- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-1209-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00690-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo - Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus kadastrinius matavimus – per 1 mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdys – leisti E. Š. kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, bei į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, patirtas išlaidas išieškant iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau ir Savivaldybė) pateikė atsiliepimą į ieškinį prašė teismo: nutraukti civilinę bylą, nes išnagrinėta kita byla tuo pačiu pagrindu ir dalyku; netenkinus pirmojo reikalavimo – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Pastate ieškovei priklauso butas, o savivaldybei nuosavybės teise priklauso šios patalpos: negyvenamosios patalpos (5-1, 5-2, 5-3, 6-1, 7-1, 7-2, 7-3, 8-1, 8-2 su bendro naudojimo patalpomis a-1, a-2, a-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – rūsio patalpos (su bendro naudojimo patalpa a-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė ieškiniu siekia, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis kadastriniai duomenys būtų pakeisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis įregistruotų patalpų yra sunykusios, prašo šiuos veiksmus (parengti tam reikalingus dokumentus bei įvykdyti reikiamas procedūras) įpareigoti atlikti šių patalpų savininkę – Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovės vertinimu, atsakovės savininko pareigų neįgyvendinimas sąlygoja ieškovei kliūtis, dėl kurių ieškovė negali įgyvendinti savo teisių: netikslūs kadastriniai duomenys yra kliūtis ieškovei išsipirkti didesnę žemės sklypo dalį.
6. Atsakovė – negyvenamųjų patalpų savininkė, savo kaip savininkės teises gali įgyvendinti savo nuožiūra, bet jos veiksmai negali pažeisti kitų asmenų teisių. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punktą, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat ir buvusio daikto išnykimo faktas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.
7. Byloje nėra ginčo dėl to, jog patalpos 5-1, 5-3, a-2 sunykusios, o tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų duomenų patikslinimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė arba Atsakovė) negyvenamųjų patalpų plotas – 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J., teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2414-912/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (kad atsakovė piktybiškai neįgyvendina savininko teisių ir taip pažeidžia atsakovės teisėtus interesus bei kad ateityje bus tęsiami jos teises pažeidžiantys veiksmai(neveikimas)), nei savo teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomą teisių gynimo būdą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakytų vykdyti valstybinės žemės pardavimo procedūras pagal šiuo metu viešajame registre registruotus nekilnojamojo turto duomenis, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo žemės ploto nustatymo klausimus jau išsprendė, bet paėmė mažiau kvadratų, nei jai priklausytų (aplinkybes, kad ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo 2022-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas). Šiuo (teisių pažeidimo) aspektu atkreiptinas dėmesys į savininko teisių dispozityvų pobūdį, t. y. galimybę laisvai apsispręsti, kad sunykusios patalpos, kaip viso pastato sudėtinės dalys, gali būti atstatomos teisės aktų nustatyta tvarka atliekant, pavyzdžiui, atitinkamos pastato dalies remonto ar rekonstrukcijos darbus.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė 2022-01-17 (t. y. dar iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje) atliko viešąjį pirkimą ir užsakė naują ginčo patalpų kadastrinių matavimų bylą, iš kurios duomenų nustatė, (duomenys neskelbtini) pastato fasadas pakeistas. Dėl to atsakovė 2022-04-27 kreipėsi į SĮ „Vilniaus planas“, kurie pradėjo rengti projektą „Patalpų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projekto parengimas ((duomenys neskelbtini))“. Atsakovės paaiškinimais, atlikus šiuos projektinius darbus, bus pradėtos fasado pakeitimų įteisinimo procedūros (tam bus reikalingas gauti statybos leidimas).
Šalies argumentai
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus ginčo patalpų kadastrinius matavimus, atlikus kadastrinius matavimus – per vieną mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus ginčo patalpų, kadastro duomenis. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl pradėtos fasado pakeitimų įteisinimo procedūros, kaip pažeidžiančio jos, kaip patalpų, esančių ginčo name, savininkės teises, nors apie savavališką statybą, kuria buvo pakeistas namo fasadas, žinojo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad į matininkus savivaldybė jau kreipėsi ir nauja ginčo negyvenamųjų patalpų kadastrinė byla jau suformuota, t. y. iš esmės pripažino, kad dalis ieškinio reikalavimų yra įvykdyta. Ieškovės atstovei teikiant argumentus, jog minėta suformuota kadastrinė byla neatitinka faktinės situacijos, teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas matininkas Gediminas Špiklys, kuris išsamiai atsakė į visus užduotus klausimus, teismo vertinimu, liudytojo atsakymai į klausimus buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir paneigė ieškovės poziciją, esą savo, kaip patalpų savininko teisėmis savivaldybė naudojasi nesąžiningai. Atsakovė, atlikusi minėtus kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti naujus ginčo negyvenamųjų patalpų duomenis, t. y. atliko ieškovės šioje byloje prašomus įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, kad atsakovė įvykdė veiksmus, kuriuos pareikštu ieškiniu prašoma įpareigoti atlikti, ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei savo teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomą teisių gynimo būdą, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį; netenkinus nurodyto reikalavimo, panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priimti naują Sprendimą - ieškinį tenkinti tik iš dalies, t. y. leisti pačiai ieškovei kreiptis į matininkus ir atlikti Negyvenamųjų patalpų matavimus bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šių matavimų įregistravimo. Apeliacinio skundo argumentai:
12.1. nors Atsakovė procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, jog sieks įteisinti Negyvenamųjų patalpų fasado keitimo darbus, o įteisinus darbus pagal parengtą projektą - pakartotinai kreipsis į VĮ Registrų centrą dėl atnaujintos kadastrinių matavimų bylos, tačiau šie veiksmai iki šios dienos nebuvo atliki, Atsakovė vilkina juos atlikti jau beveik pusantrų metų. Nors Atsakovė nurodo, jog buvo kreiptasi į SĮ „Vilniaus planas“ dėl fasadų įteisinimo, tačiau toks ilgas laikotarpis, per kurį nėra atlikti jokie žymūs veiksmai, paneigia protingumo principą ir vilkina procesą, tokiu būdu toliau pažeidžiant Ieškovės interesus. Ieškovės manymu, tokie Atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip neteisėti (neteisėtas neveikimas);
12.2. ieškovė įrodė, kad ji yra ginčo turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, kadangi dėl Atsakovės veiksmų (netikslių kadastrinių matavimo bylos duomenų) Ieškovė negali įsigyti didesnės valstybei priklausančios žemės sklypo dalies;
12.3. sprendime konstatuota, jog Ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl pradėtos fasado pakeitimų įteisinimo procedūros, kaip pažeidžiančio jos, kaip patalpų, esančių ginčo name, savininkės teises, nors apie savavališką statybą, kuria buvo pakeistas namo fasadas, žinojo. Ieškovė nesutinka, jog ji privalėjo reikšti tokį tiesioginį reikalavimą. Sprendimą dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo ar neįregistravimo priima VĮ Registrų centras, kuris atmesdamas prašymą dėl kadastrinių matavimų bylos įregistravimo, nurodo tikslias priežastis prašymo atmetimui. Ieškovei, kreipiantis į teismą, nebuvo žinomos, kokios priežastys gali būti nurodomos sprendime, kadangi kreipimosi į teismą metu Atsakovė ne tik buvo nesikreipusi į VĮ Registrų centrą dėl naujos kadastrinės matavimų bylos įregistravimo, tačiau netgi buvo nesikreipusi į matininką dėl tokios bylos suformavimo;
12.4. teismas, nustatęs, jog Atsakovė nors ir atliko naujus ginčo patalpų matavimus ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, tačiau institucijai nepateikė visų reikalingų dokumentų, dėl ko naujos kadastrinės bylos įregistruoti nepavyko, taip vilkinant įregistravimo procesą, privalėjo vertinti, ar Ieškovės ieškinys neturi būti tenkinamas iš dalies, leidžiant Ieškovei kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, bei į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenis, kaip to buvo prašoma patikslintame ieškinyje.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. pagrįstos Sprendime padarytos išvados, kad ieškovės ieškinyje dėstyti reikalavimai jau yra įvykdyti. Bylos nagrinėjimo metu Savivaldybė pagrindė rašytiniais duomenimis, kad visus reikalingus veiksmus, susijusius su Savivaldybės Negyvenamųjų patalpų aktualios būklės įregistravimu, Savivaldybė jau atlieka savo pačios iniciatyva. Su atsiliepimu į ieškovės ieškinį Savivaldybė į bylą pateikė MB „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. 2022-01-17 parengtą Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų bylą, kuri Savivaldybės užsakymu (viešųjų pirkimų būdu) buvo parengta dar prieš ieškovei kreipiantis į teismą. Todėl ieškovės keliamas reikalavimas „Įpareigoti Savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimo atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus“ buvo beprasmis;
13.2. beprasmis ir objektyviai neįmanomas buvo ieškinio reikalavimas „Įpareigoti Savivaldybę per vieną mėnesį nuo kadastrinių matavimų atlikimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenis“. 2022-01-17 suformavusi atnaujintą Negyvenamųjų patalpų Kadastrinių matavimų bylą, Savivaldybė nustatė, kad registruoti šios Kadastrinių matavimų bylos VĮ Registrų centre kol kas objektyviai nėra galima, kadangi užfiksuota, jog Negyvenamosiose patalpose buvusių Savivaldybės nuomininkų buvo neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai (iškirsta anga, keistas fasadas), kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus visų pirma yra privalu įteisinti (parengti statybos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kitus privalomus įteisinimo veiksmus), ir tik tada nustatyta tvarka registruoti VĮ Registrų centre. Taigi, atnaujintos Kadastrinių matavimų bylos registracijai iškilo objektyvios, nuo atsakovės valios nepriklausiusios kliūtys, kurios registracijos procesą tiesiog prailgino laike. Savivaldybė dėstė, kad dėl Negyvenamųjų patalpų fasado keitimo darbų įteisinimo su atitinkamu darbų užsakymu ji kreipėsi į UAB „Vilniaus planą“, kuris šiuos darbus nurodė planuojantis atlikti pagal savo turimą užimtumą ir darbų krūvį. Savivaldybė pateikė susirašinėjimą su nurodyta įmone;
13.3. ieškovė byloje dėstė mananti, neva Savivaldybė elgiasi nesąžiningai, tyčia vilkina Kadastrinių matavimų bylos registracijos procesus, Kadastrinių matavimų bylą ieškovė laikė „neteisinga“, nors jos teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo ir nepaaiškino, kokią kompetenciją pati ieškovė turi vertinti bei kvestionuoti specialisto atliktus matavimus;
13.4. siekdama nepagrįstus ieškovės argumentus paneigti, Savivaldybė bylos nagrinėjimo metu 2022-11-17 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu registruoti Kadastrinių matavimų bylą. Byloje esantis VĮ Registrų centro 2022-11-29 atsakymas tik patvirtino Savivaldybės iki tol byloje nuosekliai dėstytą poziciją, kad neatlikus Negyvenamųjų patalpų fasado keitimo darbų įteisinimo, atnaujinta Kadastrinių matavimų byla VĮ Registrų centre negalės būti registruojama;
13.5. išnagrinėjus šią bylą, statybos projektas Savivaldybės pasitelktoje projektavimo įmonėje dar nebuvo užbaigtas - tai lėmė objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo Savivaldybės valios. Tačiau Savivaldybė neturi pareigos statybos ar bet kokių kitų su Savivaldybės patalpomis susijusių darbų atlikti ieškovės pageidaujama tvarka ir terminais;
13.6. ieškovės reiškiami reikalavimai (tenkinti ieškinį arba ieškovei leisti pačiai atlikti veiksmus) yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Atsakovė kaip turto savininkė šiuos veiksmus jau yra atlikusi. Esant galiojantiems, nenuginčytiems Negyvenamųjų patalpų kadastriniams matavimams, naujų atlikimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Ieškovė teikdama ieškinį vertinant iš esmės remiasi CK 4.98 straipsnio nuostata, pagal kurią savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė teigia, kad, būdama namo patalpų savininke, negali išsipirkti jos naudojamos žemės sklypo dalies. Teigia Nacionalinė žemės tarnyba negali apskaičiuoti ieškovei tenkančios sklypo dalies, nes atsakovė nepanaikina jai priklausiusių, bet sunykusių patalpų teisinės registracijos.
16. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turi pagrįstą materialinį teisinį interesą, kad atsakovė kaip pastato patalpų savininkė atliktų veiksmus įregistruojant pakitusius kadastrinių matavimų duomenis. Ieškovė turi teisę ginti savo civilines teises reikšdama ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su pasikeitusių faktinių kadastrinių duomenų įregistravimu registre. Todėl byloje turi būti įvertinta, ar atsakovė realiai atlieka tokius veiksmus, ar yra objektyvios kliūtys juos užbaigti.
19. Atsakovė į bylą pateikė MB „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. 2022-01-17 parengtą Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų bylą, kuri Savivaldybės užsakymu (viešųjų pirkimų būdu) buvo parengta dar prieš ieškovei kreipiantis į teismą, t. y. 2022-01-17 (Kadastrinių matavimų byla).
20. Atsakovė nurodė, kad šios Kadastrinių matavimų bylos parengimą Savivaldybė iniciavo iškart po Vilniaus apygardos teismo 2021-11-30 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-23593-592/2022 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl patalpų kadastrinių matavimų įregistravimo, dėl nuosavybės teisės į bendro naudojimo patalpas pripažinimo ir dėl patalpų paskirties pakeitimo, kurioje teismas, atmetęs ieškovės E. Š. ieškinį kaip nepagrįstą, taip pat pažymėjo, kad Savivaldybė savo Negyvenamosiomis patalpomis gali disponuoti savo nuožiūra, tačiau tokiu būdu, kad tai nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tai patvirtina, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu sužinojusi, kad esama neįteisinta Negyvenamųjų patalpų situacija galimai trukdo ieškovės interesams, Savivaldybė 2021 metais pasibaigus minėtos bylos nagrinėjimui, ėmėsi šio klausimo sprendimo – užsakė atnaujintą Negyvenamųjų patalpų Kadastrinių matavimų bylą, kad būtų galima tinkamai šias patalpas registruoti.
21. Tokiu būdu, ieškovės šioje byloje keliamas reikalavimas „Įpareigoti Savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimo atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus” buvo įgyvendintas, kadangi nauja Kadastrinių matavimų byla buvo suformuota 2022-01-17.
22. Sutiktina su atsakove, kad antrasis ieškinio reikalavimas „Įpareigoti Savivaldybę per vieną mėnesį nuo kadastrinių matavimų atlikimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenis” negalėjo būti įvykdytas iki teismo sprendimo priėmimo, nes atsirado objektyvios kliūtys. 2022-01-17 suformavusi atnaujintą Negyvenamųjų patalpų Kadastrinių matavimų bylą, atsakovė nustatė, kad registruoti šios Kadastrinių matavimų bylos VĮ „Registrų centre“ kol kas objektyviai nėra galima, kadangi užfiksuota, jog Negyvenamosiose patalpose buvusių Savivaldybės nuomininkų buvo neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai (iškirsta anga, keistas fasadas), kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus visų pirma yra privalu įteisinti (parengti statybos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kitus privalomus įteisinimo veiksmus), ir tik tada nustatyta tvarka registruoti VĮ „Registrų centre“.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atnaujintos Kadastrinių matavimų bylos registracijai iškilo objektyvios, nuo atsakovės valios nepriklausiusios, kliūtys, kurios registracijos procesą prailgino laike, t. y. buvo nustatyti Negyvenamųjų patalpų trūkumai (neįteisinti statybos darbai), kuriuos pirmiausia buvo būtina ištaisyti ir tik tada buvo įmanoma teisinė registracija. Dėl šių trūkumų pašalinimo, t. y. Negyvenamųjų patalpų fasado keitimo darbų įteisinimo, su statybos dokumentų užsakymu atsakovė kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“, kuri šiuos darbus nurodė planuojanti atlikti pagal savo turimą užimtumą ir darbų krūvį. Atsakovės pridėtas susirašinėjimas su projektavimo įmone patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo Savivaldybės prašymu šioje projektavimo įmonėje buvo rengiamas statybos projektas, reikalingas statybos leidimui (atliktų darbų įteisinimui) gauti. Atsakovė logiškai paaiškino, kad tik įteisinusi darbus pagal parengtą projektą ir atitinkamai pagal šį projektą išduotą statybos leidimą, Savivaldybė kreipsis į VĮ Registrų centrą dėl atnaujintos Kadastrinių matavimų bylos registravimo ir atitinkamai – Negyvenamųjų patalpų aktualios būklės teisinės registracijos.
24. Ieškovės argumentai, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, tyčia vilkina Kadastrinių matavimų bylos registracijos procesus, prisigalvoja nesamų kliūčių Negyvenamųjų patalpų registracijai, tyčia nesikreipia į VĮ Registrų centrą dėl Kadastrinių matavimų bylos registracijos ir piktybiškai neleidžia Savivaldybei priklausančių Negyvenamųjų patalpų registracijos klausimo sutvarkyti pačiai ieškovei, neįrodyti.
25. Naujoje Kadastrinių matavimų byloje užfiksuota. kad Negyvenamosiose patalpose nenustatytu laiku buvo atlikti neteisėti statybos darbai (fasado keitimas, angos iškirtimas), dėl ko jokia šių patalpų registracija, kol šie darbai nebus įteisinti, pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas nebus galimi, tačiau ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu dėstė, kad Savivaldybė ją neva siekia apgauti, tyčia vilkina veiksmus.
26. Savivaldybė bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu registruoti Kadastrinių matavimų bylą. Byloje esantis VĮ Registrų centro 2022-11-29 atsakymas patvirtino Savivaldybės iki tol byloje dėstytą poziciją (dėl Statybos įstatymo nuostatų ir reikalavimų vykdymo), kad neatlikus Negyvenamųjų patalpų fasado keitimo darbų įteisinimo, atnaujinta Kadastrinių matavimų byla VĮ Registrų centre negalės būti registruojama – būtent tai savo 2022-11-29 atsakyme VĮ Registrų centras ir nurodė: „Vadovaujantis statybos darbų atlikimo metu (2005 metais, kaip pažymėta byloje) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis, atlikus statinio kapitalinį remontą (pažymime, kad 2022-01-17 bylos duomenimis kapitalinis remontas atliktas pakeičiant pastato, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje, išvaizdą), buvo privalomas statybos leidimas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3.1, punktu atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, privalomas leidimas atlikti kapitalinį remontą”.
27. Dėl šių priežasčių Savivaldybė bendra tvarka dėl darbų užsakymo kreipėsi į projektavimo įmonę, kad būtų paskirtas projekto vadovas, parengtas statybos projektas, kuris būtų įkeltas į informacinę sistemą Infostatyba ir pateiktas kompetentingų institucijų derinimui ir pritarimu, kad būtų išduotas statybos leidimas ir Negyvenamųjų patalpų registracija užbaigta.
28. Apeliaciniu skundu ieškovė alternatyviai prašo teismo: panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Tokiu būdu Savivaldybė būtų įpareigota atlikti Negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus ir per vieną mėnesį nuo jų parengimo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šių matavimų registravimo, arba, jeigu Savivaldybė į VĮ Registrų centrą nesikreiptų, leisti tai atlikti pačiai ieškovei. Alternatyviai, netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo, ieškovė apeliacinės instancijos teismo ieškovė prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priimti naują Sprendimą – ieškinį tenkinti tik iš dalies, t. y. leisti pačiai ieškovei kreiptis į matininkus ir atlikti Negyvenamųjų patalpų matavimus bei kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šių matavimų įregistravimo.
29. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad esant galiojantiems, nenuginčytiems Negyvenamųjų patalpų kadastriniams matavimams, naujų atlikimui nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Naujų kadastrinių matavimų parengimas, jeigu ir iš esamų matavimų yra akivaizdu, kad patalpose yra neįteisintų statybos darbų, būtent kuriuos patalpų savininkui (atsakovei) pirmiausia reikia įteisinti, ir tik tada tęsti šių patalpų tinkamą registraciją. Ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu ji šių statybos įteisinimo darbų galėtų imtis, jeigu ji nėra nei patalpų, nei žemės sklypo savininkė ar naudotoja. Statybos darbų įteisinimo ieškovė vis tiek negalėtų atlikti be savininko (Savivaldybės) veiksmų, todėl alternatyvus ieškovės reikalavimas, vertinant vykdytinumo aspektu, negalėtų būti įgyvendintas ir yra nepagrįstas.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.