- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eA2-23593-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24710-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) E. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, trečiasis asmuo N. Š. (N. Š.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja (ieškovė) E. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021, kuriuo prašo:
1.1. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021.
Šalies argumentai
1.2. Iš dalies panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 ir priimti naują sprendimą – E. Š. ieškinį patenkinti iš dalies:
1.2.1. Pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1301-01 ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 1322V dalyje dėl 10702/26703 dalių bendro naudojimo patalpų a-1 (5,60 m²), a-3 (7,96 m²) priklausymo nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei.
1.2.2. Pripažinti E. Š. nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis bendro naudojimo patalpų a-1 (5,60 m²), a-3 (7,96 m²) (bendras plotas 5,43 m²), esančių (duomenys neskelbtini).
1.2.3. Pripažinti E. Š. nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis rūsio patalpos, t. y. 33,47 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
1.2.4. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 16001/26703 dalys rūsio patalpos, t. y. 50,03 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
1.2.5. 2015 m. kovo 24 d. rūsio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro byloje ir jos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinti įrašą „su bendro naudojimo patalpą a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m.), t. y. 2,58 kv. m“.
1.2.6. Nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių 1A 1/p name (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji, bet pripažinta netinkama gyventi.
1.2.7. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės E. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja procesą prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
3. Pareiškėja nurodo, kad jai 2010 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų patalpų plotas – 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J.; pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 29 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1301-01 ir savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1322V dalis, pagal kurias 2477/10 000 dalių bendro naudojimo patalpos a-1 (5,60 kv. m), a-3 (7,96 kv. m) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis bendro naudojimo patalpų a-1 (5,60 kv. m), a-3 (7,96 kv. m) pastate (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis, t. y. 33,47 kv. m, rūsio patalpų pastate (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 16001/26703 dalis rūsio patalpos, t. y. 50,03 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini); 2015 m. kovo 24 d. rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro byloje ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m)“; nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji, bet pripažinta netinkama gyventi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2022 m. birželio 17 d. pareiškėja VĮ Registrų centre susipažino su visomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis. Pagrindinėje nekilnojamojo turto byloje Nr. 2425 (duomenys neskelbtini) pareiškėja rado butų 8-3, 5, 6, 7, 8 bylą Nr. 10/339227 tomą 7v (inventorinis Nr. 2425), kuri pradėta pildyti 2000 m. gruodžio 27 d. Jos pirmame priede, 1D formoje „Buto (patalpos) kadastro duomenys“ užfiksuota 1996 m. vasario 26 d., kad butams 3, 5, 6, 7, 8 skirtos 52/100 dalys iš 15,18 kv. m bendro naudojimo patalpos a-1, a-2, a-3. Taigi pareiškėjai, kaip buto Nr. 3 savininkei, nuo 1996 m. vasario 26 d. yra priskirta dalis bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3. Civilinės bylos nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nuslėpė šį faktą ir savo raštuose klaidino pareiškėją bei teismą. 2022 m. birželio 17 d. susipažinusi su archyvine medžiaga, pareiškėja taip pat gavo „Pastato inventorizacinės žinios“ formą Nr. 2 iš 1968 m. spalio 23 d. atliktos inventorizacijos, kurioje užfiksuota, kad rūsio plotas yra ne 83,50 kv. m., o 156,91 kv. m. (tai užfiksuota antrajame lape priešpaskutinėje eilutėje, kurioje rūsio plotas nurodytas 156,91, aukštis – 2,56, statybinė vertė – 4634). Pareiškėjos teigimu, dėl šių aplinkybių bei rašytinių įrodymų yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-340-905/2021, tačiau jos buvo nuslėptos, kadangi civilinės bylos medžiagoje buvo užfiksuota, jog tiek VĮ Registrų centras, tiek atsakovė neturi duomenų, kaip bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3 52/100 dalys buvo priskirtos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Būtent minėtais rašytiniais įrodymais Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi priimdamas sprendimą atmesti ieškinį. Į bylą buvo pateikti VĮ Registrų centras ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakymai į ieškovės prašymus, kuriuo buvo nurodyta, kad: archyvinėje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie kitiems gyvenamojo namo patalpų gyventojoms paskaičiuotas bendro naudojimo patalpų a-1, a-3 dalis, nėra; inventorizacijos metu 1984 m. bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-1, a-2, a-3, butams, kaip priklausiniai, nebuvo priskirtos; atsakovė informacijos apie patalpų a-1, a-2 ir a-3 padalijimą laikotarpiu nuo 1984 m. gegužės 15 d. iki 1998 m. gruodžio 29 d. neturi.
6. Naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3 dalies (52/100 dalies) priskyrimo pareiškėjos butui nuo 1996 m. vasario 26 d. iš esmės patvirtina jos ieškinio pagrįstumą, reikalaujant jų dalį pripažinti jos nuosavybe ir patvirtinant faktą, kad 1998 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1301-01 ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 1322V dalyje dėl 10702/26703 dalių bendro naudojimo patalpų a-1 (5,60 m²), a-3 (7,96 m²) priklausymo nuosavybės teise atsakovei yra neteisėtas. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad 2005 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Kelprojektas“ atliktos inventorizacijos metu neteisingai užfiksuoti rūsio ploto duomenys, patvirtina, jog minėta kadastro duomenų byla buvo suformuota neteisingai. Tokiu būdu buvo neužfiksuotas rūsys, esantis po Vilniaus miesto savivaldybės patalpomis, kuriame yra viso pastato vandens ir elektros mazgas, neparodyta dar viena rūsio patalpa, esanti už durų, durys irgi neparodytos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog esant netiksliems kadastro duomenims, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nebuvo nustatytas rūsio funkcinis ryšys su kitomis pastato patalpomis (tame tarpe ir butu), o tai lėmė nepagrįstą teismo sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus, susijusius su rūsio patalpų plotu ir nuosavybe.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepaaiškina, kodėl su VĮ Registrų centre esančia archyvine medžiaga negalėjo susipažinti dar bylos nagrinėjimo metu – kokios objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios kliūtys, pareiškėjai tai sutrukdė padaryti savalaikiai ir pateikti šiuos, pareiškėjos nuomone, reikšmingus įrodymus į bylą dar jos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai galėjo būti žinomos anksčiau. Surinkti reikšmingus įrodymus ir pateikti juos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pačios ieškovės, o ne VĮ Registrų centro ar Vilniaus miesto savivaldybės pareiga. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui, kadangi nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (naujai rasti įrodymai) pareiškėjai galėjo būti žinomi dar bylos nagrinėjimo metu.
8. Atsakovės teigimu, naujai pareiškėjos rasti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, t. y. net jeigu jie būtų pateikti bylos nagrinėjimo metu, kitoks sprendimas nebūtų galėjęs būti priimtas, nes nei bylos nagrinėjimo, nei šiuo metu nėra nuginčyti oficialūs ir galiojantys VĮ Registrų centro duomenys, kurie patvirtinta būtent Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybę į ginčo patalpas (rūsį ir bendrojo naudojimo patalpas).
9. Atsakovei nesuprantama, kodėl pareiškėja mano, kad per daugiau kaip 50 metų rūsio kadastro duomenys negalėjo keistis ir atitinkamai sumažėti. Atkreipė dėmesį, kad kadastrinių duomenų byla ar atskiri jos duomenys byloje nebuvo ginčijami, tai apskritai nebuvo nagrinėtos bylos objektas, tad šių pusės šimto metų senumo inventorizacijos bylos duomenų pateikimas į bylą, net ir atnaujinus jos procesą, būtų absoliučiai nereikšmingi ir su šia byla nesusiję. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į rūsio patalpas buvo pripažinta (grąžinta) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi. Šiuo pagrindu rūsys Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki šiol yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė – tai buvo pakartota ir abiejų instancijų teismų civilinėje byloje, atmetant ieškovės reikalavimus pripažinti dalį rūsio nuosavybės ir jai. Tiek minėtoje kasacinio teismo nutartyje, tiek teismų procesiniuose sprendimuose civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 buvo vadovaujamasi aktualiais, o ne pusės šimto metų senumo duomenimis apie rūsį ir jo plotą (83,50 kv. m). Pažymėjo, kad ieškovė, remdamasi pusšimčio metų senumo duomenimis apie tariamai esamą paslėptą rūsio dalį, ir pati nežino, kurgi ši paslėptoji dalis fiziškai galėtų būti, kas ja juo šiuo metu naudojasi, ir kokiu būdu nepastebėti į ją galimai patenka pareiškėjos minimi „nenustatyti asmenys“. Nesuprantama, kaip šių pareiškėjos spėlionių pagrindu teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, galėtų spręsti dėl funkcinio ryšio tarp šios paslėptos, nematomos rūsio dalies ir pareiškėjos buto.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad surinkti reikšmingus įrodymus ir pateikti juos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pačios ieškovės, o ne kitų proceso šalių pareiga, tačiau pareiškėja prašyme nurodė, kad 2022 m. birželio 17 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo, VĮ Registrų centre ji susipažino su visomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis ir, jos nuomone, nustatė naujas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja prašyme nenurodo, kodėl su šia VĮ Registrų centre esančia archyvine medžiaga nesusipažino dar bylos nagrinėjimo metu, kokios kliūtys sutrukdė padaryti tai laiku ir pateikti šiuos, pareiškėjos nuomone, reikšmingus įrodymus į bylą dar jos nagrinėjimo metu. Atsakovės teigimu, pareiškėjos prašyme nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
11. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis. Tai yra speciali įsiteisėjusių teismų sprendimų revizijos forma, galima tik esant šiame skyriuje numatytiems pagrindams (CPK 366 straipsnio 1 dalis) ir atliekama jame nustatyta tvarka.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
13. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
14. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
15. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
17. Pareiškėjos teigimu, apie CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, ji sužinojo tik 2022 m. birželio 17 d., t. y. tada, kai ji VĮ Registrų centre susipažino su visomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis.
18. Pareiškėja į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl laikytina, kad šiuo atveju nebuvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
19. Nustatyta, kad ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų patalpų plotas – 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J.; pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 29 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1301-01 ir savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1322V dalis, pagal kurias 2477/10 000 dalių bendro naudojimo patalpos a-1 (5,60 kv. m), a-3 (7,96 kv. m) priklauso savivaldybei nuosavybės teise; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis bendro naudojimo patalpų a-1 (5,60 kv. m), a-3 (7,96 kv. m) pastate (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 10702/26703 dalis, t. y. 33,47 kv. m, rūsio patalpų pastate (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 16001/26703 dalis rūsio patalpos, t. y. 50,03 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini); 2015 m. kovo 24 d. rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro byloje ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „su bendro naudojimo patalpa a-1 (48/100 iš 5,37 kv. m), t. y. 2,58 kv. m)“; nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji, bet pripažinta netinkama gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
21. 2022 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
22. Pareiškėja prašymą iš esmės grindžia VĮ Registrų centro archyvinėje medžiagoje rastais dokumentais:
22.1. Pagrindinėje nekilnojamojo turto byloje Nr. 2425 (duomenys neskelbtini) rasta butų 8-3, 5, 6, 7, 8 byla Nr. 10/339227 tomas 7v (inventorinis Nr. 2425), kuri pradėta pildyti 2000 m. gruodžio 27 d. Bylos pirmame priede, 1D formoje „Buto (patalpos) kadastro duomenys“ užfiksuota 1996 m. vasario 26 d., kad butams 3, 5, 6, 7, 8 skirtos 52/100 dalys iš 15,18 kv. m bendro naudojimo patalpos a-1, a-2, a-3.
22.2. „Pastato inventorizacinės žinios“ forma Nr. 2 iš 1968 m. spalio 23 d. atliktos inventorizacijos, kurioje užfiksuota, kad rūsio plotas yra ne 83,50 kv. m., o 156,91 kv. m.
23. Pareiškėjos teigimu, nurodyti dokumentai patvirtina, kad jai, kaip buto Nr. 3 savininkei, nuo 1996 m. vasario 26 d. yra priskirta dalis bendro naudojimo patalpų a-1, a-2, a-3, bei tai, kad rūsio plotas yra ne 83,50 kv. m., o 156,91 kv. m. Anot pareiškėjos, paaiškėjusios aplinkybės iš esmės patvirtina jos ieškinio pagrįstumą.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.
27. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su VĮ Registrų centro archyvinėje medžiagoje rastais dokumentais. Teismo vertinimu, tai, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo ir procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėja rado naujų dokumentų, savaime neteikia pagrindo spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Vien tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja neturėjo pakankamai įrodymų savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, nereiškia, jog pareiškėja tokių įrodymų negalėjo gauti. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu būtų egzistavusios objektyvios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjai surinkti įrodymus, kuriais ji byloje įrodinėjo ieškinio pagrįstumą. Šiuo atveju pareiškėja teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodinėjimo pareigai tinkamai atlikti. Siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, pareiškėja aktyvių veiksmų iš esmės ėmėsi, t. y. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl archyvinių duomenų, jau praėjus kuriam laikui po civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, įrodymai aplinkybėms, kuriomis pareiškėja rėmėsi nagrinėjant bylą teisme, pagrįsti galėjo ir turėjo būti surinkti dar teisminio proceso metu, juo labiau, kad dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo VĮ Registrų centro archyvinėje medžiagoje, kuri yra vieša ir buvo prieinama ir bylos nagrinėjimo metu.
28. Vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos E. Š. nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl šiuo atveju nėra nustatytas pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
29. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos (ieškovės) E. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, trečiasis asmuo N. Š. (N. Š.), atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos (ieškovės) E. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-340-905/2021 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, trečiasis asmuo N. Š. (N. Š.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.