Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1632-96/2010 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. P. pateikė 2009-12-02 ieškinį, kurį 2010-06-16, 2010-11-08 patikslino, prašydama:

1. Nutraukit 1992-04-25 sudarytą santuoką tarp R. P. ir V. P. dėl sutuoktinio kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei P. pavardę;

2. Priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

3. Nustatyti dukros A. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. P.;

5. Po santuokos nutraukimo V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 0,0551 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).;

- negyvenamąją patalpą-garažą (boksas), esantį (duomenys neskelbtini).;

- automobilį FORD FIESTA, v/n (duomenys neskelbtini);

- 23051 Lt piniginę kompensaciją.

6. Po santuokos nutraukimo R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- miško ūkio paskirties 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- traktorių T25 (5809 LO) su savos gamybos priekaba LN0067;

- savos gamybos automobilį, v/n (duomenys neskelbtini).;

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

2. Po santuokos nutraukimo V. P. palikti santuokinę pavardę – P.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. P..

5. Priteisti iš atsakovo R. P. dukros A. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo spendimo priėmimo dienos iki ji taps darbinga, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai V. P. bei priteisti išlaikymą turtu –A. P. jos tėvui R. P., priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės.

6. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

7. Priteisti iš ieškovės V. P. į valstybės biudžeto pajamas 16,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų;

8. Priteisti iš atsakovo R. P. į valstybės biudžeto pajamas 108 Lt žyminio mokesčio ir 16,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 124,20 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovei savo iniciatyva išsikėlus į Vilnių, šalys viena pas kitą lankydavosi, tačiau kuo toliau, tuo labiau šeimos santykiai natūraliai pradėjo irti. Atsakovas nesutiko kraustytis kartu su ieškove į Vilnių, o ieškovė nenorėjo gyventi Kupiškyje. Teismo manymu, atsakovo nenoras kraustytis į Vilnių nereiškia, jog atsakovas, vengdamas atsakomybės, paliko šeimą. Jis su šeima palaikė santykius, bendravo, kartais atvažiuodavo aplankyti, skirdavo kažkiek lėšų, todėl konstatuoti faktą, jog jis paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, nėra pagrindo. Ieškovės nenoras gyventi Kupiškyje taip pat nereiškia, kad ji paliko šeimą ir ja nesirūpino, nes ji, gyvendama Vilniuje, palaikė santykius su atsakovu, kartais atvažiuodavo jo aplankyti, aptvarkydavo jo namus. Teismas nustatė, jog abi šalys nedėjo didelių pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu, nesvarstė visų įmanomų galimybių, intensyviai neieškojo kompromiso, dėl ko teismas padarė išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai jau 14 metų gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog 1992-06-25 Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo ieškovės šeimai buvo paskirtas dviejų kambarių butas (1 t., b.l. 111- 113). Ieškovės teigimu, už šį butą ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus savo vardu privatizuotą bendrabutį. Iš pateiktos sutarties teismas nustatė, kad butas bendrabutyje buvo nupirktas (privatizuotas) 1994-05-27 ieškovės vardu (1 t., b.l. 180), tačiau tuo metu ieškovė ir atsakovas jau buvo susituokę daugiau nei dvejus metus (santuoka sudaryta 1992-04-25). Teismas pažymėjo, kad tiek Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame Civiliniame kodekse numatytas tas pats principas, pagal kurį nustatomas santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nepaisant kieno vardu šis turtas įgytas ir įformintas. Nustatant šalių turimo miško ūkio paskirties 5 ha žemės sklypo vertę, teismas vadovavosi UAB „Lituka ir Ko“ atlikta turto vertės nustatymo ataskaita, kadangi, teismo manymu, tai yra tikslesni duomenys nei VĮ „Registrų centras“ atliekamas masinis vertinimas. Nustatant buto kainą, teismas vadovavosi VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta buto verte (1 t., b.l. 98). Dėl kito šalių turto vertės ginčo nėra, todėl teismas vadovaujasi ieškinyje nurodyta turto verte (2 t., b.l. 2-7,). Santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą sudaro: dviejų kambarių 54,37 kv. m ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78300 Lt vertės; 0,0551 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25300 Lt vertės; negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4540 Lt vertės; miško ūkio paskirties 5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24000 Lt vertės, automobilis FORD FIESTA, v/n (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; traktorius T25(5809 LO) su savos gamybos priekaba LN0067, 5000 Lt vertės; savos gamybos automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės. Bendra turto vertė 140640 Lt. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas, kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas (LR CK 3.26 str. -3.30 str., 3.60 str. 23 d., 3 d., 3.56 str., 3.61 str. 1 d., 2 d., 3.87 str., 3.88 str. 2 d., 3.169 str., 3.192 str., LR CPK 260 str., 270 str., 293 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė V. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl turto padalinimo, dėl vaiko išlaikymo, patenkinant ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetant. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nenorėjo gyventi kartu su atsakovu Kupiškyje, nors ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kad į Vilnių išvyko gyventi dėl dukters gydymo, dukrą reikėjo operuoti, kad ji turėtų pilnavertį gyvenimą. A. P. yra atlikta 12 operacijų. Visą laiką iki 2008 m. šalių dukra rūpinosi viena ieškovė, atsakovas neatvažiuodavo aplankyti dukros ir savaitgaliais. Nuolat trūko pinigų vaiko gydymo išlaidoms. Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, kad abi šalys pažeidė savo pareigas. Ieškovė teigia, kad atsakovas išsigando atsakomybės, jog reikės kovoti, kad vaikas galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, šeimos vertybės tapo jam antraeiliu dalyku. Atsakovas neįrodė, kad dėjo pastangas kuo dažniau aplankyti šeimą, rūpintis šeimos problemomis, neįrodė, kad padėjo slaugyti, prižiūrėti sergantį vaiką. Ieškovė ne kartą važiavo pas atsakovą į Kupiškį, įkalbinėjo atsakovą toliau gyventi kartu, norėjo, kad dukra turėtų abu tėvus. Atsakovas turi būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

2. Išlaikymo priteisimas turtu neatitinka siekiamų tikslų, kadangi mergaitė negali planuoti, kada galės apmokėti buto dalies komunalinius mokesčius, kurie yra dideli ar kitaip pasinaudoti šiuo nekilnojamuoju turtu. Įsigilinus į faktines aplinkybes, yra aišku, kad butas įsigytas ir suremontuotas jau tada, kai ieškovė su atsakovu nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, laikomas nevienodas indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą, įvertinant vienos iš šalių didesnę dalį, prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo. Įvertinus, kiek daugiau ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsirastų galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto vertės, vadovavosi tik atsakovo pateikta 2010-11-12 Turto vertės nustatymo duomenimis, kuriuose UAB „Lituka ir Ko“ ekspertai nustatė žymiai mažesnę šio turto vertę nei nustatė VĮ „Registrų centras“ (LR CK 3.60 str., 3.117 str. 1 d., 3.123 str.).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2010-12-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei vienas iš kviestų liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovas nepadėjo slaugyti dukros, nedavė pinigų vaiko gydymo išlaidoms. Gyvendamas santuokoje, ieškovas visas gaunamas lėšas skirdavo šeimos buities gerinimui, šeimos aprūpinimui bei jos poreikiams tenkinti. Teismas teisingai konstatavo, jog abi šalys pažeidė savo pareigas, kadangi nebuvo ieškoma kompromiso. Dukra ieškovui niekada nebuvo antraeilis dalykas, su ja atsakovas palaikė ir palaiko draugiškus santykius. Butą (duomenys neskelbtini) šalys įgijo, gyvendami santuokoje, o jį pardavus, lėšas panaudojo 2-iejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti. Todėl šis butas pripažintinas bendrąją jungtine nuosavybe. Ieškovė turėjo galimybę ginčyti 2010-11-12 nekilnojamojo turto vertės nustatymo duomenimis, tačiau nepareiškė dėl to jokio reikalavimo, todėl, nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas pažeidė lygiateisiškumo principo. Atsakovas teigia, kad priteisus dukrai 1/2 dalį 2-iejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. P. yra garantuota gyvenamoji vieta (LR CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p. 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.123 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo neįrodyta. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. B., B. Z., I. A., S. P. nenurodė jokių aplinkybių dėl atsakovo kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytojai vertino, kad ieškovė rūpinosi dukra ir šeima, savaime neįrodo, kad atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino vaiku ir šeima. Tai, kad ieškovė į Vilnių išvyko gyventi dėl dukters gydymo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovei ir šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad dviejų kambarių 54,37 kv. m ploto butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovė neįrodė, kad šis butas buvo įgytas ne už sutuoktinių bendras lėšas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė, kad ieškinys ir priešieškinis likusioje dalyje atmetami. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo visus byloje pareikštus reikalavimus ir nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje surinktų įrodymų visumą vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tame tarpe ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto vertės, nes dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo žemės sklypo miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. 5750-0003-0120, 2010-09-27 VĮ „Registrų centro“ nustatyta vidutine rinkos vertės 70442 Lt sumai (b.l. 170), atitinka teisingumo principą ir visapusišką aplinkybių įvertinimą, nes 24000 Lt rinkos vertė nustatyta pagal 2010-11-19 atliktą UAB „Lituka ir Ko“ 2010-11-12 Turto vertės nustatymo ataskaitą, apžiūrėjus turtą natūra, taikant lyginamosios vertės metodą ir įvertinant 2010-2029 m. miškotvarkos projektą bei 2009 m. atliktą miško valdos inventorizaciją pagal taksatoriaus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad iš 5 ha miško apie 2 ha miško yra brandaus, o likusi dalis yra iškirsta.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad teismas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, turi nustatyti momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad priteisiama iš atsakovo R. P. dukros A. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo spendimo priėmimo dienos iki ji taps darbinga, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai V. P. bei priteisti išlaikymą turtu – A. P. jos tėvui R. P. priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išlaikymas periodinėmis išmokomis gali būti priteisiamas iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju A. P. 2011-01-24 tapo pilnametė ir būdama veiksni, turi teisę savarankiškai pareikšti ieškinio reikalavimus dėl finansinės paramos iš tėvo priteisimo tuo atveju, jeigu tėvas geranoriškai jos neteiktų dukrai, atsižvelgiant į jai nustatytą 30 procentų darbingumo lygį (b.l. 59, 60).

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalyje nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas didina išlaikymo dydį iki 500 Lt sumos per mėnesį, atsižvelgdamas į tai, kad mergaitės poreikiams dėl jos sveikatos būklės užtikrinti reikalingos papildomos sumos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui dydis dėl 500 Lt sumos per mėnesį iki mergaitės pilnametystės yra teisingas, nes šiuo atveju reikia užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Toks išlaikymo dydis ir išlaikymo dydžio paskirstymas tarp tėvų atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

Visuotinai suprantama aplinkybė, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė priešieškiniu priteisti iš jo dukrai A. P. 1/2 dalį dviejų kambarių 54,37 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą turtu, tuo parodydamas savo siekį užtikrinti dukrai teisę į būstą ir savarankišką gyvenimą. Tai, kad teismas priteisė išlaikymą turtu, nesudaro teisinio pagrindo mažinti nuo teismo sprendimo priėmimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį, juolab, kad jis bus mokamas tik nuo 2010-12-06 iki 2011-01-24 (iki pilnametystės), atsižvelgiant į tai, kad A. P. reikės papildomų išteklių būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą dalyje – panaikinant sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo spendimo priėmimo dienos iki ji taps darbinga, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai bei priteisiamas išlaikymas turtu –A. P. jos tėvui priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės, ir sprendimą šioje dalyje išdėstant taip, kad priteisiama iš atsakovo išlaikymas turtu dukrai, priteisiant A. P. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį dviejų kambarių 54,37 kv. m ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės, o nuo 2010-12-06 spendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios bylos nagrinėjimo dalyku, išnagrinėtos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo turtu atmesti, nes negalima pažeisti prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų gynimą. Juolab, kad priteistas išlaikymas turtu atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei užtikrina A. P. teisę į gyvenamąjį būstą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei nėra atlyginamos 150 Lt žyminio mokesčio išlaidos (2 t., b.l. 45) už apeliacinį skundą išlaidos, nes sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės paliekamas nepakeistas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokatės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti. Atsakovas patyrė 1100 Lt (2 t., b.l. 61-62) bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, kurios nėra priteisiamos iš ieškovės, nes skundžiamas sprendimas keičiamas ieškovės naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 99 str.).

Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas, nes toje dalyje byla išnagrinėta teisingai, objektyviai ir teisingai įvertinant įrodymus, tinkamai išnagrinėjus toje dalyje bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 3.119 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.; LR CPK 2 str., 5 str.- 8 str., 79 str., 80 str., 92 str., 93 str., 96 str. 98 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo R. P. dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo spendimo priėmimo dienos iki ji taps darbinga, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai V. P. bei priteisti išlaikymą turtu – priteisti A. P. jos tėvui R. P. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės, ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą turtu dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant A. P. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį dviejų kambarių 54,37 kv. m ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39150 Lt vertės.

Priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. gruodžio 6 d. spendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai V. P.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė