Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-989-600/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2-989-600/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01116-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
M. C., M.B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Kurklietytei,dalyvaujant ieškovams M. C., M.B. ir jų atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei U. R., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. C. ir M. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovai reiškia ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo. Ieškovas M. B. prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas M. C. prašo priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 742,08 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities VPK NNTS OP buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d., požymius; 2010 m. lapkričio 4 d. - ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d.; 2011 m. rugsėjo 13 d. – ikiteismini styrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d., požymius. Ikiteisminiai tyrimai 2012 m. sausio 25 d. buvo sujungti į vieną suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d., t.y. tris metus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio 11 d., t.y. 3 metus ir 6 mėnesius. Apeliacijos procesas užtruko iki 2017 m. lapkričio 17 d. Nurodo, kad bendrai baudžiamasis procesas truko 7 metus, 2 mėnesius ir 25 dienas.

3. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl visų visų trijų nusikaltimų epizodų turėjo būti atliktas iki 2012 m. gegužės 13 d., o buvo baigtas 2013 m. rugpjūčio 28 d. Bendra proceso trukmė teismuose truko 4 metus ir 3 mėnesius (3 metus ir 6 mėnesius pirmosios instancijos teisme, 7 mėnesius truko apeliacijos procesas). Ieškovai nurodo, kad baudžiamasis procesas byloje vyko nepateisinamai ilgai.

4. Ieškovai pažymi, kad jų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. M. C. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. rugsėjo 21 d., o 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo tęsiamas iki 2012 m. gegužės 22 d., kada M. C. skirta kardomoji priemonė pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą, kurios buvo panaikintos 2017 m. lapkričio 17 d., įsiteisėjus išteisinamajam 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiui.

5. 2012 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo laikinai apribotos M. C. nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – 7 000 Lt (2 027,34 Eur).

6. M. B. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. lapkričio 7 d., paleistas 2011 m. lapkričio 9 d., paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuris buvo panaikintas 2017 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 2 d. nutarimu M. B. buvo apribotos nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – 1710 Lt (495,25 Eur), 6540 Eur, kuris buvo panaikintas 2017 m. lapkričio 17 d.

7. Reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovai grindžia išteisinamuoju nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir atitinkamomis teismų išvadomis, pažymint, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovų dalyvavimą jiems inkriminuotose veikose, be to, nurodoma, kad teismai pažymėjo, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai, atmestinai, iškreipiant duomenų turinį, t.y. ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai.

8. Neturtinės žalos atlyginimą ieškovai grindžia tuo, kad ilgą laiką išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties būseną, be to, ši procesinė padėtis nepateisinamai ilgai ribojo kitas jų teises – teisę laisvai judėti (ieškovams buvo taikomos kardomosios priemonės), turtines teises (turtas – piniginių lėšų areštas), kurios buvo apribotos nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovui M. C., nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. - ieškovui M. B.. Nurodyti materialiojo ir nematerialiojo pobūdžio suvaržymai negali būti pateisinami, nes jie atsirado dėl uždelsto ir neefektyvaus ikiteisminio tyrimo, ilgo teismo proceso ir procesinių prievartos priemonių taikymo.

9. Aukščiau nurodytame 8 punkte išdėstytos aplinkybės sukėlė ieškovams emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, sumažėjo ieškovų bendravimo galimybės, negalėjo išvykti iš Lietuvos, rasti gerai apmokamą darbą užsienyje, vykti į poilsines keliones, keisti gyvenamąją vietą, žiniasklaidoje buvo pateikiama tendencinga informacija, dėl kurios apie ieškovams pateiktus įtarimus ir kaltinimus žinios plačiai pasklido visuomenėje, apie tai sužinojo draugai, artimieji. Ieškovas M. B. neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. suma, ieškovas M. C. – 10 000 Eur suma.

10. Ieškovui M. C. nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 gegužės 22 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas buvo grindžiamas tuo, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymo ir kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismo nutartyje buvo nurodytas dar vienas pagrindas – trukdys procesui. M. C. 2012 m. gegužės 22 d. buvo skirta kita kardomoji priemonė Vilniaus apygardos teismui nepratęsus suėmimo. Ieškovo nuomone, suėmimas jam buvo skirtas ir tęsiamas nepagrįstai, nes nebuvo nurodyta, kokiais pagrindais buvo grindžiamas ieškovo suėmimas, kokios konkrečios aplinkybės patvirtino jų buvimą, kaip jos kito suėmimo laikotarpiu. M. C. nurodo, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto suėmimo jis neturtinę žalą vertina 15 000 Eur.

Šalies argumentai

11. Ieškovas prašo priteisti 5742,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią grindžia tuok, kad nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. jis buvo suimtas. 2011 m. rugsėjo mėnesį jo darbo užmokestis buvo 2478,28 Lt (717,76 Eur), vadinasi, jo vidutinis darbo dienos užmokestis 2011 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo 34,84 Lt (2153,29 Lt / 3). Nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d., t.y. už 8 mėnesius ieškovas skaičiuoja, kad negauto darbo užmokesčio suma sudaro 5742,08 Eur (717,76 Eur x 8).

Atsakovę atstovaujančios LR teisingumo ministerijos atsiliepimas

12. Valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismų praktikoje, aiškinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų – neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir atsiradusio žalos. Ieškovas neturi pareigos įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o neįrodžius bent vienos, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

13. Atsiliepime pažymima, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vertindamas įrodymus atsižvelgia į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

14. Ieškovai reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo pradėtas nesant pagrindo. Teisingumo ministerija, oponuodama į šį ieškovų teiginį, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos kasacinės instancijos teismo, tiek EŽTT praktikoje ikiteisminiam tyrimui pradėti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai, tad asmens išteisinimas savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo ir asmens teisės į žalos dėl jų atlyginimą. Dėl nurodyto, Teisingumo ministerijos vertinimu, ikiteisminiai tyrimai ieškovų atžvilgiu buvo pradėti pagrįstai, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, nustatančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą ir atlikdami kitus procesinius veiksmus, pažeidė BPK reikalavimus.

15. M. C. buvo sulaikytas 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. rugsėjo 22 d. jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo pakeista 2012 m. gegužės 22 d. į įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens tapatybės kortelės paėmimą, kurios buvo panaikintos 2017 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui. Suėmimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog asmuo įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, pagrįstu manymu, jog būdamas nesuimtas gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius ir pan. Nei taikant suėmimą, nei jį tęsiant nebuvo pažeistos BPK nuostatos nei iš teismų pusės, nei iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pusės. Vien aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino suėmimą nesąlygoja išvados, kad ankstesnės nutartys dėl taikytos griežčiausios kardomosios priemonės buvo priimtos neteisėtai. To apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo. Dėl nurodyto Teisingumo ministerijos nuomone, esminės procedūrinės suėmimo skyrimo ir jo tęsimo taisyklės nebuvo pažeistos, o pagrindas įtarti ir kaltinti ieškovą M. C. padarius minėtą nusikaltimą nurodytų procesinių veiksmų sprendimo bei jų atlikimo metu buvo. Dėl kitų kardomųjų priemonių ministerija nepasisakys, nes jas skyrė prokuroras.

16. Pasisakydama dėl baudžiamojo proceso trukmės, Teisingumo ministerija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. Nurodytas laikotarpis, ministerijos vertinimu, yra visiškai pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, tyrimas buvo atliekamas dėl trijų specifinių sunkių nusikaltimų, reikalaujančių finansų ir bankininkystės srities specialiųjų žinių, buvo analizuojama didelės apimties informacija, apklausiami liudytojai ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamų asmenų gynėjai skundė ikiteisminio tyrimo veiksmus vilkinimu, tačiau nei vienas skundas nebuvo patenkintas. Dėl nurodyto, ministerijos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sprendžiant, ar nebuvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje – konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas per ilgai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Norkūnas v. Lithuania, No. 302/05, judgement 20 of January 2009, ir kt.).

17. Ministerijos vertinimu, ieškovas M. C. turi įrodyti negautų pajamų faktą ir dydį, t.y. kad negautos pajamos realios, o ne tikėtinos. Be to, turtinė žala gali būti priteisiama tik už tam tikrą galimai neteisėtą baudžiamojo proceso etapą.

18. Ieškovai neturtinės žalos atlyginimą grindžia pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme, taikytomis kardomosiomis priemonėmis, dėl ko ieškovai patyrė depresiją, nepatogumus, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija paviešinus informaciją apie jų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Ministerijos vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės, susijusios su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pareigūnų neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese, nes už paskelbtų spaudoje straipsnių turinį yra atsakingas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis. Vertindama kitus teiginius, kuriais grindžiama neturtinė žala, ministerija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Atsakovę atstovaujančios LR generalinės prokuratūros atsiliepimas

19. Valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovai turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad šie veiksmai BPK nustatytais pagrindais užsibaigė ne asmens nubaudimu baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti, jei jie atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras, laikantis detalizuotos tvarkos.

20. Prokuratūra, pasisakydama dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo bei vykdymo, kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo, pažymėjo, kad ieškovai savo teiginiams dėl baudžiamojo persekiojimo neteisėto pagrįsti nenurodo jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, taip pat, kokios teisės aktų nuostatos, vykdant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu, buvo pažeistos. Civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.272 straipsnio pagrindu esminė sąlyga yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėti veiksmai, kuriuos įvardinti yra ieškovų pareiga. Ieškovų argumentą, kad ikiteisminis tyrimas apskritai neturėjo būti pradėtas ir vykdomas neatitinka BPK 2 straipsnyje numatytos pareigos atskleisti ir išaiškinti nusikalstamas veikas. Dėl nuodyto, ieškovai nepateikė teismui argumentų dėl galimai neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo.

21. Prokuratūra nesutinka su ieškovų teiginiais dėl neteisėto suėmimo ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, poziciją grįsdama kasacinės instancijos teismo formuojama vienoda teismine praktika, jog kardomoji priemonė yra bausmė už galimai padarytą nusikalstamą veiką, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, siekiant ištirti nusikaltimą, o vėlesnis baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol taikytų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo ir nėra besąlyginis pagrindas atlyginti asmenims žalą, jei atitinkami procesiniais sprendimai ar veiksmai buvo priimti laikantis procesinių normų. Aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dėl taikytų kardomųjų priemonių ar kitų atliktų procesinių veiksmų teisėtumo galimo neteisėtumo nėra, kas sąlygoja išvadą, kad tiek sulaikymas, tiek suėmimas, tiek nuosavybės teisių apribojimas buvo parinkti ir pritaikyti pagrįstai ir teisėtai (BPK 151 straipsnio 1 dalis, BK 723 straipsnis).

Atsiliepimas

22. Prokuratūros vertinimu, ieškovų teiginiai dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo proceso vykdymo, yra nepagrįsti, nes ikiteisminis pradėtas 2010 m. rugpjūčio 23 d., vėliau buvo pradėtas dėl kitų nusikalstamos veikos epizodų, tyrimai buvo sujungti ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminis tyrimas užbaigtas. Analizuojant atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad buvo pažeisti BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai, nėra pagrindo ir atitinkamai nesąlygoja išvados, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens teisė į per kuo įmanoma trumpiausią laiką bylos išnagrinėjimą. Tokią poziciją prokuratūra grindžia aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 23 d., tačiau įtarimas M. C. buvo pareikštas 2011 m. rugsėjo 21 d., o M. B. – 2011 m. lapkričio 8 d. Be to, pažymi, kad buvo tiriami keli nusikalstamos veikos epizodai, įtarimai be ieškovų buvo pareikšti dar keturiems asmenims, nei vienas iš įtariamųjų kaltės nepripažino, todėl tyrimas negalėjo apsiriboti vien įtariamųjų ir liudytojų apklausa. Vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, skaičiuotina, jog nuo įtarimų pareiškimo tyrimas truko pusantrų metų, kas nelaikytina pernelyg ilgu terminu įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, nusikalstamos veikos epizodus, sudėtingų procesinių veiksmų atlikimą ir pan., nesant byloje duomenų dėl nepagrįsto delsimo. Bylos sudėtingumas ir didelė apimtis buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje sprendžiant M. C. suėmimo pratęsimo klausimą. Nurodytos aplinkybės buvo konstatuotos ir kitose nutartyse, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimus šioje baudžiamojoje byloje. Dėl nurodyto, prokuratūros vertinimu, ieškovai teiginius dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo proceso turi grįsti ne bendrosiomis BPK 176 straipsnio nuostatomis dėl ikiteisminio tyrimo terminų, o konkrečiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės jų baudžiamojoje byloje.

23. Prokuratūra mano, kad ieškovų teiginys, jog prokuroras padavė nepagrįstą apeliacinį skundą ir tai sąlygojo žalos atsiradimą ieškovams, yra nepagrįstas. Tokia pozicija grindžiama tuo, jog teisė prokurorui skųsti neįsiteisėjusius teismo nuosprendžius yra numatyta BPK 312 straipsnyje, kuriame tokia teisė numatyta ir kitiems proceso dalyviams. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodyti teismo argumentai, jog apeliacinis skundas nebuvo surašytas kvalifikuotai, nesąlygoja išvados, kad prokurorui neturint pakankamai įtikinamų ir svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumo bei nepagrįstumo jis nebetektų teisės inicijuoti teismo nuosprendžio peržiūrėjimo instancine tvarka, pateikiant apeliacinį skundą.

24. Pasisakydama dėl ieškovų teiginių dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir vykstančio proceso teisme apie ieškovus teigiant, kad taip buvo pažeistas ieškovų nekaltumo prezumpcijos principas, prokuratūra pažymi, kad (duomenys neskelbtini) informaciniame žinių portale autoriaus D. S. pateikta informacija ir jos turinys bei formuluotės negali būti priežastiniu ryšiu susiję su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro atliktu ikiteisminiu tyrimu. Ieškovai neįrodė, kad tokio turinio informacijos pateikimas internete būtų susijęs su neteisėtais pareigūnų veiksmais.

Atsakovę atstovaujančios Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimas

25. Valstybei atstovaujantis Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka – ieškovai nepateikė įrodymų, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir vykdytas neteisėtai, kad jų atžvilgiu buvo nepagrįstai ir neteisėtai skirtos kardomosios priemonės, nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais grindžiama jų nurodoma žala, o apsiriboja tik išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimu. Šiuo atveju VPK pažymi, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nesąlygoja išvados, kad iki nuosprendžio priėmimo atlikti procesiniai veiksmai, taikytos kardomosios priemonės ir t.t. buvo atlikti neteisėtai ar be teisėto pagrindo.

26. VPK atsiliepime pažymi, kad siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl asmens nekaltumo pašalinimas – skirias nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kas asmuo padarė nusikaltimą (žr. Lavrechov v. the Czech Republic, No. 57404/08, judgement of 20 June 2013).

27. Byla nagrinėjama nedalyvaujant Teisingumo ministerijos atstovui, gavus jų prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (LR CPK 123 straipsnis).

Atsiliepimas

28. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (baigė (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini)). Neturtinę žalą grindžia išgyvenimais dėl jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos, dėl savo šeimos, nes išsiskyrė su žmona, buvo atleistas iš darbo, kadangi paleidus iš Lukiškių TI kitą dieną nenuėjo į darbą ir darbdavys atleido už pravaikštą. Turtinę žalą grindžia negautu darbo užmokesčiu už suėmimo laikotarpį.

Šalies argumentai

29. M. B. paaiškino, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini), pagal specialybę nedirbo. Neturtinę žalą grindžia apribojimu judėti, buvo atimtas leidimas turtėti ginklą, apribojo turtines teises, nes tą dieną, kai buvo suimtas, buvo pardavęs automobilį, turėjo pinigų, kuriuos iš jo paėmė. Iki apribojimų taikymo ikiteisminiame tyrime dirbo apsaugos darbuotoju, turėjo leidimą ginklui, vėliau teko ieškoti apsaugininko darbo, kur nereikia turėti ginklo.

30. Ieškovų atstovas ieškinį prašo tenkinti, nes buvo pažeista bendroji pareigūnų pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai, kompetentingai. Mano, kad baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai, procesas vyko per ilgai, byla teismui perduota neturint pakankamai duomenų dėl kaltinamų asmenų kaltumo, nes nebuvo pagrįstą įtarimą patvirtinančių įrodymų, o kaltinimą palaikyti vien darbo faktu, taip pat faktu, kad vartė žurnalą su banko spynų kodais, nepakanka, kaip ir negali būti kaltinimas grindžiamas vien slapto liudytojo parodymais. Duomenų, patvirtinančių M. B. kaltę, byloje nėra, todėl neaišku, kuo remiantis šiam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai nurodytoje baudžiamojoje byloje. Advokato vertinimu, pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, nes procesas užsitęsė ne dėl ieškovų elgesio.

Atsiliepimas

31. Prokuratūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai dėl visų trijų epizodų, iki trečiojo epizodo byla buvo laikoma „tamsia“, kada nėra duomenų, kuriais operuojant yra pagrindas imtis aktyvių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Be to, nors ieškovai reikalavimą grindžia ir per ilga baudžiamojo persekiojimo trukme, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga sąlygoja išvadą, kad ir patys ieškovai galimai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko procesas užtruko, taip pat yra duomenys, jog kaltinamieji sirgo, kas taip pat turėjo įtakos proceso trukmei. Patys ieškovai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeista bendroji ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo pareiga. Kardomąjį kalinimą – suėmimą M. C. sprendę teismai pažymėjo, kad byla sudėtinga, didelės apimties, reikalaujanti papildomų specialiųjų žinių, dėl ko tyrimo trukmė užsitęsė, o teismų sprendimai nenutraukti ikiteisminio tyrimo ieškovų prašymu sąlygoja išvadą, kad teismai pripažino, kad tyrimas nėra per ilgas, taip pat kad jis sudėtingas. Patys ieškovai neginčijo jų atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Be to, buvo apribotos nuosavybės teisės ne į visas turtines teises, o į dalį. Nesutinka su M. C. reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) pažeidė inkasatoriaus darbo instrukcijas, dėl ko galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė. Be to, šios bylos teismo posėdyje paaiškino, kad paleistas iš suėmimo į darbą kitą dieną negrįžo, dėl ko buvo atleistas. Vertinant advokato teiginius dėl suėmimo sukeliamo streso, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad suėmimas visada sukelia stresą, tačiau tam, kad atsirastų kompensuotina žala, jis turi būti labai aukšto lygio – tiesioginis ryšys tarp ilgo proceso ir pasekmių.

32. VPK atstovė prašė vadovautis jų atsiliepime išdėstytais argumentais, palaikė prokurorės išsakytus argumentus, esminių papildymų posėdžio metu neturėjo.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

Motyvuojamoji dalis

33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-873/2017 teisminio proceso Nr. 1-10-1-01116-2011-6), kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. rugpjūčio 23 d., abu ieškovai buvo išteisinti pagal visas jiems inkriminuotas veikas – M. C. pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 20 d. epizodas), LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. lapkričio 4 d. epizodas), LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. rugsėjo 12 d. – 2011 m. rugsėjo 13 d. epizodas); M. B. - pagal nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. rugpjūčio 20 d. epizodas), LR BK 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. lapkričio 4 d. epizodas), LR BK 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. rugsėjo 12 d. – 2011 m. rugsėjo 13 d. epizodas). Nuosprendžiu buvo panaikintos taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosavybės teisių į asmenims priklausantį turtą apribojimas. Nuosprendyje nurodyta, kad ieškovai išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

34. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-394-1020/2017) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio atmetė ir paliko išteisinamąjį nuosprendį.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, bylos įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai M. C. ir M. B. išteisino pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (LR BK 24 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis), neįrodžius šių asmenų dalyvavimo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo itin aktyvus, neapsiribojo kaltinimo pateiktais įrodymais, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu nebuvo prašoma įrodymų tirti iš naujo, jokie nauji duomenys nebuvo nurodyti, dėl ko teismas aiškino, kad kaltinimas neįžvelgia jokių neišnaudotų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių išteisintųjų kaltei šioje byloje pagrįsti, o apeliaciniu skundu iš esmės prašoma kitaip vertinti tuos pačius duomenis, kurie buvo vertinti pirmosios instancijos teisme (28 apeliacinės instancijos teismo nutarties punktas). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodė, kad apeliaciniame skunde minimi ir byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, aiškiai nepakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti tiek dėl menkos minimų duomenų įrodomosios vertės, tiek dėl aiškaus jų prielaidų pobūdžio, tiek dėl kitų byloje ištirtų duomenų, kurie ne tik neleido pašalinti kilusių abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, bet ir atskleidė aiškias tyrimo spragas (2017 m. lapkričio 17 d. nutarties 32 punktas). Teismas nutarties 44 punkte pažymėjo, kad visiems išteisintiesiems (6 asmenims buvo pareikšti kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje, tame tarpe ir abiem ieškovams) pateikti kaltinimai nebuvo įrodyti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar asmenys byloje liko nenustatyti.

36. Ieškovams ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo taikytos kardomosios priemonės. M. C. 2011 d. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo taikytas suėmimas LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nutartyje pažymėjus, kad M. C. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir tai gali būti vada asmeniui slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir taip neleistinais būdais išvengti atsakomybės (baudžiamosios bylos 10 t., b.l. 190-191). 2011 m. spalio 4 d. nutartimi suėmimas buvo pratęstas papildomai dar vienu pagrindu, numatytu LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t.y. teismui konstatavus, kad yra pagrindas manyti, kad M. C. trukdys procesui įvertinus naujus pateiktus duomenis dėl siekio daryti poveikį liudytojui (baudž. bylos t. 10, b.l. 200-201). 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi suėmimas M. C. buvo pratęstas LR BPK 122 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais, teismui konstatavus, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę (t. 11, b. l. 10-11). Pastarosios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka 2011 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos suėmimo sąlygos ir pagrindai yra, o įtariamojo M. C. argumentai apie socialinius ryšius, turimą darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, kad yra neteistas nėra pakankami pakeisti nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei esamas sąlygas ((t. 11, b.l. 19-21). Suėmimas M. C. buvo tęsiamas iki 2012 m. gegužės 22 d. (t. 11, b. l. 30-31, 42-43, 84-85, 53-54, 99-100, 115-117). 2012 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi M. C. suėmimas nebuvo pratęstas nutartyje pažymint, kad įtariamasis negali būti atsakingas už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesurinko visų duomenų, nes tokios aplinkybės įstatyme nenumatytos, be to, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kitomis procesiniame įstatyme numatytomis, švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. 2012 m. gegužės 22 d. M. C. prokuroro nutarimu buvo skirtos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje ir dokumentų paėmimas (t. 11, b. l. 121-122, 123, 124).

37. M. B. 2011 m. lapkričio 9 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b. t. 12, b. l. 27).

38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovams buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jiems priklausančių piniginių lėšų dalį (t. 15, b.l. 209-212, t. 16, b.l. 81-83, 176-178).

39. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities VPK NNTS OP buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d., požymius; 2010 m. lapkričio 4 d. - ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d.; 2011 m. rugsėjo 13 d. – ikiteismini styrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d., požymius. Ikiteisminiai tyrimai 2012 m. sausio 25 d. buvo sujungti į vieną suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas truko nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. M. C. apklaustas buvo 2011 m. rugsėjo 21 d., M. B. – 2011 m. lapkričio 7 d.

40. 2013 m. rugpjūčio 28 d. surašytas kaltinamasis aktas (t. 15, b.l. 143-197). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo rezoliucija teisėjos prašymas dėl LR BPK 240 straipsnyje numatyto termino dėl bylos pradėjimo nagrinėti teisiamajame posėdyje tenkintas (t. 15, b.l. 198). 2013 m. rugsėjo 26 d. bylą nagrinėjanti teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę pripažinti nurodytą baudžiamąją bylą greičiau nagrinėtina byla dėl jos didelės apimties ir sudėtingumo vadovaujantis Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2) „Dėl teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (t. 15, b. l. 199). Bylą į teisiamąjį posėdį teismas perdavė 2013 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 15, b.l. 206). Teismo pirmininkės 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-251 byla buvo pripažinta kaip greičiau nagrinėtina byla (t. 15, b.l. 207).

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Minėtos normos 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

42. CK 6.272 straipsnyje yra numatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, e3K-347-687/2018).

43. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); taip pat yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

44. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ieškovai reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia keliais pagrindais – neteisėtai pradėtu baudžiamuoju persekiojimu, teigiant, kad įtarimai jiems pareikšti nepagrįstai, taip pat teigiant, kad jų atžvilgiu be pagrindo buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, per ilgu baudžiamojo persekiojimo procesu, taip pat nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu internete pasirodžius informacijai apie ieškovus.

45. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.272 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

46. Vertindamas ieškovų bei jų atstovo argumentus dėl nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai sąlygojo išvadą dėl pagrįsto įtarimo buvimo ir ieškovų baudžiamojo persekiojimo inicijavimo – ieškovas M. C. nuo 2010 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) inkasatoriumi, ieškovas M. B., kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, ką patvirtino ir šioje nagrinėjamoje byloje pats ieškovas, buvo geras M. C. draugas, kuris be kita ko, taip pat dirbo apsaugos darbuotoju, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl trijų sunkaus nusikaltimo epizodų, dėl kurių kiekvieno tyrimas iš pradžių pradėtas atskirai dėl kiekvieno, neturint duomenų apie nusikalstamas veikas padariusius asmenis, vėliau įtarimai pareikšti dar trims (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kurie galimai pažeidė darbines intrukcijas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos pakako teismui sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo M. C. skyrimo klausimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

47. Pažymėtina, kad kaip nurodė, kasacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartyje Nr. e3K-347-687/2018 (53 punktas), pagal EŽTT praktiką būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (pvz., 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Faktai, kurie gali sukelti įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (pvz., minėtas sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę; minėtas sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184). Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje pradėti baudžiamąjį persekiojimą buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovai galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Tai sąlygoja išvadą, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, turint duomenų dėl pagrįstų įtarimų. Tai patvirtina ir teismo nutartys, kuriomis M. C. buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, M. B. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuo atveju ieškovų nurodyta aplinkybė dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, minėta, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

48. Ieškovų argumentus, kad jų atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, paneigia baudžiamosios bylos medžiaga bei teismo padaryta išvada, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, esant duomenų dėl pagrįstų įtarimų dėl galimo dalyvavimo padarant nurodytas nusikalstamas veikas, bei įvertinus BPK nuostatas, numatančias, kad asmenims pareiškus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu yra parenkamos atitinkamos proceso prievartos priemonės siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Ieškovui M. C. buvo skirtas suėmimas, kuris buvo tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais iki 2012 m. gegužės 22 d., kada apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų užtikrinimo būtina siekti jau kitomis, švelnesnėmis priemonėmis. Analizuojant nutartyse, kuriomis buvo skirtas ir tęsiamas suėmimas M. C., nurodytus pagrindus, nustatyta, kad suėmimas buvo skirtas BPK 122 straipsnio 1 d. 1 punktu, vėliau papildant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kiekvieną kartą teismas, tęsdamas suėmimą, vertino ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus asmens atžvilgiu, o ne apsiribojo formaliu BPK 122 straipsnyje nurodytų pagrindų nurodymu. Be to, suėmimo skyrimas M. C. buvo ne kartą tikrintas instancine tvarka paliekant nepakeistas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis suėmimas M. C. buvo tęsiamas. Suėmimas nebuvo pratęstas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi teismui pažymėjus, kad per 8 mėnesius, kurių metu M. C. buvo suimtas, galėjo ir turėjo būti atlikti tie ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, kuriais buvo grįstas suėmimo tęsimas.

49. Analizuojant ieškovų teiginius dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo proceso būtina įvertinti tai, kiek truko ikteisminis tyrimas ir kiek truko teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

50. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. Visi tyrimai pradėti neturint duomenų apie asmenis, galimai įvykdžiusius nusikalstamas veiksmas. 2012 m. sausio 25 d. visi trys epizodai buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Ieškovui M. C. įtarimai pareikšti 2011 m. rugsėjo 21 d., M. B. – 2011 m. lapkričio 9 d. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovai bei jų atstovas neteisingai skaičiuoja ieškovams reikšmingą ikiteisminio tyrimo trukmę, nes šios trukmės skaičiuoti nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. ieškovų atžvilgiu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tai patvirtina prokurorės pastabą, kad ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas truko apie 1,5 metų, bet ne 3 metus.

51. Teismui baudžiamoji byla buvo atiduota 2013 m. rugpjūčio 28 d. surašius kaltinamąjį aktą. Teismo sprendimo 40 punkte nurodyta, kokių veiksmų ėmėsi teisėjas, kuriam buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti 6 asmenims. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl objektyvių priežasčių pasikeitė teismo sudėtis (baigėsi teisėjo įgalinimų laikas). Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo skirtos kelios ekspertizės, papildomai teikti, rinkti įrodymai teisminio nagrinėjimo metu kilusioms abejonėms pašalinti, ką taip pat pažymėjo apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje. Taip pat sutiktina su prokurorės pastaba, kad teisminio nagrinėjimo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė ne tik dėl teisėjos, kaltinamųjų, jų gynėjų ligų, bet ir dėl pačių kaltinamųjų netinkamo elgesio, nesuderinamo su pareiga šaukiamam laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, dėl ko buvo skirtos baudos abiem ieškovams bei jų gynėjams (t. 17, b.l. 1). Aplinkybė, kad vėliau dalis baudų buvo sumažinta, dalis panaikinta, nekeičia fakto, jog teisiamasis posėdis neįvyko dėl nurodytų asmenų neatvykimo į paskirtą teisiamąjį posėdį.

52. Baudžiamojo persekiojimo proceso trukmės teisme vertinimui yra svarbūs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties 28 punkte nurodyti apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas buvo itin aktyvus, neapsiribojo kaltinimo pateiktais įrodymais, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Tokia išvada grindžiama pirmosios instancijos teismo atliktais veiksmais teisminio nagrinėjimo metu tiek siekiant užtikinti kaltinamų asmenų bei jų gynėjų tinkamą dalyvavimą procese, tiek renkant įrodymus siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje nustatytus prieštaravimus.

53. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje Nr. e3K-425-219/2018 (41 punktas) pažymėjo, kad priežasčių (veiksnių, motyvų), pateisinančių ilgą baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) trukmę, buvimas gali būti konstatuojamas tik pakankamai išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista).

54. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančių institucijų atstovai dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo proceso trukmės pažymėjo, kad baudžiamoji byla sudėtinga, didelės apimties, kaltinimai pareikšti šešiems asmenims, tyrimui buvo reikalingos specialios žinios, tyrimą sunkino įrodymų nebuvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad bylos sudėtingumas – didelė apimtis, sudėtingumas, didelis įtariamų asmenų byloje skaičius – yra vertinamasis kriterijus, kurio turinio atskleidimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai konkretus, kas leistų padaryti išvadą, ar konkrečios bylos sudėtingumas, atsižvelgiant į konkrečius valstybės institucijų veiksmus procese, pateisino jo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, 43 punktas).

55. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. rugpjūčio 23 d., ieškovų atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas atitinkamai 2011 m. rugsėjo 21 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d., t.y. ikiteisminio tyrimo stadijoje truko 1,5 metų. Teisminio proceso metu baudžiamasis persekiojimas truko 3,6 metų (2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. lapkričio 17 d.). Byloje įtarimai pareikšti 6 asmenims, kurių keturi dirbo (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiaga sudaro 15 tomų, viso baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai. Teisminio proceso trukmę įtakojo aplinkybės, kurias nurodė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties 28, 52 punktuose, darydamas kategorišką išvadą, kad byla teismui buvo perduota tinkamai neparengta, t. y. nesurinkus pakankamai patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų kaltės įrodymų, nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų byloje ir t.t., dėl ko teismas nurodytus bylos trūkumus siekė šalinti teisminio nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių analizė sąlygoja išvadą, kad ne visos valstybės institucijos, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą (tiek bylos apimties, tiek nusikalstamų veikų sunkumo, tiek įtariamųjų skaičiaus, tiek tyrimų, reikalaujančių specialių žinių, prasme) tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą. Pažymėtina, kad BPK 164 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tai suponuoja išvadą, kad už ikiteisminio tyrimo tinkamą organizavimą atsakingas nurodytą ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras. Byloje duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų atlikę neteisėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtakojusius baudžiamojo persekiojimo trukmę ikiteisminio tyrimo stadijoje, nėra. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad kaltinimai grindžiami prielaidomis, kaltinimas prieštaravimų nešalina, byloje surinkti duomenys aiškiai nepakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti tiek dėl menkos minimų duomenų įrodomosios vertės, tiek dėl aiškaus jų kaip prielaidų pobūdžio, tiek dėl kitų byloje ištirtų duomenų, kurie ne tik neleido pašalinti kilusių abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, bet ir atskleidė aiškias tyrimo spragas (28, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 40, 41 ir kt.).

56. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras pažeidė BPK 2 straipsnyje numatytą pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika ir tokie veiksmai (jų tinkamas neatlikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų patirta neturine žala, pripažįstant aplinkybę, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė šiuo atveju laikytina per ilga, sąlygojusia nepateisinamą ieškovų teisių suvaržymą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl netinkamos nurodytos pareigos vykdymo tai turėjo įtakos ir baudžiamajam persekiojimui ir teisme. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti.

57. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

58. Ieškovo M. C. prašomas 25 000,00 Eur žalos atlyginimas negali būti laikomas teisingu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ir tokios kategorijos bylose teismo taikomų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų.

59. Byloje nustatyta, kad ieškovui M. C. nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo taikytas suėmimas, kurio skyrimas buvo tikrintas instancine tvarka, kas sąlygoja išvadą, kad asmeniui buvo apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, nebuvo leista išvykti aplankyti sūnaus, apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo paviešinta spaudoje (internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini)), vėliau suėmimas buvo pakeistas trimis kitomis kardomosiomis priemonėmis (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas ir periodiškas registravimas policijoje 2 kartus per savaitę, vėliau pakeistas į du kartus per mėnesį), todėl asmuo patyrė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė satisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje. Byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei sveikatai, o teismo išreikalautoje medicininėje kortelėje esantis įrašas nepatvirtina jo nurodytų sveikatos sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas.

60. Ieškovo M. C. nurodytos aplinkybių dėl iširusios šeimos dėl baudžiamojo persekiojimo tiesiogiai nepatvirtina teismo nustatytos aplinkybės, pagal kurias ieškovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), kai 2017 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjo 2017 m. balandžio 11 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis, pareiškimas ištuokai pateiktas teismui (duomenys neskelbtini) mėnesį, o teismo sprendime nurodyta, kad santuoka iširo dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio.

61. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą teismo vertinimu vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteistina ieškovo M. C. naudai.

62. Ieškovo M. B. prašomas 10 000,00 Eur žalos atlyginimas taip pat negali būti laikomas teisingu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ir tokios kategorijos bylose teismo taikomų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų.

63. Byloje nustatyta, kad ieškovui M. B. nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kas sąlygoja išvadą, kad asmeniui tik iš dalies buvo apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, vertinant asmens galimybė laisvai ir nekliudomai judėti, apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo paviešinta spaudoje (internetinėse svetainėse (duomenys neskelbtini)), todėl asmuo patyrė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, tačiau ne tokia apimtimi kaip taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Vertinant neturtinės žalos faktą, svarbu pažymėti, kad paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas turi būti vertinama kaip reikšminga moralinė satisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje. Byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas mažinti.

64. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą teismo vertinimu vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteistina ieškovo M. B. naudai.

65. Ieškovo M. C. reikalavimas dėl 5742,08 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas, įvertinus aplinkybę, kad asmens teisė dirbti buvo suvaržyta nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. Iš Sodros duomenų matyti, kad asmens darbo užmokestis 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo 2598,77 Lt, neatskaičius mokesčių, 2011 m. liepos mėnesį – 2357,41 Lt, 2011 m. birželio mėnesį – 2478,66 Lt. Ieškovas nurodo, kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 2478,28 Lt ((2598,77 + 2357,41 + 2478,66) / 3), kas sąlygoja išvadą, kad asmens vidutinis darbo užmokestis buvo 717,76 Eur, o prašoma priteisti suma 5742,08 Eur (717,76 Eur x 8 mėn.) yra pagrįsta skaičiavimais. Pažymėtina, kad ieškovas neprašo priteisti darbo užmokesčio po jo paleidimo iš suėmimo, todėl atleidimo iš darbo pagrindas šiuo atveju nėra svarbus.

66. Nurodytos sumos priteistinos iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šių asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad žalos atlyginimas ieškovui turi būti priteistas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valdomų valstybės biudžeto asignavimų.

67. Ieškovų reikalavimai dėl procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkinami priteisiant 5 procentų dydžio procesines palūkanas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi nuo 2018 m. liepos 19 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, 5742,08 Eur, neatskaičius mokesčių, turtinei žalai atlyginti, 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė