- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-983-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01742-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Emaliuksas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės mažosios bendrijos „Emaliuksas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Belgiški vafliai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo administratorė“, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Emaliuksas“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2022 m. gegužės 31 d. atliktą įskaitymą 3400 Eur sumai negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 3 400 Eur sumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. priimtu sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiu nuo atlikimo (sudarymo) momento atsakovės 2022 m. gegužės 31 d. atliktą ieškovės sumokėto depozito įskaitymą 3400 Eur sumai; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 3400 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės 77 Eur žyminio mokesčio ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. 2023 m. birželio 7 d. priimtas papildomas sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, prašymas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ginčo dalyku, yra protingo dydžio.
Šalies argumentai
4. Atsakovė mažoji bendrija „Emaliuksas“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą; pratęsti procesinį terminą 2023 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo papildomo sprendimo apskundimui 20 d. skaičiuojant nuo šio pareiškimo išnagrinėjimo dienos, jeigu bus netenkinti 1 ir 2 punkto reikalavimai; sujungti šią civilinę bylą su civiline byla Nr. e2-2800-980/2023. Nurodė, kad atsakovei dokumentai buvo įteikti pasirašytinai tikėtina 2023 m. gegužės 4 d., data pažymoje tiksliai nenurodyta, yra taisymai. Atsakovės atstovui, advokatui, procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Dokumentai įteikti atsakovės direktoriui. Atsakovė sąžiningai klydo manydama, kad jai yra įteikiami kiti dokumentai, nei advokato vedamos civilinės bylos Nr. e2-2800-980/2023 dokumentai. Atsakovė manė, kad teismas tiesiog dubliuoja ir papildomai siunčia per EPP sistemą nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2800-980/2023 dokumentus paštu, todėl apie šiuos dokumentus advokatui nepranešė. Ieškovė, teikdama ieškinį elgėsi nesąžiningai, nes jai buvo žinoma, kad atsakovė veikia per advokatą. Ieškovė teikdama ieškinį nenurodė atsakovės atstovo ir tik todėl buvo sunku įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Be to, atsakovė mano, kad Klaipėdos apylinkės teismas privalėjo spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą, nes tik sujungus civilines bylas, būtų galima teisingai išnagrinėti ginčus. Atsakovė nesutinka su ieškinyje keliamais reikalavimais. Atsakovė nesutinka, kad buvęs depozitas buvo įskaitytas į bendrovės (ieškovės) mokėtinas sumas nuomos sutarties nutraukimo dieną, tai yra 2022 m. gegužės 31 d. Toks vertinimas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms sutarties sąlygoms. Depozitas buvo įskaitytas 2022 m. balandžio 1 d. Ieškovė neginčija nuomos sutarties sąlygų, neginčija fakto, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, o esant šioms aplinkybėms ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad depozitas jai būtų grąžintas. Depozito panaudojimo klausimas tarp šalių buvo aptartas sudarant nuomos sutartį, todėl nenuginčijus sutarties sąlygų, ieškovei neatsiranda teisinio pagrindo reikalauti „laikyti atliktą įskaitymą 3400 Eur sumai negaliojančiu“. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ir pažeidė kitų kreditorių teises.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Belgiški vafliai“ prašo atsakovės mažosios bendrijos „Emaliuksas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti laikomas ieškovės nesąžiningumu. Ne ieškovė nusprendžia, kas atstovaus atsakovę ir kokiame procese ir (ar) procesuose atsakovė paskirs atstovą ir kas tuo atstovu bus. Teismo įteikiamų dokumentų skaitymas ir jų tikrinimas yra pačios atsakovės, o ne kitų asmenų pareiga. Atsakovės nurodytoje civilinėje byloje yra ginčijamas visiškai kitas įskaitymas, kuris yra atliktas visiškai kito susitarimo pagrindu, todėl kitoje civilinėje byloje nėra nagrinėjamas tapatus ginčas. Pažymėjo, kad ieškovei nėra jokio pagrindo ginčyti nuomos sutartį ir ar jos nutraukimą, kad ieškovė galėtų ginčyti atsakovės atliktą įskaitymą, kurį kaip nurodo pati atsakovė, ji atliko 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovė painioja įskaitymą ir sutartinių nuostatų galiojimą, kadangi nepriklausomai nuo to, kad sutarties nuostatos yra galiojančios ir teisėtos, tačiau jau įskaitymas kaip atskiras sandoris, visiškai atskirai gali būti pripažintas neteistu sandoriu, jeigu nebuvo laikomasi jam keliamų reikalavimų ir (ar) kaip nurodyta žemiau, jis pažeidžia kitų kreditorių teises. Duomenų, jog ginčo įskaitymas buvo įteiktas iki ieškovei iškeliant bankroto bylą ir (ar) apskritai buvo įteiktas ieškovei, atsakovė nepateikė, be to, ieškovė niekada nesutiko su ginčo įskaitymu. Atsakovės nurodomu ginčo įskaitymo atlikimo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pažeisti ir kurių atžvilgiu atsakovė iškėlė savo reikalavimo patenkinimą prieš juos. Atsakovė įskaitymą atliko iš esmės šiurkščiai pažeidžiant kreditorių turtinius interesus, ko atsakovė savo atsiliepimu nepaneigė, todėl daroma išvada, kad egzistuoja actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos – kreditorių teisių pažeidimas. Be to, atsakovė nepaneigė savo nesąžiningumo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atmesti ieškovės pareikštą actio Pauliana ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė atsakovės pareiškimo dėl 2023 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymo dėl 2023 m. birželio 7 d. papildomo sprendimo apskundimo termino pratęsimo netenkinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas nurodė, kad ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo patiekimo buvo įteikti atsakovės direktoriui. Nors atsakovė teigia, kad atsiliepimo nepateikė, nes manė, jog atsiųsti dokumentai yra iš kitos bylos, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip reikšminga, nes asmuo, kuriam įteikti procesiniai dokumentai, yra atsakovės direktorius, kuris privalo atitinkamai rūpintis ir domėtis jo vadovaujamoje įmonėje gautais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas argumentus dėl atsiliepimo nepateikimo, procesinių dokumentų įteikimo, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovės nepateikimas atsiliepimo į ieškinį lėmė teismo sprendimo už akių priėmimą.
8. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priežasčių teismas nurodė, jog atsakovės argumentas dėl būtinybės sujungti civilines bylas, taip pat jog teismo sprendimas už akių turės įtakos civilinės bylos Nr. e2-2800-980/2023 nagrinėjimui yra nepagrįstas. Nurodė, kad vien tai, jog teisme nagrinėjama kita byla tarp tų pačių šalių, kurioje kilęs ginčas dėl tos pačios nuomos sutarties, savaime nereiškia, kad šioje byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga sujungti kelias vienarūšes bylas į vieną. Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, jog šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2-2800-980/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2-3772-971/2023 nagrinėjami reikalavimai yra taip tarpusavyje susiję, jog dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
9. Dėl įskaitymo momento aplinkybių teismas nurodė, kad depozito įskaitymo data neturi esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui ir nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių, juo labiau, kad 2023 m. birželio 1 d. sprendime už akių teismas konstatavo, kad vienašališkas depozito įskaitymas buvo atliktas ieškovei jau esant nemokiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d., tuo pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių turtinius interesus bei nepagrįstai suteikiant pirmenybę atsakovei. Be to atsakovė nebuvo pranešusi ieškovei apie depozito įskaitymą, kaip tą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.131 straipsnis, todėl ieškovė rengė ieškinį, remdamasi turimais duomenimis. Dėl procesinio termino pratęsimo teismas nurodė, kad netenkinus atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsižvelgus į tai, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas tik per 20 dienų, toks terminas nėra procesinis, teismas nutarė prašymo dėl apskundimo termino pratęsimo netenkinti.
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, prašymas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ginčo dalyku, yra protingo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3772-971/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3772-971/2023. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad apeliantė yra mažoji bendrija, kuri samdomų darbuotojų ir administracijos neturi. Šiuo atveju dokumentai buvo įteikti vadovui (atstovui), kuris sąžiningai klydo, manė jog procesiniai dokumentai bus įteikti pasamdytam atstovui (advokatui). Paštu gautų dokumentų turinys visiškai nesiskyrė nuo jam žinomos ir jau nagrinėjamos civilinės bylos, ieškinio motyvai buvo tapatūs skyrėsi tik reikalavimas ir bylos numeris, į kurį Atsakovas neatkreipė dėmesio. Tačiau teismas šias aplinkybes vertino kaip nereikšmingas.
11.2. Dėl bylų sujungimo nurodo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog šioje byloje teismo priimtas sprendimas už akių turės įtakos civilinės bylos Nr. e2-2800-980/2023 nagrinėjimui, nors civilinės bylos Nr. e2-2800-980/2023 nagrinėjimas buvo pradėtas anksčiau nei ši civilinė byla. Teismas sprendime konstatavo, jog apeliantė žinojo apie nemokumą, tačiau šią aplinkybę konstatavo nesant įrodymų. Teigia, kad prašė teismo išreikalauti įrodymus, kurie patvirtintų jos poziciją, tačiau teismas veiksmų nesiėmė.
11.3. Dėl patalpų nuomos sutarties sąlygų taikymo nurodo, kad teismas nepasisakė dėl patalpų nuomos sutarties nuostatų taikymo. 2021 m. kovo 17 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-1, pagal kurią apeliantė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas. Akivaizdu, kad depozito įskaitymo klausimas buvo aptartas šioje sutartyje dar 2021 m. kovo mėnesį, todėl ieškovės argumentai apie tai, kad jai galėjo būti nežinoma apie depozito įskaitymą atmestini. Mano, kad remiantis sutarties nuostatomis atsakovei buvo suteikta teisė įskaityti depozitą padengiant savo reikalavimus. Apie tai, kad ieškovei buvo pranešta apie depozito įskaitymą apeliantė gali įrodyti liudytojų parodymais.
11.4. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodo, kad teismas konstatavo, jog vienašališkas depozito įskaitymas buvo atliktas ieškovei jau esant nemokiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas darydamas tokias išvadas turėjo nurodyti kokiais įrodymais remiantis padarė šią išvadą. Vien tai, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla nepatvirtina nemokumo momento nustatymo. Pažymi, jog apeliantė pateikė įrodymus, kad depozitas buvo įskaitytas 2022 m. balandžio 1 d., o ne 2022 m. gegužės 31 d., tačiau teismas šią aplinkybę vertino, kaip nereikšmingą. Teigia, kad teismo sprendime nurodyta neteisinga depozito įskaitymo data, teismas tinkamai neįvertino ieškovės nemokumo momento, o ir be to, ieškovei nemokumo byla buvo iškelta net po 5 mėnesių nuo depozito įskaitymo.
11.5. Dėl įrodymų nepakankamumo nurodo, kad šioje byloje apeliantė neturi galimybės remtis įrodymais, kurie vis dar yra renkami analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-2800-980/2023 (sprendžiamas klausimas dėl teismo liudijimo išdavimo). Taipogi šioje civilinėje byloje apeliantė prašė teismo iš bankroto administratorės išreikalauti 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių ieškovės kasos išrašą, tačiau šis prašymas sprendžiamas nebuvo. Apeliantė pateikė teismui argumentus, kad šioje byloje nėra nei vieno įrodymo pagrindžiančio galimybę apeliantės atžvilgiu taikyti actio Pauliana institutą. Faktas, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai ir žinojo (ar galėjo žinoti) apie ieškovės nemokumą yra grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, o apeliantei nėra suteikiama galimybė pateikti (išreikalauti) ieškovės deklaratyvius teiginius paneigiančius įrodymus.
11.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (papildomo sprendimo) nurodo, kad teismas po sprendimo už akių priėmimo priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei iš apeliantės priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad papildomas sprendimas apeliantei nebuvo išsiųstas, todėl apeliantė prašė atstatyti terminą skundui pateikti. Pažymi, kad šioje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. birželio 1 d. ir iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė nebuvo patyrusi jokių bylinėjimosi išlaidų, nes teisinių paslaugų sąskaita nebuvo išrašyta ir apmokėta bei nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas iš naujo gali būti sprendžiamas, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliantės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsiliepimo nepateikimo, procesinių dokumentų įteikimo yra deklaratyvios ir atmestinos. Teigia, kad apeliantė žinojo apie iškeltą civilinę bylą ir būtent apeliantės veiksmai lėmė sprendimo už akių priėmimą.
12.2. Dėl bylų sujungimo nurodo, kad nors teisme yra dar viena byla, kurioje pareikšti apeliantei reikalavimai, tačiau kitoje byloje reikalavimo pagrindas kildinamas iš kitos nuomos sutarties. Tai leidžia spręsti, jog pareikšti reikalavimai bylose nėra tarpusavyje susiję. Mano, kad apeliantė nepagrindė bylų sujungimo būtinybės.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Dėl depozito įskaitymo nurodo, kad depozito įskaitymo data neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įskaitymas įvyko ieškovei esant nemokiai, teismas taip pat tinkamai įvertino sudarytą nuomos sutartį, jos sąlygas. Mano, jog apeliantė nepaneigė actio Pauliana sąlygų taikymo visumos.
12.4. Dėl įrodymų nepakankamumo nurodo, kad ieškovė pateikė visus įrodymus byloje, kurie pagrindžia jos poziciją. Apeliantės neveikimas ir ar netinkamas procesinių teisinių naudojimasis negali būti pagrindas pripažinti teismo nutartį neteisėta. Teigia, jog apeliantė pasirinko procesinę poziciją neteikti jokių įrodymų, kuriuos galėjo pati surinkti.
12.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų (papildomo sprendimo) nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, nes nesitikėjo, jog teismas priims sprendimą už akių. Nurodo, kad išlaidos yra realios, patirtos šioje byloje, todėl turi būti atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Apeliantė atskiruoju skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą su apeliantės prašymu nesutinka, teigia, jog apeliantė nepagrindė būtinybės žodiniam bylos nagrinėjimui.
15. CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
16. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – atskirajame skunde ir atsiliepime, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą tik suformulavo tokį reikalavimą, tačiau jo nepagrindė, nenurodė priežasčių žodiniam bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimo motyvų nebuvimą, teismas nutaria, kad apeliantės prašymo tenkinimas akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, apeliantės prašyme nėra objektyvių motyvų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės, numatytos CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nutariama atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė pateikė papildomus įrodymus, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė nebuvo skolinga. Apeliantė teigia, kad 2022 m. gegužės 1 d. ieškovė įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai neturėjo, todėl ir apeliantė negalėjo žinoti, kad ieškovė yra nemoki. Ieškovė pateiktoje nuomonėje dėl apeliantės teikiamų įrodymų nurodo, kad nesutinka jog įrodymai būtų pridėti prie bylos, teikiami įrodymai nepatvirtina jokių byloje keliamų klausimų. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos bylinėjimosi išlaidas teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą šioje byloje.
18. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamus rašytinius įrodymus, nustatė, kad teikiami įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais dėl atsakovės sąžiningumo vertinimo, kaip sąlygos, peržiūrėti ginčijamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, į tai, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo nutaria teikiamus rašytinius įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo pagrindu priimto Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomo sprendimo, kuriuo buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl klaidos įteikiant procesinius dokumentus, be to, teismas neįvertino kitoje byloje pareikštų reikalavimų sąsajos, mano, kad bylos turėjo būti sujungtos, o ir be to, teismas netinkamai įvertino sąlygas, būtinas actio Pauliana ieškinio tenkinimui.
21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių apeliantės atžvilgiu buvo priimtas, nes apeliantė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį. Apeliantė teigia, kad jos juridinio asmens forma yra mažoji bendrija, kuri samdomų darbuotojų ir administracijos neturi. Nurodo, kad šiuo atveju dokumentai buvo įteikti apeliantės vadovui, kuris sąžiningai klydo, manė jog procesiniai dokumentai bus įteikti pasamdytam atstovui (advokatui). Nurodo, kad paštu gautų dokumentų turinys visiškai nesiskyrė nuo jam žinomos ir jau nagrinėjamos civilinės bylos, ieškinio motyvai buvo tapatūs skyrėsi tik reikalavimas ir bylos numeris, į kurį apeliantės vadovas neatkreipė dėmesio.
23. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas apeliantei vyko kelis kartus. Pirmiausia apeliantei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2023 m. balandžio 3 d., tačiau grįžo neįteikti 2023 m. balandžio 24 d.. Grįžusiame laiške teismui nurodyta, jog apeliantė neatsiėmė siuntos per jos saugojimo terminą. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismas 2023 m. balandžio 27 d. procesinius dokumentus siuntė apeliantei taip pat elektroniniu paštu, nurodytu juridinių asmenų registro išraše. Prie šio procesinio įvykio LITEKO sistemoje nurodyta, jog su apeliante susisiekta telefonu, apeliantė nurodė siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Kaip matyti apeliantei nepriklausomai nuo to, kad jai procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir elektroniniu paštu, teismas taip pat procesinius dokumentus 2023 m. gegužės 4 d. įteikė apeliantei ir pasirašytinai. Procesinių dokumentų įteikimo pažymą pasirašė M. S., kuris yra mažosios bendrijos „Emaliuksas“ vadovas. Apeliantė neginčija fakto jog procesiniai dokumentai jai yra įteikti.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nors apeliantė nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, o apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ko apeliantė nepateikė atsiliepimo nėra pakankamos peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių, vis dėlto, yra pagrindo vertinti, kad netenkindamas apeliantės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, teismas padarė klaidingą išvadą, jog apeliantė nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
25. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
27. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovui yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
28. Patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas. Nurodė, kad šiuo šalių sudarytos sutarties nuostatomis apeliantė turėjo pagrindą įskaityti ieškovės sumokėtą depozitą, ieškovė įskaitymo metu neturėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji vykdė veiklą, be to, nutraukus nuomos sutartį ieškovė veiklą ir toliau vystė, dėl ko mano, jog atlikdama įskaitymą elgėsi sąžiningai. Kaip matyti apeliantė suformulavo ir prašymą teismui išreikalauti iš ieškovės nemokumo administratorės 2022 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių ieškovės kasos knygos (duomenys neskelbtini) išrašą siekiant pagrįsti nurodytus argumentus dėl apeliantės sąžiningumo vertinimo, tačiau teismas šių veiksmų neatliko. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino apeliantės elgesį kaip nesąžiningą, dėl ko nepagrįstai priimtu sprendimu už akių nusprendė, jog yra visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį.
29. Šiuo atveju šalių nurodyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovės ir atsakovės pozicijos yra visiškai priešingos ir pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybes atsakovei dalyvauti teismo posėdyje ir bylą išnagrinėti įprasta tvarka. Kaip matyti šiuo atveju apeliantė nurodo objektyvias priežastis, dėl kurių jos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės sąžiningumą, kaip sąlygą, tenkinti actio Pauliana ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybės, kaip šioje konkrečioje byloje, tai yra esant byloje nepašalintiems šalių nurodytų aplinkybių ir įrodymų prieštaravimams, apeliantės pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliantei aiškiai išreiškus poziciją dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, pateikus argumentus ir nurodžius tai pagrindžiančius ir iš ieškovės išreikalautinus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
30. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apeliantės pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vienareikšmiškai patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
31. Atsižvelgiant konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo užtikrinta galimybė įgyvendinti rungimosi principą, o tai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir priimtą papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės pareiškimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui yra pagrindo spręsti, kad apeliantė su patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė svarių aplinkybių, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Pažymėtina, kad siekiant priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą, teismas turėtų pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, ar būdamas aktyvus, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti turinčias reikšmės aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus bei naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2, 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino apeliantės patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes apeliantės nurodyti prieštaravimai sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 288 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas).
33. Remiantis nurodytais argumentais spręstina, kad procesinės teisės normų netinkamas taikymas yra pagrindas nutartį panaikinti nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 30 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas už akių ir 2023 m. birželio 7 d. papildoma nutartis, atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Civilinę bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.