Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Dėl teisėjų nušalinimo

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją Raimondą Dilį ir teisėją E. Mickevičių nušalinti nuo šios bylos tolesnio nagrinėjimo ir nuo atskirųjų skundų priėmimo (nagrinėjimo) klausimų sprendimo dėl teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

16. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 64 straipsnis). CPK 65, 66 straipsnyje numatyti teisėjo nušalinimo pagrindai. Vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos.

17. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-36-777/2018 išnagrinėtas apeliantės pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 nagrinėjimo. Minėta nutartimi atsakovės pareiškimas tiek dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Egidijaus Mickevičiaus, tiek dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 nagrinėjimo netenkintas.

18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog teisėjo Raimondo Dilio 2019 m. liepos 3 d. nutartis naikintina, kadangi jei bylą ima nagrinėti naujas teisėjas, tai byla turi būti nagrinėjama nuo pradžių. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CPK 296 straipsnio ir 297 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai, bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, nepasisakydamas dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Todėl vien aplinkybė, kad teisėjas Raimondas Dilys nagrinėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimą, savaime nereiškia, jog šis teisėjas bylą nagrinėja iš naujo ar išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-93-512/2018 nusprendė patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 kv. m ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27 kv. m ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 kv. m ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58 kv. m ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7) 23 kv. m ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovo kompensaciją – 63 000 Eur – atsakovei tokia tvarka – 15 000 Eur kompensaciją sumoka per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000 Eur – per 24 mėnesius mokėdamas po 2000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško kompensacijos išmokėjimo; prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš ieškovo 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų atsakovei; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 1575 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovui grąžino 1012 EUR žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. SEPA mokėjimo nurodymą Nr. 50743647. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymus pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymai iš esmės yra analogiški, tai yra prašoma pratęsti terminą nenustatytam laikotarpiui, nurodant, kad atsakovė neturi galimybės parengti apeliacinio skundo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kadangi būtinas advokato pasirašytas apeliacinis skundas, atsakovė neturi galimybės apeliacinio skundo parengti savarankiškai. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, tai yra nurodyti datą, iki kada prašoma pratęsti terminą, ir pasiūlė atsakovei prisidėti prie trečiojo asmens I. Ž. apeliacinio skundo. 2019 m. vasario 14 d. atsakovė pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo. Nurodė, kad prašo pratęsti terminą iki įvykio, tai yra iki tol, kol Regionų apygardos administraciniame teisme pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 bei administracinėje byloje Nr. eI-3423-342/2019 bus išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei. Taip pat nurodė, kad prisidėti prie trečiojo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. pateikto apeliacinio skundo nepageidauja. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotais atsakovės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo ir atsisakė priimti atsakovės 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti.

20. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. birželio 6 d. buvo išnagrinėtas atsakovės T. Ž. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties. Atskirasis skundas tenkintas iš dalies. Minėta nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apeliantės T. Ž. 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo, panaikinta ir prašymo priėmimo klausimą perduota iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas apeliantės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliantė 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymuose nenurodė nei įvykio, su kuriuo sietinas termino pratęsimas, nei datos, laikė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir trūkumų šalinimo institutą, kadangi įstatymas nenumato galimybės pratęsti terminą, nenurodant konkrečios datos ar įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi apeliantei nepašalinus procesinių dokumentų trūkumų pagrįstai laikė nepaduotais atsakovės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo.

21. Nagrinėdami 2019 m. vasario 14 d. atsakovės prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 18 d. nutartimi T. Ž. prašymą tenkino iš dalies, pratęsė terminą apeliaciniam skundui paduoti iki 2019 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės T. Ž. 2019 m. birželio 27 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. nutartimi T. Ž. pratęstas terminas apeliaciniam skundui paduoti iki 2019 m. liepos 2 d. ir atsisakyta priimti atsakovės T. Ž. 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo, ši nutartis yra neskundžiama, t. y. negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl A. Ž. pateiktas 2019 m. birželio 27 d. atskirasis skundas dėl teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

22. Įvertinus apeliantės atskirojo skundo turinį nustatyta, jog apeliantė atskiruoju skundu, be kitų reikalavimų, prašo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. birželio 18 d. nutartis, dėl pareikštų prašymų priimti naują sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties teisėtumo

23. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

24. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi išspęstas klausimas dėl 2019 m. vasario 14 d. atsakovės T. Ž. prašymo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. 2019 m. vasario 14 d. atsakovės T. Ž. prašymas motyvuojamas tuo, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba nėra išsprendusi klausimo dėl advokato suteikimo. Prašymas tenkintas iš dalies, T. Ž. pratęstas terminas apeliaciniam skundui paduoti iki 2019 m. liepos 2 d.

25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, jog nutarta atsisakyti priimti atsakovės T. Ž. 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo. Iš nutarties motyvų matyti, kad rezoliucinėje dalyje anksčiau aptartoje pastraipoje yra aiški apsirikimo klaida, kadangi ta pačia nutartimi atsakovės 2019 m. vasario 14 d. prašymas tenkintas iš dalies ir terminas apeliaciniam skundui paduoti pratęstas iki liepos 2 d.

26. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

27. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

28. CPK 77 straipsnyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenumatyta, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą, yra skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi neatimamos ir nesuvaržomos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78, 318 straipsniai).

29. Pažymėtina, jog CPK 77 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria teismas atsisako pratęsti paskirtą procesinį terminą atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti, todėl tokio pobūdžio teismo nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-845-464/2018).

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas prašymas pratęsti procesinį terminą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties netenka prasmės.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta anksčiau, apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumo

32. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

33. Nutartys, kuriomis netenkintas prašymas pratęsti procesinį terminą, apeliacine tvarka yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1265-516/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo nutartis dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 338 straipsniu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.