Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „IGL GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IGL GROUP“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. S. ir R. S. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IGL GROUP“ (toliau – atsakovė) 13 938,32 Eur šlaito defektų šalinimo išlaidų, 1 694,00 Eur nuostolių, patirtų dėl būsimų išlaidų apskaičiavimo, ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovų ieškinį ir priteisė parduoto daikto – žemės sklypo šlaito defektų šalinimo išlaidas bei nuostolių atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

25. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

26. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

27. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

28. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

29. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

30. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė (statytoja ir pardavėja) ir ieškovė (pirkėja) 2022 m. gegužės 2 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė sudaryti ateityje pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl 565/1100 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype statomo dvibučio gyvenamojo namo vienos dalies, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 3 priede atsakovė, be kita ko įsipareigojo, kad bus sutvarkyta aplinka: sklypas išlyginamas, užsėjama žolė, išklojamas klinkeris, įrengiama medinė terasa, medinė/segmentinė tvora.

31. Šalims pasirašant Preliminariąją sutartį, ieškovai apžiūrėjo ketinamus įsigyti butą ir žemės sklypą, kurio reljefas nebuvo išlygintas (objekto statybų aikštelė). Taigi ieškovams buvo žinoma apie nelygų parduodamo žemės sklypo reljefą, tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovė statybų eigoje įsipareigojo žemės sklypą išlyginti. Atsakovė atliko žemės sklypo reljefo formavimo darbus (pakelė sklypą ginčo vietoje) ir žemės sklypą suformavo su staigiu šlaitu (skirtumas tarp ginčo žemės sklypo ir kaiminio žemės sklypo plokštumų yra beveik 2 metrai). Prieš sudarant pagrindinę sutartį, ieškovai taip pat apžiūrėjo sklypą ir matė apie žemės sklype atsakovės suformuotą statų šlaitą.

32. Kaimyninio žemės sklypo savininkas 2022 m. gegužės 2 d. el. paštu išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, jog nuogąstauja dėl formuojamo žemės sklypo reljefo neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir galimų problemų ateityje su nuošliaužomis ir nuotekomis, kompromisas nebuvo pasiektas.

33. Kaimyninio žemės sklypo savininkas 2022 m. liepos 12 d. el. paštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl suformuoto žemės sklypo reljefo. Kaimyninio žemės sklypo savininkas 2022 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl žemės sklype suformuoto reljefo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju į civilinę bylą nėra pateikta įrodymų ir atsakovė iš esmės neįrodinėjo, kad būtų pranešusi ieškovams apie iš kaiminio žemės sklypo savininko iki pagrindinės sutarties sudarymo gautas pretenzijas dėl žemės sklypo išlyginimo, suformuojant statų šlaitą.

34. Atsakovė ir ieškovai 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko žemės sklypą ir butą. Sutarties 8.6 papunktyje atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, kurie dar nebaigti, t. y. užpilti juodžemį ir užsėti sklypą veją, taip pat, kaip nurodyta šiame Sutarties punkte - ieškovams įrengus atraminę sienelę, per 30 kalendorinių dienų įrengti likusią tvoros dalį (apie 40 metrų rytinėje sklypo dalyje).

35. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 9.7 papunktyje atsakovė pareiškė, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti, kad atsakovė nėra prisiėmusi daikto atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti Sutartyje. Jeigu atsakovė nurodo neteisingus duomenis, ji įsipareigoja savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius.

36. Sutarties 9.8 papunktyje ieškovai patvirtino perkantys daiktą tokios būklės, kokios jis yra sutarties sudarymo dieną.

37. Taigi, ieškovai iki sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus jų buvimo vietoje bei susipažino su visais daiktus charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė tvirtina, jog šios aplinkybės reiškia, kad daikto charakteristikos atitinka ieškovų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamus daiktus. Ieškovai Sutartyje esančia nuostata taip pat patvirtino, kad jiems buvo suteikta galimybė realizuoti CK 6.328 straipsnyje nustatytą pirkėjų teisę prieš sudarant sutartį patikrinti daiktus jiems tinkamu laiku ir / ar metodu, jie tokia teise pasinaudojo ir pardavėjui jokių pretenzijų dėl daiktų būklės ir (ar) kokybės trūkumų bei dėl už daiktus mokamos kainos dydžio, kuri nustatyta be kita ko atsižvelgiant ir į daiktų būklę bei pardavėjo teikiamus patvirtinimus / garantijas, neturi. Pasirašydami Sutartį ieškovai patvirtino, kad pasinaudoję CK 6.328 straipsnyje nustatyta daikto patikrinimo teise, turėjo protingą terminą ir visas sąlygas pareigos – pranešti pardavėjui apie Sutarties nuostatų neatitinkančius daiktų kokybės trūkumus – įgyvendinimui.

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 papunktyje numatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

41. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatymo leidėjas būtent atsakovei kaip ginčo buto statytojai yra įtvirtinęs pareigą parduoti žemės sklypo dalį, kurios reljefas (šlaitas/nuolydis) yra suformuotas laikantis teisės aktų reikalavimų.

42. Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypo šlaitas suformuotas nesilaikant aptarto reikalavimo, kadangi žemės sklypo reljefo nuolydis yra didesnis negu 12 proc. Remiantis ieškovų pateiktu eksperto E. L. 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertiniu tyrimo aktu Nr. 2023/09/18/1 ginčo žemės sklypo suformuotas šlaito nuolydis yra nuo 62 proc. iki 93 proc.

43. Minėta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus ginčo žemės sklype, t. y. suformuoti žemės sklypo reljefą taip, kad didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis būtų ne didesnis kaip 12 proc., jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje esančiais įrodymais bei remiantis tarp ginčo šalių sudarytomis sutartimis (preliminariąja sutartimi ir pagrindine sutartimi) negalima daryti išvados, kad ieškovai žinojo apie parduodamo žemės sklypo (reljefo) neatitrinkimą teisės aktų reikalavimams ir kad būtent ieškovai reikalavo suformuoti sklypą pažeidžiant STR reikalavimus, o vėliau patys savo sąskaita pažeidimą įsipareigojo pašalinti. Nei preliminarioje sutartyje, nei vėliau sudarytoje pagrindinėje sutartyje ieškovai nebuvo prisiėmė įsipareigojimo statyti atraminę sienelę savo sąskaita. Sutartyse nėra nurodyti jokie reikalavimai atraminei sienelei ar jos įrengimo terminai, nenurodyta būtinybė ją įrengti. Svarbu nurodyti, jog Sutarties 8.6 papunktyje įtvirtinti būtent atsakovės, kaip statytojos įsipareigojimai (užbaigti sklypo sutvarkymo darbus), o ne ieškovų įsipareigojimai: atsakovė šiuo Sutarties punktu įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų įrengti likusią tvoros dalį (apie 40 metrų rytinėje sklypo dalyje), ieškovams įrengus atraminę sienelę. Pastabėtina, kad nurodytame papunktyje atraminės sienelės įrengimas yra susietas išimtinai su tvoros įrengimu, o ne prievole šalinti netinkamai suformuoto žemės sklypo reljefo pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu Sutarties 8.6 papunktyje nurodyta sąlyga – jog atsakovė likusią tvoros dalį pastatys ieškovams įrengus atraminę sienelę, savaime negali būti vertinama kaip imperatyvi ieškovų pareiga pašalinti atsakovės kaip projekto vystytojos ir statytojos suformuoto žemės sklypo neatitikimus.

45. Nagrinėjamu atveju pastatyti atraminę sienelę yra būtina siekiant pašalinti pažeidimus ginčo žemės sklype. Nurodytą išvadą patvirtina tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei surašytas privalomasis nurodymas, kuris atsakovės nebuvo ginčijamas, tiek ieškovų pateiktas ekspertinis tyrimo aktas.

46. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, jog jie sutiko įtraukti tokią sutarties nuostatą, kad apsisaugoti - kad būtų įtvirtinta atsakovės pareiga užbaigti sklypo tvarkymo darbus, užtverti likusią tvoros dalį, nes atsakovės vadovas sakė, kad tvoros taip įrengti negali (reikia laukti, kol sklypo nuožulnoje žolė suvelenės arba subetonuoti). Ieškovai nebuvo įspėti apie tai, kad sklypui sutvirtinti vien betonavimo neužtenka, kad turi būti įrengta stipri ir brangi atraminė sienelė.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovai matė žemės sklypą prieš jį įsigyjant bei, kad Sutarties 8.6 punkto turinys, nepagrindžia apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovė ieškovams pranešė apie jos suformuoto žemės sklypo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, būtinybę trūkumus pašalinti ir tokio pašalinimo būdus bei kainą. Apeliantės teiginiai taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovai perėmė apeliantės pareigą pašalinti žemės sklypo suformavimo trūkumus. Priešingai, aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informavusi pirkėjų apie kaimyninio sklypo savininko pretenzijas dėl netinkamo ginčo žemės sklypo reljefo (nuolydžio/šlaito), kurie buvo pareikšti iki pagrindinės sutarties sudarymo, taip pat nebuvo informavusi apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pradėtą patikrinimą dėl žemės sklypo reljefo (nuolydžio/šlaito) neatitikimo teisės aktų reikalavimams, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad atsakovė nesuteikė ieškovams esminės informacijos apie žemės sklypo formavino neatitikimą teisės aktų reikalavimams bei būtinybę nurodytus neatitikimus pašalinti.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog parduodamo žemės sklypo reljefas (nuolydžio/šlaito kampas) neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų pirkėjų kaip vartotojų atžvilgiu negali būti laikoma akivaizdžiu trūkumu, kurį kiekvienas atidus pirkėjas gali pastebėti normaliomis aplinkybėmis. Svarbu nurodyti, jog žemės sklypo reljefą ieškovė tvarkė po preliminarios sutarties sudarymo, todėl ieškovai negalėjo tikėtis, jog jis bus sutvarkytas nesilaikant imperatyvių reikalavimų. Todėl jiems negali būti perkelta finansinė našta sutvarkyti žemės sklypą savo sąskaita.

49. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakymu į ieškovų 2023 m. liepos 24 d. laišką, sutiko savo sąskaita sutvarkyti sklypą taip, kad maksimalus sklypo nuolydis neviršytų 12 proc., įrengiant 1 metro aukščio atraminę sienelę, tokiu būdu maksimaliai išsaugant šiai dienai suformuotą žemės sklypo reljefą, arba sutiko sumokėti 2 500 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ieškovai nuspręstų atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbus savo sąskaita. Ieškovai su tokiu atsakovės pasiūlymu nesutiko, motyvudami noru išlaikyti esamą žemės sklypo reljefą, neformuojant jokių papildomų nuolydžių nuo pastato. Remiantis ieškovų pateiktu ekspertiniu tyrimo aktu nustatyta, kad žemės sklypo atveju neįmanoma žeminti reljefo, nes yra per mažas atstumas (apie 4 – 5 metrai) nuo pamato iki sklypo ribos, o žeminant reljefą būtų atidengti namo pamatai, kas galėtų sukelti neigiamas pasekmes, todėl techniškai neįmanoma pažeminti reljefo, reikalinga atraminė sienutė, kurios aukštis būtų 1,9 m. Taigi ieškovai pagrįstai nesutiko su atsakovės siūlymu žemės sklype formuoti iki 12 proc. siekianti nuolydi bei įrengiant 1 metro atraminę sienelę. Nors atsakovė apeliaciniame skunde laikosi priešingos nuomonės, t. y., kad ginčo atveju galima įrengti 1 metro atraminę sienelę ir suformuoti 12 proc. nuolydį, tačiau nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, ekspertinės išvados nenuginčijo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atraminės sienelės įrengimas, neformuojant 12 proc. nuolydžio, priešingai negu nurodė atsakovė, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Sklypo nuolydžio galima neformuoti – trūkumas gali būti pašalinamas būtent įrengiant 1,9 m aukščio atraminę sienelę.

50. Nustačius atsakovės civilinę atsakomybę dėl parduoto netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto ir ieškovams pateikus specialių žinių turinčio asmens paskaičiavimus apie daikto trūkumo šalinimo būdą ir kainą, kurio atsakovė iš esmės neginčijo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl 13 938,32 Eur žemės sklypo trūkumo šalinimų išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

53. Atsakovė skunde taip pat teigė, kad ieškovai į ieškinio sumą nepagrįstai įtraukė ne tik jų prašomas padengti sklypo reljefo defektų šalinimo išlaidas, kas sudaro ieškinio dalyką (13 938,32 Eur), bet ir patirtas išlaidas dėl ekspertizės akto parengimo (1 649 Eur), todėl ieškovų sumokėtas ir vėliau iš atsakovės priteistas žyminis mokestis turėjo būti mažesnis.

54. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte reglamentuota, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

55. Taigi iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovų patirtos 1 694,00 Eur dydžio išlaidos už ekspertizės akto parengimą, siekiant nustatyti šlaito defektų šalinimo išlaidų dydį, laikomos ieškovų patirtais nuostoliais, o ne bylos nagrinėjimo metu patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Dėl šios priežasties žyminis mokestis pagrįstai buvo paskaičiuotas nuo visos ieškinio sumos, kuri apima tiek žemės sklypo reljefo defektų šalinimo išlaidas (13 938,32 Eur), tiek išlaidas dėl ekspertizės akto parengimo (1 649 Eur).

56. Kitos šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija pračiau dėl jų nepasisako.

57. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

60. Ieškovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.