Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-803-440/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-16
Bylos Nr.: 2S-803-440/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02320-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: L. P.
Suinteresuotas asmuo: R. P., E. P., K. P.

Kategorijos

3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-803-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02320-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4374-1003/2017 pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. P., E. P., K. P., antstoliai V. Š. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl antstolės priimtų patvarkymų teisėtumo, keliant klausimus dėl išlaikymo išieškojimo tenkinimo eilės, išieškotojo pakeitimo vykdymo procese vaikui sulaukus pilnametystės. Pareiškėja L. P. kreipėsi į antstolę V. Š. prašydama panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 9 d. patvarkymus Nr. AV-1-05 ir Nr. N2-240-394/2007, taip pat 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. AV5-84. Nurodė, kad antstolės patvarkymai yra nepagrįsti, kadangi skolininko K. P. dukterys G. P. ir L. P. yra pilnametės, todėl negali būti laikomos pirmos eilės išieškotojomis, jos turėtų būti nurodytos kaip trečios eilės išieškotojos. Vykdomosiose bylose dėl išlaikymo priteisimo pilnametės skolininko dukterys turėtų būti išieškotojos, todėl pirminės išieškotojos R. P. bei E. P. (vaikų motinos) turėtų būti pakeistos. Antstolis R. K. vykdo išlaikymo išieškojimą iš skolininko K. P. nepilnamečiams pareiškėjos vaikams, todėl turi būti ginamos prioritetinės nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai (b. l. 1–4). Mano, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų pateikti išvadą, nes byloje sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais, taip pat prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 40).Antstolė V. Š. 2017 m. kovo 13 d. atsisakė tenkinti L. P. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 6–8). Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. nurodė, kad nėra susipažinęs su antstolės V. Š. žinioje esančiomis vykdomosiomis bylomis, todėl negali išsakyti nuomonės dėl L. P. skundo pagrįstumo (b. l. 13–14)Suinteresuotas asmuo K. P. prašė pareiškėjos L. P. skundą tenkinti. Nurodė, kad skunde nagrinėjami klausimai yra tiesiogiai susiję su nepilnamečių G. P. ir E. P. teisėmis, todėl būtų tikslinga į bylą įtraukti Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad pateiktų išvadą šioje byloje. Vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko K. P., tačiau dukterys G. P. ir L. P. jau yra pilnametės, todėl jų motina R. P. nebeturi teisės atstovauti dukrų interesų šiose vykdomosiose bylose. Be to, vykdomosiose bylose išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, o ne išlaikymas, todėl R. P. ir E. P. turėtų būti nurodytos kaip trečios eilės kreditorės (b. l. 15–17).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atmetė (b. l. 48–51). Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P.. Minėtose vykdomosiose bylose antstolė 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė skundžiamus patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo.Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai ar vienas iš jų. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Vien aplinkybė, kad nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2 dalį reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir jos nediferencijuoja išieškotojų (pilnamečių ir nepilnamečių vaikų), todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą reikalavimai išieškoti išlaikymą negali būti tenkinami trečiąja eile.Teismas atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo minėtose vykdomosiose bylose ne kartą buvo spręstas teismuose, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-365-776/2016 (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-308-210/2016 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista), Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2397-1042/2017 (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-424-357/2017 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista). Šiose bylose pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti ir išaiškinta, kad vaikui (vaikams) sukakus pilnametystės jis automatiškai netampa naujuoju išieškotoju ir jo teises vykdymo procese gali toliau įgyvendinti vienas iš tėvų. Taigi, jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pilnamečiai skolininko vaikai būtų pateikę antstolei ar teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, todėl teisiškai nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl netinkamų išieškotojų ir skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų (b. l. 56–60). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas, todėl nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos nepilnamečių vaikų, t. y. G. P. ir E. P., interesus. Teismas neįvertino, kad skiriasi sąvokos „išlaikymas nepilnamečiui vaikui“ ir „parama pilnamečiui vaikui“, todėl nepagrįstai vienodai aiškino nepilnamečių ir pilnamečių skolininko K. P. vaikų teises gauti išlaikymą, kad visų jų reikalavimai tenkinami pirmąja eile.Teismo sprendimu išlaikymas vaikui priteisiamas iki pilnametystės, taigi vaikui sulaukus 18 m. išlaikymo išieškojimas nutraukiamas. Pilnamečių vaikų motinos, atitinkamai R. P., E. P., neturi teisės atstovauti vaiko interesų vykdymo procese, nes vaiko motina yra jo atstovas pagal įstatymą tik iki pilnametystės, o sulaukęs pilnametystės teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą gali įgyvendinti pats vaikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl R. P., E. P. negali būti nurodytos kaip išieškotojos vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo užvesta tik 2015 m., t. y. vaikams, kutrių naudai priteistas išlaikymas, sulaukus pilnametystės, todėl vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 neturi precedento galios nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Teismas negalėjo remtis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-365-776/2016 ir joje pateiktais išaiškinimais nagrinėjant skolininko K. P. skundą dėl antstolės veiksmų, nes pareiškėja L. P. šioje byloje nedalyvavo.Teismas nepasisakė dėl prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus įtraukimo į bylą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. P. prašo tenkinti L. P. atskirąjį skundą (b. l. 62–65). Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atskirasis skundas dėl išlaikymo išieškojimų tenkinimų eilės, vaikų motinos galimybės atstovauti pilnamečio vaiko interesus vykdomojoje byloje.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 69–70). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo jos naikinti. K. P. ir jo sutuoktinė L. P. pateikė du iš esmės analogiškus skundus dėl antstolės veiksmų. K. P. skundas buvo gautas anksčiau, todėl jis buvo išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2397-1042/2017. Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-424-357/2017 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria skundas atmestas. Mano, kad šioje byloje taip pat turėtų būti priimtas analogiškas teismo procesinis sprendimas.Sutinka, kad išlaikymas vaikui yra teikiamas tol, kol vaikas yra nepilnametis, šiam tapus pilnamečiu, tėvai nebeturi pareigos teikti išlaikymo, tačiau jei išlaikymas nepilnamečiui vaikui nebuvo teiktas arba teiktas iš dalies, tuomet susidaro išlaikymo įsiskolinimas. Vaikui tapus pilnamečiu, išlaikymo įsiskolinimas niekur nedingsta, turi būti išieškomas. Įstatymai nenumato galimybės išlaikymo įsiskolinimo išieškoti trečiąja eile, visi reikalavimai dėl išlaikymo išieškojimo tenkinami pirmąja eile.Remiantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-365-776/2016 (Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-308-210/2016) pripažinta, kad R. P. ir E. P. yra tinkamos išieškotojos, todėl nėra pagrindo abejoti šių teismo procesinių sprendimų teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Antstolės V. Š. kontoroje užvestos trys vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P.. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. AV-1-05/2001 iš K. P. priteistas išlaikymas dukroms L. P. ir G. P. iki jų pilnametystės. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl alimentų skolos išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojai R. P.. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) neužbaigta, nes neišieškota 2 212,87 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 92,40 Eur vykdymo išlaidų.Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. AV5-84/2000 iš K. P. priteistas išlaikymas sūnui E. P. iki pilnametystės. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alimentų skolos išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojai E. P.. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) neužbaigta, nes neišieškota 1 442,02 Eur išlaikymo įsiskolinimo.Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-240-394/2007 pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 2 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis L. P. ir G. P. priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36,20 Eur) kiekvienai dukrai nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki jų pilnametystės. Šio teismo sprendimo pagrindu 2017 m. kovo 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 922 civilinėje byloje Nr. N2-240-394/2007. R. P. kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojai R. P. ir pateikė minėtą vykdomąjį raštą. Priėmus vykdyti minėtą vykdomąją raštą antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35–36). Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) neužbaigta, nes neišieškota 3 830,29 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 131 Eur vykdymo išlaidų.Vykdymo procese antstolė V. Š. nustatė, kad antstolis R. K. vykdo išieškojimą iš skolininko K. P. nepilnamečių G. P. ir E. P. (pareiškėjos L. P. vaikų) naudai, todėl 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriais remiantis CPK 759 straipsniu prisijungė prie antstolio R. K. vykdomo išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 348; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 151). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra pabrėžęs, kad ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko, tačiau prisijungimas neturi retroaktyviosios galios, todėl suteikia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Taigi patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolis turi aiškiai apibrėžti prisijungimo ribas prie kito antstolio vykdomo išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2013). Įvertinus skundžiamų patvarkymų turinį matyti, kad juose antstolė aiškiai nurodė, kokio vykdomojo dokumento pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko K. P., kokia suma išieškoma, kas yra išieškotojas konkrečioje vykdomojoje byloje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 348; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 151). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visose minėtose vykdomosiose bylose atliekamas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko K. P., nors vaikai E. P., L. P. ir G. P., kurių naudai buvo priteistas išlaikymas, jau yra pilnamečiai, o išieškotoju nurodyta K. P. vaikų motina, t. y. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo R. P., o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – suinteresuotas asmuo E. P.. Sužinojusi, kad antstolė V. Š. prisijungė prie išieškojimo iš skolininko K. P., pareiškėja L. P. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir antstolių rūmus dėl informacijos suteikimo, kokia eile turėtų būti tenkinami reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo pilnametėms K. P. dukroms (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 159, 161, 163). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. buvo išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas neteikia teisinių konsultacijų bei nurodė teisės aktus, reglamentuojančius lėšų paskirstymą bei išieškojimą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 160). Vaiko teisių apsaugos kontrolierės atstovė taip pat nurodė teisės aktus, reglamentuojančius šiuos teisinius santykius bei pabrėžė, kad iš pateiktos informacijos neturint visų dokumentų negali įvertinti situacijos ir pasiūlė kreiptis į išieškojimą atliekantį antstolį (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 162). Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, atsakydama į L. P. paklausimą išaiškino, kad skolos remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu gali būti „nurašytos“ dėl senaties, o kitoms skolos išieškoti senaties nėra. Taip pat nurodė, kad CPK 606 straipsnyje yra įtvirtintas terminas vykdomajam dokumentui paduoti. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos, o šiam laikotarpiui pasibaigus, nesimokėti alimentai išieškomi kaip bet kuri kita skola, t. y. 18 m. sulaukęs jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtus alimentus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 164).

Dėl teisminio precedento taikymo

Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (iš lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Pažymėtina, kad precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori (lot. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016). Įvertinęs minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 neturi precedento galios nagrinėjamu atveju. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš tiesų skiriasi, tačiau minėtoje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vaikui sulaukus pilnametystės, kuri iki šiol yra aktuali. Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 (minėtos nutarties 42 punktas) buvo iš dalies pakeista teisės aiškinimo taisyklė, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, dėl tėvo (motinos) išlaidų, patirtų galimai tenkinant papildomus vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, patvirtina, kad dar 2010 m. suformuotas teisės normų aiškinimas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vaikui sulaukus pilnametystės neprarado aktualumo, nėra pakeistas, todėl gali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 suformuotas teisės normų aiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tinkamo išieškotojo vykdomosiose bylose.

Dėl vaikų motinos procesinės padėties vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, kai vaikas sulaukia pilnametystės ir išlaikymo tenkinimo eilės

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje skiriamos sąvokos „išlaikymas nepilnamečiam vaikui“ ir „parama pilnamečiam vaikui“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), kurios yra aktualios sprendžiant klausimą dėl išlaikymo ar paramos priteisimo, nes priklausomai nuo išlaikymo reikalaujančio asmens amžiaus skiriasi ir jo galimybės gauti jo poreikiams būtiną išlaikymą, pavyzdžiui dvidešimtmetis jaunuolis gali ne tik studijuoti aukštojoje mokykloje, bet ir dirbti taip save išlaikydamas, todėl tokiam vaikui teikiamas išlaikymas vertinamas kaip tėvų parama pilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės kontoroje vykdomi teismo sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (nutarties 18–20 punktai), tačiau tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas vaikams, K. P. neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį antstolė V. Š. siekia išieškoti iš skolininko K. P. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nors savo prigimtimi išlaikymo įsiskolinimas yra tėvo, neteikusio išlaikymo skola vaikui, tačiau išlaikymo įsiskolinimas išieškomas priskiriamas prie reikalavimų dėl išlaikymo dėl išskirtinės šio instituto paskirties – tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sutiktina, kad nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai (CPK 38 straipsnis), pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo procesines teises, todėl tėvų atstovavimas pasibaigia (CPK 38 straipsnio 1 dalis) ir pilnametis vaikas gali savarankiškai įgyvendinti teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Toks teisės normų aiškinimas buvo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, tačiau vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, sulaukia pilnametystės tai savaime nereiškia, kad vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo išieškotoju esantis tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaiko interesų. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas. Teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pilnamečiai vaikai E. P., L. P. ir G. P. būtų išreiškę valią įstoti į vykdomąją bylą, kurioje atliekamas išlaikymo išsiskolinimo išieškojimas jų naudai, t. y. neteikė prašymų dėl išieškotojo pakeitimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išieškotoja nurodant pilnamečių vaikų motiną yra pažeidžiami vaiko interesai. Vykdymo procese pilnamečio vaiko teises gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas, ar pagrįstai antstolė V. Š. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš K. P., kai vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė pilnamečių vaikų motina R. P., išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6463-776/2015. Šioje byloje K. P. skundė antstolės veiksmus, susijusius su vykdomojo rašto priėmimu vykdyti, tačiau bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. P. turi teisę kreiptis į antstolę dėl 2 512,16 Eur išlaikymo G. P. išieškojimo iš K. P., nes nėra praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 12–16). Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-365-776/2016 pripažino, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai atliekamas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko K. P., nors Sprendimų vykdymo instrukcijose nėra numatyta galimybė antstolei priimti patikslintą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 83–86). Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-308-210/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir konstatavo, kad antstolė nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančios vykdomojo rašto priėmimą vykdyti (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 113–118). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-322-949/2016 R. P. atnaujintas terminas pateikti vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 922 civilinėje byloje Nr. N2-240-394/2007 dalyje dėl išlaikymo L. P. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 132–136). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-320-368/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir konstatavo, kad formalios termino praleidimo priežastys negali užkirsti kelio užtikrinti vaiko teisių gynybą, todėl pagrįstai atnaujintas terminas kreiptis dėl priverstinio vykdymo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 137–140). Todėl antstolė 2016 m. spalio 6 d. priėmė vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 922 civilinėje byloje Nr. N2-240-394/2007 dėl 1 425 Eur išlaikymo skolos L. P. išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 142–143) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka išlaikymo G. P. ir L. P. įsiskolinimo išieškojimą.Atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su galimybe atlikti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Šis procesinis sprendimas atitinką aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010. Vien aplinkybė, kad pareiškėja L. P. nedalyvavo nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2YT-365-776/2016 ar Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-365-776/2016, tai savaime nereiškia, kad teismas turėtų iš naujo vertinti aplinkybes, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir konstatuota, kad R. P. turi teisę kreiptis į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo pilnametėms dukroms G. P. ir L. P..Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl minėtų antstolės 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymų skundą buvo pateikęs ir skolininkas K. P. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 156–158). Skundą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2397-1024/2017 nurodė, kad vien aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Pagal CPK 754 straipsnį reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile, nepriklausomai nuo to ar išlaikymas teikiamas nepilnamečiam vaikui ar pilnamečiam asmeniui, todėl teismas padarė išvadą, kad imperatyvios įstatymo nuostatos nenumato galimybės išlaikymo įsiskolinimą tenkinti trečiąja eile (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 228–229). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-424-357/2017 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 253–254). Taigi klausimas dėl – išlaikymo išieškojimo eilės (12.1 punktas) bei pilnamečių vaikų motinos procesinės padėties vykdymo procese atliekant išlaikymo įsiskolinimą (12.2 punktas) yra ne kartą nagrinėtas teisme, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šių skundo argumentų, nes ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 dalis) ir kaip minėta bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės iš naujo vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016). Dėl apeliantės argumentų, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti tenkinamas trečiąja eile, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, kuriame numatyta bendroji atsiskaitymų vykdymo tvarka, taip pat pabrėžiama, kad atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus dėl išlaikymo išieškojimo atliekami pirmąja eile, taigi teisės aktai nenumato galimybės reikalavimus dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti trečiąja eile.

Dėl įrodymų vertinimo

Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – neatsižvelgė į Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacijoje teisės normą aiškinimą (12.3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų išsireikalavo visas jame minimas antstolės V. Š. kontoroje užvestas vykdomąsias bylas (b. l. 31–32), ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pasisakė dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacijos ir jos įrodomos reikšmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši konsultacija yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remiantis teismas sprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Be to, pačioje konsultacijoje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai yra grindžiami galiojančiais teisės aktais, tačiau autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 164), todėl nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles teismo procesiniame sprendime atskirais nepasisakydamas dėl Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

Dėl kitų skundo argumentų

Pažymėtina, kad pareiškėjos L. P. prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimo byloje išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi (b. l. 31–32). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bei CPK 510–513 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas, tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl atmetė prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teismas taip pat pabrėžė, kad CPK XXXI skyriuje nenumatytas ir privalomas išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas byloje. Minėta nutartis pareiškėjai įteikta 2017 m. birželio 20 d. (b. l. 45), todėl nepagrįsti skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 12.5 punkte, kad nagrinėjamoje byloje teismas neanalizavo minėto pareiškėjos L. P. prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės V. Š. priimti patvarkymai neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimti ir vykdomi pažeidžiant įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė