Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams E. R. (mirė 2023 m. gegužės 2 d.), V. R. ir S. R. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad dviejų kambarių butas su rūsiu, un. Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), įregistruotas T. R. vardu, yra T. R. ir A. R. bendroji dalinė nuosavybė, lygiomis dalimis po ½ dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. T. B. paaiškino, kad, jo nuomone, T. R. sveikata buvo bloga, todėl galimai jis ir surašė raštelį, jog pusė buto - mamos. Bet mama mirė pirma. Po mamos mirties santykiai su T. buvo labai geri ir jis net parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko jam – T. B.. Tačiau greit T. gyvenime atsirado kita moteris ir tuomet santykiai pasikeitė, testamentas buvo atšauktas. Netiesa, kad T. R. išlaikė mamą, ji visą laiką dirbo. Kartu gyvenant ne tik butą įsigijo, bet jį remontavo, be to, pirko brangų automobilį Toyotą.

Atsakovas V. R. parodė, jog 2011 metais brolis T. nusipirko butą. 2015 metais jis susirgo. Liepos 7 d. grįžo iš ligoninės, o rugpjūčio mėnesį susituokė su B. B. neturėjo pinigų ir net, kaip paaiškėjo, nuo 2007 turėjo skolą. Ji mirė 2019 metais. Teigia, jog ieškovas po motinos mirties iš karto puolė T. ir testamentas buvo surašytas dėl T. B. įbauginimo. Teigė, jog T. negalėjo nusipirktame bute gyventi, todėl dvejus metus „samdė chemikų viešbutį“. Po to patikslino, kad brolis dirbo „Duomenys neskelbtini“ ir gyveno „Duomenys neskelbtini“ priklausančiame viešbutyje. Tik prieš mirtį grįžo į butą. Teigė, jog jis su žmona buvo nuvykę į brolio butą dokumentų, tada T. B. atvyko, prisistatė paštininku ir įsibrovė į butą. Teigė, jog T. nepažino, nes „niekas jo nepristatė“. Pripažino, jog su broliu T. vienas pas kitą nevykdavo, susitikdavo tik pas tėvus. Pripažino, jog brolis T. nesiskundė gyvenimu su B. Tik dėl sūnaus T. pasakojo, jog rėmė finansiškai, išnuomojo butą, sąskaitas apmokėdavo T. mama iš bendrų pinigų.

Atsakovas S. R. parodė, jog brolis T. gaudavo gerą atlyginimą ir sakė, jog nusipirko butą. Bendravo mažai. Bet T. 2008 metais mirus tėvui į tėvo laidotuves atvyko su moteriške. Mama yra sakiusi, jog T. „spjovė ant T.“. Jis bijojo T. gatvėj susitikti.

Liudytoja S. B. parodė, jog ji su T. B. gyvena kartu nuo 2012 metų. T. mama mokė juos taupyti. Sakė, kad butą pirko kartu. Juos mokė viską abiem per pusę įsigyti. Už butą mokėjo dalį grynais, dalį – į T. kortelę. Mama taupė grynais. T. su broliais nepalaikė santykių, ypač su vyresniuoju V. Po motinos mirties T. santykiai su T. buvo geri, per Kalėdas dar dovanomis keitėsi, o sausio mėnesį jau pasirodė kita moteris.

Liudytoja V. A. parodė, jog T. ir B santykiai buvo geri. Kartu planavo pirkti butą. Viską susipirko po buto pirkimo. Formino viską T. vardu „dėl invalidumo ir mažesnių mokesčių“. Mamai mirus mėnesį – du santykiai T. su T. buvo geri, o paskui susipyko dėl naujos moters. T. pasiūlė „dalintis ir išsiskirti“.

Liudytojas I. M. parodė, jog jis dirbo kartu su T.mama. Iki 2005 metų jis buvo jos vairuotoju. Ji vaidindavo vaikams darželiuose. Ilgą gyvenimo dalį užsiėmė šia veikla. Važinėdavo į skirtingus miestus. Dažniausiai gaudavo atlyginimą grynais pinigais. Važinėdavo 4-5 dienas kas savaitę. 2008 metais jis išvyko. Po to vėl 2017 metais vežiodavo ir 2018 metų pradžioje. Po to jis gavo kitą darbą. Kai jis negalėdavo, veždavo T.. Jis girdėjo, jog T. per Kalėdas prisidėdavo – vaidindavo Kalėdų Senį. A. buvo vadovė. Ji ir vaidino, ir muziką, ir dekoracijas organizavo. Kol buvo gyvi, nesipyko, nebuvo problemų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad T. R. pagal 2011 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-548 sau ir savo būsimai sutuoktinei A. R. (buv. B.) įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, un. Nr. (Duomenys neskelbtini) (registro Nr. 35/27296), esantį Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini). Įgytas nekilnojamasis turtas įregistruotas T. R. vardu kaip asmeninė nuosavybė (2022 m. lapkričio 24 d. d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

2012 m. birželio 7 d. T. B. savo paties ranka (nustatyta 2023 m. birželio 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1293 (23)) surašė raštelį-pareiškimą, jog butas, esantis Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), įregistruotas T. R. vardu, nupirktas po ½ dalį, t.y. lygiomis dalimis.

2012 m. birželio 25 d. T. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą 2012 m. birželio 25 d. bute, esančiame Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini).

T. R. ir A. R. susituokė 2015 m. spalio 8 d.

2015 m. rugpjūčio 10 d. A. R. dekaravo gyvenamją vietą bute, esančiame Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties.

A. R. mirė 2019 m. lapkričio 20 d.

2019 m. lapkričio 27 d. T. R. surašė testamentą (reg. S-7754), kuriuo ginčo butą bei visą kitą likusį turtą po jo mirties palieka ieškovui T. B..

2020 m. kovo 9 d. T. R. 2019 m. lapkričio 27 d. panaikino testamentą.

2022 m. lapkričio 17 d. mirė T. R..

2022 m. gruodžio 7 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą T. B. praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Taip pat išdavė liudijimą, jog po A. R. mirties, į notarų biuto dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė.

2023 m. sausio 31 d. iešovo atstovas atsakovams pateikė pretenziją dėl turto dalies.

2023 m. vasario 27 d. ieškovo atstovas pateikė prašymą notarei, jog neišduotų T. R. įpėdinimas paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ieškovas užvedė ginčą. Šiame prašyme nurodė, jog palikimas atsirado tik po T. R. mirties – 2022 m. lapkričio 17 d.

2023 m. kovo 6 d. teismas tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones- įpareigojo Kėdainių 1-ąjį notaro biurą neišduoti T. R. įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų į butą, un. Nr. (Duomenys neskelbtini) (registro Nr. 35/27296), esantį Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 29 d., apskųsta nebuvo.

2023 m. rugpjūčio 31 d. Luminor bankas teismui atsakė, jog T. B. ir A. R. 2010-2011 metais aktyvių sąskaitų neturėjo.

2023 m. rugsėjo 13 d. SEB bankas teismui atsakė, jog 2010-2011 metais A. R. turėjo 0 Eur, o T. B. turėjo lėšų bei vyko įplaukos ir atsiskaitymai nurodytu laikotarpiu. 2011 m. vasario 3 d. (buto pirkimo metu) pervestas 30 000,00 Lt avansas už perkamą butą. Taip pat, matyti, kad 2011 m. sausio 27 d. T. R. persivedė 20 000,00 lt sumą iš kitos banko sąskaitos ir atliko pavedimą pagal kredito sutartį už buto remontą 20 000,00 Lt.

Iš 2007 m. birželio 4 d. vykdomojo rašto matyti, kad A. B. solidariai su buvusiu sutuoktiniu priteista 3 000,00 Lt skola.

Iš 2016 m. spalio 3d. vykdomojo rašto matyti, kad A. B. įmonei paskelbtas bankrotas ir iš jos priteista 3 000,00 Lt skola bei kitos išlaidos.

Iš 2020 m. sausio 6 d. Sodros pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad patvirtinti 634,14 Eur kreditorinį reikalavimą jos įpėdiniams.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad T. R. teigia, jog butą Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), nusipirko iki santuokos su A. R. ir jos sūnus T. B. grasindamas reikalauja iš jo 15 000,00 Eur, tačiau T. R. pareiškime teigiama, kad „grasinimas nebuvo realus“. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Nutarime taip pat nurodyta, kad T. B. pateikė raštelį, jog pusė buto priklauso mamai. T. R. nutarimo neskundė.

Dėl tinkamo ieškovo (Dėl ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo)

Teismas sutinka su ieškovo išdėstyta pozicija, kad ieškovo pasirinktas tariamai pažeistų teisių gynimo būdas – reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline jo ir bendrosios jungtinės veiklos partnerės – mirusios buvusios (tuomet) sugyventinės A. R. nuosavybe – yra galimas nepriklausomai nuo mirusiosios palikimo paveldėjimo fakto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus.

Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad T. B. yra mirusiosios A. R. sūnus – įstatyminis pirmos eilės jos turto paveldėtojas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo mama A. R. savo vardu registruoto turto neturėjo, bendrai įgytas (kaip žinojo ir tikėjosi ieškovas) turtas, mirus mamai 2019 m. lapkričio 20 d., T. R. 2020 m. lapkričio 27 d. buvo perduotas testamentu ieškovui. Todėl normalu, kad ieškovas, žinodamas, jog testamentas yra sudarytas ir turtas, kuriame jis buvo deklaruotas beveik nuo buto pirkimo dienos, po T. R. mirties atiteks jam asmeniškai, mamos vardu nesant turto, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (turtui nesant).

Teismas pažymi, kad nors įpėdinis ir praleido 3 mėnesių laikotarpį A. R. palikimui priimti, tačiau pirma, jis turi teisę paveldėti mamos turtą, priėmė faktiškai palikimą: daiktus, drabužius, dokumentus ir visa kita, jam tokia teisė nėra atimta, be to, paveldėjimo teisė nėra nuginčyta. Antra, palikėja neatėmė paveldėjimo teisės iš įpėdinio, o trečia, įpėdinis (ieškovas), neatsisakė savo paveldėjimo teisių, nepasitraukė iš paveldėjimo santykių. Atvirkščiai, po mamos mirties priėmė jos palikimą (daiktus, dokumentus) faktiškai pradėdamas jį valdyti, o sužinojęs apie savo pažeistą teisę, jis nedelsdamas kreipėsi į notarę, tačiau vietoj termino atnaujinimo, jis pasirinko šį teisių gynimo būdą, jog pirma prašo pripažinti palikėjos teisę į turto dalį, tuomet, tikėtina, atliks kitus reikamus veiksmus, kai palikėja turės turto.

Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka apibrėžta CK 4.72 straipsnio 1 dalyje – ši teisė reiškia dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Toks apibrėžimas rodo, kad bendrosios nuosavybės teisės turinį sudaro tos pačios daiktinės teisės, kurios sudaro ir asmeninės nuosavybės teisės turinį, tik tiek, kad šios daiktinės teisės įgyvendinamos ne vieno savininko nuožiūra, kas yra būdinga asmeninės nuosavybės teisei (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išvystytą praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nagrinėjęs faktinėmis aplinkybėmis panašią kitą civilinę bylą (bylos Nr. e3K-3-117-695/2019), kurioje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę, įgytą kartu su partneriu (sugyventiniu) iki pastarojo mirties, pripažinimo (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-271-330/2021.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog teisme gali būti nagrinėjamas ginčas dėl subjektyviosios teisės į turto, įgyto ir / ar sukurto kartu su partneriu (sugyventiniu) iki šio mirties, dalinę nuosavybę, ir tokios teisės įgyvendinimo galimybės neriboja to turto paveldėjimo procesas.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės apžvalga Nr. AC-47-1 , 48 psl.).

Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentas yra svarbus įpėdinio santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ypač kai kalbama apie paveldėjimo teisių ir (ar) paveldėto turto perleidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki kol šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip kiekvienam iš jų turint nuosavybės teises į šio turto dalį ir atsakomybę už palikėjo skolines prievoles, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti. Taigi nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės apžvalga Nr. AC-47-1, 49 psl.).

Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės apžvalga Nr. AC-47-1 , 43 psl.). Teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, nesprendžia juridinio fakto pagrįstumo klausimo, tačiau, susiejus su tinkamu mirusiosios teisių įgyvendinimu, sprendžia, kad šiuo atveju, ieškovas yra vienintelis A. R. įpėdinis, notarė atsakė, kad niekas nesikreipė dėl mirusiosios turto paveldėjimo, todėl praleisto (teismo manymu dėl objektyvių priežasčių) 3 mėnesių termino jo termino atnaujinimo klausimo išsprendimas vėliau - nepažeis kitų asmenų teisių, nes tokių asmenų teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovas yra tinkamas, jis turi teisę reikšti ieškinį, įgyvendinant A. R. ir, tuo pačiu, savo teises į dalį turto.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, todėl tokiam reikalavimui teisme pareikšti taikytinas CK įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog viešo registro duomenų buvimas ir visuotinio prieinamumo prie tokių duomenų galimybė savaime nesuponuoja asmeniui, be trukdžių besinaudojančiam turtu, pareigos domėtis tokio registro duomenimis, siekiant išsiaiškinti, ar jo naudojamas turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).

Panašioje į nagrinėjamą bylą civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad vieno jungtinės veiklos dalyvio (sugyventinio) asmeninės nuosavybės teisės į turtą, kuris yra sukurtas partneriams (sugyventiniams) vykdant jungtinę veiklą, įregistravimas ir žinojimas apie tokią registraciją savaime nelaikytini juridiniais faktais, su kuriais antrasis sugyventinis, kaip jungtinės veiklos dalyvis, netrukdomai įgyvendinantis savo bendrosios nuosavybės teisę į tokį turtą, CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme turi besąlygiškai sieti galimą savo subjektinių teisių į tokį turtą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

Analizuojamu atveju atsakovai, nurodydami ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepagrįstai suabsoliutino ginčo turto teisinės registracijos T. R. asmeninės nuosavybės teise momentą. Byloje nėra ginčo, kad T. R. ginčo turtu naudojosi nuo pat šio turto įgijimo ir / ar sukūrimo, turtu naudojosi ir A. R. su savo sūnumi. Teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eiga šioje byloje turi būti skaičiuojama nuo tada, kada ieškovas turėjo suvokti, kad T. R. bendrai su jo mama priklausantis (ieškovo vertinimu) turtas tapo T. R. paveldėtojų palikimo objektu, nes buvo registruotas vieno asmens nuosavybės teise. Vadinasi, šioje byloje ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl bendrosios nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo turi būti skaičiuojamas ne anksčiau, nei visas ginčo turtas tapo T. R. palikimu, tai yra senaties termino eiga negali būti laikoma prasidėjusi anksčiau A. R. mirties 2022 m. lapkričio 20 d. momento.

Kauno apylinkės teismui T. B. ieškinys elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2023 m. kovo 13 d. T. B. nėra praleidęs bendrojo ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, todėl ieškinio senaties taikymo pagrindu jo ieškinys negali būti atmestas.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Ieškovas savo mamos A. R. bendrąją dalinę nuosavybę į butą, kaip jungtinės veiklos rezultatą, įrodinėjo T. R. ranka surašytu raštu, sugyventinės, o vėliau sutuoktinės, sūnui testamentu užrašytu turtu bei A. R. bendru darbu.

CPK nenustatyta draudimo remtis kokiais nors įrodymais sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius klausimus, tai šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Ieškovas teigia, kad jo mama A. R. su T. R. nuo 2008 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, sugyventiniai bendrai, lygiomis dalimis 2011 m. vasario mėnesį už 50 000,00 Lt įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, Kėdainiuose, esantį (Duomenys neskelbtini). Šiame bute sugyventiniai, o nuo 2015 m. spalio 8 d. sutuoktiniai gyveno, vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo. 2019 m. lapkričio 20 d. A. R. mirus, jame liko gyventi T. R., kuris mirė 2022 m. lapkričio 17 d. Ieškovas nurodo, jog tam kad ateityje nekiltų nesusipratimų dėl sumokėtų lėšų už butą priklausomybės ir faktinių buto savininkų įneštos dalies perkant butą, T. R. dar prieš santuoką ir tuoj pat po buto įsigijimo- 2012 m. birželio 7 d., savo ranka parašė ir parašu patvirtino skolos raštelį, kuriame nurodė, jog už minėtą butą T. R. ir A. B. sumokėjo po 25 000,00 Lt. Ieškovas nurodo, kad T. R. pripažino A. B. (R.s) nuosavybę į 1/2 dalį buto, esančio (Duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste.

Iš pateiktos 2011 m. vasario 3 d. buto, esančio Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad butas su rūsiu įgytas T. R., ir nors butas įregistruotas kaip asmeninė T. R. nuosavybė, vis tik įrodymai, o konkrečiai 2012 m. birželio 7 d. raštelis, pagrindžia, kad butas buvo įgytas ne vien tik jo, bet ieškovo mamos A. R., su kuria vėliau ir susituokė, ir T. R. bendram gyvenimui. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad iki 2007 metų A. B. turėjo įmonę „“, vadinasi vykdė veiklą ir nors įmonė bankrutavo, tačiau tai nepaneigia sugyventinių gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo, pajamų turėjimo darbingame amžiuje, juolab, kad po kelių metų jie susituokė. Teismas įtikina iekšovo argumentai, kad tuomet tarp sugyventinių galėjo būti tam tikri susitarimai, dėl ko, apsaugant A. R. interesus, jis surašė raštelį apie dalinę nuosavybę bei jos sūnui testamentu užrašė visą savo turtą. Pažymėtina dar ir tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, buvo nurodyta, kad T. B. pateikė raštelį, jog pusė buto priklauso mamai, nutarimas yra įsiteisėjęs, nes T. R. jo neskundė, kas neginčijamai įrodo, jog su prokuroro priimtu procesiniu sprendimu sutiko.

Atsakovų teiginiai, kad ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute nuo 2012 m. birželio 25 d. vien todėl, jog neturėjo kur deklaruoti poi grįžimo iš užsienio, paneigia jų pačių argumentus, kadangi teismas laiko normaliu ir logišku dalyku, kai mama su būsimu patėviu įgijusi nekilnojamąjį turtą, pasikvietė ir savo sūnų gyventi kartu bei deklaravo jo gyvenamąją vietą pas save. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra logiška, jog buto savininkas, vos susipažinęs su partnere, tuoj pat priimtų į savo namus ir jos suaugusį sūnų deklaruoti gyvenamąją vietą. Kad A. R. ar T. R. nedeklaravo iš karto ten gyvenamosios vietos - jokios reikšmės byloje neturi ir šis faktas nesietinas su įgyta nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Teismo vertinimu ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo mamos bendrą gyvenimą su T. R. ir bendro ūkio tvarkymo faktą, pasibaigusį vestuvėmis ir besitęsusį iki A. R. mirties. Nepertraukiamo bendro gyvenimo faktą patvirtino liudytojai. Taigi ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, kad ieškovo jau mirusi mama A. R. ir miręs T. R. gyveno kartu tiek prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek vėliau, vedė bendrą ūkį ir bendrai jį tvarkė apie 11 metų, kartu rūpinosi buto remontu ir priežiūra, kad panaudojo bendrai sukauptas lėšas, siekiant turėti bendrą gyvenamąjį būstą, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieškovo mamos A. R. ir T. R. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas pagrįstu laiko ieškovo reikalavimą pripažinti T. R. vardu 2011 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe.

Tokiu būdu kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai pripažintinas šis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus unikalus Nr., esantis adresu Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išldaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 133,00 žyminis mokestis, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 766,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis; CK 6.17 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti Kėdainių 1-ąjį notaro biurą neišduoti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų į butą, un. Nr. (Duomenys neskelbtini) (registro Nr.), esantį Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Tenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Į valstybės biudžetą iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 79,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantį Kėdainiuose, (Duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 766,50 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemoness palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) už pašto išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.