Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, M. V. B. (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas skundu prašė pripažinti antstolio Z. Zenkevičiaus veiksmus dėl skundo l – 3 p. nurodytų patvarkymų priėmimo bei panaikinti 2024-10-31 patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo, 2024-11-18 patvarkymo dėl įsiskolinimo apskaičiavimo bei 2024-11-08 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

10. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas (šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2014 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-10282-328/2014, kuriuo nutraukė pareiškėjo ir išieškotojos santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjas R. Š. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams M. Š. ir H. Š. po 86,89 Eur (300 Lt) iki jų pilnametystės, pinigines sumas pervedant į V. Š. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki 15 mėnesio dienos. Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0014/24/01773 medžiaga, nustatyta, kad antstolis 2024-10-31 patvarkymu Nr. S-24-14-10339 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje N2-10282-328/2014. dėl 30652,86 Eur ir 173,78 Eur/ mėn. fiksuoto mokėjimo 2014 m. rugsėjo 4 d. 2024-10-31 priimtu patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-24-14-10356 antstolis nurodė, jog išieškoma išlaikymo įsiskolinimo suma yra 30652,86 Eur, taip pat nurodė, jog periodinių išmokų suma yra 131,00 Eur kiekvienam vaikui, kurį pareiškėjas ginčija dalyje dėl antstolio nurodytos 19 538,48 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos. Taip pat antstolis 2024 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S.-24-14-10685 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuo nurodė, kad išieškota suma yra 2104486 Eur. Iš esmės pareiškėjas ginčijamą patvarkymą skundžia dėl to, jog antstolis neteisėtai nurodė išlaikymo įsiskolinimo sumą, kadangi faktiškai vaikai pareiškėjo nurodomu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu gyveno su juo ir buvo jo išlaikomi.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

13. Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis nustatomi šiais atvejais: kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); bei kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Abiem atvejais teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).

15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antstolio veiksmų, kai antstolis surašė 2024 m. lapkričio 8 d išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-14-10685 bei 2024 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S-24-14-10356 dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas yra skolingas 19538,48 Eur vaikų išlaikymui.

17. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 1–2 dalimis, antstolis vykdo šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 37 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas).

20. CPK 606 straipsnio, reglamentuojančio terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, 2 dalis įtvirtina, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

21. Pažymėtina, kad išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklėje.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas. Taikydamas šį terminą antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos. Indeksavimo skaičiavimo laikotarpis apribojamas įstatymo nustatytu penkerių metų terminu, nes indeksavimas negali trukti neapibrėžtą atgalinį laikotarpį. Priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti reguliariai indeksuojamas visą laikotarpį, iki turi būti baigtas teikti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į penkerių metų terminą, per kurį išieškotojas (-a) turėtų kreiptis į antstolį dėl išieškomų sumų indeksavimo. Atsižvelgiant į tai, mokėtinos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti ir periodinių išmokų sumos už šį laikotarpį turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinę indeksuotą išmokos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, iš skolininko R. Š. priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-10282-328/2014 dėl periodinių išmokų, t. y. išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Š. ir H. Š., mokėjimo kas mėnesį po 86,89 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės, o skolininko pareiga mokėti vaikams išlaikymą yra tęstinio pobūdžio, vadovaujantis CPK 606 straipsnio 4 dalimi, pripažintina, jog šio sprendimo pagrindu 2024 m. spalio 10 d. išduotas vykdomasis raštas galioja iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

24. Antstolis Zenas Zenkevičius 2024 m. lapkričio 8 d. šalims išsiuntė raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad mokėtina išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2024-11-01 sudaro 19538,48 Eur, taikant indeksavimą nuo 2017 metų.

25. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo skolos dydį. Pažymėtina, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-231-969/2016). Išlaikymas vaikams turi būti teikiamas tik tokia forma, kokia nustatyta vykdomajame dokumente, t. y. išlaikymą teikiantis asmuo, šiuo atveju pareiškėjas, negali savo nuožiūra jo keisti. Pažymėtina, kad būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, jog yra tinkamai atsiskaitęs su kreditoriumi, o visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei tarp šalių kyla ginčas dėl to, kokia nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalis yra įvykdyta ir už kokį laikotarpį, ar vaikų išlaikymui skirtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, jos turi teisę kreiptis į teismą ir ginčą spręsti ginčo teisenos tvarka; vykdymo procese skundžiant antstolio veiksmus ir vertinant jų teisėtumą bei pagrįstumą šis klausimas negali būti nagrinėjamas.

26. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tokiu atveju pareiškėja (išieškotoja) gali teikti vykdomąjį raštą antstoliui, pareiškėjas (skolininkas) – įgyvendinti savo teises vykdymo procese, įskaitant ir teisę pateikti antstoliui turimus įrodymus apie per ginčijamą išlaikymo teikimo laikotarpį teiktą išlaikymą, taip pat kitomis įrodinėjimo priemonėmis antstoliui įrodyti, kad išieškotojo nurodomo galimo išlaikymo įsiskolinimo nėra.

27. Pagal CPK 644 straipsnio 6 punktą skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad atitinkamai laikotarpiais šalių nepilnamečiai vaikai, gyveno su pareiškėju. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų pateikęs duomenis, patvirtinančius, jog jis vaikams nurodytu laikotarpiu būtų suteikęs visišką išlaikymą. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų apie savo turėtas tiesiogines išlaidas vaikams (t. y. kokias sumas jis išleido vaikų maistui, aprangai, būreliams ir kitiems kasdieniams jų poreikiams). Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą.

28. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams pareiškėjo vaikams tebėra vykdomas iki vaikų pilnametystės, vykdymo procesas nėra baigtas.

29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad antstolio Zeno Zenkevičiaus atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti.

30. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0014/24/01773 grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.