- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-196-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00142-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- I. N. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 3.2.9.6Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. N. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220209-00020, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-220209-00020, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-220209-00018 ir 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-220209-00019.
2. 2023 m. lapkričio 14 d. 9 val. 30 min. byloje paskirtas teismo posėdis, į kurį neatvyko ieškovė I. N. V. bei jos atstovas advokatas V. G.. Apie 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ieškovės atstovui šaukimą išsiunčiant elektroniniu paštu.
Šalies argumentai
3. 2023 m. lapkričio 14 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl teismo posėdžio datos atidėjimo / pakeitimo, kadangi tą pačią dieną (2023 m. lapkričio 14 d.) dalyvauja baudžiamojoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovės atstovas advokatas V. G. tinkamai informuotas apie šios civilinės bylos teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, netenkintas jo prašymas dėl šio teismo posėdžio atidėjimo, todėl darė išvadą, kad ieškovės atstovas į šios civilinės bylos teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
4.2. Teismas pagal ieškovės atstovo elgesį procese konstatavo, kad atstovas netinkamai vykdo procesines pareigas, bei piktnaudžiauja savo teisėmis procese teikdamas nepagrįstą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl kitos bylos, kuri šios dienos teismo posėdžiui paskirta vėliau, nei ši civilinė byla.
4.3. Pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys, tame tarpe ir atstovai, privalo domėtis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą teisme ir teismas, pagal atstovo procesinį elgesį šioje byloje sprendė, kad ieškovės atstovas, šios pareigos tinkamai nevykdo.
4.4. Nurodė, kad paminėtos aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies nuostatas sudaro pagrindą pareiškimą, kuriuo iškelta ši civilinė byla, palikti nenagrinėtu, nes atsakovė neprašė šioje byloje priimti sprendimo už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir šią civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės atstovo neatvykimo į 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį svarbą, kadangi ieškovės atstovas privalėjo vienu metu dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose. Pažymi, kad apylinkės teismas posėdį civilinėje byloje Nr.2-75-588/2023 paskyrė rašytinio proceso tvarka, o kitame baudžiamajame procese (baudžiamojoje byloje Nr.1-253-995/2023) teismas paskyrė 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį neklausdamas advokato V. G. apie advokato užimtumą jo profesinėje veikloje.
5.2. Pažymi, kad ieškovės atstovas nusprendė dalyvauti baudžiamajame procese, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas vyksta nuo 2015 metų, o advokato V. G. ginamasis baudžiamajame procese dalyvauja pats fiziškai būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, t. y. nuotoliniu būdu. Teismų informacinėje sistemoje (Liteko) duomenų bazėje yra fiksuojamas advokatų užimtumas teismų procesuose, todėl skiriant teismo posėdžius konkurencija tarp atskirų teisėjų dėl teismo posėdžių datų negalima. Dėl šių priežasčių teismo išvada, kad advokatas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių yra nepagrįsta, kadangi advokatas dalyvavo baudžiamajame procese, kuris buvo to paties teismo paskirtas kito teisėjo valia.
5.3. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 14 d. prašė teismo civilinę bylą nagrinėti iš esmės, o ieškovės ieškinyje buvo nurodytas, kad ieškovė sutinka, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės teismo procese jai ir jos atstovui nedalyvaujant, jeigu dėl atitinkamų priežasčių ieškovė ir / ar jos atstovas neatvyktų į teismo posėdį. Taigi, ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo iš esmės be ieškovės dalyvavimo teismo procese sutapo, todėl teismui nusprendus, kad ieškovės atstovas galimai į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, turėjo galimybę civilinę bylą išnagrinėti iš esmės.
5.4. Akcentuoja, kad ieškovės ir ar jos atstovo neatvykimas į teismo posėdį, esant ieškovės prašymui nagrinėti civilinę bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovei ir / ar jos atstovui turėjo būti vertinamas pagal CPK 246 straipsnio 5 dalies reglamentavimą. Kadangi ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl ieškovės kaip neatvykusios šalies dalyvavimas teismo posėdyje buvo tinkamas šalies dalyvavimas pagal CPK 246 straipsnio 5 dalies reglamentavimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė su atskiruoju skundu nesutinka prašo jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Atkreipia dėmesį, kad atstovas, turintis teisinį išsilavinimą, kuriam pavesta atstovauti ieškovės interesus byloje, proceso eigoje negalėdamas atvykti į paskirtus parengiamuosius (teismo posėdžius) ne kartą teikė prašymus atidėti pridėdamas pateisinimas priežastis pagrindžiančius įrodymus – pažymas apie ligą. Tai reiškia, kad atstovui buvo žinoma ir suprantama, kad ieškinyje (taip pat, kaip ir patikslintame ieškinyje) išreikštas prašymas neatvykimo atveju bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant yra teisiškai nepagrįstas, kadangi gavus teismo šaukimą, kiekvienu atveju, jeigu planuojama nedalyvauti teismo posėdyje ir tam yra svarbios priežastys, turi būti pateiktas prašymas su įrodymais pagrindžiančiais šias svarbias neatvykimo priežastis.
6.2. Nurodo, kad ieškovės atstovui teismo šaukimas į 2023 m. lapkričio 14 d., 9.30 val., numatytą teismo posėdį buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 31 d., tai yra daugiau kaip du mėnesiai iki teismo posėdžio. Ieškovės atstovas, žinodamas apie paskirtą teismo posėdį, neinformavo baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo apie tą dieną numatytą jo užimtumą, nepaprašė pertrauką skirti iki kitos dienos. Ieškovės atstovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų per tam skirtą arba protingą terminą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jis piktnaudžiauja procesu, taip pat yra aišku, kad ieškovės atstovas tokiu savo neveikimu iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo bei nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
6.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atstovo nurodyta priežastis besąlygiškai nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės atstovas sąmoningai vilkino teismo procesą bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių sąžiningai rūpintis proceso eiga, siekti greito ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, o ne vilkinti procesą taip, kaip šiame procese veikė ieškovės atstovas – teikė ne vieną prašymą atidėti teismo paskirtus posėdžius, reiškė nepagrįstą nušalinimą teisėjai, paprašė sudaryti galimybę kreiptis teisminės ekspertizės, tačiau pats procesu nesirūpino, pašymo dėl ekspertizės paskyrimo nepateikė, eksperto kandidatūros nenurodė, be to teismui neatsakė į dukart pateiktus užklausimus ar minėtas teismo ekspertizės skyrimas vis dar aktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės atstovas į teismo paskirtą 2023 m. lapkričio 14 d. posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir nesant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, sprendė, kad yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu. Atskiruoju skundu, apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, ieškovės ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė sutinka, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės teismo procese jai ir jos atstovui nedalyvaujant, jeigu dėl atitinkamų priežasčių ieškovė ir / ar jos atstovas neatvyktų į teismo posėdį, kadangi byloje ieškovės ar jos atstovo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
11. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taip pat CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
12. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2023 m. lapkričio 14 d. Ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo / datos pakeitimo, nurodydamas, kad tuo pačiu laiku jis dalyvauja baudžiamosios bylos Nr. 1-253-995/2023 nagrinėjime. Posėdžio vykusio 2023 m. lapkričio 14 d. metu, pranešta apie gautą ieškovės atstovo prašymą dėl posėdžio datos pakeitimo, atsakovės atstovė prašė šio prašymo netenkinti ir bylą nagrinėti iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės atstovo prašymo netenkinti ir konstatuoti, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Šiuo atveju pažymėtina, kad vykusio 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė išreiškė poziciją nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui. Ieškovė ir savo ieškinyje yra pažymėjusi, kad ieškovė sutinka, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės teismo procese jai ir jos atstovui nedalyvaujant, jeigu dėl atitinkamų priežasčių ieškovė ir / ar jos atstovas neatvyktų į teismo posėdį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas realią galimybę išnagrinėti bylą iš esmės, to nepadarė.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-995/2023, kurioje dalyvavo ieškovės atstovas, pertrauka iki 2023 m. lapkričio 14 d., 9.30 val., paskelbta 2023 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje, kaip minėta šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2023 m. lapkričio 14 d. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovės atstovas, neatvykdamas į teismo posėdį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį vertintinas kaip vienkartinis neatidumo atvejis, ir, nors ši neatvykimo priežastis pagal CPK nuostatas formaliai nelaikoma svarbia priežastimi, tačiau, turint omenyje bendrą šalies procesinio elgesio kontekstą, pernelyg formalizuotas vienkartinio elgesio atvejo vertinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
15. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, bylos procesinę eigą, šalių jau atliktus procesinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu ir prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą.
16. CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė ar jos atstovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kurį pati inicijavo. Tą iš esmės patvirtina ir ieškovės veiksmai, teikiant atskirąjį skundą, kuriuo ji prašo teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės.
17. Tai, kad ieškovės atstovas byloje teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, reiškė prašymą dėl ekspertizės skyrimo ar reiškė nušalinimą t. y. naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji šioms teisėmis naudojosi turėdama tikslų, nukreiptų prieš greitą ir sąžiningą procesą, o ne siekdama įrodyti ieškinio dalyką bei pagrindą sudarančias aplinkybes ir taip pasiekti jai byloje palankų teisinį rezultatą – ieškinio tenkinimą, juolab, įvertinus ir tai, kad ji ir yra ta šalis, kuri inicijavo šią civilinę bylą.
18. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovės atstovas, neatvykęs į teismo posėdį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat, jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ji yra suinteresuota bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdama apginti savo galimai pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą. Ieškovei iš naujo kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai užsitęs bylos nagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti veiksmus, kurie šioje byloje jau atlikti, t. y. išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims, pareikšti atsiliepimai į ieškinį, tokiu būdu atitinkamai didinamos ir proceso dalyvių bei teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis).
19. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.