- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- eA-1395-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02120-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- I. N. V.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. N. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-10068 (toliau – ir Sprendimas, 2019 m. liepos 31 d. sprendimas), kuriuo nutrauktas jos skundo nagrinėjimas; 2) įpareigoti atsakovą pagal jos skundą tęsti statybos teisėtumo tyrimą dėl I. N. V. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) priklausančio poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), du statiniai nuosavybės teise priklauso I. N. V., tame pačiame žemės sklype esantys keturi statiniai – virtuvė ir trys poilsio namai, kuriems suteikti adresai: (duomenys neskelbtini), ½ nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, A. K. ir ½ V. V.. 2016 m. birželio – liepos mėnesį Žemės sklype I. N. V. priklausančiame neteisėtai pastatytame poilsio namelyje, neįregistruotame Nekilnojamojo turto registre, buvo vykdomi statybos, rekonstrukcijos darbai, keista stogo danga, pristatyta lauko terasa, pratęsiant poilsio namelio stogo ilgį, pridedant naujas laikančiąsias konstrukcijas, dėl to pristatyta terasa priartėjo arčiau nei vienas metras iki jai priklausančio namelio – virtuvės pastato. Dėl savavališkų statybos darbų buvo pažeisti sanitariniai atstumai tarp statinių ir neišlaikytas atstumas iki gretimai stovinčių statinių, nesilaikyta priešgaisrinės saugos reikalavimų. Dėl galbūt neteisėtos savavališkos statybos pareiškėja kreipėsi į Inspekcijos Departamentą, kuris atlikęs patikrinimą nustatė, kad I. N. V. savavališkai, neturėdama privalomojo rašytinio pritarimo statinio projektui Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijoje, pastatė II grupės nesudėtingą vieno aukšto poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, kurioje įrengtos dvi patalpos pastato vakarinėje ir rytinėje pusėse. Inspekcija 2017 m. gegužės 10 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2017 m. gegužės 11 d. priėmė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo I. N. V. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismas I. N. V. ieškinius dėl Inspekcijos surašytų administracinių aktų panaikinimo atmetė.
2.2. Inspekcija patikrino tik vieno trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio poilsio namelio statybos teisėtumą. I. N. V. priklauso dar vienas statinys, kuris yra identiškas statiniui, kurį I. N. V. 2017 m. gegužės 11 d. privalomuoju nurodymu buvo įpareigota nugriauti. Įtarus, jog šis statinys taip pat yra pastatytas savavališkai, neturint statinio projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėja padavė Inspekcijai 2019 m. birželio 27 d. skundą. 2019 m. liepos 17 d. Inspekcijos Departamentas atliko aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė nutraukti pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Sprendime nurodė, jog Departamentas pagal 1995 m., 2005 m. ir 2009 m. palydovines nuotraukas nustatė, kad poilsio paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas 1995 m., 2009 m. palydovinėje nuotraukoje matosi prie poilsio paskirties pastato įrengtos stoginės. Atsakovas sprendė, kad poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų ir skundo nagrinėjimą nutraukė.
2.3. Inspekcijos Departamentas išsamiai neištyrė ir neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių dėl galimos savavališkos statybos. 2016 m. vasarą buvo vykdomi neteisėti ir savavališki statybos darbai keičiant poilsio namelių laikančiąsias konstrukcijas ir didinant pastato plotą. Tokie institucijos veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešo administravimo įstatymas, VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir išsamumo principus, neatitinka Inspekcijai teisės aktuose keliamų uždavinių tiriant savavališkos statybos atvejus ir šalinant savavališkos statybos padarinius.
2.4. Iš palydovinių nuotraukų negalima nustatyti pastato laikančiųjų konstrukcijų pokyčio išplečiant pastato naudingąjį plotą, konstrukcijų perstatymo ar kitų vykdytų statybos darbų, nes nuotraukose nėra fiksuotas statinio horizontalus vaizdas. Inspekcijos Departamentas Sprendime nurodė, jog patikrinimo metu užfiksuota pastato danga yra iš metalinių lakštų, o stoginių (priestatų) stogo danga įrengta iš skaidrių plastikinių, banguotų lakštų. Atliekant statybos darbus yra reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas. I. N. V. Žemės sklypo nuosavybės teisę įgijo 2013 m. gegužės 20 d. Jeigu būtų buvę vykdomi statybos ar rekonstrukcijos darbai, iki nurodytos šios datos ji turėjo turėti Žemės sklypo savininko sutikimą. Atsakovas netyrė aplinkybių, ar statybos darbams buvo suteikti leidimai, sutikimai, parengta projektinė dokumentacija, ar tokie statybos dabai buvo teisėti. Civilinėse bylose Nr. 2-1586-889/2018 ir Nr. 2A-439-460/2019 teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl I. N. V. priklausančio neteisėtai pastatyto poilsio namelio, vykdytų statybos darbų bei jų (ne-)teisėtumo turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl savavališkos statybos ir kadastrinių matavimų bylos Nr. 25/24784 vertinimo.
2.5. Sprendime padarytos išvados neatitinka atsakovo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, be to, nevertintos aplinkybės dėl 2016 m. vykdytų statybos darbų, Inspekcijos Departamentas suabsoliutino I. N. V. pateiktus paaiškinimus, nors jie neatitinka patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir dėl to nepasisakė. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
2.6. Pareiškėjai apie Inspekcijos Departamento Sprendimą tapo žinoma 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl laikytina, kad nėra praleistas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Teismui nusprendus, jog ji praleido Sprendimo apskundimo terminą, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Sprendimas siųstas pareiškėjos atstovui elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nurodė neteisingą pareiškėjos atstovo elektroninio pašto adresą. Sprendimą pareiškėjos atstovas gavo elektroniniu paštu tik 2019 m. rugsėjo 30 d., kai buvo kreiptasi į atsakovą dėl informacijos suteikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Inspekcijos Departamentas pareiškėjos 2019 m. birželio 27 d. skundo (registruoto 2019 m. liepos 1 d.) dėl galbūt savavališkos statybos pagrindu 2019 m. liepos 17 d. atliko patikrinimą vietoje, apžiūrėjo statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklype stovi apie 57,3 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas su prie šio pastato iš rytų ir vakarų pusės pristatytomis stoginėmis. Poilsio paskirties pastato stogas uždengtas metaliniais lakštais, sienos apkaltos lentelėmis, pamatai – betoniniai stulpeliai. Prie statinio esančios stoginės yra iš medinio karkaso, kuris atremtas ant betoninių plytelių, su plastikinių banguotų lakštų stogo danga. Žemės sklypo, kuriame stovi poilsio paskirties pastatas su stoginėmis, dėl kurio buvo pateiktas skundas, savininkė I. N. V. paaiškino, kad šį 1975 m. pastatytą pastatą įsigijo 2003 m. iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Gimtasis sodžius“, o stogines pristatė 2005 m., pateikė savo atstovo rašytinį paaiškinimą, 2011 m. paruoštą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 21/24784 ir poilsio pastato įsigijimo dokumentus. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad I. N. V. priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas 2008 m., poilsio paskirties pastato su stoginėmis kadastriniai duomenys suformuoti, tačiau jo statusas neįregistruotas.
3.2. Oficialiaus tinklalapio Geoportal.lt paieškoje pasirinkus I. N. V. priklausančio Žemės sklypo adresą ir laikotarpį nuo 1995 m., nustatyta, kad nurodytas poilsio paskirties pastatas jau buvo pastatytas, o nuo 2009 m. pateikiamoje palydovinėje nuotraukoje matyti ir prie šio pastato įrengtos stoginės. Inspekcijos atstovui atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir įvertinus patikrinimui atlikti pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis, įvertinus tai, kad poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcijos Departamentui neturint duomenų, kad dėl nurodyto statinio statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, ir neturint įtarimų, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, Inspekcijos Departamentas, vadovaudamasis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 48.1 papunkčio ir 46.9.6 papunkčio nuostatomis, 2019 m. liepos 31 d. sprendimu nutraukė skundo dėl galbūt neteisėtai I. N. V. priklausančiame Žemės sklype pastatyto poilsio paskirties pastato nagrinėjimą.
3.3. Pareiškėjos argumentai, kad statybos darbai keičiant poilsio namelio laikančiąsias konstrukcijas ir didinant pastato plotą buvo vykdomi 2016 metų vasarą ir kad šias aplinkybes gali patvirtinti statybos darbus matęs asmuo – G. V., vertintini kaip nepagrįsti. 2016 m. dėl šiame skunde nurodyto poilsio pastato pareiškėja skundo neteikė, nurodytos aplinkybės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo vertintos, tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir skunde atsakovui, o jas nurodė teismui paduotame skunde.
3.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 25 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Inspekcija nustato skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas. Pagal Taisyklių 48.1 papunktį, skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Taisyklių 46.9.6 papunktyje numatyta, kad Inspekcija nenagrinėja prašymų ir skundų dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytus duomenis, todėl Inspekcijos Departamentas, remdamasis Taisyklių 46.9.6 papunkčiu, turėjo pagrindą nenagrinėti jos skundo dėl šio statinio statybos teisėtumo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog poilsio paskirties statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtus plane indeksu 1K1ž ir indeksu 2K1ž, ji įsigijo 2003 m. balandžio 17 d. Pagal Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 25/24784 duomenis, abu statiniai pastatyti 1975 m. Abiejų statinių kadastro duomenys suformuoti 1991 m. gegužės 7 d. ir abiejų statinių statybos metai nurodyti 1975 m. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, atsakovas pagrįstai ir tinkamai taikė teisinį reguliavimą, nustatęs, kad statiniai, pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, negali būti pripažinti savavališkai pastatytais ir atsisakė tęsti pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui I. N. V. iš pareiškėjos 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino pareiškėjai į Regionų apygardos administracinio teismo sąskaitą pervestus 150 Eur, pervedant pinigus į jos sąskaitą AB Šiaulių banke.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 16 d. pareiškėja padavė teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas, įvertinęs tai, kad Sprendimas pareiškėjos atstovui buvo siunčiamas 2019 m. liepos 31 d., tačiau dėl klaidingai nurodyto elektroninio pašto adreso adresato nepasiekė, Sprendimas tinkamu elektroniniu pašto adresu pareiškėjos atstovui išsiųstas 2019 m. rugsėjo 30 d., nustatė, jog pareiškėjai skundžiamas Sprendimas tapo žinomas 2019 m. rugsėjo 30 d. Teismas priėjo prie išvados, jog skundas paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyto padavimo teismui termino.
Šalies argumentai
7. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja su 2019 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Departamentą, prašydama ištirti I. N. V. priklausančiame Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), poilsio namelio statybos teisėtumą ir, nustačius pažeidimus, įpareigoti ją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos Departamentas skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis TPSVPĮ 25 straipsniu, Taisyklių 48.1 ir 46.9.6 papunkčiais, nutraukė pareiškėjos skundo dėl galbūt neteisėtai I. N. V. priklausančiame Žemės sklype pastatyto paskirties pastato nagrinėjimą. Sprendime nurodė, kad Inspekcijos Departamentas dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių 2019 m. liepos 17 d. atliko prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimą vietoje, patikrinime dalyvavo pareiškėjos atstovas ir Žemės sklypo savininkė I. N. V.; nustatyta, kad Žemės sklype stovi apie 57,3 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas, prie pastato iš rytų ir vakarų pusės pristatytos apie 14,8 kv. m ir apie 18,5 kv. m ploto stoginės. Poilsio paskirties pastatas yra tokių išmatavimų, konfigūracijos ir išvaizdos, kaip greta stovintys poilsio pastatai. Stogo danga įrengta iš metalinių lakštų, sienos apkaltos lentelėmis, pamatai – betoniniai stulpeliai. Stoginės yra įrengtos iš medinio karkaso, kuris atremtas ant betoninių plytelių dangos, stogo danga įrengta iš skaidrių plastikinių banguotų lakštų. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog I. N. V. paaiškino, kad poilsio paskirties pastatas yra pastatytas 1975 m., poilsio pastatą įsigijo 2003 m. iš AB „Gimtasis sodžius“, o 2005 m. prie poilsio pastato pristatytos stoginės, kurių statybai tuo metu statybos leidimo nereikėjo. I. N. V. pateikė Inspekcijos Departamentui jai atstovaujančio advokato paaiškinimą apie esamą situaciją, 2011 m. parengtą poilsio pastato (duomenys neskelbtini) kadastrinę bylą Nr. 25/24784 ir poilsio pastato įsigijimo dokumentus. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas 2008 m. Poilsio paskirties pastato su stoginėmis kadastriniai duomenys yra suformuoti, tačiau jo statusas neįregistruotas. Patikrinus 1995 m., 2005 m. ir 2009 m. palydovines „Geoportal“ nuotraukas nustatyta, kad poilsio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), stovėjo 1995 m., 2009 m. palydovinėje nuotraukoje matosi prie poilsio paskirties pastato įrengtos stoginės.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 10 dalimi, Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.) 46.9.6, 48.1 papunkčiais. Teismas, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, jog atsakovas teisingai vertino ginčo statinio įgijimo, būklės, galimos statybos ir kitus įrodymus ir teisingai vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas nustatė, jog 2003 m. balandžio 4 d. AB „Gimtasis sodžius“ pardavė I. N. V. inventorizuotus poilsio pastatus (duomenys neskelbtini) pagal individualią bylą Nr. 1855, plane pažymėtus 1K1ž, 2K1ž. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2013 m. gegužės 20 d. I. N. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas 2008 m., poilsio paskirties pastato su stoginėmis kadastriniai duomenys suformuoti, tačiau pastatai neįregistruoti. Inspekcijos Departamento 2019 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad Žemės sklype stovi apie 57,3 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas su prie šio pastato iš rytų ir vakarų pusės pristatytomis apie 14.8 kv. m ir 18,5 kv. m. ploto stoginėmis. Poilsio paskirties pastatas tokių pačių išmatavimų, konfigūracijos ir išvaizdos, kaip greta stovintys poilsio pastatai. Stogas uždengtas metaliniais lakštais, sienos apkaltos lentelėmis, pamatai – betoniniai stulpeliai. Prie statinio esančios stoginės iš medinio karkaso, kuris atremtas ant betoninių plytelių, su plastikinių banguotų lakštų stogo danga. Nurodytus duomenis patvirtina prie bylos pridėtos atsakovo darytos fotonuotraukos. Iš Geoportal.lt pateiktos paieškos rezultatų matyti, kad poilsio paskirties pastatas nurodytas jau nuo 1995 m., o nuo 2009 m. pateikiamoje palydovinėje nuotraukoje matyti ir prie šio pastato įrengtos stoginės. Teismo nuomone, liudytojo G. V. parodymai apie galimą neteisėtą statybą 2016 m. vasarą vertintini kaip neobjektyvūs, nes jis pripažino, jog negali tiksliai nurodyti, ar matė būtent šio statinio vykdomus statybos darbus. Liudytojas gali būti suinteresuotas duoti neobjektyvius parodymus ir dėl to, jog jis yra vienas iš žemės sklype esančių savininkų brolis.
9. Teismas padarė išvadą, jog, Inspekcijos atstovui atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir įvertinus patikrinimui atlikti pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Atsakovas, neturėdamas duomenų, kad dėl nurodyto statinio statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar kad pažeidžiamas viešasis interesas, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 48.1 ir 46.9.6 papunkčių nuostatomis, skundžiamu 2019 m. liepos 31 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos skundo tyrimą. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individuliam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Atmetęs pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą pagal pareiškėjos skundą tęsti statybos teisėtumo tyrimą.
III.
10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino bylos duomenų, jog ginčo statinio statybos / rekonstrukcijos darbai buvo pakartotiniai, tęstiniai ir vykdyti vėliau nei prieš 10 metų. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.), netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (rašytinius dokumentus, prejudicinius faktus ir kt.), netinkamai motyvavo padarytas išvadas, dėl to nepagrįstai pritarė Inspekcijos Departamento pozicijai. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoje kadastrinių matavimų bei inventorinėje byloje nurodomi duomenys nesutampa su Inspekcijos Departamento faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatytais duomenimis. Tai reiškia, jog faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje užfiksuotas visiškai naujas statinys. 2019 m. liepos 17 d. atsakovui atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini), ginčo statinys buvo su pakeista stogo danga ir perstatytomis medinėmis konstrukcijomis. Net neturint specialių žinių matyti, jog buvo atlikti statybos darbai, nes naudotos naujos statybinės medžiagos, kurios patikrinimo metu nebuvo nusidėvėjusios. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, jog nuo 2011 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 17 d. ginčo statinio bendras plotas buvo padidintas, pratęsiant ginčo stogo ilgį ir plotį, pridedant naujas laikančiąsias konstrukcijas, dėl to statinio bendras plotas padidėjo. Taigi skiriasi tiek 2019 m. liepos 17 d. atlikto aplinkybių patikrinimo vietoje metu nustatyti ginčo statinio išmatavimai, tiek panaudotos statybinės medžiagos (t. y. 2019 m. liepos 17 d. atlikus aplinkybių patikrinimą vietoje nustatyta, jog ginčo statinio stogo danga iš metalinių lakštų, langai ir durys – plastikiniai, o 2011 m. liepos 16 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad stogo danga – asbestcementinis, langai ir durys – mediniai).
10.2. Šiuo atveju Inspekcijos Departamentas apie ginčo statinio statybos / rekonstrukcijos metus sprendė pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą Nekilnojamojo turto kadastrų matavimų bylą Nr. 25/24784. Šioje byloje nurodoma, kad statinio statybos metai yra 1975 m., o rekonstrukcija pristatant priestatus – 2005 m., tačiau nei administracinėje byloje, nei kadastrų matavimų byloje nėra nustatyta, kokiais duomenimis remiantis buvo nurodyti tokie ginčo statinio statybos metai. Kadastrinių matavimų byla užsakyta ir parengta trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva, tačiau Nekilnojamojo turto registre statinys nėra įregistruotas, jam nėra suteiktas individualus adresas. Trečiasis suinteresuotas asmuo byloje pateikė Žemės sklypo išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Išraše nurodoma, kad Žemės sklype yra pastatas – poilsio namelis. Išraše nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuosavybės teise įgijo pastatą – poilsio namelį – pagal 2018 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3789. Tai yra visai kitas statinys. Išraše matyti, kad pastato – poilsio namelio – statybos metai – 1973, sienos – medinis su karkasu, stogo danga – asbestcementis, bendras plotas 47,54 kv. m. Šie duomenys skiriasi nuo trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų duomenų apie ginčo statinio statybos metus.
10.3. Byloje pateiktos palydovinės nuotraukos iš internetinės svetainės www.geoportal.lt nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo statinio statybos / rekonstrukcijos darbai vykdyti ankščiau nei prieš 10 metų. Portale „Geoportal“ pateiktos palydovinės nuotraukos nurodant laikotarpį, o ne konkrečią datą, kada palydovinė nuotrauka buvo padaryta. Atsakovas byloje nepateikė palydovinės nuotraukos iš portalo „Geoportal“ už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2006 m. Iš portalo „Geoportal“ duomenų matyti, jog statybos / rekonstrukcijos darbai pristatant priestatus (terasas) galėjo būti vykdyti ir 2010 m.
10.4. Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis poilsio namelis, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pripažintas pastatytu savavališkai. Privalomajame nurodyme pažymima, kad neteisėtų statybos darbų laikotarpis buvo nuo 2005 m. iki 2016 m. liepos mėnesio. Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys poilsio nameliai stovi vienas šalia kito, todėl yra identiški tiek savo išvaizda, tiek panaudotomis statybos medžiagomis ir konstrukcija. Teismas šios aplinkybės neįvertino ir dėl jos nepasisakė.
10.5. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. V. parodymus. Nagrinėjamoje byloje liudijęs G. V. dėl tų pačių aplinkybių buvo apklaustas liudytoju civilinėje byloje Nr. 2-1586-889/2018. Nurodytoje byloje liudytojas patvirtino, kad 2016 m. vasarą matė vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančias foto nuotraukas. Pats faktas, jog liudytoju kviečiamas asmuo yra susijęs su bylos šalimis, artimais ar giminystės ryšiais, savaime nereiškia tokio liudytojo neobjektyvumo.
10.6. Atliekant statybos darbus yra reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 4 d. 6 p.). Trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo Žemės sklypo nuosavybės teisę 2013 m. gegužės 20 d. Jeigu būtų buvę vykdomi statybos ar rekonstrukcijos darbai, iki šios datos turėjo būti kreipiamasi į žemės sklypo savininką (valdytoją) dėl sutikimo. Atsakovas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, o trečiasis suinteresuotas asmuo tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas taip pat netyrė ir nevertino šių aplinkybių.
10.7. Teismas nepasisakė dėl civilinėse bylose Nr. 2-1586-889/2018 ir Nr. 2A-439-460/2019 nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
10.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ginčo statinys yra (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus yra būtinas leidimas statyti ar rekonstruoti statinį miesto, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Byloje nebuvo pateikti jokie ginčo statinio statybą / rekonstrukciją patvirtinantys dokumentai, tai leidžia teigti, jog ginčo statinio statyba / rekonstrukcija vykdyta neturint tai leidžiančio dokumento, todėl tokia statyba laikoma savavališka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra pažeistas viešasis interesas. Šios aplinkybės byloje nevertintos. Atsakovas turėjo pagrindą vertinti ginčo statinio kategoriją ir pagal ją nustatyti, ar ginčo statiniui neprivaloma turėti projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų.
10.9. Teismas padarė nepagrįstą ir byloje esantiems duomenims prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas tinkamai atliko administracinio tyrimo procedūrą dėl galimos savavališkos statybos patikrinimo ir priėmė sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas Sprendimą priėmė pažeisdamas imperatyvius Statybos įstatymo ir TPSVPĮ reikalavimus. Byloje pateikti objektyvūs duomenys, kurie neatitiko skundžiamame Sprendime padarytų išvadų.
10.10. Priimant skundžiamą teismo sprendimą, neišnagrinėti pareiškėjos argumentai dėl senaties termino (ne) taikymo ir skaičiavimo, kai Inspekcija nustato savavališkos statybos atvejį. Bendras 10 metų senaties terminas statybos (ne) teisėtumo tyrimui turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 17 d., kai Inspekcijos Departamentas atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir jai galėjo tapti žinoma apie savavališką statybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nagrinėjamu atveju savavališka statyba pripažintina tęstiniu pažeidimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovui apie galimą neteisėtą statybos faktą (savavališką statybą) tapo žinoma gavus pareiškėjos skundą ir 2019 m. liepos 17 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Atsakovas iki 2019 m. liepos 17 d. netyrė ir nevertino ginčo statinio statybos (ne) teisėtumo. Nors teismas neprivalo pasisakyti dėl visų šalių argumentų, tačiau, vadovaudamasis ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalimis, jis turi pareigą pasisakyti dėl pagrindinių, esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčių argumentų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjos aptariama situacija nurodant, jog statybos darbai tuo pačiu metu buvo vykdomi dviejuose I. N. V. poilsio pastatuose, t. y. ir pastate, dėl kurio buvo inicijuotas ir jau yra pasibaigęs teisminis procesas, yra nepagrįsta. 2016 m. dėl šioje byloje nurodomo poilsio pastato pareiškėja skundo neteikė, skunde nurodytos aplinkybės teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo vertintos, Inspekcijos Departamentui pateiktame 2019 m. birželio 27 d. skunde šios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, įvertino visus byloje pateiktus duomenis ir sprendimą priėmė vadovaudamasis faktais ir pagrįstomis išvadomis, o ne prielaidomis ar prieštaringais vertinimais.
11.2. Nesutiktina su pareiškėjos apeliaciniame skunde esamu teiginiu, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. V. parodymus. Teismas įvertino liudytojo G. V. parodymus apie galbūt neteisėtą statybą 2016 m. vasarą bei pripažino juos neobjektyviais, kadangi liudytojas pripažino negalintis tiksliai nurodyti, ar matė būtent šio statinio vykdomus statybos darbus. Be to, liudytojas gali būti suinteresuotas duoti neobjektyvius parodymus ir dėl to, jog vienas iš Žemės sklype esančių pastatų savininkų yra jo brolis.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, Inspekcijos atstovui atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir įvertinus patikrinimui atlikti pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis, Inspekcijos Departamentas pagrįstai nusprendė, kad poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Atsakovas, neturėdamas duomenų, kad dėl nurodyto statinio statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar kad pažeidžiamas viešasis interesas, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 48.1 ir 46.9.6 papunkčių nuostatomis, skundžiamu 2019 m. liepos 31 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos skundo tyrimą.
11.4. Inspekcijos Departamento sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individuliam administraciniam aktui.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. V. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Pareiškėja, neturėdama teisės disponuoti svetimu Žemės sklypu, kuris priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, visais įmanomais būdais siekia pakenkti Žemės sklypo savininkės teisėtiems interesams, todėl rašo įvairius skundus Inspekcijai.
12.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde pripažino, kad ginčo statinys buvo matomas 1995 m. „Geoportal“ palydovinėje nuotraukoje. Atsakovas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad statinys buvo pastatytas anksčiau nei prieš 10 metų. Iš Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 25/24784 matyti, kad abu I. N. V. statiniai yra pastatyti 1975 m., o statinio priestatai – terasos – buvo įrengtos 2005 m. Liudytojo G. V. nekonkretūs parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais leistinais įrodymais. „Geoportal“ palydovinėse nuotraukose nėra nekilnojamųjų daiktų individualių statybos rodiklių aprašymo, todėl pagal nuotraukas neobjektyvu spręsti dėl statinio terasų įrengimo datos.
12.3. Šioje byloje nėra reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias pareiškėja paminėjo savo apeliaciniame skunde dėl kito civilinio proceso. Pareiškėjos aptariamas objektas yra kitas objektas, dėl kurio nėra ir nebuvo jokio ginčo tarp šios administracinės bylos proceso dalyvių.
12.4. Ginčas dėl statybos privačiame sklype teisėtumo yra privatus ginčas. Atsakovo atliktas faktinių aplinkybių tyrimas pagal pareiškėjos skundą yra viešojo intereso gynimas, kadangi atsakovas tyrimą atliko ir užbaigė valiniu viešojo administravimo subjekto sprendimu. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti viešąjį interesą.
12.5. Šios bylos atveju netaikytinos CK 1.125 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, kadangi savavališkos statinių statybos 10 metų senatis yra taikoma pagal specialų įstatymą, kuriame senaties termino eigos pradžia siejama su statinio statybos data.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-10068 „Dėl poilsio pastato (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjos skundą tęsti statybos teisėtumo tyrimą pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių teiktus argumentus dėl ginčo esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcijos Departamentas, nustatęs, jog poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nesant duomenų, kad dėl nurodyto statinio statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ar kad būtų pažeidžiamas viešasis interesas, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies, Taisyklių 48.1 ir 46.9.6 papunkčių nuostatomis, skundžiamu Sprendimu nutraukė pareiškėjos skundo tyrimą.
15. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino bylos duomenų, jog ginčo statinio statybos / rekonstrukcijos darbai buvo pakartotiniai, tęstiniai ir vykdyti vėliau nei prieš 10 metų; 2) teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo statinys yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – (duomenys neskelbtini); 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai atliko administracinio tyrimo procedūrą dėl galimos savavališkos statybos patikrinimo ir priėmė sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus; 4) priimant skundžiamą Sprendimą neišnagrinėti pareiškėjos argumentai dėl senaties termino (ne) taikymo ir skaičiavimo, kai atsakovas nustato savavališkos statybos atvejį.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Departamentą, prašydama ištirti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame Žemės sklype pastatyto poilsio pastato statybos teisėtumą ir, nustačius pažeidimus, įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius.
19. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2577 redakcija) 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. To paties įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos; skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija.
20. Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 48.1 papunktyje nustatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jei pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Šių Taisyklių 46.9.6 papunktyje numatyta, kad prašymai ir skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu iki skundo padavimo dienos yra suėjęs jo padavimo terminas, t. y. jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
21. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Departamentas 2019 m. liepos 30 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1668(16.2), kuriame užfiksavo 2019 m. liepos 17 d. atlikto patikrinimo vietoje duomenis. Atsakovas nustatė, kad Žemės sklype stovi apie 57,3 kv. m ploto poilsio paskirties pastatas, prie kurio iš rytų ir vakarų pusės pristatytos apie 14,8 kv. m ir apie 18,5 kv. m ploto stoginės; poilsio paskirties pastatas yra tokių išmatavimų, konfigūracijos ir išvaizdos, kaip greta stovintys poilsio pastatai; stogo danga įrengta iš metalinių lakštų, sienos apkalto lentelėmis, pamatai – betoniniai stulpeliai; stoginės įrengtos iš medinio karkaso, kuris atremtas ant betoninių plytelių dangos, stogo danga įrengta iš skaidrių plastikinių banguotų lakštų. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad Žemės sklypo savininkė I. N. V. paaiškino, jog poilsio paskirties pastatas pastatytas 1975 m., šį pastatą ji 2003 m. įsigijo iš AB „Gimtasis sodžius“, stoginės pristatytos prie poilsio pastato 2005 m., kurių statybai tuo metu statybos leidimo nereikėjo; I. N. V. pateikė atsakovui ją atstovaujančio advokato paaiškinimą apie esamą situaciją, 2011 m. paruoštą poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą Nr. 25/24784 ir poilsio pastato įsigijimo dokumentus. Atsakovas nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog Žemės sklypas suformuotas kadastriniais matavimais 2008 m., jis yra nekilnojamojo turto vertybių teritorijoje (apsaugos zonoje); poilsio paskirties pastato duomenys taip pat suformuoti, tačiau jo statusas neįregistruotas; patikrinus 1995 m. ir 2009 m. palydovines nuotraukas portale „Geoportal“, nustatyta, kad poilsio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) stovėjo 1995 m., 2009 m. palydovinėje nuotraukoje matosi prie poilsio paskirties pastato įrengtos stoginės.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoje kadastrinių matavimų ir inventorinėje byloje nurodyti duomenys nesutampa su Inspekcijos Departamento faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatytais duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl 2005 m. vykdytų ginčo statinio statybos darbų neatitinka portalo „Geoportal“ 2005–2006 m. palydovinėje nuotraukoje matomo ginčo statinio vaizdo.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad yra prieštaravimų tarp byloje pateiktų įrodymų. Išvadą, jog poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcijos Departamentas grindė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. 25/24784, Nekilnojamojo turto registro ir portalo „Geoportal“ duomenimis. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktoje Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 25/24784 nurodyta, kad ginčo poilsio paskirties pastatas pastatytas 1975 m., o prie jo iš rytų ir vakarų pusių 2005 m. įrengtos stoginės. Pagal byloje pateiktus portalo „Geoportal“ duomenis, 2005–2006 m. palydovinėje nuotraukoje prie ginčo poilsio paskirties pastato stoginės nesimato, jos matosi tik 2009–2010 m. palydovinėje nuotraukoje. Taigi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 25/24784 nurodytos aplinkybės dėl 2005 m. vykdytų poilsio paskirties pastato statybos darbų pristatant priestatus (stogines) neatitinka portalo „Geoportal“ 2005–2006 m. palydovinėje nuotraukoje matomo ginčo statinio vaizdo. Inspekcijos Departamentas, Sprendime nurodydamas, jog patikrino 1995 m., 2005 m. ir 2009 m. palydovines nuotraukas iš portalo „Geoportal“, nepasisakė dėl prieštaravimų tarp Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. 25/24784 ir portalo „Geoportal“ 2005–2006 m. laikotarpio duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2009–2010 m. palydovinėje nuotraukoje prie ginčo poilsio paskirties pastato matomos įrengtos stoginės, nepatvirtina, kad ginčo statinio statybos / rekonstrukcijos darbai buvo vykdyti būtent 2009 m. ir dėl to pastatytų stoginių statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, šį terminą skaičiuojant nuo pareiškėjos skundo Inspekcijai padavimo dienos. Šie darbai galėjo būti vykdyti ir 2010 m., todėl nėra pagrindo sutikti su tokiu Inspekcijos Departamento atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.
24. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat yra prieštaravimų tarp Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 25/24784 (matavimai atlikti 2011 m. liepos 13 d.) nurodyto ir Inspekcijos Departamento 2019 m. liepos 17 d. atlikto patikrinimo vietoje metu nustatyto ginčo pastato ploto: kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad ginčo statinio bendras plotas yra 51,46 kv. m, prie pastato pristatyti priestatai – terasos, kurių užstatytas plotas 14 kv. m ir 18 kv. m; Inspekcijos Departamentas patikrinimo metu nustatė, kad ginčo pastato plotas – 57,3 kv. m, terasų užstatymo plotas – 14,8 kv. m ir 18,5 kv. m. Atsakovas Sprendime nevertino ginčo pastato ploto pokyčių, neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. (kadastrinių matavimų bylos parengimas) iki 2019 m. (atsakovo atliktas patikrinimas vietoje) užfiksuotas ginčo pastato ploto padidėjimas, nevertino priežasčių, kurios galėtų lemti šį ginčo pastato ploto pokytį (dėl skirtingos matavimo metodikos, galimos paklaidos, netikslumų ir kitų priežasčių). Išvadą, kad poilsio paskirties pastato ir prie jo pastatytų stoginių (terasų) statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcijos Departamentas iš esmės padarė remdamasis palydovinėse nuotraukose užfiksuota informacija, pagal kurią jis nustatė, jog 2009–2010 m. prie ginčo pastato matomos įrengtos stoginės. Inspekcijos Departamentas neanalizavo kitų stoginių įrengimą / rekonstravimą patvirtinančių įrodymų.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo vertintos aplinkybės, jog ginčo pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje, Taisyklių 46.9.6 papunktyje įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai prašymai ir skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje turi būti nagrinėjami, net jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, t. y. kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šiais aspektais Inspekcijos Departamentas Sprendime nurodė, jog neturi duomenų, kad dėl šių statinių statybos teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, ir nėra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, patikrinimo metu turėdamas informaciją, kad Žemės sklypas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nevertino, ar nagrinėjamu atveju nėra pažeistas viešasis interesas. Vien Inspekcijos Departamento nurodytas argumentas, kad nėra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas motyvas pagrįsti teisės aktuose įtvirtintos išimties netaikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo aspektu atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas.
27. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) numatytais reikalavimais, pažymėtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
28. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvų.
29. Vertindama šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio teismo sprendimo 23–27 punktuose nustatytus administracinio akto trūkumus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą VAĮ 8 straipsnio nuostatų prasme. Inspekcijos Departamentui atlikus statybos teisėtumo tyrimą ir priėmus Sprendimą nutraukti pareiškėjos skundo nagrinėjimą, kuris grindžiamas prieštaringais duomenimis, neįvertinus visų duomenų visumos, taip pat kuris atitinkamais aspektais (dėl viešojo intereso galimo pažeidimo) nėra pakankamai motyvuotas, pripažintina, kad nustatyti ginčijamo administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl atsakovo išvados negali būti vertinamos kaip pagrįstos, o priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritarė atsakovo padarytoms išvadoms, tačiau tinkamai neįvertino byloje pateiktų duomenų prieštaringumo, neanalizavo teisės aktuose įtvirtintos išimties, kai yra įtarimų, jog statybos darbais gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, taikymo. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1370-575/2015). Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos Departamento 2019 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (16.2)-2D-10068 „Dėl poilsio pastato (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuspręsta nutraukti pareiškėjos 2019 m. birželio 27 d. skundo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) galbūt neteisėtai pastatyto poilsio pastato nagrinėjimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas, Inspekcijos Departamento Sprendimas panaikinamas, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. birželio 27 d. skundą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
32. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pripažinus, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keistina ir pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 30 Eur ir 12 Eur).
34. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žyminių mokesčių, mokamų už skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų (30 Eur), ir apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo (15 Eur), dydžiai. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundą ir apeliacinį skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai grąžintina 8,25 Eur žyminio mokesčio dalis. Patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinos 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
36. Pareiškėjos prašymu pirmosios instancijos teisme buvo iškviestas ir liudytoju apklaustas G. V.. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo nurodyta sumokėti 150 Eur galimoms liudytojo išlaidoms atlyginti, pervedant pinigus į Regionų apygardos administracinio teismo sąskaitą. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 4 d. pavedimu į teismo sąskaitą sumokėjo 150 Eur. Liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu raštu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis atsisako patirtų išlaidų į teismo posėdį kompensavimo, nes jų nepatyrė. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į nagrinėjimą teismo proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant. Taigi liudytojas nepatyrė išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra pagrindas grąžinti pareiškėjai į pirmosios instancijos teismo specialiąją sąskaitą pervestą 150 Eur sumą galimoms liudytojo išlaidoms atlyginti.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. N. V. prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens I. N. V. naudai, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos D. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-10068 „Dėl poilsio pastato (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamą Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. K. 2019 m. birželio 27 d. skundą „Dėl galimos savavališkos statybos“.
Grąžinti pareiškėjai D. K. 8,25 Eur (aštuonis eurus 25 centus) sumokėtą žyminio mokesčio dalį.
Grąžinti pareiškėjai D. K. į Regionų apygardos administracinio teismo sąskaitą pervestą 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumą, pervedant ją į pareiškėjos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjai D. K. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento, 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.