Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Dilbaitei,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. D. atstovės advokatės Linos Alksnienės skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-888-2024 administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. (toliau – pareiškėja) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-888-2024 paskirtas įspėjimas už tai, kad Ž. D. nuo 2023 m. vasario 15 d. 17.00 val. iki 2023 m. vasario 15 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto būdama įspėta apie tėvo K. R. ir sūnaus A. R. bendravimą pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2021, kuria papildyta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, savo neveikimu, nesikooperavimu, sutrukdė vaikui pasinaudoti savo teise matytis ir bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, šios galimybės nesudarė be rimtų, šiuos veiksmus pateisinančių priežasčių, nors Kauno apygardos teismas yra konstatavęs, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, tačiau šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, su kuria nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku, taip savo veiksmais vaiko motina Ž. D. nesikooperuodama panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams, sutrukdė vaikui pasinaudoti teise bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog Ž. D. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai nustačius jos veikoje ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2021 pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pakeitęs ir nusprendęs papildyti tokiu punktu: K. R. bendrauja su sūnumi A. R. kiekvienos savaitės darbo dieną – trečiadienį, tėvui pasiimant sūnų 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu K. R. pagal darbo grafiką su sūnumi negali bendrauti trečiadienį, tuomet bendravimo su sūnumi laikas perkeliamas į sekančią laisvą dieną.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus A. R. 2023 m. vasario 15 d. nelankė ugdymo įstaigos dėl atostogų, todėl tokiu atveju K. R. 2023 m. vasario 15 d. turėjo sūnų pasiimti iš jo gyvenamosios vietos, tačiau ten atvykęs sūnaus nerado. Institucijos teigimu, K. R. susisiekus su Ž. D., jis sužinojo, kad sūnus yra treniruotėje, kurios pradžios laikas buvo paankstintas trenerės. Ž. D. skunde nurodė, kad vaiko tėvui buvo žinoma apie patikslintą sūnaus treniruotės laiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad 2023 m. vasario 10 d. vykusios treniruotės laiku, trenerė informavimo sūnų į treniruotę atlydėjusį ir pasiėmusį tėvą apie pasikeisiantį kitos artimiausios treniruotės pradžios laiką ar kokiu kitu būdu jam buvo pranešta apie tai, kad 2023 m. vasario 15 d. sūnaus treniruotė prasidės 17 val. Institucija nutarime nurodė, kad Ž. D. apie pasikeitusį treniruotės laiką tėvo neinformavo, nes padarė prielaidą, jog tėvas turėjo apie tai žinoti.

Iš teismų informacinės duomenų sistemos Liteko bei iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tarp pareiškėjos Ž. D. ir K. R. ilgą laiką vyksta ginčai dėl bendravimo su savo nepilnamečiu vaikus pagal teismo nustatytą tvarką. Tarp šalių vyrauja disfunkciniai santykiai, šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus Institucijai, policijai. Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame nutarime teigiama, jog buvo pažeista vaiko teisė bendrauti su tėvu ir Ž. D. savo neveikimu, nesikooperavimu, sutrukdė vaikui pasinaudoti savo teise matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, šios galimybės nesudarė be rimtų, šiuos veiksmus pateisinančių priežasčių, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju netinkama komunikacija buvo iš abiejų tėvų pusės.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

Nagrinėjamu atveju tam, kad pripažinti Ž. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, svarbu nustatyti ne tik tai, kad formaliai buvo pažeista nustatyto bendravimo su tėvu tvarka, bet ir tai, kad Ž. D., pažeisdama nustatytą tvarką, veikė tyčia. Byloje Ž. D. nurodė, kad tikslo trukdyti ar kitaip riboti sūnaus bendravimą su tėčiu ji neturėjo. Nurodė, kad gavusi iš trenerės priminimą apie pasikeitusį treniruotės laiką tėvui nepranešė, nes tėvas pats buvo nuvedęs paskutinį kartą vaiką į treniruotę ir jam apie pasikeisiantį treniruotės laiką buvo žinoma. Kritiškai vertintina ir nutarime nurodyta aplinkybė, t. y. kad būtent 17 val. 15 min. pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, kadangi tuo metu šalių vaikas buvo treniruotėje ir bet kuriuo atveju treniruotės metu (nuo 17 val.) tėvo su sūnaus bendravimas nebūtų vykęs – geriausiu atveju tėvas būtų galėjęs tik stebėti treniruotę. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad byloje kitų duomenų, pagrindžiančių, jog Ž. D. trukdė K. R. bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, nėra. Nutarime nurodoma, kad Ž. D. savo neveikimu ir nesikooperavimu sutrukdė vaikui pasinaudoti teise matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas, sužinojęs, kad sūnus treniruotėje, būtų rodęs iniciatyvą pasibaigus treniruotei bendrauti su vaiku iki 20 val. pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Įvertinus konfliktiškus tėvų santykius, taip pat tai, kad vaiko treniruotė buvo paankstinta ne dėl Ž. D. įtakos ir tėvo su sūnumi bendravimas nuo 17 val. negalėjo prasidėti dėl anksčiau prasidėjusios treniruotės, darytina išvada, jog pareiškėjos veiksmuose nebuvo tikslo, noro veikti priešingai vaiko interesams. Jos veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti sūnui, pažeisti jo teisę matytis su tėvu, nėra pagrindo išvadai, kad ji piktybiškai trukdė nutarime nurodytu metu tėvui pasimatyti su sūnumi ir taip veikė priešingai sūnaus interesams.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad Ž. D. veiksmuose nenustatyta tyčia veikti priešingai sūnaus A. R. interesams, taigi nenustatytas subjektyvusis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis. Kadangi Ž. D. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje – tėvų važios panaudojimo priešingai vaiko interesams, sudėtis, todėl ji atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį patraukta ir nubausta įspėjimu neteisėtai ir nepagrįstai (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Ž. D. atstovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti, kad Ž. D. buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį dėl jos atstovavimo šioje administracinio nusižengimo byloje ir patyrė 363 Eur išlaidas už skundo parengimą ir advokatės atstovavimą 2024 m. liepos 25 d. posėdyje.

Pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę priimti sprendimą išieškoti iš valstybės lėšų tik tas patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos ir pagrįstos.

Atsižvelgiant į pateikto skundo turinį – buvo ginčijama pareiškėjos Ž. D. kaltė, jos patraukimo atsakomybėn teisėtumas ir pagrįstumas, nurodytos išlaidos atstovei nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir apimtį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, pareiškėjai Ž. D. iš valstybės priteisiant 363 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, 666 straipsniu, teismas,

nutaria:

Ž. D. skundą tenkinti visiškai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR­_N-888-2024 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Pareiškėjai Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.