Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, kuria nutarta prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. balandžio 25 d. priimtas ieškovo R. P. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo T. S. 264 130,43 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 7 d. gautas pareiškėjo R. P. (toliau – pareiškėjas) prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas ruošdamasis vykti į bausmės atlikimo vietą (2024 m. liepos mėn.), savo gyvenamojoje vietoje, tarp asmeninių daiktų atsitiktinai aptiko mobiliojo ryšio telefoną su garso įrašu, darytu 2019 m. rugsėjo 9 d., kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su atsakovu. Pokalbio metu užsimenama apie pinigus ir nors tiksli pinigų suma nėra įvardijama, tačiau iš pokalbio visumos galima spręsti, kad skolinimo suma sutampa su gauta pinigų suma. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. garso įrašas bus pateiktas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu konstatavus teismo nurodytų prašymo trūkumų nepašalinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų.

11. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021).

12. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su patikslintu prašymu, konstatavo, kad liko neištaisyti šie trūkumai: 1) apeliantas nepateikė įrodymų (duomenų apie turimą turtą, sąskaitas ir pan.), kuriems esant teismas galėtų spręsti žyminio mokesčio atidėjimo ar dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimus; 2) nenurodė visų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamų duomenų apie save ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis; 3) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis); 4) nenurodė svarbių aplinkybių, kurioms esant teismas gali CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą atnaujinti.

Dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo

13. Apelianto įsitikinimu, kartu su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti duomenys apie tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat aplinkybė, kad iš apelianto priteista daugiau nei 200 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir ši suma išieškoma iš trečiųjų asmenų turto, nes jis savo vardu jo neturi, įrodo sunkią jo finansinę padėtį ir sudaro pagrindą atidėti ar atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (duomenų apie turimą turtą, sąskaitas ir pan.), kuriems esant teismas galėtų spręsti žyminio mokesčio atidėjimo ar dalinio atleidimo nuo jo sumokėjimo klausimus. Be to, prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumos, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83, 84 straipsniai).

15. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą. Toks prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Pažymėtina tai, kad teismas turi teisę proceso šalį nuo mokėtino žyminio mokesčio atleisti tik iš dalies (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Taigi, prašymą atidėti ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka procesinė našta pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jeigu ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020; 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-536-553/2024).

16. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

17. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmė teisingai nurodė, kad prašymą atidėti ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka procesinė našta pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog jis turės galimybę žyminį mokestį sumokėti. Kita vertus, padarydamas išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriems esant teismas galėtų spręsti žyminio mokesčio atidėjimo ar dalinio atleidimo nuo jo sumokėjimo klausimus, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistą 200 000 Eur žalos atlyginimą bei atliekamą bausmę laisvės atėmimo vietoje, kuriomis buvo grindžiamas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 17 punktą), nėra pagrindo sutikti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriems esant teismas galėtų spręsti žyminio mokesčio atidėjimo ar dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs pareiškėjo prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo (atleidimo) nurodytų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, todėl skundžiama nutartis pareiškėjo prašymą laikyti nepaduodu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl įrodymų apie proceso atnaujinimo pagrindą pateikimo ir termino praleidimo

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, taip pat nenurodė svarbių aplinkybių, kurioms esant teismas gali terminą atnaujinti.

20. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 19 punktą) įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, kita vertus, minėta (žr. šios nutarties 11 punktą), prašymo priėmimo stadijoje patikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų ir tik priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame, be kita ko, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

21. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurioms esant terminas galėtų būti atnaujinamas, neturėjo pagrindo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, todėl ir šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl procesinio dokumento trūkumų

22. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

23. Kaip matyti tiek iš pirminio, tiek ir iš patikslinto prašymo turinio, apeliantas nenurodė visų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamų duomenų apie save ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Be kita ko, atskirajame skunde ir pats apeliantas pripažįsta, kad formaliai vertinant, prašyme nurodyti duomenys (ieškovo ir atsakovo asmens kodai, bei juos atstovaujančių advokatų pažymėjimų numeriai) gali būti nepakankami. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neištaisė nurodyto prašymo trūkumo. Tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas jame nurodė duomenis apie dalyvaujančius byloje asmenis, todėl vien aptariamo pareiškėjo procesinio dokumento trūkumo konstatavimas šiuo atveju negalėtų būti pateisinama priežastis prašymą laikyti nepaduotu (CPK 7 straipsnis). Tuo atveju, jeigu pareiškėjas ateityje nevykdytų bendradarbiavimo pareigos (CPK 8 straipsnis), esant poreikiui teikti papildomus CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus duomenis ir būtų nustatyti bylos vilkinimo bei piktnaudžiavimo teise požymiai, jo atžvilgiu galėtų taikomos CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prašymą dėl proceso atnaujinimo laikydamas nepaduotu, neteisingai taikė trukumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. P. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022 priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.