Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės vertinimu, terasos nėra pastatai ir nėra inžineriniai statiniai, todėl atsakovė be jokio teisinio pagrindo terasas įvardino I grupės nesudėtingais statiniais ir laikė savavališka statyba. Terasose nėra laikančiųjų konstrukcijų, langų, durų, todėl nėra ir patalpų tūrio ir / ar bendro patalpų ploto, taip pat terasos nėra įrengtos paveldo objekto teritorijoje. Ieškovės terasos įrengtos esamo poilsio paskirties statinio paprastojo remonto metu, todėl, terasas įrengiant, nebuvo rekonstruotas ir / ar kapitališkai suremontuotas esamas poilsio paskirties pastatas, paprastajam remontui nėra reikalingas privalomas projektas ir / ar statybą leidžiantis dokumentas.

4. Atsakovė praleido 10 metų senaties terminą savavališkai statybai konstatuoti pagal D. K. skundą. Atsakovė vienasmeniškai ir neobjektyviai nustatė terasų įrengimo datas (2007–2010 m. ir 2015–2017 m. birželio 6 d.), nors pagal 2011 m. liepos 13 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 25/24784 duomenis terasos įrengtos 2005 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.4. tai, jog pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės argumentams, savaime nereiškia, kad byloje nebuvo atliktas pateiktų įrodymų savarankiškas įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje bylos įrodymus aprašė, įvertino proceso dalyvių argumentus, pateiktus įrodymus, pateikė savo išvadas, kodėl vienus priima, o kitus atmeta, taip pat sprendime nurodoma, kokiais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu pirmosios instancijos teismas rėmėsi darydamas vienokias ar kitokias išvadas;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė surašė ieškovei, kaip statytojai, šiuos aktus: 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220209-00020, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220209-00019, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220209-00020, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220209-00018, 2022 m. vasario 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220209-00019.

20. 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00019 nurodyta, kad ieškovė 2007–2010 m. prie nesudėtingo poilsio paskirties pastato, Žemės sklypo plane pažymėto 1K1ž, vakarinėje pusėje pastatė apie 14 kv. m. I grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą. Pagal nuo 2006 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2022 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1 lentelės 2 punktą ir 12.1 punktą, jo statybai turėjo būti parengtas supaprastintas statinio projektas, gautas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas, kurių ieškovė nepateikė. Atsakovė 2015 m.–2017 m. birželio 6 d. vakarinėje poilsio paskirties pastato, esančio nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (kodas – 16194), pusėje perstatė dengtą terasą ir pastatė naują I grupės nesudėtingą statinį - 18,14 kv. m dengtą terasą, neturėdama privalomo supaprastinto statybos projekto ir Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo. Tuo ieškovė pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punktą.

21. 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00020 nurodyta, kad ieškovė 2007–2010 m. prie nesudėtingo poilsio paskirties pastato, Žemės sklypo plane pažymėto 1K1ž, rytinėje pusėje pastatė apie 17,54 kv. m I grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą. Pagal nuo 2006 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2022 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1 lentelės 2 punktą ir 12.1 punktą, jo statybai turėjo būti parengtas supaprastintas statinio projektas, gautas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas, kurių ieškovė nepateikė.

22. Poilsio paskirties pastatas, Žemės sklypo plane pažymėtas 1K1ž (toliau – Poilsio paskirties pastatas), nuosavybės teise priklauso atsakovei (2023 m. balandžio 17 d. ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas). Poilsio paskirties pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.

23. Savavališkos statybos aktai buvo surašyti atlikus patikrinimą pagal pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą atsakovei „Dėl galimos savavališkos statybos“.

24. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVPĮ) 25 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi Savavališkos statybos aktų surašymo metu) nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apie Aplinkos ministerijos nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prie 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas.

25. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1395/2021 (toliau – LVAT sprendimas) matyti, kad atsakovė 2019 m. liepos 31 d. sprendimu buvo atsisakiusi nagrinėti pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą, nustačiusi, kad prie Poilsio paskirties pastato esančios terasos buvo pastatytos ankščiau kaip prieš 10 metų iki pareiškėjos skundo pateikimo. LVAT sprendimu buvo panaikintas atsakovės 2019 m. liepos 31 d. sprendimas ir atsakovė buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą.

26. LVAT sprendime nurodyta, kad ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 25/24784 esantys duomenys, kad stoginės prie Poilsio paskirties pastato įrengtos 2005 m., neatitinka portalo Geoportal.lt. 2005–2006 m. palydovinėje nuotraukoje matomo Poilsio paskirties pastato vaizdo – portalo Geoportal.lt. 2005–2006 m. palydovinėje nuotraukoje prie Poilsio paskirties pastato stoginių nesimato. Stoginės prie Poilsio paskirties pastato matosi tik portalo Geoportal.lt. 2009–2010 m. palydovinėje nuotraukoje. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad portalo Geoportal.lt. 2009–2010 m. palydovinėje nuotraukoje matomos prie Poilsio paskirties pastato įrengtos stoginės, nepatvirtina, kad stoginių statybos darbai buvo atlikti būtent 2009 m., ir dėl to stoginės buvo pastatytos ankščiau kaip prieš 10 metų iki pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundo gavimo; stoginių statybos darbai galėjo būti vykdomi ir 2010 m., todėl LVAT teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės išvada, kad stoginių statybos darbai buvo atlikti ankščiau kaip prie 10 metų iki pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundo gavimo.

27. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; kt.).

28. LVAT sprendimas yra įsiteisėjęs. Tiek ieškovė, tiek atsakovė dalyvavo administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas LVAT sprendimas. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje, kurioje buvo priimtas LVAT sprendimas, yra sprendžiama / buvo sprendžiama dėl reikšmingo abiejose bylose fakto, ar nebuvo suėjęs TPSŽNVPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas atsakovei nagrinėti pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą. Todėl LVAT sprendimu nustatytos aplinkybės, kad stoginių statybos darbai nebuvo atlikti ankščiau kaip prieš 10 metų iki pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundo gavimo, ir atsakovė privalėjo nagrinėti pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą, yra prejudicinės nagrinėjamoje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje byloje nebeįrodinėjamos. Pažymima, kad TPSŽNVPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas 10 metų terminas nuo statybos darbų atlikimo siejamas su skundo ar pranešimo dėl statybos teisėtumo gavimu, o ne su savavališkos statybos akto surašymu.

29. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra suėjęs TPSŽNVPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas.

30. 2021 m. gruodžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2681 (toliau – Patikrinimo aktas) nurodyta, kad terasos yra betoninių plytelių, jos yra dengtos plastikiniais banguotais lakštais, pritvirtintais ant medinio karkaso, kuris yra atremtas ant terasos betoninių plytelių bordiūrų. 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00019 nurodyta, kad 2007–2010 m. prie Poilsio paskirties pastato vakarinėje pusėje pristatyta 14 kv. m terasa 2015 m.–2017 m. birželio 6 d. buvo perstatyta į 18,14 kv. m terasą.

31. Kaip jau nurodyta, LVAT sprendime nustatyta aplinkybė, kad terasos galėjo būti pastatytos ir 2010 m. Ši aplinkybė grindžiama portalo Geoportal.lt. 2009–2010 m. palydovine nuotrauka. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir Patikrinimo akte nurodyta, kad portalo Geoportal.lt. 2009– 2010 m. išraše aerofotografavimo nuotraukos padarytos 2010 m. balandžio mėn.

32. Ieškovė, būdama terasų statytoja, galėjo ir turėjo pateikti įrodymus apie konkretų terasų statybos laikotarpį. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovės teiginiai, kad terasos pastatytos 2005 m. ir tai patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 25/24784 esantys duomenys, paneigti LVAT sprendime. Papildomai pažymima, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 25/24784 nėra jokių dokumentų, patvirtinančių terasų statybos 2005 m. faktą. Labai tikėtina aplinkybė, kad minėti duomenys nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 25/24784 buvo įrašyti pagal ieškovės nurodymą.

33. Ieškovei nepateikus įrodymų apie konkretų terasos statybos laikotarpį, terasų priskyrimas prie nesudėtingų statinių ir terasų statybą leidžiantys dokumentai nustatomi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas) nuostatas, galiojusias 2009 m.–2010 m. balandžio mėn.

34. SĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). SĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. SĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

35. Reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nuo 2009 m. kovo 14 d. galiojusioje Reglamento 6.2 punkto redakcijoje nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

36. Reglamento 7 punkte nustatyta, kad nesudėtingi statiniai skirstomi į I grupės nesudėtingus statinius ir II grupės nesudėtingus statinius.

37. Reglamento 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ lentelės 2 punkte nustatyta, kad negyvenamosios paskirties priestatai prie bet kurio pastato, kurių didžiausias plotas yra 25 kv. m, priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių. Nuo 2009 m. kovo 14 d. galiojusios Reglamento redakcijos 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ lentelės 2 punkte nustatyta, kad priestatai prie bet kurio pastato – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias plotas yra 50 kv. m, priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių.

38. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 25/24784 terasos įrašytos kaip Poilsio paskirties pastato priestatai - terasos, turinčios betono pamatus, šlaitinį stogą su plastiko stogo danga.

39. Taigi, Savavališkos statybos aktuose terasos pagrįstai klasifikuotos kaip I grupės nesudėtingi statiniai.

40. SĮ 2 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be SĮ nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

41. Reglamento 12.1 punkte nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje: rengiamas nesudėtingo statinio projektas (toliau – supaprastintas statinio projektas), kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (12.1.1 papunktis); vietoje statybos leidimo reikalingi tarnautojų, nurodytų 12.1.1 papunktyje, raštiški pritarimai – spaudai, parašai datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant aiškinamąjį raštą.

42. Taigi, nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje buvo būtina parengti supaprastintą statinio projektą ir gauti atitinkamų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų raštišką pritarimą supaprastintam statinio projektui.

43. LVAT sprendime nurodyta, kad Poilsio paskirties pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – (duomenys neskelbtini).

44. Kultūros vertybių apsaugos departamento 2001 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 44 į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietovių sąrašą buvo įrašyta 19 objektų, tarp jų – (duomenys neskelbtini). Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimo apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje arba jų apsaugos zonoje matyti, kad Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją – į Kultūros vertybių apsaugos departamento 2001 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 44 nustatytą (duomenys neskelbtini).

45. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo parengti terasų supaprastinti statinio projektai ir buvo gauti atitinkamų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų raštiški pritarimai šiems projektams.

46. 2022 m. vasario 9 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-220209-00019 nurodyta, kad atsakovė 2015 m.–2017 m. birželio 6 d. perstatė prie Poilsio paskirties pastato vakarinės pusės pastatytą 14 kv. m terasą į naują I grupės nesudėtingą statinį - 18,14 kv. m dengtą terasą.

47. SĮ 2 straipsnio 71 (arba 46 punkte, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. punkte (redakcija, galiojusi nuo

48. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – 2010 m. Reglamentas) (redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 1 d.–2017 m. sauso 1 d.) 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o 6.2 punkte nustatyta, kad rekonstruojant I grupės statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01.2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą šalinimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.) 1.1 punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują nesudėtingą statinį privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o šio reglamento 2.1 punkte nustatyta, kad leidimas rekonstruoti nesudėtingą statinį privalomas rekonstruojant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje,

49. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo gauti aukščiau nurodyti statybą leidžiantys dokumentai perstatyti prie Poilsio paskirties pastato vakarinės pusės pastatytą 14 kv. m terasą į 18,14 kv. m terasą.

50. Taigi, ieškovei pagrįstai surašyti Savavališkos statybos aktai bei jų pagrindu pagrįstai surašyti 2022 m. vasario 9 d. privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2022 m. vasario 9 d. privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius.

51. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę teikti įrodymus, nes uždraudė ieškovei gauti rašytines išvadas iš eksperto, kadangi teismas neskyrė ekspertizės.

52. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti pagrindai teismui rinkti įrodymus savo iniciatyva. Eksperto išvada pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį yra viena iš įrodymų rūšių.

53. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 10 d. posėdžio metu nustatė ieškovei terminą iki 2023 m. gegužės 26 d. pateikti teismui rašytinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodyti eksperto kandidatūrą ir suformuluoti klausimus ekspertui. Šis terminas ieškovės prašymu buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 26 d., tačiau ieškovė rašytinio prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, eksperto kandidatūros nenurodė, klausimų, kuriais norima gauti eksperto išvadą, nesuformulavo, pateisinamų tokio neveikimo priežasčių nenurodė. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

54. Ieškovei laiku ir tinkamai nepateikus prašymo skirti byloje ekspertizę, nesuformulavus klausimų, kuriais siekiama gauti eksperto išvadą, nenurodžius eksperto, sutinkančio atlikti ekspertizę, kandidatūros, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino 2024 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu vėl pareikšto nekonkretizuoto ieškovės prašymo skirti ekspertizę (CPK 7 straipsnis).

55. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino teismo posėdyje apklausto eksperto S. M. paaiškinimų, tačiau ieškovė nenurodė, kokie eksperto S. M. paaiškinimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes ar teismo sprendime padarytų išvadų nepagrįstumą.

56. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.