Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-253-826/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-22
Bylos Nr.: 2A-253-826/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas: R. V.
Ieškovas: A. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-253-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00723-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: Nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2007 m. gruodžio 28 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 302, dėl atsakovės kaltės. Nustatyti nepilnamečių vaikų – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. V. jo gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Prašė nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. (pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 18 val.) iki sekmadienio 16 val. (atvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą), pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. balandžio 1 d. Atsakovei nepasiėmus vaikų iki penktadienio 18 val., tos savaitės susitikimo laikas prapuola; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 29 d. iki sausio 5 d. 12 val.; vasaros atostogų metu, tai yra birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, po vieną savaitę per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovo atostogų grafiką, suderinant laiką su ieškovu ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. Padalyti santuokos metu įgytą turtą, t. y. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 300 Eur, priteisti asmeninės nuosavybės teise jam. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę Vaitkienė, jam – Vaitkus. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, 2015 m. sausio mėnesį išėjo iš namų ir tris paras negrįžo. Po trijų parų ją rado girtaujančią pas kaimynus ir pranešė atsakovės motinai, kuri atvažiavusi išsivežė, nuo to laiko jie gyvena atskirai. Bandė susitaikyti, tačiau atsakovė apsigyveno su kitu vyru, susilaukė vaiko nuo jo. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir bendras gyvenimas yra neįmanomas.Prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, nes jo materialinė padėtis gera, stabili, vaikai lanko Darbėnų gimnaziją, jie yra gimę ir augę toje vietoje, prie jos įpratę. Gyvenamosios vietos pakeitimas neigiamai paveiks vaikų psichinę ir emocinę būklę.Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, nes jo materialinė padėtis yra geresnė, todėl jis prašo mažesnės išlaikymo dalies.Atsakovė R. V. priešieškiniu prašė: Nutraukti jos ir ieškovo sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės. Nustatyti nepilnamečių vaikų – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Santuokos metu įgytą turtą, t. y. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui, o jai priteisti iš ieškovo 750 Eur piniginę kompensaciją. Nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis vartojo prieš ją smurtą, žemino, nerodė jokios pagarbos, užgauliojo. Gyvenant kartu ji sužinojo, kad ieškovas yra neištikimas, jo telefone rado SMS žinutes, kuriomis susirašinėjo su G. G., dėl šių priežasčių ji išėjo gyventi kitur.Kadangi neturėjo kur gyventi, ji laikinai prisiglaudė pas V. V. ir nepilnamečius vaikus paliko pas ieškovą. Dabartiniu metu ji gyvena nuomojamame bute, vietos yra pakankamai, todėl nori, kad nepilnamečiai vaikai gyventų su ja. Pas ieškovą gyvena dar du jo sugyventinės vaikai, nėra vietos, vaikai neturi galimybės pailsėti, namas, kuriame gyvena vaikai, užkrėstas pelėsiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismo motyvai: A. V. ir R. V. santuoką, įregistruotą 2007 m. gruodžio 28 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 302, nutraukė dėl sutuoktinės R. V. kaltės motyvuodamas tuo, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nes atsakovė 2015 m. sausio mėnesį paliko šeimą, nepilnamečius vaikus ir apsigyveno su kitu vyru, nuo kurio susilaukė vaiko, toks jos elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Nustatė nepilnamečių vaikų D. V. ir R. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. V. jo gyvenamojoje vietoje motyvuodamas tuo, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jas keičia, ji nesirūpina savo nepilnamečių vaikų ugdymu, nesilanko ugdymo įstaigoje, jai būtų sudėtinga vaikus leisti į ugdymo įstaigą, nes nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas darys nepilnamečiams socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Ieškovas turi visas galimybes užtikrinti vaikams aplinką, reikalingą jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, jiems yra sudarytos visos sąlygos turėti saugią aplinką. Priteisė iš R. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki vaikų pilnametystės motyvuodamas tuo, kad tokia suma užtektina nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Nustatė atsakovės R. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pateiktą variantą, nes atsakovė savo bendravimo tvarkos projekto nepateikė. Teismas nesprendė turto padalijimo klausimo dėl automobilio, nes bylos nagrinėjimo metu šis buvo parduotas. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes Vaitkus ir Vaitkienė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė R. V. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundo motyvai: Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltės nutraukiant santuoką, neanalizavo realių santuokos išrimo priežasčių, t. y. neįsigilino į pateiktus paaiškinimus, kad ieškovas negerbė jos, smurtavo, buvo neištikimas, ignoravo jausmus, menkino, ir vertino tik ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jos kaltės. Teismas nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl yra neatskleista šios bylos dalies esmė:Vien faktas, kad gyvena ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (bute), nesuponuoja išvados, kad vaikams negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Tėvų materialinė padėtis neturi būti lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Teismas absoliučiai nepasisakė dėl teismui pateiktos psichologo nuomonės, jos nevertino, nors ši medžiaga yra reikšminga nagrinėjant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, neatsižvelgė ir neanalizavo vaikų noro gyventi su motina. Vaikų norams turi būti skiriamas didelis dėmesys.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:Apeliantės nurodyti argumentai, kad jis kaltas dėl santuokos nutraukimo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Argumentas, jog ji buvo išvaryta iš namų, atsirado tik priešieškinyje ir vertintinas kaip gynybinė pozicija. Atsakovei palikus namus, jis dėjo visas pastangas rūpintis vaikais. Atsakovė palikusi šeimą vaikais nesirūpino, per visą šį laikotarpį ji prisidėjo prie vaikų išlaikymo tik 129 Eur, nesidomėjo vaikų ugdymu, vaikų sveikatos būkle. Vienas iš vaikų susirgo tuberkulioze ir daroma prielaida, jog vaikas užsikrėtė būdamas su mama, nes ieškovo šeima pasitikrino sveikatą, o atsakovės šeima to nepadarė ir nepaneigė šios prielaidos.Kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d. Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos raštą Nr. (2.5)R2-175, 2016 m. lapkričio 12 d. medicinos dokumentų išrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas A. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. lapkričio 21 d. Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos raštą Nr. (2.5)R2-175, 2016 m. lapkričio 12 d. medicinos dokumentų išrašą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nėra suformulavęs prašymo priimti naujus įrodymus, nenurodė priežasčių, kodėl šių įrodymų nepateikė anksčiau. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priimti naujus įrodymus, todėl jų nevertina ir atsisako priimti (CPK 180 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. ir R. V. santuoką įregistravo 2007 m. gruodžio 28 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. 302. Santuokoje gimė du vaikai – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kilnojamųjų ir (ar) nekilnojamųjų daiktų neturi. Šios faktinės aplinkybės nustatytos ir šalių neginčijamos (CPK 187 straipsnio 1 dalis).Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su faktinių aplinkybių byloje nustatymu ir surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo jam neištikima, o atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti šią santuoką dėl ieškovo kaltės – ieškovo amoralaus ir žeminamo elgesio su ja, neištikimybės, smurto. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovės R. V. kaltės motyvuodamas tuo, kad ji paliko šeimą, ja nesirūpino, su kitu asmeniu susilaukė vaiko. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad teismas neanalizavo jos nurodytų aplinkybių dėl A. V. neištikimybės, smurto, rodomos nepagarbos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. sausio 24 d. išėjo iš namų ir paliko du nepilnamečius vaikus – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo, nes turi polinkį girtauti ir neprižiūri vaikų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnija 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. V4-48 nurodė, kad neigiamos informacijos apie šeimos žalingus įpročius neturi. Iš 2016 m. kovo 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės G. J. tarnybinio pranešimo „Dėl R. V. patikrinimo“ matyti, jog atvykus patikrinti duomenis apie savo vaikų neprižiūrinčią motiną, tokių faktų nenustatyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).Ieškovas su atsakove dėl santuokos nutraukimo kaltino vienas kitą, t. y. kaltino neištikimybe. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo jai neištikimas su dabartine savo sugyventine, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su savo sugyventine G. G. pradėjo kartu gyventi praėjus 5 mėnesiams po atsakovės išėjimo iš namų, po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Duomenų, kad ieškovas su dabartine sugyventine būtų buvęs neištikimas iki atsakovei išeinant iš namų, teismui nepateikta. Iš bylos medžiagos ir atsakovės duotų paaiškinimų matyti, kad R. V. išėjusi iš namų apsigyveno pas savo sugyventinį V. V. ir su juo susilaukė vaiko. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1529-666/2016 nustatyta, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo sūnus. Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas. Remdamasi išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka, kad šitokiu elgesiu atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė, palikdama šeimą ir išėjusi gyventi pas kitą vyrą, iš esmės pažeidė lojalumo pareigą, nepaliko jokios galimybės santuoką išsaugoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė palikdama ieškovą pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytas lojalumo ir sutuoktinio paramos pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos kaltę dėl santuokos iširimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu susilaukė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovei išėjus iš namų, t. y. nuo 2015 m. sausio 24 d., iki šiol vaikai gyvena su ieškovu jo mamai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu motyvuodamas tuo, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jas keičia, ji nesirūpina savo nepilnamečių vaikų ugdymu, o tėvas turi visas sąlygas užtikrinti vaikams aplinką, reikalingą jų fiziniam, protiniam, doroviniam, socialiniam visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad teismas neįvertino vaikų noro gyventi su ja ir jos galimybės užtikrinti vaikams saugią aplinką. Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalimi). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dirba Mažeikių objektinėje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje prie Vidaus reikalų ministerijos AB „Mažeikių nafta“ apsaugai 3-iosios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju ir jo gaunamas darbo užmokestis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – 538,52 Eur per mėnesį. Savo darbovietėje charakterizuotas teigiamai. Taip pat ieškovas dirba K. S. medžio apdirbimo įmonėje darbininku montuotoju. Jo gaunamas darbo užmokestis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – 354,68 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Savo darbovietėje charakterizuotas teigiamai. Duomenų apie ieškovo sugyventinės darbo veiklą, gaunamas pajamas byloje nėra. R. V. dirbo K. Š. medžio apdirbimo įmonėje vadybininke nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 26 d. Darbovietė 2015 m. rugpjūčio 17 d. charakteristikoje nurodė, kad atsakovė vertinamai teigiamai. Vidutinės darbo pajamos laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. sausio mėn. per mėnesį šioje darbovietėje – 608,24 Eur (neatskaičius mokesčių). R. V. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. dirbo IĮ „Asmiralda ir Artūras“. Vidutinis darbo užmokestis – 234,66 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. Šiuo metu atsakovė augina mažametį vaiką. Jos sugyventinis V. V. niekur nedirba, nuo 2015 m. vasario 12 d. registruotas darbo biržoje. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė. Tačiau, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – KRSAVTAS) atliko ieškovo, atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimus. 2015 m. gegužės 29 d. akte Nr. V5-182, 2015 m. rugsėjo 9 d. akte Nr. V5-286 nurodyta, jog ieškovo gyvenimo sąlygos tinka vaikų poreikiams tenkinti. 2015 m. gegužės 29 d. akte Nr. V5-183 nurodyta, jog gyvenimo sąlygos pas atsakovę atitinka vaikų poreikius. Dabartinės atsakovės gyvenamosios vietos sąlygos vertintos nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė būtų bandžiusi kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar teismo prašiusi ištirti bei įvertinti jos dabartines gyvenimo sąlygas. Nesant šių duomenų, teismas pagrįstai rėmėsi KRSAVTAS 2015 m. gegužės 29 d. atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. V5-183. Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad pas ieškovą yra sudarytos visos sąlygos vaikams augti. Be gyvenimo sąlygų, tėvų finansinės padėties, charakteristikos, nustatant vaikų gyvenimo vietą, svarbu išklausyti paties vaiko nuomonę. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamoje byloje vaikai buvo apklausti specialistų du kartus, t. y. KRSAVTAS pateikta 2015 m. birželio 5 d. išvada Nr. (15.2.24) V1-586 „Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo“ ir Klaipėdos apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) A. A. pateikta 2016 m. liepos 20 d. nuomonė Nr. 11-277 „Dėl teismo psichologo nuomonės pateikimo raštu“. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik KRSAVTAS 2015 m. birželio 5 d. išvada Nr. (15.2.24) V1-586 „Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo“ ir visiškai nevertino psichologės išvados, kurioje nurodyta, kad vaikai nori gyventi su ja. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas sprendime neanalizavo psichologės išvados, tačiau joje nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su KRSAVTAS 2015 m. birželio 5 d. išvada Nr. (15.2.24) V1-586 „Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo“ ir įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui neturi.2015 m. birželio 5 d. KRSAVTAS išvadoje Nr. (15.2.24) V1-586 „Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo“ nurodyta, jog specialistams bendraujant su vaikais individualiai matyti, kad jie nori toliau gyventi pas tėtį, o pas mamą nori vykti į svečius. Psichologės A. A. pateiktoje nuomonėje (išvadoje) Nr. 11-277 „Dėl teismo psichologo nuomonės pateikimo raštu“ nurodyta, jog tėvai konkuruoja dėl vaikų nuomonės, dėmesio, prioritetas teikiamas vaikų pramogoms, įdomiam laiko praleidimui, mažiau atsižvelgiama į vaikų emocinius, psichologinius poreikius. D. V. (pokalbio metu buvo 8 m.) pokalbio metu nurodė, kad pas mamą galima žaisti prie „kompo“, su telefonu, žaisti kardais ir kirviais (žaisliniais), ilgai būti kieme. Jei pramogų Šventojoje nebūtų, tai nelabai patiktų pas mamą. R. V. (pokalbio metu buvo 6,5 m.) pasakė, kad patinka gyventi pas mamą, nes ji nuperka traškučių, vedasi į aikštelę, leidžia žaisti telefonu, kompiuteriu. Abu vaikai nurodė, kad pas mamą jie neturi darbų, „kartais reikia sportuoti aikštelėje“, pas tėtį darbų daugiau. Iš to matyti, kad vaikus su mama sieja stiprus emocinis ryšys, jie dvejoja dėl gyvenimo su tėvu, tačiau šias jų dvejones sąlygoja galimybė gyvenant pas mamą išvengti kasdieninių pareigų ir užduočių atlikimo. Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (2.5)-R2-68 nurodyta, jog mama vaikų ugdymu nesidomi. Teismo posėdžio metu apeliantės nurodytos aplinkybės, jog dėl ieškovo paskleistų apkalbų ji negali rodytis mokykloje, yra nepagrįstos. Ji kaip mama privalo rūpintis ne tik vaikų laisvalaikiu, bet ir jų auklėjimu ir vystymusi (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad nuo išėjimo momento ji ieškovui nedavė pinigų ir neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, tinkamai įvertino byloje surinktas faktines aplinkybes, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, tinkamai įvertino psichologines išvadas.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Pirmosios instancijos teismas nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su tėvu priteisė iš atsakovės vaikų išlaikymui po 100 Eur. Apeliantė skunde jokių argumentų dėl priteistos sumos dydžio nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas nustatė mamos ir vaikų bendravimo tvarką pagal ieškovo pateiktą variantą. Apeliantė nors ir nesutiko su nustatyta tvarka, tačiau jokių įrodymų ar nesutikimo motyvų nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė priešieškinyje pati nebuvo nurodžiusi bendravimo su vaikais tvarkos. Teismo nustatyta tvarka atitinka Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Iki sprendimo priėmimo momento atsakovė su vaikais matėsi pagal nustatytą tvarką, pretenzijų nereiškė. Ieškovas pokalbio su vyriausiąja specialiste (psichologe) A. A. metu nurodė, kad jei vaikai gyventų su motina, jam tiktų jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu teismo nustatyta tvarka atitinka vaikų ir šalių interesus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo ją keisti nėra. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės R. V. ieškovui A. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 180 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai ir prašoma suma neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės R. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui A. V. iš atsakovės R. V. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė