Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1180-1192/2024 pagal antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0183/23/01718, suinteresuoti asmenys D. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolės prašymą dėl tęstinės baudos skolininkui skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0183/23/01718 medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnams nustačius savavališkos statybos faktą, pareiškėjui 2021 m. vasario 26 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-210226-00026, kuriame konstatuota, kad po prekybos paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos Nr. 1-4 dalimi įrengta rūsio patalpa, kurios matmenys apie 2,10 m x 4,90 m, gylis apie 2,00 m, ties pamato apačia atlikti betonavimo darbai. Atlikti balkonų (2 vnt.), kurių matmenys apie 1,3 m pločio ir apie 2,6 m ilgio, vidinio kiemo fasado įrengimo darbai ir išardyti 2 tūriniai stoglangiai (matmenys apie 0,9 m pločio ir apie 2,3 m ilgio). Inspekcija pareiškėjui 2021 m. vasario 26 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210226-00027 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210226-00024, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. 2023 m. spalio 20 d. Inspekcija antstolei pateikė vykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-210226-00027 nevykdyti jokių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-20-210226-00026. Vykdomajame dokumente yra nurodyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2021 m. vasario 26 d. Antstolė, patikrinimo metu, kuris įvyko 2023 m. lapkričio 7 d., nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes po 2021 m. vasario 26 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr.SSA-20-210226-00026 surašymo, kuriame užfiksuoti balkonų įrengimo darbai, papildomai atlikti statybos darbai ir sumontuotos balkonų tvorelės. 2023 m. lapkričio 7 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus aktą Nr. S-23-183-41224, kur konstatuota, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

Dėl ginčo esmės

15. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

16. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

18. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad sprendžiant dėl baudos paskyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, svarbu nustatyti privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja Inspekcijos 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-210226-00027 neįvykdymo faktą. Nurodo, kad savavališkos statybos akte buvo aiškiai fiksuota, kad suinteresuotas asmuo, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko pastato rekonstrukciją, t. y. be kita ko, pastato kiemo fasade įrengė du balkonus. Tai, suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina, kad jis, sumontuodamas dvi apsaugines tvoreles, esamuose (įrengtuose) pastato balkonuose, jokių statybos darbų neatliko, todėl jis nepažeidė Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos 2023 m. spalio 2 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSDP-20-231002-00016 buvo nustatyta, kad privalomas nurodymas nevykdyti statybos darbų neįvykdytas – „Žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kad ant pastato – Parduotuvės (pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – Prekybos) žymėjimas plane 1E2p, un. Nr. (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo fasado pusėje ant įrengtų balkono plokščių ties antrame aukšte esančiomis patalpomis įrengtos metalinės tvorelės h-1,11 m aukščio (2 vnt.)“, t. y. 2023 m. spalio 2 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad po 2021 m. vasario 26 d. savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo surašymo nevykdyti statybos darbų, apeliantas ir toliau vykdė statybos darbus pastate, įrengdamas balkonų apsaugines tvoreles.

22. Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo pateiktos ginčo objekto nuotraukos (pareiškimo priedai Nr. 1 ir Nr. 2). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jokie papildomi darbai ginčo objekte po 2021 m. vasario 26 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr.SSA-20-210226-00026 surašymo nebuvo atlikti.

23. Pažymėtina, kad apeliantui surašytas 2021 m. vasario 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir 2023 m. spalio 2 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktas yra galiojantys, apeliantas šių dokumentų teisėtumo neginčijo. Be to, pačių privalomųjų nurodymų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka todėl teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022). Pažymėtina, kad asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka pareiškiant savarankišką reikalavimą, tačiau šiuo atveju vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla ir kurios pagrindu antstolė 2023 m. lapkričio 7 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą yra nepanaikintas, galiojantis, todėl privalomas vykdyti. Byloje yra sprendžiamas privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų neįvykdymo klausimas, o ne privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų, ar 2023 m. spalio 2 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akto teisėtumo klausimas.

24. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsauginių tvorelių įrengimą pastato balkonuose kvalifikavo kaip statybos darbus. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvardino kokiai konkrečiai statybos rūšiai, nurodytai Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, apibrėžiančioje statybos darbų sąvoką, yra priskirtinas metalinių tvorelių balkonuose sumontavimas.

25. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte statybos darbai apibrėžti kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Reglamento 225.6, 225.7, 225.9 punktai nustato reikalavimus balkonų aptvarų aukščiui, aptvarų vertikaliųjų elementų (strypų) tankiui, atstumams nuo grindų dangos paviršiaus, reikalavimus nepermatomosioms dalims ir kt.

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrengti balkonų aptvarai laikytini balkonų dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, balkono aptvarų įrengimas priskiriamas statybos darbams. Be to, kaip jau minėta, aplinkybė dėl statybos darbų atlikimo po 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų priėmimo buvo konstatuota Inspekcijos 2023 m. spalio 2 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akte, kurio apeliantas neginčijo, todėl nėra pagrindo šios aplinkybės kvestionuoti.

27. Apeliantas pažymi, kad nors teismas pripažino, jog siekis užtikrinti statybvietės saugumą gali būti pripažįstamas kaip asmens atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad pastato balkonų aptvėrimas metalinėmis tvorelėmis nėra tinkamas statybvietės (balkonų) saugumo užtikrinimas ir sprendė, kad suinteresuoto asmens siekis užtikrinti saugumą nešalina jo atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad STR 1.05.01:2017 IV skyriaus I skirsnyje yra nustatytos išsamios bendrosios statybos sustabdymo taisyklės. Nurodyto skirsnio 126 punkte nustatyta statytojo pareiga, sustabdžius teisės aktų reikalavimus pažeidžiančią statybą, dar papildomai užtikrinti statybvietės ir aplinkos saugumą, t. y. nustatyta, kad statytojas, kuriam privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įteiktas tinkamai, privalo sustabdyti statybą, apsaugoti statybvietę ir aplinką ir gali tęsti statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis. Tačiau apeliantas pažymi, kad STR 1.05.01:2017 nenustato kokiomis konkrečiai priemonėmis turėtų būti apsaugoti atviri pastato balkonai. Todėl, prie pastato balkonų pritvirtindamas apsaugines tvoreles (t. y. juos aptverdamas metaline tvorele ir tokiu būdu apsaugomas asmenis, įskaitant vaikus, nuo galimo iškritimo ir jų), vadovavosi Reglamento 225.6. punkto nuostatomis, kuriose yra nustatyta, kad balkonų ir lodžijų aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m nuo balkonų ir lodžijų aikštelių grindų dangos paviršiaus.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad privalomojo nurodyto pagrindu sustabdžius statybos darbus, suinteresuotas asmuo turėjo imtis veiksmų apsaugoti statybvietę saugumo aspektu, tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad įrengti balkono atitvarai yra laikini, ant jų įrengti įspėjamieji ženklai, taip pat, kad jis ėmėsi kompleksinių nelaimingų atsitikimų prevencijos statybvietėje priemonių – įrengė įspėjamuosius ženklus, apribojo asmenų galimybes patekti į statybvietę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengtas atitvaras (balkonų tvorelės) atlieka tik nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencijos funkciją.

29. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kaip nurodė pats apeliantas, pagal teisės aktus, statytojas, kuriam privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įteiktas tinkamai, privalo sustabdyti statybą, apsaugoti statybvietę ir aplinką, ir gali tęsti statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis. Dėl to darytina išvada, kad statytojas turi pareigą apsaugoti statybvietę, neatlikdamas statybos darbų, kuriuos atliko nagrinėjamu atveju. Minėtos išvados nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad sumontuotos balkonų tvorelės yra lengvai numontuojamos.

30. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad siekia įteisinti savavališką statybą (rekonstrukciją) bei atlieka į tai orientuotus veiksmus. Suinteresuoto asmens prašymu, Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 2 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4887-422/2023, pratęsė Inspekcijos 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210226-00024 įvykdymo terminą iki 2024 m. rugsėjo 14 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktas taip pat nepašalina suinteresuoto asmens atsakomybės dėl atliktų tęstinių statybos darbų, o leidžia konstatuoti, kad skolininkas iki savavališkos statybos įteisinimo (kurio siekia) atliko ne savavališkos statybos padarinių šalinimo, o fiksuoto savavališkos statybos pažeidimo tęsimo darbus, statyba buvo vykdoma neturint visų statybą leidžiančių dokumentų, tokiu būdu pažeidžiant privalomojo nurodymo reikalavimus nevykdyti statybos darbų.

31. Pažymėtina, kad skolininko atliekami veiksmai, jų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą.

32. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai 2023 m. lapkričio 7 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-183-41224 ir pateikė pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (ar, kaip šiuo atveju, privalomojo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Baudos dydis nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Parinkdamas baudos dydį teismas nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.), tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2017 m. vasario 22 d. Nr. 3K-3-62-695/2017, 2017 m. spalio 23 d. Nr. 3K-7-199-248/2017, 2021 m. birželio 30 d. Nr. 3K-3-204-378/2021, 2021 m. spalio 27 d. Nr. 3K-3-262-421/2021). Aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skolininkui paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo paskutinio privalomojo nurodymo nevykdymo fakto konstatavimo dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo.

35. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nurodymo nevykdymo yra patiriamas koks nors neigiamas poveikis visuomenei ar visuomenės interesams. Tačiau teismas pažymi, kad dėl suinteresuoto asmens veiksmų yra pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, tuo tarpu atlikdamas papildomus statybos darbus, suinteresuotas asmuo tik padidino savavališkos statybos darbų apimtis.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, tai, kad suinteresuotas asmuo siekia įteisinti savavališką statybą, kad bauda už privalomųjų nurodymų neįvykdymą skolininkui skiriama pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas 3 Eur baudos dydis yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą, jo mažinti nėra pagrindo.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisingai taikė proceso įstatymo normas, įvertino faktines aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atmetus atskirąjį skundą, apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.