- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-841-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00690-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, pareikštą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir prašė: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rengti dokumentus ir vykdyti reikalingas procedūras, siekiant įregistruoti naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre, kuriais būtų ištaisytas patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 96,73 kv.m. į 87,6 kv.m.), ir bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3, esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 15,18 kv.m. į 13,28 kv.m.), o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdys – leisti E. Š. rengti dokumentus ir vykdyti reikalingas procedūras, siekiant įregistruoti naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre, kuriais būtų ištaisytas patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 96,73 kv.m. į 87,6 kv.m.), ir bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3, esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 15,18 kv.m. į 13,28 kv.m.), patirtas išlaidas išieškant iš Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233; 2) panaikinti 83,5 kv.m. ploto rūsio patalpos [su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv.m. t.y. 2,58kv.m.] unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę Vilniaus miesto savivaldybės vardu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti gyvenamųjų butų 8-5, 8-6, 8-7, 8-8 pastate 1A 1/p adresu (duomenys neskelbtini), (sujungimo momentu į vieną objektą, kuriam iki šiol nesuteiktas adresas ir nenustatytas veiklos pobūdis), pakeistą patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į negyvenamas (kitos paskirties) patalpas - paliekant objektui gyvenamąją paskirtį; 4) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, VĮ „Registrų centro E. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. sausio 18 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rengti dokumentus ir vykdyti reikalingas procedūras, siekiant įregistruoti naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre, kuriais būtų ištaisytas patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 96,73 kv.m. į 87,6 kv.m.), ir bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3, esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 15,18 kv.m. į 13,28 kv.m.), o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdys – leisti E. Š. rengti dokumentus ir vykdyti reikalingas procedūras, siekiant įregistruoti naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre, kuriais būtų ištaisytas patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 96,73 kv.m. į 87,6 kv.m.), ir bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3, esančių gyvenamajame name 1A 1/p, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (iš 15,18 kv.m. į 13,28 kv.m.), patirtas išlaidas išieškant iš Vilniaus miesto savivaldybės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. Š. ieškinį, reiškiamą atsakovams VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB ,,Kelprojektas“, kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka bei išaiškino ieškovei E. Š., jog ieškovė dėl VĮ Registrų centro, Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimo teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti veiksmus, turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, kad yra buto, esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl turi teisę tapti ir žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso valstybei, dalies savininke. Vilniaus miesto savivaldybei tame pačiame pastate priklauso negyvenamosios patalpos ir rūsio patalpos, šių negyvenamųjų patalpų dalis (patalpos 5-1/6,45 kv.m; 5-3/2,32 kv.m ir a-2/1,98 kv.m), anot ieškovės, yra sunykusios. Ieškovė nurodė, kad jos lėšomis 2020-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės leidimu buvo atlikti tai įrodantys negyvenamųjų patalpų kadastriniai matavimai, brėžinių originalai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl naujų įgaliojimų suteikimo, t. y. dėl atitinkamos bylos suformavimo, tačiau ši nesuteikė ieškovei teisės užsakyti patalpų suformavimo bylos. Anot ieškovės, reikalavimas dėl sunykusių patalpų yra reiškiamas dėl to, kad ieškovė neturi galimybės išpirkti iš valstybės žemės sklypo dalies,– Nacionalinė žemės tarnyba negali nustatyti užstatyto ploto (ar užstatytą plotą skaičiuoti su sunykusiomis patalpomis, ar be jų). Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę rengti dokumentus ir vykdyti reikalingas procedūras, siekiant įregistruoti naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre, siekiant panaikinti, ieškovės teigimu, klaidingus VĮ Registrų centro duomenų bazėje fiksuotus duomenis – ieškinyje įvardijamų ginčo patalpų plotą. Ieškovė teigia reiškianti negatorinį reikalavimą, nes yra buto, esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl turi teisę tapti ir žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso valstybei, dalies savininke, tačiau atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neveikimas jai užkerta kelią išpirkti žemės sklypo dalį iš valstybės.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakytų vykdyti valstybinės žemės pardavimo procedūras pagal šiuo metu viešajame registre registruotus nekilnojamojo turto duomenis.
7. Teismas pažymėjo, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė, o ne hipotetinė teisė ateityje įsigyti nuosavybėn (išsinuomoti) kitą daiktą (žemę), kaip kad nagrinėjamu atveju. Negatorinis ieškinys (lot. negator – neigėjas), turto savininko kitam asmeniui teisme reiškiamas reikalavimas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, kai savininkui trukdoma naudotis jam priklausančiu turtu neribojant jo valdymo teisės. Ieškovė yra buto pastate savininkė. Kitų pastato negyvenamųjų patalpų savininko teisių įregistruoti viešajame registre savo patalpų faktinę būklę (ne)realizavimas neturi jokios įtakos ieškovės, kaip buto savininkės, teisių naudotis, valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu butu.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu ieškovė siekia apginti ne savo esamą nuosavybės teisę (į butą), o paneigti kito savininko teisę atstatyti (atkurti arba remontuoti) savo galbūt sunykusį daiktą. Ieškovei tokio reikalavimo tenkinimas materialiųjų teisinių padarinių nesukels. Todėl teismas nusprendė, kad minėti ieškovės reikalavimai civilinio proceso tvarka nenagrinėtini (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį ir ieškinio faktinį pagrindą, teismas padarė išvadą, kad teisiniai santykiai, iš kurių nagrinėjamu atveju gali kilti ginčas yra viešojo administravimo, o ne privatiniai teisiniai santykiai. Nekilnojamojo turto registratoriaus veikla, vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatyme jam pavestas funkcijas, yra viešasis administravimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi jeigu ieškovė mano, jog atsakovės, – neregistruodamos esamos faktinės patalpų būklės pagal atnaujintus kadastrinių matavimų duomenis,– pažeidžia viešosios teisės normas, ieškovė turi teisę kreiptis su atitinkamais reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1, 2 punktai).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) E. Š. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. ieškovės ieškinys yra pareikštas siekiant išspręsti ginčą, kylantį iš civilinių daiktinės teisės santykių – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu yra pareikštas negatorinis ieškinys, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
11.2. teismas nesilaikė CPK nustatytų proceso stadijų ir civilinės bylos iškėlimo stadijoje vertino visus ieškovės pateiktus įrodymus, kurie vertinami teisminio nagrinėjimo metu, t.y. teismas analizavo negatorinio ieškinio pagrįstumo sąlygas: 1) ar ieškovė yra turto savininkė, 2) ar jos teisės pažeistos;
11.3. teismas ieškinio priėmimo stadijoje teisiškai kvalifikavo ginčą, tačiau jį kvalifikavo netinkamai;
11.4. ginčas, nagrinėjamu atveju, kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių (nuosavybės teisinių santykių) srityje. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, būdama negyvenamųjų patalpų savininkė ir pastato bendraturtė, ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, dėl ko šalių ginčas pripažintinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės (ieškovės) ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB ,,Kelprojektas“, kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.
15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis)
17. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra reikšmingas siekiant nustatyti, kokias pažeistas teises siekia apginti bei kokio materialinio teisinio tikslo siekia į teismą besikreipiantis asmuo, bei koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Todėl kilus abejonių dėl pareikštu ieškiniu siekiamo materialinio teisinio tikslo ir ieškinio pagrindo, teismas turi teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinio dalyką bei faktinį pagrindą (CPK 115 straipsnis), o, jei kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas turi teisę kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pakeisti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis įregistruotų patalpų yra sunykusios, bei prašo šiuos veiksmus (parengti tam reikalingus dokumentus bei įvykdyti reikiamas procedūras) įpareigoti atlikti šių patalpų savininkę – Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškinyje taip pat nurodo, kad netikslūs kadastriniai duomenys yra kliūtis ieškovei išsipirkti žemės sklypo dalį.
19. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) negyvenamųjų patalpų plotas – 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J., teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2414-912/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą bei nurodė, kad ieškovė neprašė įpareigoti atsakovę leisti jai kreiptis dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo (nutarties 50 punktas; CPK 179 straipsnio 3 dalis).
20. Iš šių aplinkybių galima daryti prielaidą, kad byloje keliamas ginčas yra siejamas su Vilniaus miesto savivaldybės, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkės, daiktinių (civilinių) teisių įgyvendinimu (nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų patikslinimu ir jų įregistravimu) ir ieškovė reiškia ieškinį siekiant apginti savo nurodytą teisę išsipirkti tam tikrą žemės sklypo dalį.
21. Tačiau iš ieškinio nėra aišku kokius konkrečius veiksmus ieškovė reikalauja įpareigoti atlikti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes sukels ieškovei tokių reikalavimų tenkinimas, nėra aišku kokiu faktiniu pagrindu ir koks reikalavimas yra reiškiamas atsakovu ieškinyje nurodytam VĮ Registrų centrui. Esant neaiškiai suformuluotiems ieškinio elementams nėra galimybės objektyviai nustatyti koks teisinis santykis – civilinis ar administracinis – byloje yra vyraujantis.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant tinkamai įvertinti ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų pobūdį ir siekiamą tikslą bei atitinkamai nustatyti bylos rūšinį teismingumą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 115 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.