Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-17-571/2016

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-13
Bylos Nr.: 2-17-571/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04318-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: K. U.
Atsakovas: I. U.
Išvadą teikia: Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Trečiasis asmuo: UAB “Marijampolės pieno konservai“

Kategorijos

2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.6.2.6Sutuoktinių turto teisinis režimas
2.6.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus

Civilinė byla Nr. 2-17-571/2016Proceso Nr. 2-28-3-04318-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.4.3;2.6.2.6;2.6.4.4.2;2.6.5.2.1;

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio mėn. 13 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovui K. U., ieškovo atstovui advokatui T. R., atsakovei I. U., atsakovės atstovui advokatui E. R., institucijos, teikiančio išvadą Kalvarijos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Š. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei I. U. , institucijai teikiančiai išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų , vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., bei atsakovės I. U. priešieškinį ieškovui K. U., trečiajam asmeniui UAB “Marijampolės pieno konservai“ , institucijai teikiančiai išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų , vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. U. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti 1998-08-29 registruotą santuoką, nustatant, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Palikti ieškovui pavardę U . Nustatyti nepilnamečio vaiko A. U. gim. 1999-01-22 nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu. Nustatyti nepilnamečių vaikų S. U. gim. 2006-04-03 ir G. U. gim. 2010-05-10 nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove I. U.. Priteisti iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. U., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės 200 eurų kas mėnesį skiriamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš K. U. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. U. gim. 2010-05-10, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol jis sulauks pilnametystės 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės I. U. banko sąskaitą. Priteisti iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. U., gim. 2006-04-03, nuo 2017-01-22 iki kol ji sulauks pilnametystės 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės I. U. banko sąskaitą. Priteisti iš atsakovės I. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. U. gim. 2006-04-03, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol A. U. sulauks pilnametystės, tai yra iki 2017-01-22, 200 eurų kas mėnesį skiriamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti atsakovę I. U. nepilnamečių vaikų S. U. gim. 2006-04-03 ir G. U. gim. 2010-05-10, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti sekantį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė- automobilį Renault Megane valst. Nr. FNG 508, kurio vertė 1500 eurų. Atsakovei I. U. už jai atitenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tise priklausantį turtą priteisti K. U. naudai sumokėti 750 eurų kompensaciją, šią sumą sumokant ne vėliau kaip per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovui K. U. ir atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Priteisti K. U. 3000 eurų kompensaciją už dėl atsakovės I. U. kaltės patirtą neturtinę žalą. Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovo K. U. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė I. U. patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti 1998-08-29 sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti U pavardę. Ieškovui 2009-02-18 dovanotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statinius-šulinį, kiemo aikštelę, tvorą unikalus Nr. 5197-7016-4030, žemės sklypą unikalus Nr. 5142-0001-0189, esančius P.Žadeikos gt.17,Kalvarijoje pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti šio turto ½ dalį ieškovui ir ½ dalį atsakovei. Ieškovui, asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui ,tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti : automobilį Opel Vectra valst. Nr. HGS 042, rinkos vertė 3000 eurų, skalbimo mašiną 100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika-3700 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą -300 eurų vertės, miegamojo lovą-600 eurų vertės, sienine spintos 3 vnt.-1300 eurų vertės, komodą(hole)-150 eurų vertės. Atsakovei, asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti : automobilį Renault Megane valst. Nr. HGS042, vidutinė rinkos vertė 300 eurų, sėdimų baldų 3-2-1 komplektą -100 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės-300 eurų vertės, kilimą-30 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje)-60 eurų vertės, komodą-70 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1- 220 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą-15 eurų vertės, 2 muzikinius centrus vienodos vertės- 300 eurų vertės, siuvimo mašiną-60 eurų vertės. Iš ieškovo atsakovei priteisti 3757,50 eurų kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Nepilnamečių vaikų A. U. , S. U., G. U. gyvenamąją vietą nustatyti su I. U.. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą dukrai A. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą dukrai S. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą sūnui G. U. mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Kreditoriaus įsipareigojimus UAB “Marijampolės pieno konservai“ pagal 2014-09-22 paskolos sutartį. Dalinti šalims per pusę lygiomis dalimis, tai yra po ½ kreditorinių įsipareigojimų. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas K. U. paaiškino, kad su I. U. , po santuokos sudarymo, nuo 1998 metų apsigyveno jo seneliams priklausančiame name., kuriame ir gyveno per visus santuokos metus. Jis pagal išsilavinimą stalius, todėl daugiausia dirbo pagal individualias sutartis, o po to pradėjo laikinai važinėti dirbti į Norvegiją. Nuo 2004-2005 metų, kuomet I. U. dirbo bare, jau prasidėjo įvairūs įtartini skambučiai ir jis pradėjo įtarinėti žmoną dėl jos neištikimybės. Jis atvažiuodavo į barą ir jame dažnai būdavo, kai žmona dirbdavo ir jam pačiam nepatikdavo kaip ji bendrauja su ten atvykstančiais lankytojais vyrais, jiems šypsosi, į juos žiūri, būna perdėtai maloni, linksma. Dėl to kildavo namuose barniai. 2013 metais, jam sugrįžus iš darbų užsienyje, kilo įtarimų dėl sutuoktinės ištikimybės, nes žmona nedavė jam pažiūrėti jos telefono, skambučių, žinučių, tačiau 2013 metais liepos mėnesį nusprendė dar gyventi kartui, bet nuoskaudų jau liko. 2014 metais sausio mėnesį jis buvo išvykęs dirbti į Norvegiją kai paskambino dukra ir pranešė, kad mama susitikinėja su A. K.. Žmona dirba Marijampolės pieno konservai Kalvarijos ceche laborante, o A. K. dirba apsaugoje. 2014 metų balandį buvo atvykusi į namus E. K. ir jie vyko pas K į namus aiškintis situacijos, kur atsakovė pripažino, kad susitikinėja su A. K.. Įvyko barnis, buvo išsakyta daug priekaištų, pykčio, bet liko visi gyventi po vienu stogu tik ne kaip vyras ir žmona. Jis moka mokesčius, žmona perka maistą, gamina, ir visi kartu valgo. Žmona moka už darželį, apiperka vaikus. Šeimoje pinigai visada buvo bendri. Žmona, kai jis išvykdavo dirbti, išlaikė vaikus, mokėjo mokesčius, pirko maistą, be to ir jis dar palikdavo pinigų šeimai. Parsivežtus uždirbtus pinigus, ten įsigytas statybines medžiagas, ar daiktus visuomet investuodavo į namą. Teko pinigų ir skolintis, bet skolas visada atiduodavo. Jis nieko nežino apie iš UAB “Marijampolės pieno konservai“ žmonos imtą paskolą, kur ji dėjo pinigus taip pat nežino. Žmona turėjo automobilį Merseds Bebz, kurį pardavė, po ko pirko automobilį Renault Megane. Galpinigus įdėjo į naujo automobilio pirkimą, bet tik ne į namą ar šeimą. Automobilį Opel Vectra jis pardavė , nes buvo papuolęs į avariją. K. U. nurodė, kad gyvenant name nuolatos vyko statybos ir remontai, kad keitė namo stogą, statė nedidelį priestatą, keitė visus langus, grindis, įrenginėjo antrąjį aukštą, šiltino namo sienas, po ko namą aptinkavo, buvo pristatyta terasa, įrengtas žiemos sodas, kuriame įrengtos šildomos grindys. Pertvarkymui darė projektą , tačiau projekto neįregistravo. Name pirmame aukšte buvo pertvarkytas tualetas, antrame aukšte įrengtas vonios kambarys, kur įrengta dušo kabina, tualetas, kriauklė, visi kambariai iškalti gipso karoto plokšte, dažyti, tapetuoti. Buvo perstatytas, praplėstas ūkio pastatas ir jame įrengta pirtis, priepirtis, kiemas išdėtas trinkelėmis, pastatyta nauja visos valdos tvora, pastatyta malkinė. Ieškovas nurodė, kad jo tėvai prisidėjo prie viso namo rengimo ir davė 10 000 litų, be to daug padėjo ieškovo tėvas fiziniu darbu. Jis pageidauja, kad A gyventų su juo, nes dukros santykiai su mama kiek pašliję, be to pati A nori su juo gyventi. Jis šiuo metu nedirba, todėl mano, kad negalės mokėti kiekvienam vaikui po 150 eurų išlaikymo. Sutinka mokėti S ir G išlaikymui po 100 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovė I. U. paaiškino, kad mano jog santuoka iširo dėl vyro perdėto pavydo, nuolatinių priekaištų ir įtarinėjimų neištikimybe. Per visą santuokinį gyvenimą ji dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo, namo statybų ir remontų. Vyras nuolatos įtarinėjo. Dar 2004-2005 metais, ji dirbo bare , tai ieškovas nuolatos sėdėdavo bare ir kontroliuodavo. Parvykus namo buvo priekaištai, dėl to, kad ji šypsosi klientams, yra maloni, o ypač tai lietė lankytojus vyrus. Ieškovas tikrindavo telefoną, juo siunčiamas žinutes, pokalbius. Ji dirba UAB „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos ceche laborante. Darbas yra nenormuotas, ypač tuomet kai būna daug pieno, todėl vyras priekaištauja, kodėl negrįžtu nustatytu laiku namo, o palikti neapdoroto pieno negalima, nes suges, tuomet vėl priekaištai, kodėl vėluoju, užtrunku. Nuolatos prikaišioja apsaugoje dirbantį A. K.. Niekada nieko nesakė, nei vyrui, nei A. K. sutuoktinei apie kokią nors meilę. Laišką , kurį pridėjo ieškovas rašė, dėl to kad norėjo išsakyti savo mintis, nes ieškovas niekada neklauso ir išklausyti nenori, nes visada yra tik jo tiesa. Ieškovas reikalavo išeiti iš darbo, bet ji nesutiko, kadangi ir taip gyvena pagal vyro nurodymus, o išėjus iš darbo visikai neteks jokių pajamų, tai ir bet kokio savarankiškumo, todėl prasidėjo dar didesni priekaištai. Ieškovas visas jų suaugusių problemas sprendžia girdint vaikams ir viską aptarinėja. Kuomet teismas buvo nustatęs terminą susitaikyti, tai reikalai dar labiau pašlijo, nes jis nenori klausyti jos argumentų, prašymų, o tiesa yra tik jo, be to ieškovas tik rėkia ir prikaišioja bei ją stengiasi kontroliuoti. Mano, kad iš dalies abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nesugeba susikalbėti, spręsti problemų, kiekvienas mato tik save. Ji nurodė, kad ieškovas dirbo individualiai, dažnai išvykdavo uždarbiauti į užsienį. Parsiveždavo apie 10-15 tūkstančių litų, kuriuos investuodavo į namą, prisidėdavo prie skolų padengimo ir mokesčių, nes ieškovui išvykus jai vienai tekdavo išlaikyti save, tris vaikus, mokėti mokesčius, pirkti maistą, rūbus. Jie taip buvo sutarę, kad ieškovo parvežti pinigai daugiausia bus panaudoti namo , ūkio pastatų, kiemo remontui ir statyboms. Nurodė, kad kai 1998 metais atėjo gyventi į ieškovo seneliams priklausantį namą, tai antras aukštas praktiškai buvo neįrengtas, jį reikėjo elementariai pritaikyti gyventi šeimai. Nuo 1998 metų abu bendrai investavo į namą, ūkio pastatus, kiemą savo lėšas, kartu dirbo ir tvarkė. Namas buvo rekonstruotas, nes pakeista stogo konstrukcija, perdengtas stogas nauja danga, visiškai per naują įrengtas antras aukštas, apšiltinas namas, aptinkuotas, viduje sudėtas gipso kartonas, dažyta , tapetuota, pakeisti visi langai, antrame aukšte įrengtas vonios kambarys su visais san. mazgais, baldais, pakeistos grindys. Pirmame aukšte pristatytas priestatas, įrengtas žiemos sodas per du namo aukštus, su šildomomis grindimis, sudėti nauji langai, per naują išvedžiota elektros instaliacija, centrinis šildymas, nes pasikeitė namo dydis ir tūris. Perstatytas garažas, ūkio pastate įrengta pirktis, priepirtis. Kiemas išdėtas trinkelėmis, pastatyta nauja tvora ir visis šie didelis darbai daugiausia atlikti nuo 2010 metų, nes abu dirbo, taupė ir norėjo gyventi geriau. Dažnai tekdavo skolintis pinigų , tačiau skolas atiduodavo. Pinigų davė ir jos mama, kurie taip pat buvo sudėti į namą. Ieškovo tėvai pinigų nedavė, o jeigu jo tėvas prisidėdavo darbu, tai buvo sumokama. Pageidauja, kad vaikai gyventų su ja, bet jeigu A apsisprendė ir nori gyventi su ieškovu, tai ji neprieštarauja. Su A sunkoka sutarti, susikalbėti, nes visada buvo sunkiau susikalbėti, o šiuo metu, tai ieškovas ją nustatinėja, visus šeimos reiklaus aptarinėja girdinti A , labai ją šmeižia. Pageidauja, kad ieškovas mokėtų po 150 eurų kiekvienam vaikui, nes jo siūloma 100 eurų suma yra per maža.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji pyksta ant atsakovės I. U., nes mano, kad susitikinėja su jos vyru. Gal prieš du metus buvo nuvykusi pas I. U. į namus pasikalbėti ir pasiaiškinti, kas vyksta tarp jos vyro ir atsakovės. Tuomet abu U rado namuose ir I. U. gynėsi, kad ji visai nė prie ko, kad tai apkalbos. Be to abu U apie 2013 metų rugsėjį buvo atvykę į jų namus, kur I. U. girdint jai , ieškovui bei liudytojos vyrui pripažino, kad ji A. K., nors A. K. visada neigė, kad turėjo kokių nors ryšių su I. U.. Ji pati bandė pasketi savo vyrą važiuojantį, bet nematė jų susitikusių ar kartu važiuojančių, bendraujančių.

Liudytoja A. U. parodė, kad ji yra K. U. ir I. U. dukra. Ji pradėjo įtarinėti mamą, kad ji susitinka su savo bendradarbiu pravarde „Čigonas“ nes rado žinutes telefone, siūlant susitikti. Mama išvykdavo apie 23 val. ir sakydavo pas drauges, o sugrįždavo apie 5 val. ryto. Tuo metu ieškovas buvo išvykęs dirbti į užsienį. Ji su mama praktiškai normaliai nebendrauja apie keli metai , kai sužinojo iš savo tėtės, kad mama jam neištikima. Mama namuose su bendradarbiais šventė gimtadienį ir jai vyriškis įteikė didelę puokštę gėlių, todėl įsitikinusi, kad tai mamos draugas. Pyksta ant mamos, nes išdavė tėtį.

Liudytojas P. P. parodė, kad ieškovas yra jo mamos pusbrolis. Jis bendrauja su ieškovo sūnumi Mantu iš pirmos santuokos. Jį yra kvietęs ieškovo sūnus pas U į pirtį, kur pirtyje buvo ir K. U.. 2014 metų pavasarį buvo I. U. gimtadienis ir matė kaip A. K. darbe atnešė didelę puokštę rožių jai pasveikinti, o rožės stovėjo I. U. darbo kabinete. A. K. dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir I. U. tik apsaugoje. Visiems darbuotojams, įskaitant ir I. U. reikia praeiti pro tą patalpą, kurioje budi A. K.. Matė po 2014 metų gimtadienio šventimo I. U. kalbanti darbe , kieme su A. K., matė kartą juos abu sėdinčius prie darbovietės automobilyje.

Liudytoja M. U. parodė, kad atsakovė yra jos marti, o ieškovas sūnus, kad turi piktumų su atsakove. Šalys po santuokos sudarymo, pradėjo gyventi K. U. seneliams priklausančiame name. Seneliai gyvena apie kelis metus. Gyvenant kartu buvo pakeistas stogas, namas apšiltintas iš lauko, aptinkuotas, įstiklintas žiemos sodas, pakeisti laiptai, padaryta nauja vonia, pakeista virtuvė. Buvo pastatyta pirktis, išardžius seną pastatą. Įrengta nauja tvora, išdėtas kiemas trinkelėmis. Ji sūnui su vyru davė apie 10 000 litų.

Liudytojas V. U. parodė, kad ieškovas yra jo sūnus, o atsakovė marti. Turi piktumų marčiai, nes ji buvo sūnui neištikimą. Matė I. U. apie 2014 metus važiuojant su kažkokiu tai vyriškiu Marijampolėje. Nuo santuokos pradžios šalys pradėjo gyventi seneliams priklausančiame name. Seneliai katu gyveno apie du metus. Davė ieškovui apie 25 000 litų. Name pakeisti langai, naujas centrinis šildymas, naujas stogas, namas apšiltintas iš lauko, aptinkuotas. Viduje sudėtos laminuotos grindys, suremontuota vonia, padarytas žiemos sodas, name pirmame aukšte gal dvi sienos išgriautos. Įrengta ūkio pastate pirtis.

Liudytoja B. D. parodė, kad ieškovas yra žentas, o atsakovė dukra. Jokių piktumų su šalimis neturi. Po santuokos abu apsigyveno K. U. seneliams priklausančiame name, gal po dviejų metų liko vieni. Ji dukrai yra davusi apie 10 000 litų bendroje sumoje. Be to padėjo maisto produktais, nes pati gyvena ūkiškai. Namas buvo visiškai perstatytas, padidėjo stogas, kuris buvo perdengtas naujai, namas buvo apšiltintas iš lauko, aptinkuotas, pakeisti langai, visiškai naujai įrengtas antras aukštas, pastatytas naujas pečius, nauji radiatoriai, elektros instaliacija, langai, įrengta ūkio pastate pirtis, žiemos sodas, kurio grindys padarytos šildomos, ūkio pastatas padidintas. Padaryti nauji laiptai į antrą aukštą, ten naujai suremontuoti kambariai. Padaryti nauji laiptai į namą. Vaikai dirbo, taupė ir viską dėjo į namą, nes norėjo geriau gyventi. Dažnai pinigų skolindavo pas A. Ž.. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo nuolatinio pavydo, nes visada priekaištai, tai koks nors vyras pašokdino, ranką paspaudė ir jau pyktis, barniai.

Liudytoja R. S. parodė, kad atsakovė yra jos sesuo. Piktumų su šalimis neturi. Nuo santuokos pradžios gyveno ir gyvena K. U. senelių dovanotame name. Abu dirbo, bet pinigų visada trūko. Žino, kad pinigų davė mama, skolino teta A. Ž.. Sesuo visada prižiūrėjo namus , šeimą, kai ieškovas buvo išvykęs į užsienį. Ieškovas yra labai valdingas. Seseriai nurodydavo kokius rūbus rengtis, net švenčiant bendrai gimtadienį ieškovas sukonfliktavo su vyriškiu šokdinusiu I. U.. Namas, į kurį po santuokos sudarymo, atėjo gyventi sesuo su vyru, buvo senos statybos. Iš pradžių jie remontavo antrą aukštą, o kai išsikėlė seneliai, tai pradėjo remontuoti ir pirmą. Buvo pristatytas namo priestatas, namas apšiltintas iš lauko, aptinkuotas, pakeisti langai, įrengta terasa. Pakeistas namo stogas. Iš ūkio pastato padaryta pirtis, sutvarkytas naujai kiemas, tvora.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji yra I. U. teta. Su šalimis piktumų neturi. Kuomet šalys atėjo gyventi į namą, tai jis buvo senos statybos ir taip per visą santuokos laiką, tą namą remontavo. Iš pagrindų keitė langus, apšiltino, iš lauko, tinkavo, grindis, įrengė visiškai ir pilnai antrąjį aukštą, su vonia, tualetu, papildomais kambariais, nes pakeitė namo stogo konstrukciją, padarė stiklinę verandą, naujas grindis joje dėjo, šildomas. Iš ūkio pastato įrengė pirtį, išdėjo trinkelėmis kiemą. Abu U dažnai skolindavo pinigų. Žino, kad atsakovės mama davė pinigų ir pradžioje gyvenimo davė 2 000 litų, antro aukšto įsirengimui. Be to atsakovės motina nuolatos rėmė maistu. Mano, kad santuoka iširo dėl nuolatinio ieškovo pavydo. Bendruose baliuose visada iš K. U. priekaištai atsakovei ir kitiems vyrams, tai ne taip pažiūrėjo, ne taip pašokdino, ir jau pykčiai, čia paprasčiausia toks giminės bruožas-pavydas. Ieškovo tėvai buvo sakę, kad jie jokių pinigų į namą neįdėjo, nes užtenka to, kad seneliai K. U. padovanojo namą.

Kalvarijos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. Š. , duodama išvadą, parodė, kad apie Kęstučio ir I. U. šeimą tapo žinoma tik prasidėjus skyrybų procesui. Jų vyriausioji dukra turi ir turėjo problemų dėl mokslo ir elgesio. Visi vaikai jokių specialių poreikių neturi. Skyriaus darbuotojai ne kartą prašė ir aiškino šalims, kad nespręstų savo problemų prie vaikų, bet yra atvirkščiai. Vyriausioji dukra A nori gyventi su ieškovu, o kiti du vaikai su atsakove. Prašomas 150 eurų išlaikymas atitiktų augančių vaikų poreikius, o be to tėvai turi tenkinti ne minimalius, bet kiek įmanoma maksimalius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Ieškovo K. U. ir atsakovės I. U. santuoka sudaryta 1998-08-29(1t.b.l.4).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. U. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė I. U. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės .

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Ieškovas K. U. kaltina savo sutuoktinę neištikimybe, tai yra kad ji susitikinėjo su A. K. ir dėl to iširo šeima. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė I. U. ir A. K. dirba vienoje darbovietėje UAB “Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos ceche . Ieškovas K. U. parodė, kad į jų namus buvo atvykus E. K., kuri kaltino, kad I. U. susitikinėja su jos vyru A. K.. be to parodė, kad susitikus Kilinskų namų kieme, atsakovė pripažino, kad ji turėjo ryšių su A. K. ir kad pastarąjį myli. Liudytoja E. K. iš dalies patvirtino šiuos ieškovo parodymus, tai yra tai, kad ji buvo nuvykusi pas I. U. aiškintis jos ryšių su A. K. ir tai, kad atsakovė I. U., liudytojos namų kieme , pripažino, kad ji myli A. K. ir su juo susitikinėjo. E. K. patvirtino, kad tokio pobūdžio kalbos buvo prieš du metus . Iš ieškovo K. U. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudaryto 2016-03-09 matyti, kad kalba vyksta tarp vyro ir moters, ieškovas nurodo, kad tai kalba jis ir I. U., kalbama apie A. K., tai yra tą patį asmenį, kurį minėjo ieškovas ir liudytoja E. K., taip pat protokole minimos ir aplinkybės, apie kurias parodymus davė liudytoja E. K. ir iš dalies ieškovas K. U. bei dalinai patvirtino ir atsakovė I. U., nes ji bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvo pas K kieme, tačiau pasakojo kitas aplinkybes. (2t.b.l.36). Iš teismui pateikto atsakovės I. U. raštu rašyto laiško turinio matyti, kad I. U. jaučia kaltę dėl savo neatsakingo poelgio, kuris įskaudino jos sutuoktinį ir kad ji negali ištaisyti to ką padarė, bet nori išsaugoti šeimą ir kad ieškovas nenori kalbėti ir tik šaukia arba visiškai tyli.(1t.b.l.19) . Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovę I. U. su A. K. siejo ne tik darbiai, tačiau žymiai artimesni santykiai ir tai duoda pagrindo manyti, kad ji buvo neištikima ir tai iš dalies prisidėjo prie santuokos iširimo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. U. kaltino ieškovą jo perdėtu pavydu, priekaištavimu, tai yra tuo , kad atsakovė visiškai paklustų ieškovo normas, išeitų iš darbo, būtų tik namuose. Ieškovas K. U. savo sutuoktinę I. U. neištikimybe kaltino ne pirmą kartą. Jis nurodė, kad 2004-005 metais, kuomet pastaroji dirbo bare, jis buvo įsitikinęs, kad atsakovė jam yra neištikima. Šis ieškovo įsitikimas yra gyvas ir jautrus ir šiuo metu nagrinėjant bylą, tačiau šiam faktui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, taip pat surinkti faktai tokio aplinkybių nepatvirtina. Ieškovas pats pripažino, kad jis labai dažnai būdavo atsakovės darbo vietoje ir ten laukdavo atsakovės darbo pamainos pabaigos, be to jis patvirtino, kad niekada atsakovė nebuvo kur nors pasišalinusi su kokiu nors vyriškiu, tačiau ieškovui sukeldavo įtarimus atsakovės šypsena, maloni kalba su lankytojais, o ypač vyrais. Liudytojos B. D., R. S., A. Ž. parodė, kad ieškovas yra labai pavydus, valdingas, kad net ir bendruose šeimos, draugų šventėse sukeldavo konfliktus, nes jam nepatikdavo kaip atsakovė šoka, kaip pažiūri į kitą vyriškį, nurodydavo kokiais rūbais rengtis. Tai iš dalies patvirtina faktą, kad ieškovas, nors ir gyveno su atsakove, tačiau jau nuo 2004-2005 metų nuolatos jautė įtampą dėl to, kad atsakovė jam neištikima, dėl ko stengėsi pastarąją kontroliuoti, o kuo toliau tuo labiau. Be to iš byloje pateikto ieškovo įrodymo, tai yra atsakovės ranka rašyto rašto (1t.b.l.19) matyti, kad ieškovas nenori ir nepageidauja kalbėti su atsakove, nenori spręsti susidariusių problemų kartu, dialogu, o tik visada pradeda ant atsakovės šaukti ir visada turi savo nuomonę, kuri yra neklystanti. Iš dalies ieškovo nuomonę apie savo „neklystamumą“ bei savo nuomonės teisumą, sprendžiant šeimoje kilusius nesklandumu, patvirtina ir paties ieškovo 2015-01-27 atsiliepimas, kuriame jis nurodo, kad jis netinkamomis priemonėmis ir būdais stengėsi išsaugoti šeimą , santykius aiškinosi neprofesionaliai, galėdamas net įžeisti atsakovę (1t.b.l.79-80). Ieškovo neigiamą nuomonę, požiūrį apie atsakovę, jo išsakomus ne visai tinkamus priekaištus ir žodžius, iš dalies patvirtina ir dukros A. U. iškvietimas, pageidaujant ieškovui, liudytį į teismą, ne dėl juos nuomonės apie gyvenamosios vietos nustatymo išreiškimą, o papasakoti apie mamą ir tai darant ne visai vaikiškais ar paaugliškais išsireiškimais ir žodžiais. Juolab, kad A dar trūksta gyvenimiškos patirties ir supratimo apie bendrą santuokinį gyvenimą. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų teismas daro išvadą, kad dėl ieškovo reiškiamų nevisiškai ir ne visada pagrįstų priekaištų, šeimos santykiai dažnai ir senokai buvo įtempti, vaikai dalyvavo sutuoktiniui reiškiant priekaištus jų motinai, dėl to sutuoktinių santykiai tik blogėjo. Dukra A taip pat prisidėjo prie motinos telefono, pokalbių, žinučių, išvykimų ir parvykimų kontrolės, dukra pati spręsdavo apie tai ar motina pagrįstai kur nors užtruko ar nepagrįstai, apie ką informuodavo savo tėvą ir pati priimdavo sprendimus kada mama buvo neištikima, o kada ne. Ieškovas , aiškindamas apie santykius šeimoje, taip pat parodė, kad dukra informuodavo ir pasakodavo apie mamą, apie tai kaip jų namuose šventė mamos gimtadienį, kas jame buvo, kas šoko ir kaip šoko. Tai iš dalies prisidėjo prie neigiamo požiūrio į atsakovę stiprinimo. Be to kaip šalys pripažino, ieškovas dažnai išvykdavo į užsienį, o atsakovei vienai likdavo visas našta rūpintis 3 nepilnamečiais vaikais, o su paaugle dukra A. U., kildavo problemų ir dėl jos mokslo ir dėl elgesio mokykloje, darbu, namų buitini, maisto ruoša, atsakomybe mokėti mokesčius, todėl atsakovės vienos įdėtos pastangos ir darbai ne visada likdavo trinkamai įvertinti iš ieškovo pusės, juolab, kad jis ir ne visada norėdavo išklausyti atsakovės nuomonės ir požiūrio. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų ir motyvų teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, ieškovas per santuokinį gyvenimą kaltino atsakovę neištikimybe, tolerancijos ir pagarbos jam stoka, vertindamas tik tai, kad jis dirbo ir stengėsi šeimai dėl jos materialinės gerovės, o atsakovė pasirinko ne visai tinkamą būdą išspręsti susidariusią situaciją, paguodos ir supratimo ieškojo ne santuokoje, o bendraudama su kitu vyriškiu. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis ., CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas traktuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje laikytinas nepagrįstais ir atmestini, nes traktuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ( CPK 376 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės-U ir U .

Ieškovas K. U. prašo priteisti 3000 eurų kompensaciją už dėl atsakovės I. U. kaltės patirtą neturtinę žalą, tačiau šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip pasekė, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovė I. U. priešieškiniu prašo ieškovui 2009-02-18 dovanotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statinius-šulinį, kiemo aikštelę, tvorą unikalus Nr. 5197-7016-4030, žemės sklypą unikalus Nr. 5142-0001-0189, esančius P.Žadeikos gt.17,Kalvarijoje pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti šio turto ½ dalį ieškovui ir ½ dalį atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas K. U. ir atsakovė I. U. gyvena santuokoje nuo 1998 m. rugpjūčio 29 d.; 2009m. vasario 18d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise ieškovui K. U. priklauso žemės sklypas unikalus Nr. 5142-0001-0189, gyvenamasis namas unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkio pastatas, unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statiniai unikalu Nr.5197-7016-4030,esantys adresu P.Žadeikos gt. 17,Kalvarija (1t.b.l.15-18). Byloje nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo šalys gyveno tame pačiame name ir kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Kaip nurodė atsakovė ir pripažino ieškovas namą viduje daug kartų remontavo , pertvarkė, tačiau esmingai pertvarkyti ir remontuoti ne tik namą, bet ir ūkio pastatą, kiemo statinius, o kartu ir pertvarkyti žemės sklypą , pradėjo nuo 2010 metų. Be to abi šalys pripažino, kad ieškovo seneliai iš namo išsikėlė apie 2000 metus, tai yra praėjus apie dvejiems metams po jų santuokos sudarymo. Iš teismui pateiktos techninės dokumentacijos matyti, kad 1973 m. vasario 27d. duotas vykdomojo komiteto sprendimas Nr.49 dėl vieno aukšto gyvenamojo namo statybai adresu Pergalės gt. sklypo Nr.82 statybai ( 2t. techninis projektas, atskiras vokas). Namas ir ūkio pastatai baigti statyti 1977 metais (1t.b.l.15-16). Vidutinė rinkos vertė nustatyta 2009 m. vasario 10, masinio vertinimo metu, tai yra betarpiškai prieš dovanojimo sutarties sudarymą ir naujas vertinimas, įskaitant pastatų rekonstrukciją, atliktas nebuvo. Iš ieškovo K. U. pateikto techninio projekto gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai, pristatant priestatą matyti, kad projektas užsakytas atlikti jau po dovanojimo sutarties sudarymo, apie ką pažymi atžymos užsakymo lape ir projekte.(2t. techninis projektas, atskiras vokas). Susipažinus su prie techninio rekonstrukcijos projekto pridėtu aiškinamuoju raštu matyti, kad rekonstruojamas vieno aukšto gyvenamas namas su pastoge. Visas namas papildomai apšiltinamas 50 mm storio šilumos izoliacijos vata bei aptinkuotas struktūriniu tinku. Numatomas įrengti stiklinis žiemos sodas/tambūras. Nekeičiant esamo stogo kraigo aukščio, pakeliama rytų pusės stogo šlaitas 2,5m. ir įrengiamos patalpos pastogėje, tuo pačiu keičiama sena stogo danga. Seni mediniai langai, keičiami naujais plastikiniais su selektyviniu stiklu. Pastato stogas dvišlaitis, dengiamas bitumine šiferio danga. Rūsio patalpų plotas nesikeičia, jame garažas, katilinė ir 4 pagalbinė patalpos. Pirmo aukšto patalpų plotas yra 96,5m²(tambūras/žiemos sodas, koridorius, skalbykla, WC, virtuvė, svetainė/valgomasis, biblioteka), buvęs pirmo aukšto plotas 71,62m². Pastogės aukšto patalpų plotas yra 73,5m² (holas, 2vaiko kambariai, WC, vonios kambarys ir miegamasis). Naujai įrengiamos patalpos rytinėje pastato dalyje. Buvęs pastato plotas- 45,3m2. Pastato pirmo aukšto grindys yra 0,00 lygyje. Rekonstruojamas vieno aukšto ūkinis pastatas, pristatant priestatą prie šiaurinio pastato fasado, pakeičiant esamo ūkio pastato stogą ir įrengiant patalpoas pastogėje. Pastato stogas-dvišlaitis, dengtas bituminio šiferio danga. Pirmo aukšto patalpų plotas yra 73,0m² (garažas, sandėliukas, pirtis, priešpirtis, rūbinė, WC, virtuvė ir salė ). Buvęs plotas-36,3m². Pastogės aukšto plotas 40m². Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad esamos pastato sienos-silikatinės plytos papildomai šiltinamos, pastogės naujai mūrijamos išorės sienos, kurios dar ir šiltinamos 1 ir 2 aukšte pertvaros gipso kartono ant metalo karkaso. Kaminas papildomai aptaisomas, įrengiant kieto kuro katilą, dūmtraukis įrengimas pagal priešgaisrinius reikalavimus. Stogas įrengiamas iš naujų medžių konstrukcijų, jis apšiltinamas, įrengiami rekomenduotini laiptai į pastogę- su klijuoto medžio pakopomis ant medinių arba metalinių laiptasijų. Grindų konstrukciją pasirenka užsakovas, tačiau nurodoma, kad medinių grindų konstrukcijai privaloma garsą izoliuojanti medžiaga, termoizoliacinis sluoksnis, šildomos grindys pasirenkamos pagal firmos rekomendacijas. Pastato fasadas papildomai šiltinamas 50 mm ir tinkuojamas struktūriniu tinku. Pastato cokolinė dalis papildomai šiltinama ir tinkuojamam struktūriniu tinku. Pastato fasadas dažomas, stogas dengiamas bituminio šiferio danga. Pastato vidaus sienos aptaisomos gipso kartonu, papildomai dažomos, tapetuojamos, dengimos glazūruotomis plytelėmis ar viniline danga. Lubos rengiamos pakabinamos iš gipso kartono ant metalinio karkaso. Dedami plastikiniai langai 6 kamerų, durys rekomenduojama išorėje statyti sustiprintos konstrukcijos arba šarvuotos, patalpų vidinės durys medinės. Iš žemės sklypo schemos, pateiktos prie techninio projekto matyti, kad kiemas numatomas dėti akmens plytelėmis, keičiam tvora. Bylos nagrinėjimo metu namo ir ūkio pastato rekonstrukcija, pristatant priestatą Valstybės įmonės registrų centre nėra įregistruota, tačiau, kad aukščiau minėtos namo , ūkio pastato , kiemo rekonstrukcijos yra pilnai atliktos matyti iš atsakovės pateiktų teismui fotonuotraukų (2t.b.l.62-109 ir pridėtos spalvotų nuotraukų laikmenos 2t.b.l.45). Tai taip pat matyti iš atsakovės pateikto paaiškinamojo rašto, kas liečia namo, ūkio pastato, kiemo, tvoros ir sklypo rekonstrukciją, perstatymą, apželdinimą, kuris visumoje atitinka ir nenukrypsta nuo techninio projekto aiškinamojo rašto turinio.(2b.l.46-50). Be to, kad pastatais buvo iš pagrindų rekonstruoti patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. Ž., B. D., R. S., iš dalies ieškovo tėvai M. U., V. U.. Kad pastatai buvo pagerinti iš esmės patvirtina ir tai, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto plotas padidėjo nuo 71,62m² iki 96,5m² , namo pastogės plotas padidėjo nuo 45,3m² iki 73,5m². Ūkio pastato plotas padidėjo nuo 36,3m² iki 73,0m², tai yra buvo pristatyti priestatai, žiemos sodas, pakeista namo stogo šlaito konstrukcija, pakeista nauja tvora, sudėtos kieme trinkelės. Pastatų rekonstrukcijai, kuomet pastatų sienos buvo perstatytos praktiškai ant esamo sklypo ribos arba labai arti ribos, buvo gauti gretimų sklypų savininkų sutikimai. Aukščiau išdėstyti įrodymai ir motyvai, paneigia ieškovo argumentus, kad pastatai nebuvo iš pagrindų ir esmės rekonstruoti ir pagerinti gyvenant santuokoje. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad aukščiau minėti pagerinimai buvo atlikti dar iki šalims pradėjus gyventi santuokoje , ar dar iki turto dovanojimo sutarties. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 1998 metų iki 2014 metų pavasario vedė bendrą ūkį ir kūrė bendrą , geresnę ateitį sau ir savo vaikams. Ieškovas K. U. stalius, todėl daug darbų atlikto pats savo jėgomis, be to jis retkarčiais išvykdavo į užsienį padirbėti, ir kaip šalys pripažino, parvežtus pinigus investuodavo į namo ir ūkio pastato remontus, kartu padengdavo dalį susiradusių skolų ar sumokėdavo einamus mokesčius, prisidėdavo prie stambesnių rūbų pirkimo. Tuo tarpu atsakovė I. U. per visą santuokos laiką dirbo, iš gautų lėšų mokėjo mokesčius, pirko maistą, išlaikė vaikus, be to jai vienai tekdavo našta išlaikyti visus namus ir ūkį, kai ieškovas būdavo išvykęs. Atsakovė nurodė, kad ji taip pat savo darbu prisidėjo prie namo bei lauko tvarkymo bei jai 10 000 litų buvo davusi mama, o pinigai buvo sudėti į namą. Iš išdėstyto seka, kad aukščiau minėtas turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Nors ieškovas ir atsakovė įrodinėjo, kad tiek ieškovo tėvai, tiek atsakovės motina davė pinigų kiekvieni savo vaikui ir tie pinigai buvo įdėti į namo rekonstrukciją, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl teismas toje dalyje šalių ir liudytojų parodymais nesivadovauja, nes traktuoja, kad tiek liudytojai, nes yra artimi šalims žmonės, tėvai, mama, sesuo, tiek pačios šalys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Remiantis išdėstytu atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas pilnai ir ieškovui 2009-02-18 dovanotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statiniai-šulinys, kiemo aikštelė, tvora unikalus Nr. 5197-7016-4030, žemės sklypas unikalus Nr. 5142-0001-0189, esantys P.Žadeikos gt.17,Kalvarijoje pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.90 str.1d.).

Vadovaujantis LR CK 3.117 str.1d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šalys nukrypti nuo bendrų dalių principo neprašė, todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas pilnai ir gyvenamasis namas unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statiniai-šulinys, kiemo aikštelė, tvora unikalus Nr. 5197-7016-4030, žemės sklypas unikalus Nr. 5142-0001-0189, esantys P.Žadeikos gt.17,Kalvarijoje priteistini po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Teismas vadovaujasi įstatymo nustatyta nuostata, kad turtas pirmiausia dalintinas natūra, jeigu taip galima padalinti. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi kitos gyvenamosios vietos. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kurie turtą padalinus kitu būdu ,liktų be gyvenamosios vietos. Taip pat teismas atsižvelgia į šalių materialinę padėtį, tai yra, kad ieškovas šiuo metu nedirba, atsakovės gaunamos pajamos šiek tiek didesnės nei minimumas. Teismas atsižvelgia į tai, kad tai yra dviejų aukštų namas su viena virtuve rūsyje, kita pirmame namo aukšte, abiejuose aukštuose yra WC ir vonios patalpos, yra kitas įėjimas į namą per rūsio patalpas, tai yra namą galima pritaikyti natūroje gyventi ir dviem savininkams, ateityje išvengiant bet kokių kontaktų. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia ir į nepilnamečių interesus, tai, kad name liktų kaip ir anksčiau gyventi šalių vaikai, kurių nekistų nei mokykla ar ikimokyklinio ugdymo įstaiga, visas namuose supanti aplinka, draugai. Pažymėtina, kad teismas siūlė alternatyvų nekilnojamojo turto pasidalijimo būdą, tai yra ieškovui išmokėti kompensaciją, tačiau ieškovas siūlė, atsakovės manymu, per mažą kompensaciją, o atsakovė neteikė įrodymų teismui dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo.

Atsakovė I. U. priešieškiniu prašė ieškovui priteisti skalbimo mašiną 100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika-3700 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą -300 eurų vertės, miegamojo lovą-600 eurų vertės, sienine spintos 3 vnt.-1300 eurų vertės, komodą(hole)-150 eurų vertės. Atsakovei priteisti : sėdimų baldų 3-2-1 komplektą -100 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės-300 eurų vertės, kilimą-30 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje)-60 eurų vertės, komodą-70 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1- 220 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą-15 eurų vertės, 2 muzikinius centrus vienodos vertės- 300 eurų vertės, siuvimo mašiną-60 eurų vertės. Šalys byloje pateikė prašymą dėl taikos sutarties dalyje reikalavimų kuriame pasisakė ir susitarė dėl aukščiau minėtų daiktų padalijimo sekančiai: ieškovui priteisti sienines spintas 3 vnt.-250 eurų vertės, komodą(hole)-150 eurų vertės, televizorių 90 cm. įstrižainės 150 eurų vertės, muzikinį centrą 50 eurų vertės. Atsakovei priteisti skalbimo mašiną -100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, sėdimus baldus 3-2-1 koplektą-220 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės 150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika 1450 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, kilimą 30 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą 70 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje) 70 eurų vertės, miegamojo lovą su komoda 400 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1 -100 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą 15 eurų vertės, muzikinį centrą Vido 50 eurų vertės, siuvimo mašiną 60 eurų vertės. (2t.b.l.7-8). Pateiktas šalių susitarimas tvirtintinas ir nekilnojamas turtas padalintas pagal šalių susitarimą. Pagal šį susitarimą ieškovui K. U. tenka kilnojamojo turto už 600 eurų, o atsakovei I. U. tenka kilnojamojo turto už 3105 eurus, todėl iš atsakovės I. U. priteistina 2505 eurų kompensacijai, už jai tenkančią didesnę turto dalį. Kompensaciją išmokant per 12 mėnesių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į išlaikytinių skaičių, į būtinų ir reikalingų poreikių tenkinimą.

Ieškovas K. U. prašė atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti sekantį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė- automobilį Renault Megane valst. Nr. FNG 508, kurio vertė 1500 eurų , o jam priteisti 750 eurų kompensaciją, už ½ dalį minėto turto.

Atsakovė I. U. prašė ieškovui priteisti automobilį Opel Vectra valst. Nr. HGS 042, rinkos vertė 3000 eurų, o jai priteisti automobilį Renault Megane valst. Nr. FNG 508 , vidutinė rinkos vertė 300 eurų.

Ieškovas K. U. nurodė, kad automobilis Renault Megane valst. Nr. HGS 508, yra įsigytas santuokoje ir yra 1500 eurų vertės, o automobilis Opel Vectra valst. Nr. HGS 042, įsigytas už jo asmenines lėšas ir iš viso neturi būti dalinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o be to automobilis buvo patyręs autoavariją ir parduotas už labai menką kainą. I. U. nurodė, kad abu automobiliai buvo įsigyti santuokoje , todėl juos reikia dalinti .

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis Opel Vectra-C-station valst.Nr.HGS 042 įregistruotas 2014-08-19(1t.b.l.13). Automobilis Renault Megane valst. Nr. FNG 508 yra įsigytas 2014-09-30 ir įregistruotas 2014-10-02(1t.b.l.28,32). Ieškovas K. U. nurodė, kad jie abu su I. U. santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda jau nuo 2014 metų pavasario pabaigos ir gyvena tik tiek, kad po vienu stogu. Bendrai nieko neperka ir jokių planų neturi. Atsakovė I. U. nurodė, kad santykiai ypač pablogėjo 2014 metų pavasarį, kai ieškovas sugrįžo iš užsienio , vyko nuolatiniai konfliktai, barniai, neišklausymai. Jokių bendrų pirkinių neturėjo. Atsakovė 2014-09-22 yra sudariusi paskolos sutartį su UAB Marijampolės pieno konservai“ ir pasiskolinusi 5000 litų arba 1448 eurų sumą (1tb.l.29-31). Paskolos sutartis yra pasirašyta vienos atsakovės , paskolos paskirtis nėra nurodyta. Ieškovas K. U. paaiškino, kad jis apie paskolos sutartį nieko nežino ir jos grąžinti nesiruošia, o savo atsiliepime rašytame 20015-01-27 aiškino, kad mano, jog paskola buvo paimta automobilio Renaul Megane pirkimui, tačiau ieškiniu vis vien prašo pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ir nors ieškovas atsiliepime nurodo, kad šalys santuokoje turėjo automobilį Mersedz Benz ir jį pardavusi atsakovė prisidėjo pinigų prie kito automobilio prikimo, tačiau tam jokių pagrindžiančių įrodymų neteikia. Pažymėtina , kad paskolos sutartis yra sudaryta savaite laiko prieš automobilio Renaul Megane valst. Nr. FNG 508 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą . Be to iš byloje pateiktų internetinių skelbimų matyti, kad tokio modelio automobilio kaina svyruoja nuo 1200 eurų iki 1500 eurų(2t.b.l.40-41), todėl atsakovės prikimo-pardavimo sutartyje automobilio Renaul Megane kaina 1000 litų ne visai atitinka rinkos kainas, o be to jis gali būti įrašyta šalių susitarimu, nepriklausomai nuo to kokią šalys realiai sumoka. Todėl teismas traktuoja, kad atsakovės paimtos paskolos suma yra labai artima ir reali jos įsigyto automobilio kainai. Iš dėstytų įrodymų pagrindu teismas traktuoja, kad automobilis Opel Vectra-c-station valst. Nr. HGS 042 buvo įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, o automobilis Renaul Megane valst. Nr. FNG 580 buvo įsigytas už atsakovės asmenines lėšas ir pripažintinas atitinkamai kiekvieno asmenine nuosavybe, nutraukus santuoką, todėl šalims vienai iš kitos jokios kompensacijos dėl automobilių nepriteistinos. Be to bylos nagrinėjimo dienai automobilis Opel Vectra valst. Nr. HGS 042 yra realizuotas ir išėjęs iš ieškovo valdymo (2t.b.l.5). Remiantis išdėstytu kompensacija vienai iš kitos šalies nepriteistina.

Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu teismas traktuoja , kad 2014-09-22 atsakovės paimtoji paskola iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra asmeninė atsakovės I. U. prievolė. Todėl ieškinys ir priešieškinis šiose dalyje tenkintini dalinai.

Šalys turi tris nepilnamečius vaikus A. U. gim. 1999-01-22, S. U. gim. 2006-04-03, G. U. gim. 2010-05-10(1tb.l.10-11).

Ieškovas K. U. prašė dukros A. U. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o S. U. ir G. U. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovės priešieškiniu prašė visų trijų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad Amandos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

Bylos nagrinėjimo metu A. U. išreiškė norą gyventi su tėvu, nes su mama nelabai sutaria, jai daug lengviau ir paprasčiau pasikalbėti yra su ieškovu. Vaikų teisių skyriaus atstovė E. Š. , duodama išvadą, parodė, kad jų skyrius neprieštarautų dėl A. U. gyvenamosios vietos su ieškovu. Atsižvelgiant į šalių išsakytus argumentus, Vaikų teisių skyriaus duotą išvadą, A. U. išreikštą nuomonę, pažymint tai, kad 2017 metų sausio 22d . A. U. taps pilnametė, ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, o priešieškinis dalinai, todėl A. U. gyvenamoji vieta nustatyti su ieškovu , o G. U. ir S. U. su atsakove. ( CK 3.174 str.).

Išsprendus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą išlieka tėvų pareiga materialiai išlaikyti nepilnamečius savo vaikus ( CK 3.192 str.1d.).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tokio dydžio išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Kita vertus, nurodytas orientacinis minimalus išlaikymo dydis nereiškia, kad iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaiko išlaikymui visais atvejais priteistina pusė nurodyto dydžio. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų numatytų CK 3.3 str. 1d. – prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad priimant sprendimą prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovas K. U. pateikė savo pajamų deklaraciją už 2015 metus, kur nurodoma, kad gauta pajamų metinė suma yra 2524 eurai, tai yra mėnesinė suma 210 eurų.(3t.b.l.1-5). Ieškovas kito asmenine nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Šiuo metu ieškovas K. U. nedirba, nes nuo 2015-08-05 registruotas darbo biržoje (3t.b.l.13). Atsakovės I. U. gaunamos pajamos yra kintamo pobūdžio ir svyruoja nuo 383 eurų iki 358 eurų (1t.b.l.61). Atsakovė kito asmenine nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės per santuokos laikotarpį dirbo nuolatinio pobūdžio darbą, tuo tarpu ieškovas dirbo pagal verslo liudijimą, taip pat dirbo UAB „Jawwa“ ir sunku suprasti dėl kokių objektyvių priežasčių ieškovas išėjo iš darbo, o be to, jo realios ir didžiausios gaunamos pajamos, buvo pajamos gautos dirbant užsienyje, kurių ieškovas nedeklaravo ir realiai savo gaunamų pajamų eilę metų nerodė. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas turi gerai apmokamą ir visada reikalingą staliaus profesiją, ką pripažino ir ieškovas, kad daug darbų ,rekonstruojant namus, jis atlikto pats.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta , kad šalių nepilnamečiai vaikai kokių nors specialių poreikių neturi, rimtų sveikatos problemų neturi, tai nepilnamečiai vaikai serga jų amžiaus vaikams būdingomis peršalimo ligomis. Visų trijų nepilnamečių vaikų poreikiai yra įprastiniai jų amžiaus vaikams - rūbai, batai, ugdymo priemonės, laisvalaikio praleidimo priemonės, laisvalaikio praleidimui reikalinga pinigų suma. A ir S. U. yra moksleivės, o G. U. lanko darželį.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad 260 eurų materialinis išlaikymas teiktinas , abiejų tėvų po 130 eurų, augančiam vaikui atitinka jo poreikius, juolab, kad augančio vaiko poreikiai turi būti tenkintini ne minimaliai, o kiek įmanoma maksimaliai.

Kadangi A. U. lieka gyventi su ieškovu, todėl nustatyti, kad A. U. iki jos pilnametystės išlaikys vienas ieškovas K. U.. S. U. ir G. U. lieka gyventi su motina, todėl nustatytina, kad atsakovė I. U. viena išlaikys S. U. iki kol A. U. sueis pilnametystė, po ko iš ieškovo K. U. priteistina išlaikymas S. U. mokamas periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Priteistina iš ieškovo K. U. išlaikymas G. U. mokamas periodinėmis išmokomis po 130 eurų nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2014-10-20 iki jo pilnametystės. Išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į išlaikymu priteistas lėšas. ( CK 3.192,3.194 ,3.196 str. 1p.).

Pinigines lėšas esančias bankuose ieškovo K. U. vardu ir atsakovės I. U. vardu atitinkamai laikyti kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe.

Remiantis išdėstyti ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus dalinai šalims sumokėtas žyminis mokestis vienai iš kitos nepriteistinas, nes atsitinka patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas, paduodamas ieškinį yra sumokėjęs 63,99 eurus žyminio mokesčio(1t.b.l.3, 134 ), atsakovei, teikiant priešieškinį , teismo nutarti yra atidėtas 877,39 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (1t.b.l.66). Iš ieškovo priteistina 134 eurai žyminio mokesčio, kas liečia materialinio išlaikymo priteisimą 2 nepilnamečiams vaikams, bei už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymą valstybei. Atsakovė turėtų sumokėti 779 eurus žyminio mokesčio valstybei , tai yra 741 eurą už santuokos nutraukimą, 638 eurus už jai priteisto santuokoje įgyto turto dalį, 41 eurą už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Teismas spręsdamas šį klausimą atsižvelgia į tai, kad atsakovės gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, su ja lieka gyventi du mažamečiai vaikai, ji viena turės padegti kreditą, be to dar turės, išmokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, todėl iš atsakovės priteistina 300 eurų žyminio mokesčio valstybei. ( CPK 96 str.). Ieškovas už suteiktą advokato pagalbą, tai yra procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas, atstovavimą teisme yra sumokėjęs 933 eurus ( 1t.b.l.8,108, 3t.b.l.43). ieškovė už suteiktą advokato pagalbą, tai yra procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas, atstovavimą teisme yra sumokėjusi 744 eurus (3tb.l.16-17). Iš ieškovo pateiktų reikalavimų tenkintas 2/7 reikalavimų , o iš atsakovės pateiktų reikalavimų tenkinta 5/7 reikalavimų, todėl iš atsakovės priteistina 267 eurai už advokato pagalbą, ieškovo tenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovo atsakovei priteistina 532 eurai, atsakovės tenkintų reikalavimų daliai. Įskaitant, kad ieškovas turėtų padengti atsakovės turėtų išlaidų daugiau, todėl iš 532 eurų išminusuotina 267 eurai ir iš ieškovo priteistina 265 eurai atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas pateikė teismui kvitą dėl 138 eurų sumokėjimo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2t.b.l.43). Ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistina 138 eurai minėtų išlaidų, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovas turėtų sumokėti 265 eurus atsakovės naudai, tai minėta 138 eurų suma išminusuotina iš 265 eurų ir iš ieškovo atsakovei priteistina 127 eurai. ( CPK 93 str.,98 str.). Turėtos pašto išlaidos byloje sudaro 23 eurus , atsižvelgiant į patekintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovo priteistina 16,42 eurus, o iš atsakovės priteistina 6,57 eurai pašto išlaidų valstybės naudai. (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 270 str., 538-541 str.,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. U. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 1998m. rugpjūčio 29d. akto įrašas Nr.132 Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims palikti pavardes U ir U .

Gyvenamąjį namą unikalus Nr. 5197-7016-4019, ūkio pastatą unikalus Nr. 5197-7016-4026, kiemo statinius unikalus Nr. 5197-7016-4030, žemės sklypą unikalus Nr. 5142-0001-0189 registruotus K. U. vardu pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. U. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti ieškovui K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) - ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. 5197-7016-4019, ½ dalį ūkio pastato unikalus Nr. 5197-7016-4026, ½ dalį kiemo statinių unikalus Nr. 5197-7016-4030, ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. 5142-0001-0189.

Priteisti atsakovei I. U. a.k. (duomenys neskelbtini) - ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. 5197-7016-4019, ½ dalį ūkio pastato unikalus Nr. 5197-7016-4026, ½ dalį kiemo statinių unikalus Nr. 5197-7016-4030, ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. 5142-0001-0189.

Ieškovui K. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti - sienines spintas 3 vnt.-250 eurų vertės, komodą(hole)-150 eurų vertės, televizorių 90 cm. įstrižainės 150 eurų vertės, muzikinį centrą 50 eurų vertės, bendroje sumoje turto už 600 eurų.

Atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti - 100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, sėdimus baldus 3-2-1 koplektą-220 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės 150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika 1450 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, kilimą 30 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą 70 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje) 70 eurų vertės, miegamojo lovą su komoda 400 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1 -100 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą 15 eurų vertės, muzikinį centrą Vido 50 eurų vertės, siuvimo mašiną 60 eurų vertės, bendroje sumoje turto už 3105 eurus.

Iš atsakovės I. U. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovo K. U. naudai - 2505 eurų kompensaciją, už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kompensaciją išmokant per 12 mėnesių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Automobilį Renault Megane valst. Nr. FNG 580 pripažinti asmenine atsakovės I. U. nuosavybe.

Pripažinti kreditoriaus UAB „Marijampolės pieno konservai“ suteiktą paskolą asmeninė atsakovės I. U. prievole.

A. U. gim. 1999-01-22 gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu K. U. a.k. (duomenys neskelbtini).

S. U. gim. 2006-04-03 ir G. U. gim. 2010-05-10 gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove I. U. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovas K. U. savo lėšomis išlaiko A. U. gim.1999-01-22 iki jos pilnametystės.

Nustatyti, kad atsakovė I. U. savo lėšomis išlaiko S. U. gim. 2006-04-03 iki 2017-01-22, tai yra iki A. U. gim. 1999-01-22 pilnametystės.

Priteisti iš ieškovo K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. U. gim. 2010-05-10 mokamą periodinėmis išmokomis po 130 eurų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014-10-20 , išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko I. U..

Priteisti iš ieškovo K. U. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. U. gim. 2006-04-03 mokamą nuo 2017-01-22 periodinėmis išmokomis po 130 eurų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko I. U..

Pinigines lėšas esančias bankuose ieškovo K. U. vardu ir atsakovės I. U. vardu atitinkamai laikyti kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. U. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. P.Žadeikos 17,Kalvarija- 127 eurus atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. U. naudai.

Priteisti iš ieškovo K. U. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. P.Žadeikos 17,Kalvarija - 134 eurai žyminio mokesčio, 16,42 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. U. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. P.Žadeikos 17,Kalvarija -300 eurų žyminio mokesčio, 6,57 eurai valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.