- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-271-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- Š. A., E. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams Š. A. ir E. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Š. A. ir E. A., prašydamas pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį B. M. Š., mirusios 2019 m. balandžio 12 d., vardu įregistruoto turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, tai yra gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais Kaune, (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir B. M. Š. susipažino, kai ieškovas buvo santuokoje su O. M. A.. Ieškovas aiškino, kad su B. M. Š. jis pradėjo kartu gyventi, vesti bendrą ūkį dar iki savo santuokos nutraukimo. Santuoka nutraukta 1982 m. gruodžio 16 d. 1983 metais jiems gimė pirmasis sūnus E. A.. Ieškovo teigimu, jis su B. M. Š. buvo įsigiję namą su šalia buvusiais ūkiniais pastatais. Įsigytas namas buvo nedidelis (25 m² ploto), todėl neužilgo su B. M. Š. iš bendrų lėšų ir bendru darbu pradėjo šalia statyti naują namą, kurį savo jėgomis statė ir įrenginėjo labai ilgai – namas kaip tinkamas naudoti priduotas tik 2004 metais.
3. Ieškovas su B. M. Š. kartu gyveno 35 metus, iki ją užklupo liga. Ieškovas kasdien slaugė bei rūpinosi B. M. Š. iki jos mirties. Ieškovo aiškinimu, jis su B. M. Š. kartu augino vaikus, vedė bendrą ūkį, kartu dirbo siekdami įgyti bendrą turtą, naudojosi bendromis lėšomis, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už paslaugas. Nors turtas, į kurį prašoma pripažinti ieškovui nuosavybės teisę, buvo registruotas B. M. Š. vardu, tačiau prie šio turto kūrimo ieškovas prisidėjo tiek asmeninėmis lėšomis, tiek darbu, todėl tas turtas pripažintinas ieškovo ir mirusios B. M. Š. bendrąja daline nuosavybe.
Šalies argumentai
4. Atsakovas Š. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Š. A. teigimu, ieškovas neturi teisės pretenduoti į B. M. Š. priklausiusį turtą, kadangi šis turtas buvo jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas jokia apimtimi neprisidėjo nei prie turto įsigijimo ir sukūrimo, nei išlaikymo – mokesčių mokėjimo, kasdienės priežiūros, remonto ir rekonstrukcijos. Atsakovo Š. A. tvirtinimu, tiek žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijo, tiek statinius jame pasistatė atsakovo motina B. M. Š. iš savo asmeninių lėšų, taip pat iš lėšų, padovanotų jos mamos (atsakovo močiutės). Atsakovas Š. A. nurodė, kad jei nekilnojamasis turtas būtų įsigytas iš bendrų su ieškovu lėšų, šis turtas būtų įregistruotas kaip bendroji nuosavybė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Š. A. nurodė, kad name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. ištikusio insulto gyveno jo motina B. M. Š. (vėliau iki mirties ji gyveno slaugos namuose) bei ieškovas. Šeimos nariai buvo žodžiu susitarę, kad namas turėtų būti dalinamas per pusę tarp vaikų (šioje byloje – atsakovų). Atsakovas Š. A. akcentavo, kad jis yra investavęs didelę pinigų sumą (apie 15 000 Eur) tam, jog namas būtų perdarytas į du atskirus butus. Š. A. nurodė, kad gyvena antrame namo aukšte, o kitoje namo dalyje (pagal susitarimą priklausančioje atsakovo Š. A. broliui atsakovui E. A.) gyvena ieškovas (atsakovų tėvas). Atsakovas Š. A. neprieštaravo, kad atsakovas gyventų name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. A. taip pat prašė taikyti ieškinio senatį byloje pareikštam reikalavimui.
6. Atsakovas E. A. ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Atsakovas E. A. pažymėjo, kad tėvo ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos, atitinkančios tikrovę. Atsakovo E. A. tvirtinimu, tėvo ir motinos santykiai buvo labai geri, jie niekad nebuvo išsiskyrę. Atsakovas E. A. tik neseniai (pasiligojus motinai) sužinojo, kad jo tėvai nebuvo sudarę santuokos. E. A. taip pat nurodė, kad motina, kalbėdama apie namą, visada naudodavo terminą „mūsų“, niekada nelaikė namo savo asmenine nuosavybe, o laikė jį šeimos turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo K. A. ieškinį atsakovams Š. A. ir E. A. atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas Š. A. reikalavo taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovas prašė senaties terminą skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 12 d. (ginčo turto savininkės B. M. Š. mirties momento). Teismas pabrėžė, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas negali būti siejamas su palikėjos mirtimi, kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi ginčo turtas buvo įgytas 1986 m., 1988 m. ir 2004 m., teismo vertinimu, jungtinės veiklos tikslai buvo pasiekti ir šios veiklos terminai pasibaigė atitinkamu metu (1986 m., 1988 m., 2004 m.).
9. Teismas nurodė, kad ieškovui apie turto teisinį režimą buvo žinoma nuo turto atsiradimo ir įregistravimo B. M. Š. vardu momento. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas K. A. į teismą dėl pažeistų teisių gynimo galėjo kreiptis atitinkamai iki 1996 m., iki 1998 m. ir iki 2014 m., todėl pateikdamas ieškinį 2019 metais jis praleido ieškinio senaties terminą.
10. Teismas akcentavo, kad ieškovas gyvena ginčo name ir atsakovas Š. A. dėl to neturi jokių pretenzijų. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti kitu būdu – kreipdamasis į teismą su reikalavimais dėl atsakovų turto įgijimo pagrindo – paveldėjimo nuginčijimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai. Procesiniai veiksmai, nukreipti išspręsti ginčą teisminės mediacijos būdu
11. Apeliaciniu skundu ieškovas K. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
12.2. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, klaidingai jį siedamas su turto įregistravimo viešame registre diena.
12.3. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų priešingas, nei įrodinėja ieškovas, faktines aplinkybes.
12.4. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti kitais būdais, nes nėra teisinio pagrindo ginčyti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. A. su ieškovo skundu sutiko, prašė jį tenkinti.
14. Atsakovo E. A. atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
14.1. Ieškovas pasirinko tinkamą savo teisės gynimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles.
14.3. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Š. A. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
16. Atsakovo Š. A. atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
16.1. Ieškovo skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas.
16.2. Ieškovo argumentai, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, atmestini.
16.3. Visi ginčo statiniai buvo įsigyti išimtinai iš B. M. Š. asmeninių lėšų.
16.4. Ieškinio šioje byloje inicijavimas yra susijęs išimtinai su atsakovo E. A. turtiniais interesais ir jo siekiu įgyti nuosavybės teisę į ¾ dalis ginčo turto.
Motyvuojamoji dalis
16.5. Net ir netaikant ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių, ieškinys yra atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog jis prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ir išlaikymo.
17. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti nuomonę dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybės teisminės mediacijos būdu.
18. 2021 m. balandžio 6 d. teisme gautas atsakovo E. A. sutikimas dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu.
19. 2021 m. balandžio 7 d. teisme gautas atsakovo Š. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad taikus ginčo sprendimas yra galimas, taip pat išdėstytos sąlygos, kuriomis atsakovas Š. A. sutiktų sudaryti taikos sutartį.
20. 2021 m. balandžio 8 d. teisme gautas ieškovo K. A. sutikimas dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu.
21. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu ir paskirta teismo mediatorė. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo atidėtas, kitą teismo posėdį paskiriant 2021 m. gegužės 27 d.
22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 25 d. gauta byla su nuoroda, kad ji grąžinama po mediacijos proceso. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis mediacija šioje civilinėje byloje baigta 2021 m. gegužės 18 d., mediacijos pabaigos priežastis nenurodyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ieškinio senaties termino
24. Byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui skaičiuojamas nuo ginčo nekilnojamojo turto įregistravimo viešame registre B. M. Š. asmeninės nuosavybės teise momento (atitinkamai nuo 1986 m., 1988 m. ir 2004 m.).
25. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) K. A. su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu senaties termino skaičiavimo pradžios momentu nesutiko. Ieškovas (apeliantas) akcentavo, kad su B. M. Š. kartu gyvendamas ir valdydamas ginčo turtą, bendromis lėšomis ir bendru darbu rekonstruodamas tą turtą, laikydamas šį turtą judviejų bendru turtu, jis neturėjo pagrindo manyti, jog dėl turto įregistravimo viešame registre vienos B. M. Š. vardu fakto pažeidžiamos jo turtinės teisės.
26. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir turto padalijimo, todėl tokiam reikalavimui teisme pareikšti taikytinas CK įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog viešo registro duomenų buvimas ir visuotinio prieinamumo prie tokių duomenų galimybė savaime nesuponuoja asmeniui, be trukdžių besinaudojančiam turtu, pareigos domėtis tokio registro duomenimis, siekiant išsiaiškinti, ar jo naudojamas turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).
30. Panašioje į nagrinėjamą bylą civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad vieno jungtinės veiklos dalyvio (sugyventinio) asmeninės nuosavybės teisės į turtą, kuris yra sukurtas partneriams (sugyventiniams) vykdant jungtinę veiklą, įregistravimas ir žinojimas apie tokią registraciją savaime nelaikytini juridiniais faktais, su kuriais antrasis sugyventinis, kaip jungtinės veiklos dalyvis, netrukdomai įgyvendinantis savo bendrosios nuosavybės teisę į tokį turtą, CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme turi besąlygiškai sieti galimą savo subjektinių teisių į tokį turtą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).
31. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, nepagrįstai suabsoliutino ginčo turto teisinės registracijos B. M. Š. asmeninės nuosavybės teise momentą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas (apeliantas) ginčo turtu naudojosi (ir tebesinaudoja) nuo pat šio turto įgijimo ir / ar sukūrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties termino eiga šioje byloje turi būti skaičiuojama nuo tada, kada ieškovas (apeliantas) turėjo suvokti, kad ieškovui bendrai su kitu asmeniu priklausantis (jo vertinimu) turtas tapo to kito su ieškovu kartu gyvenusio asmens (sugyventinio) palikimo objektu, nes buvo registruotas vieno asmens nuosavybės teise. Vadinasi, šioje byloje ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl bendrosios nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo turi būti skaičiuojamas ne anksčiau, nei visas ginčo turtas tapo jo sugyventinės B. M. Š. palikimu, tai yra senaties termino eiga negali būti laikoma prasidėjusi anksčiau B. M. Š. mirties 2019 m. balandžio 12 d. momento.
32. Pirmosios instancijos teismui K. A. ieškinys elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d. K. A. nėra praleidęs bendrojo ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, todėl ieškinio senaties taikymo pagrindu jo ieškinys negalėjo būti atmestas.
Dėl ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo
33. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nes turtas, į kurio nuosavybės dalį pretenzijas reiškia ieškovas, yra atsakovų priimtas kaip palikimas, o palikimo įgijimo pagrindas nėra ginčijamas.
34. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) pabrėžė, kad B. M. Š. palikimas atsirado ir yra priimtas pagal įstatymą, o ieškovas (apeliantas) nėra įstatyminis įpėdinis, todėl neturi teisės ginčyti išduotų paveldėjimo teisės liudijimų.
35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovo (apelianto) pasirinktas tariamai pažeistų teisių gynimo būdas – reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline jo ir bendrosios jungtinės veiklos partnerės – mirusios sugyventinės B. M. Š. nuosavybe – yra galimas nepriklausomai nuo to turto kaip palikimo objekto paveldėjimo fakto.
36. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka apibrėžta CK 4.72 straipsnio 1 dalyje – ši teisė reiškia dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Toks apibrėžimas rodo, kad bendrosios nuosavybės teisės turinį sudaro tos pačios daiktinės teisės, kurios sudaro ir asmeninės nuosavybės teisės turinį, tik tiek, kad šios daiktinės teisės įgyvendinamos ne vieno savininko nuožiūra, kas yra būdinga asmeninės nuosavybės teisei (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išvystytą praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktą ir jame nurodytą praktiką). Be to, kaip jau išdėstyta šios nutarties 29 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nagrinėjęs faktinėmis aplinkybėmis panašią kitą civilinę bylą (bylos Nr. e3K-3-117-695/2019), kurioje buvo sprendžiamas reikalavimas dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę, įgytą kartu su partneriu (sugyventiniu) iki pastarojo mirties, pripažinimo.
38. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog teisme gali būti nagrinėjamas ginčas dėl subjektyviosios teisės į turto, įgyto ir / ar sukurto kartu su partneriu (sugyventiniu) iki šio mirties, dalinę nuosavybę, ir tokios teisės įgyvendinimo galimybės neriboja to turto paveldėjimo procesas.
Dėl procesinės baigties
39. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams be pagrindo taikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, taip pat nepagrįstai pripažino, jog ieškovas (apeliantas) pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą.
40. Remdamasi šioje nutartyje pirmiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškinio dalyko ir pagrindo, netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o tai leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios ginčo bylos esmės, todėl procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme esminiais fakto ir teisės aspektais, kurie visiškai neanalizuoti pirmosios instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
41. Esant tokioms aplinkybėms, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. Nutarus, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jis turės būti išspręstas bylą išnagrinėjus pakartotinai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.