Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1022-790/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: 2A-1022-790/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Asta Radzevičienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“

Kategorijos

2.6.6.1Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai
2.4.4.5.4Hipotekos pabaiga

Civilinė byla Nr. 2A-1022-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02398-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.1; 2.4.4.5.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notaras D. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti hipoteka užtikrintą prievolę įvykdyta, o hipoteką – pasibaigusia, panaikinti Vilniaus miesto 14 notarų biuro notaro 2016 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Scandagra“ įvairių prekių (trąšų, grūdų ir kt.). 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. šalys sudarė grūdų / rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei grūdus. Šalys susitarė, kad sumomis, kurias atsakovė turėtų mokėti už grūdus, bus mažinamos ieškovės mokėtinos sumos pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

3. 2014 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo ieškovė, užtikrindama, kad iki 2015 m. spalio 1 d. sumokės atsakovei turimą 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) įsiskolinimą pagal minėtą sutartį, įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. įkeisti atsakovei 5 žemės sklypus. Tą pačią dieną šalys sudarė sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo. Vykdydama šiuos sandorius, 2014 m. gruodžio 16 d. ieškovė sudarė sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį, kuriuo įkeitė atsakovei 5 žemės sklypus, taip užtikrindama tik 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt) skolos, susidariusios iki 2014 m. gruodžio 5 d., kartu su palūkanomis ir delspinigiais, sumokėjimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad ji sumokėjo visą įsiskolinimą, kurio įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, tačiau atsakovė siekia ir kitus ieškovės skolinius įsipareigojimus įtraukti į hipoteka užtikrintos prievolės apimtį. Ieškovė nesutiko su notaro 2016 m. lapkričio 28 d. išduotu vykdomuoju įrašu, kuriuo iš įkeisto turto išieškomi hipoteka neužtikrinti įsiskolinimai, prašė atsakovės jį atšaukti ir (ar) duoti sutikimą išregistruoti hipoteką, tačiau atsakovė netenkino jos prašymo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs hipotekos sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, kad šia sutartimi yra užtikrinami visi ieškovės įsipareigojimai, kylantys iš nurodytų sandorių, maksimaliai 610 194,83 Lt (176 724,64 Eur) sumai, o ne jos įsipareigojimai, kilę iki 2014 m. gruodžio 5 d. Ieškovė nepaneigė, kad yra skolinga atsakovei 89 870,93 Eur pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį už suteiktas prekes pagal 2015 m. liepą–rugsėjį pateiktus užsakymus ir vien tik tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nėra įvykdžiusi visų hipoteka užtikrintų įsipareigojimų, todėl jos ieškinys negali būti tenkinamas.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nustatė, kad hipoteka yra užtikrinta tik 2014 m. gruodžio 5 d. užfiksuota ieškovės skolos suma, kuri sudarė 176 724,64 Eur (610 194,83 Lt), ir tik iš šios prievolės kylančios netesybos ir nuostoliai. Kitos ieškovės prievolės pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, atsiradusios po 2014 m. gruodžio 5 d., nėra užtikrintos hipoteka. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė įvykdžiusi visą hipoteka užtikrintą prievolę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalis šios prievolės yra įvykdyta. Teismas nurodė, kad siekiant nagrinėjamoje byloje nustatyti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, turėtų būti nustatyta, kokia hipoteka užtikrintos prievolės dalis nėra įvykdyta, t. y. turi būti nustatyta likusi skolinio įsipareigojimo dalis (pagrindinės skolos, delspinigių, palūkanų suma), taip pat turi būti sprendžiama dėl hipotekos sutarties pakeitimo, atsižvelgiant į hipotekos objekto mažinimo aspektą (dėl hipoteka įkeistų žemės sklypų vertės).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė prievolės dydį ir hipotekos apimtį, taip pat tai, kad dalis hipoteka užtikrintos prievolės yra įvykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto 14 notarų biuro notaro 2016 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Kitų ieškovės reikalavimų teismas netenkino.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės skola atsakovei 2014 m. gruodžio 1 d.–2016 m. balandžio 8 d. laikotarpio pradžioje sudarė 176 724,64 Eur. Per šį laikotarpį ieškovė sumokėjo 119 462,51 Eur įsiskolinimo dalį. Atsakovė teisėtai skaičiavo ieškovei sutartines 0,6 proc. palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos. Per nurodytą laikotarpį atsakovė apskaičiavo ieškovei 16 333,78 Eur palūkanų, todėl ieškovės skolos likutis laikotarpio pabaigoje sudarė 73 595,91 Eur (57 262,13 + 163 33,78). Atsakovė taip pat turėjo teisėtą pagrindą nuo 2015 m. spalio 1 d. skaičiuoti ieškovei 0,06 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsakovės apskaičiuoti delspinigiai atitinka sutarties sąlygas ir yra teisingai apskaičiuoti pagal delspinigių skaičiuotėse fiksuotą skolos sumą. 2016 m. spalio 31 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 62 262,13 Eur, nurodydama, kad 57 262,13 Eur yra skirti skolai padengti, ir 5 000 Eur palūkanoms. Sumokėjusi šią sumą, ieškovė liko skolinga atsakovei 11 333,78 Eur (73 595,91 – 62 262,13) ir 7 674,05 Eur delspinigių. Aplinkybė, kad grūdų kaina turi būti perskaičiuota, sudaro pagrindą sumažinti ieškovės skolą, tačiau skola nebūtų sumažinta tiek, kad prievolė galėtų būti laikoma įvykdyta, juo labiau kad atsakovė turi teisę nuo nesumokėtos skolos dalies ir toliau skaičiuoti sutartyse nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius, dėl ko ieškovės skola didėja. Nurodyti įsiskolinimai (11 333,78 Eur ir delspinigiai) kyla iš hipoteka užtikrintos prievolės, taigi, ieškovė nėra visiškai jos įvykdžiusi. Ieškovės reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia jai tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą negali būti tenkinamas.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, jog notaro vykdomuoju įrašu iš ieškovės nepagrįstai buvo išieškotas 89 870,93 Eur įsiskolinimas, nes jos pareiga sumokėti šią sumą nebuvo užtikrinta hipoteka. Dėl šios priežasties notaro vykdomasis įrašas turi būti panaikintas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 19 proc. visos ieškinio sumos. Atsižvelgdamas į byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 902,28 Eur, atsakovei iš ieškovės – 5 169,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas terminas sumokėti 2 610,50 Eur dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei tenka pareiga sumokėti 81 proc. žyminio mokesčio, t. y. 2 560 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 550 Eur, todėl teismas priteisė iš jos 2 010 Eur. Teismas nelaikė ieškovės būtinosiomis išlaidomis 968 Eur sumos, kurią ji sumokėjo UAB „Moore Stephens Vilnius“ už specialisto išvados parengimą, ir nepriteisė ieškovei šios sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl hipoteka užtikrintos prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir priimti dėl šios bylos dalies naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Po hipotekos nustatymo ieškovė atlygino atsakovei 184 679,09 Eur ir visiškai įvykdė hipoteka užtikrintą 176 724,64 Eur prievolę. 119 432,51 Eur ieškovė atlygino atsakovei natūra tiekdama jai grūdus ir rapsus, o 62 262,13 Eur sumokėjo 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo pavedimu. Ieškovės skola mažintina 2 984,45 Eur, nes tokia yra kainos paklaida atsakovei netinkamai taikius MATIF (Marche a Terme Internationale France) grūdų kainą. Nors šalių pozicijos dėl šios sumos nežymiai skiriasi (atsakovė pripažino 2 578,83 Eur kainų paklaidą), šis skirtumas nėra esminis. Ieškovės pinigais ir natūra atlyginta suma 7 954,45 Eur viršija hipoteka užtikrintą įsiskolinimą. Net tuo atveju, jei iš ieškovės permokos būtų atimtas skirtumas tarp šalių nurodomos MATIF reikšmės, permoka sudarytų 7 548,83 Eur.

12.2. Ieškovė laiku neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės, todėl atsakovė galėjo skaičiuoti palūkanas ir delspinigius. Tačiau šie mokėjimai galėjo būti skaičiuojami tik nuo laiku nesumokėtos 176 724,64 Eur sumos, o ne nuo kitų, hipoteka neužtikrintų ieškovės įsiskolinimų. Atsakovės išrašytose palūkanų ir (ar) delspinigių sąskaitose faktūrose nėra išskirta, kokia dalis palūkanų ir delspinigių kilo iš hipoteka užtikrintos prievolės, todėl jie turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotą aplinkybę, kad 89 870,93 Eur skola yra atsiradusi po 2014 m. gruodžio 5 d. ir yra nepagrįstai įtraukta į vykdomąjį įrašą.

12.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai atitinka sutarties sąlygas. Aukštesnės instancijos teismai konstatavo, kad hipoteka buvo užtikrintas ieškovės įsiskolinimas, kuris buvo fiksuotas 2014 m. gruodžio 5 d., o prievolės įvykdymo terminas buvo 2015 m. spalio 1 d. Tačiau iš atsakovės sudarytų delspinigių apskaičiavimo lentelių matyti, kad delspinigiai buvo skaičiuojami pagal sąskaitas, išrašytas po 2014 m. gruodžio 5 d., ir sąskaitas, kurios buvo išrašytos iki 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau kurių apmokėjimo terminas buvo po 2015 m. spalio 1 d.

12.4. Vykdomajame įraše buvo nurodyta, kad ieškovės įsiskolinimas sudaro 91 149,74 Eur, o hipoteka galėjo būti užtikrintas tik 1 278,81 Eur sumos sumokėjimas (91 149,74 Eur – 89 870,93 Eur). Ši suma sudaro 1,4 proc. visos vykdomajame įraše nurodytos įsiskolinimo sumos. 1,4 proc. vykdomajame įraše nurodytos palūkanų sumos sudaro 72,43 Eur, o 1,4 proc. delspinigių – 139,67 Eur. Pridėjus prie ieškovės įsiskolinimo 212,10 Eur (72,43 Eur + 139,67 Eur) palūkanų ir delspinigių, ieškovės permoka sumažėtų tik iki 7 336,73 Eur. Iš šios sumos atėmus 1 278,81 Eur įsiskolinimą, kuris buvo užtikrintas hipoteka, liktų 6 057,92 Eur permoka. Tai reiškia, kad ieškovė visiškai įvykdė hipotekos sutartimi užtikrintą prievolę.

12.5. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas patenkino reikalavimą panaikinti vykdomąjį įrašą, nurodęs, kad juo nepagrįstai buvo išieškota 89 870,93 Eur skola, kurios įvykdomas nebuvo užtikrintas hipoteka, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė dėl 89 870,93 Eur sumos nebuvo pripažinta įvykdyta ir hipoteka nebuvo pripažinta pasibaigusia. Nustatęs, kad ieškovės skolos likutis sudaro 16 492,87 Eur ar 11 333,78 Eur (toks įsiskolinimas buvo nurodytas teismo sprendime), teismas turėjo patenkinti ieškinį iš dalies ir pripažinti hipoteka užtikrintą prievolę iš dalies įvykdyta, o hipoteką – iš dalies pasibaigusia. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą turi būti nustatytos ir įvertintos nutartyje nurodytos aplinkybės dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo apimties, hipotekos sutarties pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų, tačiau teismas nenustatė, kiek buvo įvykdyta hipoteka užtikrinta prievolė ir nesprendė klausimo dėl hipotekos sutarties pakeitimo.

12.6. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis 968 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo specialisto išvadą parengusiai UAB „Moore Stephens Vilnius“. Šalių tarpusavio atsiskaitymams ir priešpriešiniams reikalavimams įvertinti buvo reikalingos specialios žinios; šia išvada rėmėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė šioje byloje prašė teismo ne nustatyti tikslų jos įsiskolinimo atsakovei dydį, bet pripažinti, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra įvykdyta, o hipoteka pasibaigusi. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą teismas turėjo nustatyti faktiškai nesumokėtą jos skolos dalį ir spręsti dėl galimybės pakeisti hipotekos sutartį, nes šie klausimai nesudarė ginčo dalyko.

13.2. Ieškovė nepateikė įrodymų (mokėjimo pavedimo kopijų, pakvitavimų ar pan.), pagrindžiančių, kad visas įsiskolinimas, kurio įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, yra sumokėtas, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Atsakovės vertinimu, hipoteka užtikrintas ieškovės įsiskolinimas šiuo metu siekia 21 473,17 Eur? ir nuolat didėja dėl skaičiuojamų delspinigių.

13.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vykdomajame įraše nurodytos palūkanos ir delspinigiai buvo skaičiuojami ir nuo 89 870,93 Eur skolos dalies, kurios įvykdymas nebuvo užtikrintas hipoteka. Visose atsakovės išrašytose palūkanų sąskaitose, kurių numeriai prasideda raidėmis SCI, palūkanos buvo skaičiuojamos nuo hipoteka užtikrintos prievolės sumos. Iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. per mėnesį mokėtina palūkanų suma sudarė 1 041,71 Eur, vėliau, ieškovei pristačius atsakovei grūdų už 119 432,51 Eur, ši suma nuosekliai mažėjo iki 354,96 Eur. Atsakovei išrašius ieškovei sąskaitą dėl 89 870,93 Eur sumokėjimo, minėtose sąskaitose nurodytos ieškovės mokėtinų palūkanų sumos nepadidėjo. Tai patvirtina, kad palūkanas nebuvo skaičiuojamos nuo ieškovės mokėtinos 89 870,93 Eur sumos. Ieškovė turėjo sumokėti 89 870,93 Eur iki 2016 m. spalio 1 d. Pirmą delspinigių sąskaitą dėl šios prievolės neįvykdymo atsakovė išrašė tik 2016 m. gruodžio 12 d., vėliau, nei ji kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Taigi, visi vykdomajame įrašė nurodyti delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo hipoteka užtikrintos sumos, o ne nuo 89 870,93 Eur, kaip nurodė ieškovė.

13.4. Nors teismas nustatė, kad tik dalis vykdomuoju įrašu išieškomos sumos nėra užtikrinta hipoteka, tačiau panaikino visą vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas turėjo būti panaikintas iš dalies.

13.5. Ieškovė klaidingai teigia, kad hipoteka galėtų būti pripažinta iš dalies pasibaigusia, nes hipoteka yra nedaloma. Ieškovės hipoteka užtikrinti įsipareigojimai nėra įvykdyti ir pasibaigę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad hipoteka pasibaigė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo ir hipotekos galiojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti, kad ji visiškai įvykdė savo piniginę prievolę atsakovei ir panaikinti ieškovės turtui nustatytą hipoteką. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie ieškovės atliktus mokėjimus ir jos mokėtinas sumas, nustatė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei 11 333,78 Eur skolos (įskaitant mokėtinas palūkanas), be to, jai kyla pareiga papildomai mokėti atsakovės priskaičiuotus delspinigius, kurių suma nuolat didėja. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad ji ne tik visiškai įvykdė prievolę, kurios įvykdymas buvo užtikrintas jos turto hipoteka, tačiau realiai sumokėjo atsakovei net didesnę, jos įsiskolinimą viršijančią sumą, todėl, ieškovės vertinimu, teismas turėjo pripažinti, kad jos prievolė yra tinkamai įvykdyta, o šios prievolės įvykdymui užtikrinti nustatyta hipoteka – pasibaigusi. Be to, apeliaciniame skunde kaip galimą ginčo išsprendimo alternatyvą ieškovė nurodo dalinį jos reikalavimų patenkinimą, pripažįstant, kad ieškovė yra iš dalies atsiskaičiusi su atsakove, o jos turtui pritaikyta hipoteka yra iš dalies pasibaigusi. Taigi, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ieškovė tinkamai ir visiškai įvykdė savo prievolę atsakovei ir ši prievolė pasibaigė, antra, turi būti įvertina, ar šiuo atveju yra pagrindas pripažinti ieškovės turtui nustatytą hipoteką pasibaigusia arba iš dalies pasibaigusia.

Dėl ieškovės prievolės (ne)įvykdymo

16. CK 6.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tik tinkamas prievolės įvykdymas garantuoja šios prievolės, o kartu ir visų iš jos atsiradusių papildomų teisių ir pareigų, pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę, baigiasi ir jos įvykdymui užtikrinti skirtų papildomų prievolių galiojimas.

17. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – tai skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia. Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Piniginė prievolė yra laikoma tinkamai įvykdyta, kai skolininkas visiškai atsiskaito su kreditoriumi, t. y. nustatyta tvarka sumoka kreditoriui visą pagrindinę įsiskolinimo sumą ir kitus iš šios sumos kylančius mokėjimus (palūkanas, netesybas ir pan.).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 5–6), kuria atsakovė įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti ieškovei prekes, kurių specifikacija, kiekis ir kaina bus nurodytos pirkėjos (ieškovės) pateiktame užsakyme, o ieškovė – priimti tvarkingas ir kokybiškas prekes bei atsiskaityti su pardavėja (atsakove) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktas). Pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovei pagal šią sutartį gali kilti pareiga sumokėti ne tik prekių kainą, bet ir atlikti papildomus mokėjimus: sutarties 3.2 papunktyje šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo už prekes terminas yra ilgesnis nei 30 dienų po prekių perdavimo, pirkėja įsipareigoja mokėti pardavėjai 0,033 proc. palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną nuo prekių pardavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos ir kad prekių užsakyme gali būti nurodytas kitoks palūkanų dydis; sutarties 5.2 papunktyje – kad pirkėjai laiku nesumokėjus už prekes sutartyje nustatyta tvarka ir užsakyme nustatytais terminais, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sumokėti 0,06 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną iki tol, kai pirkėja faktiškai atsiskaitys.

19. 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. šalys sudarė grūdų / rapsų pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 9–14), kuriomis ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti atsakovei grūdus ir (arba) rapsų sėklas, o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo jas priimti ir sumokėti ieškovei už suteiktas prekes sutartyje nustatyta tvarka. Minėtose sutartyse aptardamos atsiskaitymo už suteiktas prekes tvarką šalys susitarė, kad dalis atsakovės už perkamus grūdus ir (ar) rapsų sėklas mokėtinos sumos nebus pervedama ieškovei, bet bus panaudota padengiant ieškovės atsakovei mokėtinas sumas. Jei atitinkama ieškovės atsakovei mokėtina suma nebus susidariusi iki mokėjimo pagal šias sutartis termino pabaigos, ši suma bus pripažįstama kaip išankstinis ieškovės mokėjimas už prekes (2014 m. rugsėjo 15 d. sutarties 4.9 papunktis, 2015 m. rugsėjo 24 d. sutarties 4.10 papunktis). Tokiu būdu ieškovė, būdama atsakovės skolininke pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įgijo jos atžvilgiu priešpriešinius reikalavimus ir šalys susitarė, kad jų priešpriešiniai reikalavimai, be kita ko, bus vykdomi atliekant įskaitymą.

20. 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 15–16), kuriame užfiksavo, kad 2014 m. gruodžio 5 d. ieškovės įsiskolinimas atsakovei pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 610 194,83 Lt (176 724,63 Eur) (susitarimo 1 punktas); susitarė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei šią įsiskolinimo sumą iki 2015 m. spalio 1 d. (susitarimo 2 punktas); nustatė, kad ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovei 0,6 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo prekių pardavimo dienos iki visiško atsiskaitymo (susitarimo 3 punktas); nustatė, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja įkeisti atsakovei 5 susitarime nurodytus žemės sklypus arba kitą atsakovei priimtiną nekilnojamąjį turtą (susitarimo 6 punktas). Tą pačią dieną šalys pasirašė sutartį dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo (1 t., b. l. 17–18), kuria ieškovė dar kartą patvirtino, kad jos įsiskolinimas atsakovei sudaro 610 194,83 Lt (176 724,63 Eur) ir kad ji privalo šį įsiskolinimą kartu su mokėtinomis palūkanomis sumokėti iki 2015 m. spalio 1 d. (sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo 1 ir 2 punktai). Sutartimi dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo ieškovė taip pat įsipareigojo dėti visas įmanomas ir (ar) būtinas pastangas tam, kad ji iki 2014 m. gruodžio 31 d. įkeistų atsakovės naudai atsakovei priimtino turinio sutartinio įkeitimo (hipotekos) lakštu ieškovei priklausantį ir atsakovei priimtiną nekilnojamąjį turtą arba ieškovės pasiūlyti tretieji asmenys įkeistų atsakovei priimtiną nekilnojamąjį turtą (sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo 3 punktas).

21. 2014 m. gruodžio 16 d. šalys sudarė sutartinės maksimalios hipotekos sandorį (1 t., b. l. 19–24), kuriuo ieškovė, užtikrindama įsipareigojimų, kylančių iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, įvykdymą, įkeitė atsakovei 5 jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (hipotekos sandorio specialių sąlygų 4 ir 7 punktai). Hipotekos sandoryje šalys nustatė, kad ieškovės turto hipoteka užtikrinamos prievolės dydis yra 610 194,83 Lt (176 724,63 Eur), be to, papildomai šalys susitarė nustatyti 305 095,17 Lt (88 361,67 Eur) maksimalią hipoteką, kuria bus užtikrinamas netesybų ir kreditorės nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo (netinkamo vykdymo), atlyginimas (hipotekos sandorio specialių sąlygų 7.1 ir 7.2 papunkčiai). Šalys nurodė, kad skolininkei (ieškovei) laiku, nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus už prekes, atsakovė turi teisę reikalauti mokėti 0,06 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną iki faktiško atsiskaitymo dienos (hipotekos sandorio 3 skyriaus 1 punktas), taip pat nurodė, kad skolos palūkanos, jų dydis, nustatymas, taikymas ir keitimas yra nustatyti 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutartyje dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo (hipotekos sandorio specialių sąlygų 8 punktas), Hipotekos sandorio specialių sąlygų 7.4 papunktyje nurodyta, kad hipoteka užtikrinta prievolė turi būti įvykdyta iki 2015 m. spalio 1 d.

22. Taigi, iš pirmiau aptartų šalių sudarytų sutarčių sąlygų matyti, kad ieškovė prisiėmė prievolę iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti atsakovei 176 724,64 Eur įsiskolinimo sumą, taip pat mokėti 0,6 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo prekių pardavimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o tuo atveju, jeigu ieškovė neįvykdytų savo prievolių laiku, jai kilo pareiga mokėti 0,06 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė, nors ir praleidusi nustatytus prievolių įvykdymo terminus, vykdė savo įsipareigojimus atsakovei. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės įsiskolinimas buvo mažinamas šiais būdais:

22.1. atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. parengtoje pažymoje apie susidariusį įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. (1 t., b. l. 28–29) nurodyta, kad ieškovė per ataskaitinį laikotarpį sumažino savo įsiskolinimą atsakovei 119 462,51 Eur. Ieškovė nurodė, kad šią įsiskolinimo dalį ji padengė natūra teikdama atsakovei prekes pagal jos ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. sudarytas grūdų / rapsų pirkimo pardavimo sutartis;

22.2. byloje yra pateiktas banko mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 32), iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 62 262,13 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad 57 262,13 Eur suma yra skirta padengti jos skolą už prekes, įgytas pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 5 000 Eur – palūkanas pagal 2016 m. balandžio 8 d. pažymą apie susidariusį įsiskolinimą.

23. Atlikusi nurodytus mokėjimus, ieškovė sumokėjo atsakovei bendrą 181 724,64 Eur (119 462,51 Eur + 62 262,13 Eur) sumą. Ši suma, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, viršija hipotekos sandoryje užfiksuotą ieškovės įsiskolinimo atsakovei sumą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, sumokėjusi nurodytą sumą, tinkamai neįvykdė savo prievolės atsakovei. Teismas, vadovaudamasis atsakovės pateiktais įrodymais apie ieškovei priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, vertino, kad atsakovė pagrįstai priskaičiavo ieškovei 16 333,78 Eur palūkanų ir 7 674,05 Eur delspinigių, kurių suma nuolat didėja, o ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, nepadengė šių sumų. Ieškovė, nors ir nekvestionuoja, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti jai palūkanas ir delspinigius, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog visos atsakovės apskaičiuotos sumos yra kildinamos iš hipoteka užtikrinamos prievolės. Ieškovė vertina, kad dalis priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių yra kildinama ne iš hipotekos sandoryje nurodytos prievolės sumokėti atsakovei 176 724,64 Eur, tačiau yra apskaičiuota nuo 89 870,93 Eur įsiskolinimo, kuris atsirado po 2014 m. gruodžio 5 d. ir kurio sumokėjimas, kaip buvo pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje, nebuvo užtikrintas ieškovės turto hipoteka.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nesutinka su jos pozicija, kad palūkanos ir delspinigiai, kurie ginčijamame sprendime buvo vertinami kaip hipoteka užtikrintos prievolės dalis, kilo iš kitų ieškovės prievolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš esmės visos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos ieškovės mokėtinos sumos yra kildinamos iš hipoteka užtikrintos prievolės ir buvo apskaičiuotos pagrįstai.

25. Byloje yra pateikta pirmiau minėta atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. parengta pažyma apie susidariusį įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., iš kurios matyti, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei šio laikotarpio pradžioje (2014 m. gruodžio 5 d.) siekė 176 724,64 Eur. Pažymoje nurodyta, kad per aptariamą laikotarpį ieškovei papildomai kilo pareiga sumokėti 16 333,78 Eur sumą pagal atsakovės šiuo laikotarpiu išrašytas sąskaitas. Atsakovė nurodo, kad visos pažymoje nurodytos sąskaitos, kurių numeriai prasideda indeksu SCI – tai sąskaitos dėl ieškovės mokėtinų palūkanų. Pagal pažymoje pateiktus duomenis, ieškovei kilo pareiga sumokėti šias palūkanų sumas: 2014 m. gruodžio 8 d.– 780,51 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. vasario 6 d., kovo 9 d., balandžio 7 d., gegužės 8 d., birželio 8 d., liepos 10 d. ir rugpjūčio 7 d. – po 1 041,71 Eur, 2015 m. rugsėjo 7 d. – 770,70 Eur, 2015 m. spalio 6 d. – 698,35 Eur, 2015 m. lapkričio 6 d., gruodžio 7 d., gruodžio 31 d. ir 2016 m. vasario 5 d. – po 354,96 Eur. Bendra pažymoje priskaičiuotų palūkanų suma sudaro 12 003,08 Eur.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pažymoje nurodytos ieškovės mokėtinos palūkanos yra kilusios iš ieškovės prievolės sumokėti atsakovei 176 724,64 Eur sumą. Aritmetiškai įvertinus pažymoje nurodytas mokėtinas palūkanų sumas, matyti, kad jos yra apskaičiuotos nuo pirmiau minėtos ieškovės įsiskolinimo sumos. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., kai ieškovė nebuvo net iš dalies atsiskaičiusi su atsakove, jos mokėtinos palūkanos sudarė 1 041,71 Eur. Vėliau, 2015 m. rugpjūčio 17 d.–spalio 16 d. atsakovei įgijus iš ieškovės prekių ir įskaičius už jas mokėtinas sumas, ieškovės mokėtinų palūkanų suma nuosekliai mažėjo iki 354,96 Eur. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 30 d.–spalio 9 d. ieškovei buvo išrašytos sąskaitos (1 t., b. l. 57–66), kurių pagrindu jai kilo pareiga sumokėti atsakovei 89 870,93 Eur už šiuo laikotarpiu suteiktas prekes, pažymoje nėra duomenų, kad po šių sąskaitų išrašymo atsakovės apskaičiuotų ieškovės mokėtinų palūkanų suma padidėtų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pažymoje nurodytos palūkanos galėjo būti skaičiuojamos ne nuo hipoteka užtikrintos prievolės sumos, bet nuo vėliau atsiradusio 89 870,93 Eur įsiskolinimo, kurio įvykdymas nebuvo užtikrintas ieškovės turto hipoteka.

27. Ieškovei laiku nevykdant savo prievolių, atsakovė skaičiavo jai delspinigius. Iš atsakovės 2016 m. gegužės 10 d.–spalio 7 d. parengtų sąskaitų dėl delspinigių apmokėjimo ir jų priedais esančių delspinigių apskaičiavimo lentelių (1 t., b. l. 69–74) matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovei apskaičiuota delspinigių suma sudarė 7 674,05 Eur. Be to, 2016 m. balandžio 8 d. pažymoje apie susidariusį įsiskolinimą nurodyta, kad atsakovė 2016 m. kovo 8 d. buvo priskaičiavusi ieškovei 1 193,30 Eur delspinigių, 2016 m. balandžio 8 d. – 1 322,10 Eur delspinigių. Bendra ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma nurodytu laikotarpiu sudarė 10 189,45 Eur.

28. Delspinigių apskaičiavimo lentelėse pateikti duomenys (pavyzdžiui, sąskaitų išrašymo datos, numeriai, įsiskolinimų sumos) patvirtina, kad šie delspinigiai buvo skaičiuojami nuo ieškovės nesumokėtos hipoteka užtikrinto įsiskolinimo sumos (įsiskolinimo likutis sudarė 58 540,94 Eur), taip pat nuo šios nutarties 25 punkte nurodytų palūkanų, apskaičiuotų nuo hipoteka užtikrintos prievolės sumos, o ne nuo 89 870,93 Eur skolos, kurios sumokėjimas nebuvo užtikrintas ieškovės turto hipoteka. Šią aplinkybę papildomai patvirtina atsakovės pateikti duomenys apie ieškovės prievolės sumokėti atsakovei 89 870,93 Eur įvykdymo terminus. Atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo sumokėti jai minėtą 89 870,93 Eur sumą iki 2016 m. spalio 1 d., savo ruožtu pirmoji delspinigių, apskaičiuotų nuo šios nesumokėtos sumos, sąskaita ieškovei buvo išrašyta tik 2016 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prievolės sumokėti atsakovei 89 870,93 Eur terminas pasibaigė tik 2016 m. spalio 1 d., delspinigiai, apskaičiuoti nuo šios sumos, objektyviai negalėjo būti įtraukti į ankstesniais laikotarpiais išrašytas delspinigių sąskaitas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės apskaičiuoti delspinigiai atitinka šalių sudarytų sutarčių sąlygas ir yra kildinami iš hipoteka užtikrintos prievolės (pagrindinio įsiskolinimo ir nuo jos skaičiuojamų palūkanų).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybė pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės vykdytinos ir hipoteka užtikrintos prievolės dydį, pagrįstai įtraukė į jos mokėtiną sumą atsakovės apskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Tačiau teismas netiksliai nustatė konkrečias ieškovės mokėtinas palūkanų ir delspinigių sumas – teismas visą atsakovės parengtoje pažymoje apie skolos susidarymą nurodytą 16 333,78 Eur mokėtiną sumą vertino kaip jos mokėtinas palūkanas, nors iš pažymos turinio matyti, kad šią sumą sudaro ne tik palūkanos (kaip minėta, atsakovės išrašytų sąskaitų dėl palūkanų sumokėjimo numeriai prasideda raidėmis SCI), tačiau ir 2016 m. kovo 8 d. bei balandžio 8 d. apskaičiuoti delspinigiai, taip pat 1 815,30 Eur mokėjimas pagal 2015 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą, kurio paskirties atsakovė nepaaiškino. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pagal atsakovės išrašytas sąskaitas ieškovės prievolę, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, sudarė 176 724,64 Eur pagrindinis įsiskolinimas, 12 003,08 Eur palūkanos, 10 189,45 Eur delspinigiai. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama, kad visos atsakovės apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai buvo kildinami iš hipoteka užtikrintos prievolės, nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, tikėtinai pagrindžiančių, kad nurodytos sumos nėra susijusios su hipoteka užtikrinta prievole, kad jos yra netinkamai apskaičiuotos ir pan. Taigi, ieškovė neįrodė, kad nurodytos nėra kilusios iš hipoteka užtikrintos ieškovės prievolės.

30. Kaip buvo minėta, byloje neginčijama, kad vykdydama savo prievoles atsakovei, ieškovė iki 2016 m. balandžio 8 d. padengė 119 462,51 Eur įsiskolinimo dalį, o 2016 m. spalio 31 d. sumokėjo atsakovei dar 62 262,13 Eur ir tokiu būdu atlygino bendrą 181 724,64 Eur įsiskolinimo sumą. Tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės įsiskolinimo suma, įskaitant jos mokėtinas palūkanas, sudarė 188 727,72 Eur (176 724,64 Eur + 12 003,08 Eur), ieškovei taip pat buvo priskaičiuota 10 189,45 Eur delspinigių. Taigi, ieškovės mokėtina suma viršijo jos sumokėtą sumą. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pripažįsta, kad ieškovės mokėtina suma turi būti sumažinta dėl MATIF grūdų kainų paklaidos (šalių nurodyta paklaida nežymiai skiriasi: ieškovės teigimu, ši paklaida sudaro 2 984,45 Eur, atsakovės – 2 578,83 Eur), tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nesumažina ieškovės įsiskolinimo tiek, kad jos prievolė būtų laikoma įvykdyta. Todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė visos hipoteka užtikrintos prievolės atsakovei.

Dėl ieškovės turtui nustatytos hipotekos pripažinimo pasibaigusia (iš dalies pasibaigusia)

31. Hipoteka – tai vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). CK 4.170 straipsnio 1 dalyje hipoteka apibūdinta kaip daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria yra užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019).

32. Hipotekos pasibaigimo pagrindai yra išdėstyti CK 4.197 straipsnyje. Aptariamos nuostatos 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka, be kita ko, pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Ši nuostata koreliuoja su CK 4.170 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos prievolės galiojimo pabaigos išaiškinta, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos taikomos sistemiškai su nurodyto skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-3/2007).

34. Kaip buvo minėta pirmiau (žr. šios nutarties 16, 17 punktus), skolininko piniginė prievolė kreditoriui pasibaigia, kai ji yra tinkami įvykdoma, t. y. kai skolininkas jo ir kreditoriaus susitarime nustatyta tvarka sumoka kreditoriui visą įsiskolinimo sumą, taip pat mokėtinas palūkanas, delspinigius ir kt. šalių aptartas mokėtinas sumas. Skolininkui užbaigus savo pagrindinę prievolę tinkamu jos įvykdymu, pasibaigia ir išvestinės prievolės, be kita ko, pagrindinės prievolės įvykdymui užtikrinti nustatyta skolininko turto hipoteka. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė neįvykdė visos savo prievolės atsakovei, ieškovė atsiskaitė su ja tik iš dalies, savo ruožtu kita jos įsiskolinimo dalis iki šiol liko nepadengta. Tai reiškia, kad ieškovės prievolė nesibaigė tinkamu įvykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtui nustatyta hipoteka, garantuojanti ieškovės prievolės atsakovei įvykdymą, taip pat nesibaigė.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog hipoteka užtikrinta prievolė buvo įvykdyta iš dalies, turėjo tenkinti ieškovės reikalavimus iš dalies ir pripažinti hipoteką iš dalies pasibaigusia. Visų pirma, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatose nėra nustatyta, kad dalinis hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymas nulemia hipotekos dalinį pasibaigimą. Hipotekos prievolė nėra daloma, o jos pabaiga, kaip minėta, yra siejama su tinkamu ir visišku prievolės įvykdymu. Antra, ieškovės dėstomos aplinkybės dėl dalinio hipotekos prievolės pasibaigimo neatitinka hipotekos sandoryje išdėstytos šalių valios.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio, būtina įvertinti jos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus, t. y. teismas sutartį turi išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014).

37. Kaip matyti iš šalių sudaryto hipotekos sandorio, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama užtikrinti savo įsipareigojimų, kylančių iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, įvykdymą, įkeitė atsakovei 5 žemės sklypus, kurių bendra vertė sudarė 146 195,70 Lt (42 341,20 Eur) (hipotekos sandorio specialiųjų sąlygų 6 punktas). Hipotekos sandorio bendrųjų sąlygų 2.1 papunktyje šalys nustatė, kad tiek, kiek hipotekos sandoryje nėra aiškiai nurodyta kitaip, šiuo sandoriu sukurta hipoteka užtikrina visų atsakovės reikalavimų ieškovei, esančių jų patenkinimo momentu ir kylančių iš 2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2014 m. gruodžio 5 d. susitarimo dėl skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, įvykdymą, įskaitant visų pagal šias sutartis mokėtinų palūkanų sumokėjimą, taip pat netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų pagal sutartis atlyginimą kreditorei. Hipotekos sandorio bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje šalys susitarė, kad hipoteka užtikrinta prievolė privalo būti skolininkės vykdoma sutartyse, iš kurių ji yra kildinama, nustatyta tvarka ir terminais. Skolininkei pažeidus sutartis, be kita ko, nustatytais terminais negrąžinus kreditorei paskolos dalies ir (arba) nemokant palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyse nurodytų mokėjimų, taip pat pažeidus hipotekos sutartį ir (ar) kreditorei sutarčių ar įstatymo pagrindu įgijus teisę reikalauti skolininkės įvykdyti užtikrintą prievolę, kreditorė turi teisę patenkinti šį savo reikalavimą iš įkeičiamų daiktų vertės, nepaisant to, ar yra suėjęs hipotekos sutartyje nurodytas prievolės įvykdymo terminas.

38. Taigi, sudarydamos šį sandorį šalys susitarė, kad visu hipotekos objektu esančiu ieškovės turtu yra užtikrinamas jos hipotekos sutartyje išdėstytų prievolių įvykdymas. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė įgis teisę nukreipti išieškojimą į hipoteka užtikrintą turtą ieškovei net iš dalies neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės (negrąžinus paskolos dalies, nesumokėjus palūkanų, delspinigių ir kt.). Hipotekos sandoryje šalys neišdėstė sąlygų, kad ieškovei įvykdžius prievolę iš dalies, atitinkamai iš dalies pasibaigs ir šios prievolės įvykdymui nustatyta hipoteka, neaptarė dalinio hipotekos pasibaigimo tvarkos ir pan. Tai reiškia, kad hipotekos prievolė yra nedaloma ir galioja iki tol, kai bus įvykdyti visi įsipareigojimai, nurodyti hipotekos sandoryje.

39. Šalims sutartinės hipotekos sandoryje susitarus, kad visų hipotekos objektu esančių žemės sklypų įkeitimas garantuoja ieškovės prievolės atsakovei visišką įvykdymą, įkeitimo masto sumažinimas reikštų sutartinės hipotekos sandorio nuostatų modifikavimą. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimų pakeisti šalių sudarytą hipotekos sandorį ir, nustačius, kad ieškovė iš dalies įvykdė prievolę, sumažinti jos įvykdymui užtikrinti įkeisto turto apimtį, pašalinant iš hipotekos sandorio tam tikrus hipotekos objektu esančius žemės sklypus. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad jos prievolė yra įvykdyta, o šios prievolės įvykdymui užtikrinti skirta hipoteka – pasibaigė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo modifikuoti šalis siejančių hipotekos teisinių santykių ir nustatinėti, kokio masto turto įkeitimas turėtų likti galioti ieškovei iš dalies įvykdžius savo prievolę atsakovei.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovė, nors ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde neišdėstė jokių argumentų ir aplinkybių, sudarančių pagrindą suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir panaikinti jo priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai atsisakė pripažinti jos būtinosiomis su teismo procesu susijusiomis išlaidomis 968 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo UBA „Moore Stephens Vilnius“ už specialisto išvados parengimą. Įvertinus byloje pateiktos UAB „Moore Stephens Vilnius“ parengtos specialisto išvados turinį, matyti, kad šis dokumentas buvo parengtas siekiant suderinti ieškovės įsiskolinimo atsakovei dydį – specialisto išvadoje buvo iškeltas tikslas nustatyti ieškovės neapmokėto įsiskolinimo atsakovei likutį 2016 m. spalio 31 d., perskaičiuoti ieškovei priskaičiuotas palūkanas ir suderinti ieškovės įsiskolinimą. Iš pateiktos išvados turinio negalima spręsti, kad poreikį parengtį šį dokumentą nulėmė nagrinėjama byla, kad ieškovė užsakė jį siekdama įrodinėti ir nustatyti nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės išlaidos, patirtos dėl minėtos specialisto išvados parengimo, nėra būtinosiomis su nagrinėjama byla susijusiomis išlaidomis.

42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad ji patyrė 1 694 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindžia 2020 m. liepos 13 d. sąskaita ir atsakovei suteiktų teisinių paslaugų ataskaita bei 2020 m. liepos 16 d. mokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.

43. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovei iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 2 160 Eur dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) iš ieškovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 2 160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėAsta Radzevičienė