės dalių nustatymas kitiems asmenims, nesant jų sutikimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatoms, kurios nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nesant trečiųjų asmenų išreikštos valios, patvirtinančios susitarimą (taikos sutartį) dėl dalinės nuosavybės dalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad toks šalių susitarimas pažeidžia trečiųjų asmenų teises, kadangi tokiu būdu yra apribojama jų teisė ginčyti bendraturčių dalių perskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju kai pareikštu ieškiniu siekiama nustatyti tam tikrais teises ar pareigas asmenims, jie turėtų byloje pagal procesinio bendrininkavimo nuostatas, nustatytas CPK 43-44 straipsniuose, traukiami bendraatsakoviais, o ne trečiaisiais asmenimis, juo labiau, kad susiklosčiusioje situacijoje byla dalyje dėl pastogės dalių nustatymo tretiesiems asmenims jau yra nutraukta.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir argumentuotai nurodė, kokiu būdu šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus - šalys siekia sukurti teises ir pareigas asmenims, kurie savo valios dėl taikos sutarties dalyko nėra išreiškę ir patvirtinę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus pirmosios instancijos teismo nutarties nutartį, matyti, kad buvo išsamiai ir objektyviai įvertinta bei argumentuotai pasisakyta dėl esminių bylos aplinkybių, todėl spręsti, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
26. Apibendrinus išdėstytą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl šalių pateiktos taikos sutarties sąlygų prieštaravimo trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.