- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-934-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04321-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- G. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 317 Eur iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., 4) nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja laisva tvarka pagal abiejų tėvų susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 268 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 7) pripažinti nekilnojamąjį turtą: ½ pastato - ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ nuo 58/100 dalių pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 8) padalinti ieškovei ir atsakovui santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Kafcr, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mopedą Aprilia SR 50, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisti ieškovei iš atsakovo 8 299,50 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimą; 10) ieškovei iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; 3) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos uždraudė atsakovui parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims transporto priemonę – automobilį VW Kafer, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. balandžio 24 d. prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), 2) ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovo vardu esančiose banko sąskaitose pinigines lėšas 9 567,50 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino. Įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas. Areštavo atsakovo vardu esančiose banko sąskaitose pinigines lėšas 9 567,50 Eur sumai ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki bus priimtas teismo sprendimas. Išaiškino ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Išaiškino atsakovui, jog nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą. Nutartis vykdoma skubiai ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento.
5. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ir šiuo pagrindu teismas neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 15 000 Eur, t. y. 2022 m. birželio 9 d. – 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už automobilį“, 2022 m. birželio 10 d. – 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“, bei 2022 m. birželio 22 d. - 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą, taip pat reikalavimą dėl 1 268 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui ieškovė grindžia atsakovo grasinimais, jog visi ieškovės pervesti pinigai bus išleisti. Ieškovės teigimu, jai nėra žinoma, ar minėti pinigai iki šios dienos nėra išleisti, todėl kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui.
7. Teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas, siekdamas išvengti turto priteisimo ieškovės naudai, gali bandyti turimas pinigines lėšas paslėpti ar sudaryti tariamus sandorius išleidžiant pinigines lėšas, tai galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo įvykdymą, kas yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Byloje nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą dėl atsakovo veiksmų yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi šios nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavestina ieškovės pasirinktam antstoliui, kuris įpareigotinas nustatyta tvarka pateikti areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl atsakovo vardu esančiose banko sąskaitose piniginių lėšų 9 567,50 Eur sumai areštą iki bus priimtas teismo sprendimas ir priimti naują sprendimą – atmesti prašymą areštuoti atsakovo vardu esančiose banko sąskaitose pinigines lėšas 9 567,50 Eur sumai ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki bus priimtas teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje nėra duomenų apie atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
1.2. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Tokiu būdu ieškovas negalės disponuoti darbo užmokesčiu savo pragyvenimui ir negalės vykdyti laikiną vaiko išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį.
1.3. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovė smurtavo atsakovo atžvilgiu, tai atsakovė pripažino ikiteisminiame tyrime. Dėl šios nusikalstamos veikos ieškovė atsakovo atsiprašė ir šiame ikiteisminiame tyrime susitaikė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate 2023 m. kovo 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-10091-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriame atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju (ieškovė vartojo fizinę jėgą atsakovo atžvilgiu). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2023 m. kovo 27 d. registruotas atsakovo pareiškimas (ROIK 0123000167997), kuriuo pranešta, kad 2023 m. kovo 27 d. grįžus į namus, kuriuose deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), jis negalėjo į juos įeiti, nes buvo pakeista durų spyna, žmona nenori įleisti į namus. Ieškovė ne kartą yra smurtavusi atsakovo atžvilgiu, išvarė atsakovą iš jo gyvenamosios vietos, liko nepasidalinti buities apyvokos daiktai, nes atsakovas negali patekti į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nes atsakovas alkoholį vartodavo saikingai ir kartu su pačia ieškove. Ieškovė pateikė teismui neobjektyvią informaciją apie atsakovą, nuslėpdama nuo teismo savo pačios nusikalstamas veikas atsakovo atžvilgiu.
1.4. Ieškovė atsakovui į jo banko sąskaitą pervedė 15 000 Eur šeimos santaupų, iš kurių atsakovas nupirko šeimai du automobilius – keleivinį automobilį Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 600 Eur, automobilį VW Kafer, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 000 Eur, ir telefono aparatą iPhone 13 Pro 128GB Gold už 1179 Eur, kurį naudoja atsakovas. Iš ieškovės nurodytos 15 000 Eur sumos šeimos reikmėms buvo išleista 6779 Eur, liko 8221 Eur, o ½ dalis šių piniginių lėšų sudaro 4110,5 Eur, o ne 8 299,50 Eur, kaip nurodo ieškovė.
1.5. Šalys 2020 m. įgijo automobilį DOGDE Carger, kurį 2022 m. birželio mėn. pardavė už 25 000 Eur, pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, šie pinigai yra nepasidalinti.
1.6. Atsakovas rengia priešieškinį dėl nepasidalintų buities apyvokos daiktų, esančių (duomenys neskelbtini). Santuokoje yra įgytas turtas: pastatas - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 58/100 dalys pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis VW Kafer, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vien šio turto visiškai pakanka padengti ieškovės nurodytą sumą, kuri turėtų būti ne daugiau kaip 4110,5 Eur. Ieškovė sąmoningai nuslėpė nuo teismo aukščiau nurodytas aplinkybes, siekdama apsunkinti atsakovo finansines galimybes bylinėtis teisme areštavus atsakovo sąskaitas, t. y. laisvai disponuoti jo teisėtu darbo užmokesčiu, samdytis advokatus, mokėti žyminius mokesčius už priešieškinio teikimą. Tokiu būdu teismas suvaržo atsakovo teisę į gynybą ir teisėtą įrodymų rinkimą, turto vertintojų samdymą dėl santuokoje įgytų turto verčių nustatymo.
1.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuokoje įgyto turto nepakaktų tariamiems įsiskolinimams dengti, juolab kad iki šiol nėra sudarytas tikslus turto balansas ir nustatytos turto vertės, kurios ieškovės yra dirbtinai sumažintos.
1.8. Teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos jau yra uždraudęs atsakovui parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims transporto priemonę – automobilį VW Kafer, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Jo vertė, kaip nurodo ieškovė, yra 2000 Eur, nors šio automobilio vertė yra apie 4000 Eur.
1.9. Ieškovė neįtraukė į bylą kreditoriaus Swedbank, AB, kuriam šalys yra skolingos 3950 Eur. Suteiktas kreditas buvo pervestas į ieškovės sąskaitą SEB banke 2020 m. liepos 25 d. Ši prievolė turi būti padalinta solidariai po ½ dalies ieškovei ir atsakovui. Areštavus sąskaitą, nėra galimybės atiduoti paskolą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė siekia, kad iš atsakovo būtų priteista kompensacija už santuokinio turto sumažinimą ir skola už nepilnamečio vaiko išlaikymą, iš viso 9 567,50 Eur. Reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už bendro santuokinio turto sumažinimą ieškovė grindžia dokumentais, kurie yra byloje. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. atsakovui į jo banko sąskaitą pervedė 2 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama „už automobilį“; 2022 m. birželio 10 d. ieškovė dar kartą pervedė 2 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“, o 2022 m. birželio 22 d. atsakovui pervedė 10 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“. Ieškovė atsakovui iš viso pervedė 15 000 Eur ir tikėjosi, kad atsakovas nupirks automobilį, tačiau automobilis nebuvo nupirktas.
2.2. Atsakovas nuo jo išsikraustymo iš namų (2022 m. lapkričio mėn.) neišlaiko nepilnamečio sūnaus, jį viena išlaiko ieškovė.
2.3. Atsakovas pokalbių su ieškove metu yra ne kartą minėjęs, jog pinigus leidžia savo poreikiams - nusipirko automobilius, bet juos registravo kito asmens vardu, kad jis išleis visus jam ieškovės pervestus pinigus. Dėl tokių atsakovo pareiškimų kyla pagrįsta abejonė, kad galimas teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos už bendro sutuoktinių turto sumažinimą ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimą gali būti neįvykdytas. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo banko sąskaitų areštą.
2.4. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog už 15 000 Eur atsakovas nupirko šeimai du automobilius, kurių vieno vertė 1400 Eur, kito apie 4 000 Eur, ir nusipirko sau mobilųjį telefoną už 1179 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti kompensacija yra per didelė, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovas iš esmės nekelia pagrįstumo klausimo dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už bendro sutuoktinių turto sumažinimą, iš dalies sutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, jog kompensacija galėtų būti 4 110,5 Eur. Taigi tikėtina, kad teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo iš esmės galėtų būti tenkintas, o kompensacijos dydis yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
2.5. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog areštavus jo banko sąskaitas jis negalės teikti laikino vaiko išlaikymo, neturės lėšų pragyvenimui ar negalės vykdyti prievolės kreditoriui. Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, nustatoma neišieškoma suma. Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą (2023 m. - 354 Eur). Didesnę neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos).
2.6. Jei atsakovas siekia, kad banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis galėtų laisvai disponuoti, jis turi galimybę sumokėti reikalavimo dydžio (9 567,50 Eur) užstatą į teismo depozitinę sąskaitą. Dėl tokio reikalavimo užtikrinimo ieškovė neprieštarautų, o atsakovas galėtų banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis disponuoti savo nuožiūra be jokių suvaržymų.
Šalies argumentai
2.7. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog yra kito realizuotino turto (garažas, sandėliukai, du automobiliai, buities apyvokos daiktai), priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iš kurio pakanka padengti ieškovės nurodytą sumą. Ieškovė ieškiniu prašo minėtą nekilnojamąjį turtą (½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ nuo 58/100 dalių pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, todėl šiuo turtu garantuoti kompensacijos išmokėjimą nėra pagrindo. Šis turtas ir buities apyvokos daiktai, dėl kurių atsakovas planuoja reikšti priešieškinį, yra ginčo objektas byloje, dėl kurio parengiamojoje bylos stadijoje teismas negali pasisakyti ir negali šių aplinkybių vertinti.
2.8. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių (ieškovės kaltės, prievolių, turto pasidalijimo) ieškovė nepasisako, nes jos nesusijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki bus priimtas teismo sprendimas areštavo atsakovo vardu esančiose banko sąskaitose pinigines lėšas 9 567,50 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
14. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
15. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
18. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio (priešieškinio) sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
19. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
20. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
21. Šiuo atveju sprendžiant tai, ar ginčo atveju egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės pateiktą prašymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindė tuo, ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą ir dėl 1 268 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei ieškovės ieškinyje nurodytomis prielaidomis, kad jos atsakovui pervesti 15 000 Eur, kurie buvo sukaupti šalių santuokos metu, atsakovo gali būti išleisti/iššvaistyti.
22. Kaip minėta nutarties 20 punkte, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju priešingos šalies nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (CPK 176, 178 straipsniais). Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovo siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nors būtent ieškovei tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė į atsakovo banko sąskaitą pervedė 15 000 Eur, t. y. 2022 m. birželio 9 d. – 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už automobilį“, 2022 m. birželio 10 d. – 2 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“, bei 2022 m. birželio 22 d. - 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už tą patį“. Atsakovas nurodė, kad iš šių pinigų jis nupirko šeimai du automobilius: keleivinį automobilį Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur vertės, automobilį VW Kafer, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, telefono aparatą iPhone 13 Pro 128GB Gold už 1179 Eur, kurį jis pats naudoja. Taigi ieškovė, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (kad visi ieškovės pervesti pinigai bus išleisti, kad ieškovei nėra žinoma, ar minėti pinigai iki šios dienos nėra išleisti) nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pažymėtina, jog kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai ir įrodymai turi pagrįsti jų taikymą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja ir antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, sudaranti pagrindą varžyti atsakovo teises.
24. Be to, iš šalių pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio ir priešieškinio) matyti, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o ne tik dėl 8089,5 Eur piniginių lėšų padalijimo. Šalys turi ir kito turto, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, kad 8089,5 Eur suma yra dalintina, šios sumos nesant atsakovo sąskaitoje ieškovei gali būti priteista didesnė dalis santuokoje įgyto turto. Taip pat tuo atveju, jeigu ieškovei būtų priteista kompensacijos suma iš atsakovo, nesant piniginių lėšų kompensacijos sumokėjimui išieškojimas gali būti nukreiptas į santuokoje įgyto turto dalį, priklausančią atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčo laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų areštą – taikė nepagrįstai.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų ieškovės prašymas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą 9 567,50 Eur sumai – negalėjo būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės prašymas dėl atsakovo piniginių lėšų arešto 9 567,50 Eur sumai atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl atsakovo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto 9 567,50 Eur sumai ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl atsakovo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto 9 567,50 Eur sumai atmesti.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.