Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui T. S. (T. S.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl proceso atnaujinimo

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022, nes: 1) pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą; 2) pareiškėjo argumentai ir nurodomos aplinkybės bei pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų kontekste.

19. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A­60­1020/2024, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl turto įgijimo apgaule, taip pat, 2024 m. liepos viduryje pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje atsitiktinai aptiko mobiliojo ryšio telefoną su garso įrašu, darytu 2019 m. rugsėjo 9 d., kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su atsakovu dėl pinigų skolinimo fakto.

20. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

21. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

24. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 22 punkte nurodytų požymių visumos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl garso įrašo nėra ir negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl to, kad jos objektyviai buvo ir (ar) galėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2-2087-803/2022 nagrinėjimo metu ir jas pareiškėjas galėjo nurodyti bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir teismui priimant sprendimą, jos atsakovui buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir nėra pagrindo teigti, kad, jeigu jos būtų žinomos teismui nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

25. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas atnaujinti ar atsisakyti atnaujinti procesą, t. y. teismas sprendžia ir vertina tik tai, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir, ar jo prašyme nurodytos aplinkybės atitinka CPK numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, netiria iš naujo byloje esančių įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo piniginių lėšų suteikti paskolą atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje minėtų klausimų nesprendė, o tik konstatavo, kad remiantis pareiškėjo prašymu nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes jo nurodomos aplinkybės ir pateiktas įrodymas (garso įrašas) neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje jo netenkindamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiamų išlaidų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Rekomendacijos).

28. CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

29. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

30. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neadekvačiai didelės, todėl turėjo būti sumažintos.

31. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą prašymą, pasinaudojo konstitucine teise į teisminę gynybą, tam pasitelkė atstovą ir todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas kartu su atsiliepimu pateikta atstovavimo sutartimi, sąskaita ir mokėjimu pagal pateiktą sąskaitą. Šias išlaidas atsakovas realiai patyrė ir pareiškėjas tokių aplinkybių atskirajame skunde nekvestionuoja. Patirtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius ir, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimas nereikštų teisingo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

32. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsakovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

34. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Už suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) atsakovas sumokėjo 2025 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikoma, kad jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (816,75 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 237,90 Eur × 0,4 = 895,16 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui iš pareiškėjo priteisti 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo/pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinis instancijos teisme, atlyginimą.