- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1685-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00747-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- V. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3685-258/2020, kuria netenkintas prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės V. R. 89 870,93 Eur skolą, 26 355,57 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildino iš šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AK14/002. Pagal šią sutartį ieškovė pardavė atsakovei prekių (įvairių trąšų ir augalų apsaugos produktų), tačiau atsakovė savo prievolės sumokėti už įsigytas prekes ieškovei nustatytu terminu (mokėjimo terminas suėjo 2016 m. spalio 1 d.) neįvykdė. Ieškovės pateiktais duomenimis, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės pagrindinė skola ieškovei pagal jos išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už prekes parduotas pagal pirkimo pardavimo sutartį sudarė 89 870,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. birželio 4 d. 11:51 val. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą (atsiliepimas į ieškinį turėjo būti pateiktas iki 2020 m. liepos 4 d.), o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, jog yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje bei 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. priimdamas sprendimą už akių ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Scandagra“ iš atsakovės V. R. 89 870,93 Eur skolą, 26 355,57 Eur palūkanas ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (116 226,50 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 884 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė V. R. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Pareiškime nurodė, kad priimant sprendimą nebuvo įvertintos bylos išsprendimui galinčios turėti esminės reikšmės aplinkybės, kurios nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-141-431/2020), kurioje ne visi teismų procesiniai sprendimai dėl bylos esmės yra įsiteisėję. Atsakovė nurodė, kad tol, kol nėra išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-141-431/2020, nėra galimybės priimti procesinį sprendimą šioje byloje. Tokią išvadą atsakovė darė atsižvelgdama į tai, kad atsakovės hipoteka užtikrinta prievolė nėra pripažinta įvykdyta ir nėra pripažinta pasibaigusia. Todėl gali būti išduotas naujas vykdomasis įrašas, o kol neįsiteisėjo paskutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-431/2020, neaišku, kokią įtaką vykdomojo rašto išdavimo kontekste gali turėti 89 870,93 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės V. R. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su kitomis civilinėmis bylomis ir hipoteka, teismui buvo žinomos sprendimo už akių priėmimo metu, nes jos išsamiai buvo išdėstytos ieškovės ieškinyje. Sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė nėra aktuali sprendžiant šioje byloje skolos priteisimo klausimą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-141-431/2020 nurodyta, kad ginčą tarp šalių nagrinėjant teisme apeliacine tvarka nustatyta, kad 89 870,93 Eur skola į notaro vykdomąjį įrašą įtraukta nepagrįstai, nes ji nepatenka į hipotekos apimtį. Tai teismui sudarė pagrindą panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d. notaro D. B. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį iš ieškovės turėtų būti išieškota 106 299,84 Eur suma, susidedanti 91 149,74 Eur skolos, 5 173,79 Eur palūkanų ir 9 976,31 Eur delspinigių. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodytą sprendimą paliko nepakeistą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovė neįvykdė visos savo prievolės atsakovei, ieškovė atsiskaitė su ja tik iš dalies, savo ruožtu kita jos įsiskolinimo dalis iki šiol liko nepadengta. Tai reiškia, kad ieškovės prievolė nesibaigė tinkamu įvykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtui nustatyta hipoteka, garantuojanti ieškovės prievolės atsakovei įvykdymą, taip pat nesibaigė. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodyta civilinė byla negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
9. Teismas pažymėjo, jog sprendime už akių teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove pagal sudarytą pirkimo pardavimo sutartį ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras būtų atsiskaičiusi. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtino, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu nukelti skolos mokėjimą vėlesniam laikui. Šios aplinkybės atsakovė nekvestionavo. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad teismo sprendime nustatyta aplinkybė, kad egzistuoja atsakovės 89 870,93 Eur skola ieškovei, paneigta nebuvo.
10. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų tinkamai sumokėjusi bent dalį iš civilinėje byloje priteistinos sumos. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokias nors reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, kurias ieškovė būtų nuslėpusi nuo teismo ir kurios turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Pažymėjo, kad vien deklaratyvūs ir abstraktūs atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisingumu. Atsakovei nepateikus įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu bei įtikinamai nepagrindus atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3356-258/2020 panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo šiuo argumentus:
11.1. Priimant sprendimą už akių nebuvo įvertintos bylos išsprendimui galinčios turėti esminės reikšmės aplinkybės, kurios buvo nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-141-431/2020), tačiau kurios iki galo taip ir nebuvo nustatytos.
11.2. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1022-790/2020 apeliantės apeliacinį skundą atmetė, šalių tarpusavio atsiskaitymų balansas iki šiol nėra aiškus. Nors vykdomasis įrašas ir panaikintas, tačiau apeliantės hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo pripažinta įvykdyta, o hipoteka nebuvo pripažinta pasibaigusia. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-431/2020 šalys pateikė iš esmės besiskiriančius skaičiavimus – apeliantė laiko, kad ji įvykdė hipoteka užtikrintą prievolę ir kad hipoteka pasibaigė, o ieškovė paskutinėje redakcijoje buvo priskaičiavusi 83 735,30 Eur apeliantės įsiskolinimą. Šalių tarpusavio atsiskaitymų balansas yra reikšmingas, kadangi nustačius apeliantės permoką kitoje pozicijoje, galimas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė apmokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės (ar jos dalies) pasibaigimo pagrindų. Kadangi šiuo klausimu sprendime už akių nepasisakyta, sprendimas už akių turėjo būti panaikintas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
Atsiliepimas
12. UAB „Scandagra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, kurias būtų nuslėpusi ieškovė ir kurios būtų galėję turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
12.2. Teismas nustatė, kad prašoma priteisti 89 870,93 Eur dydžio skola kyla iš šalių 2014 rugpjūčio 13 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. AK14/002, kurios atsakovė neginčija. Civilinėje byloje dėl hipotekos buvo išaiškinta, jog atsakovės skolos ieškovei dalis, kurią prašoma priteisti šioje civilinėje byloje (89 870,93 Eur) į šalių sudarytos hipotekos sutarties apimtį nepatenka.
12.3. Atsakovė priteistino savo skolos dydžio neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų prieštarauti ieškovės teismui pateiktiems įrodymams apie šios skolos susidarymą. Pareiškime atsakovės nurodyti argumentai ir įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pareiškimas yra netenkintinas ir nutartis bei sprendimas už akių turi būti palikti galioti.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovė apie pareikštą ieškinį civilinėje byloje ir savo prievolę pateikti atsiliepimą į jį buvo tinkamai informuota. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. birželio 4 d. 11:51 val. Todėl apeliantė, nepateikdama atsiliepimo į ieškovės ieškinį, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), prisiėmė riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
16. Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia sprendimo už akių, kuris priimtas jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad priimant sprendimą nebuvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės Nr. 2-141-431/2020 susijusios su jos hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymu. Ieškovė teikia, kad dėl jos nurodytos bylos gali būti išduotas naujas vykdomasis įrašas, o kol neįsiteisėjo paskutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-431/2020, neaišku, kokią įtaką vykdomojo rašto išdavimo kontekste gali turėti 89 870,93 Eur skola.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
17. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
18. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovės galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jos paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimu. Tačiau ieškovė tiek prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jos negalėjimu laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį ar jos netinkamu informavimu. Todėl aplinkybė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovės neinformavus apie bylą, neįrodyta, atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
19. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
20. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
21. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė nurodė, kad tol, kol nėra išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-141-431/2020, nėra galimybės priimti procesinį sprendimą šioje byloje. Tokią išvadą atsakovė darė atsižvelgdama į tai, kad atsakovės hipoteka užtikrinta prievolė nėra pripažinta įvykdyta ir nėra pripažinta pasibaigusia. Todėl gali būti išduotas naujas vykdomasis įrašas, o kol neįsiteisėjo paskutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-431/2020, neaišku, kokią įtaką vykdomojo rašto išdavimo kontekste gali turėti 89 870,93 Eur skola. Kadangi dėl šių aplinkybių Sprendime už akių nepasisakyta, sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
22. Taigi iš esmės atsakovė neginčija šioje byloje priteistos skolos, taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji šioje byloje jai priteistą skolą būtų bent iš dalies sumokėjusi ir pan. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovei išaiškino, kad priimant sprendimą už akių teismui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-141-431/2020 bei joje nagrinėjamu ginču, jo ribomis, pasisakė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė nėra aktuali sprendžiant šioje byloje skolos priteisimo klausimą. Atitinkamai teismas konstatavo, kad teismo sprendime nustatyta aplinkybė, jog egzistuoja atsakovės 89 870,93 Eur skola ieškovei, paneigta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos duomenimis bei Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-141-431/2020 bei galutiniu jos įsiteisėjusiu sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi), tokiam teismo sprendimui pritaria.
23. Nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtino, kad ji įvykdė hipoteka užtikrintą prievolę ir kad hipoteka pasibaigė, tačiau nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįvykdė visos hipoteka užtikrintos prievolės atsakovei. Ieškovės argumentai, kad nepriklausomai nuo to, kad byloje buvo priimtas galutinis sprendimas, šalių tarpusavio atsiskaitymų balansas iki šiol nėra aiškus, nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių. Šis procesinis sprendimas neužkerta kelio atsakovei suderinti su ieškove skolų balanso bendra tvarka ar priverstinio vykdymo procese. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to atsakovės atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė UAB „Scandagra“.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
29. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 559,4 Eur (1 398,5 Eur x 0,4).
30. Ieškovė nurodė, kad patyrė 847 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (847 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma – 559,4 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. R. (asmens kodas duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) naudai 559,4 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.