Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumo administratorė“, patikslintą ieškinį atsakovei MB „Emaliuksas“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Geležinis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė iškelti bankroto bylą ieškovei. 2021 m. kovo 17 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį. Ieškovė sumokėjo 3400 Eur depozitą. Atsakovė atliko ieškovės sumokėto depozito įskaitymą. Ieškovė nebuvo informuota apie įskaitymą. Neaišku, kada įskaitymas atliktas. Įskaitymas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimų. Įskaitymas pažeidė ieškovės kreditorių interesus. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė buvo nemoki, atsakovė tai galėjo suprasti, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Įskaitymas buvo atliktas, kai ieškovė jau buvo nemoki. Atliktas įskaitymas prieštarauja įmonės veiklos tikslams, nes buvo pažeisti juridinio asmens interesai. Nors ieškovė vykdė veiklą, tačiau veikla buvo nuostolinga. Atsakovės finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas teismo, nes nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-1 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 48,23 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, kadastro byloje pažymėtas indeksais 23-115, R1-6 iki R1-7, patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A4p, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei patalpų nuomos mokestį: laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. – 1300 Eur be PVM (1573 Eur su PVM); nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. – 1500 Eur be PVM (1815 Eur su PVM); nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. – 1700 Eur be PVM (2057 Eur su PVM). Sutarties bendrųjų sąlygų 2.9. punktas numatė, kad per 5 dienas po šios Sutarties pasirašymo dienos nuomininkas (ieškovė) įsipareigoja pervesti nuomotojui (atsakovei) depozitą, kuris yra laikomas nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone. Ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus dėl depozito sumokėjimo, atsakovei sumokėjo 3400 Eur dydžio depozitą (Sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktas). 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo ir patalų perdavimo, atsakovė informavo ieškovę, kad, jeigu ieškovė neįvykdys reikalavimo sumokėti įsiskolinimą už patalpų nuomą, kuris sudaro be depozito 12947 Eur, iki 2022 m. gegužės 16 d., nuo 2022 m. gegužės 31 d. nutrauks patalpų nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-1. Šiuo pranešimu atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad patalpų priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašomas 2022 m. birželio 1 d., 11:00 val. išnuomotose patalpose. 2022 m. birželio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų perdavimo – priėmimo aktą ir susitarimą dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-2 (toliau – Susitarimas), kurio 2.2. punkte šalys susitarė, kad, atsižvelgdamos į tai, kad akto pasirašymo dieną ieškovės skola atsakovei už patalpų nuomą sudaro 12947 Eur, atsakovei perduodama Susitarime nurodyta ieškovei nuosavybės teise priklausanti įranga ir baldai. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Belgiški vafliai“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo administratorė“. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės vadovas pateikė nemokumo administratorei ieškovės debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 3400 Eur sumą. 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė padengtų 3400 Eur įsiskolinimą ieškovei. Iš šalių atstovų susirašinėjimo el. paštu matyti, kad atsakovės atstovas informavo nemokumo administratorę, kad 3400 Eur suma buvo įskaityta į nuomos mokestį vadovaujantis Sutarties sąlygomis, nes tokią teisę pagal Sutartį turėjo atsakovė ir joks skolų suderinimo aktas tam nėra būtinas. Iš atsakovės pateiktų buhalterinių dokumentų (tiekėjų/pirkėjų suvestinės) matyti, kad ieškovės sumokėtas 3400 Eur depozitas atsakovės buvo įskaitytas į ieškovės mokėtinas sumas 2022 m. balandžio 1 d.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atlikto ieškovės pagal patalpų nuomos sutartį sumokėto depozito įskaitymo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018; 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas actio Pauliana institutas suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jei dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, nemokumo administratorius, kaip kreditorius bendrąja prasme, turi teisę actio Pauliana ieškinio pagrindu ginčyti bankrutuojančios bendrovės prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus sandorius (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-587/2008).

CK 1.82 straipsnyje nurodyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Šioje byloje ginčijamas atsakovės vienašalis įskaitymas atliktas 2022 m. balandžio 1 d., ieškovės pradinis ieškinys teisme gautas 2023 kovo 21 d., todėl konstatuotina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei negavus nuomos mokesčio iš ieškovės ir susidarius nuomos mokesčio skolai, šalių sutarimu atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. atliko ieškovės sumokėto 3400 Eur depozito įskaitymą. Pagal tarp bylos šalių sudarytos nuomos sutarties 2.9 punktą, per 5 dienas po šios sutarties pasirašymo dienos nuomininkas įsipareigoja pervesti nuomotojui depozitą, kuris yra laikomas nuomininko įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone. Iš depozito sumos nuomotojas turi teisę išskaičiuoti savo reikalavimų nuomininkui sumas, jeigu nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį <...>. CK 6.70 straipsnis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas.

Taigi, sudarydamos sutartį, šalys susitarė, kad depozitas yra laikomas nuomininko (ieškovės) įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone, ir depozito įskaitymo galimybę šalys buvo numačiusios jų sudarytoje nuomos sutartyje. Ieškovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir laiku nemokant nuomos mokesčio už jai atsakovės išnuomotas patalpas, atsakovė atliko depozito įskaitymą, kaip tai numatyta sutartyje. Pažymėtina, kad, nors ieškovė nurodo, jog jai apie depozito įskaitymą nebuvo pranešta, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys sutartyje nenumatė atsakovės įpareigojimo praneši ieškovei apie depozito įskaitymą, be to, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, būtent ieškovės vadovas sutiko ir prašė, kad ieškovei vėluojant mokėti nuomos mokestį būtų atliktas ieškovės sumokėto depozito įskaitymas. Taigi apie depozito įskaitymą atsakovės vadovas informavo ieškovės vadovą žodžiu. Be to, tiek 2022 m. gegužės 10 d. pranešime, tiek 2022 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo akte ir susitarime dėl skolos pagal nuomos sutartį Nr. 2021/03/17-2, kuriuos pasirašė abiejų įmonių vadovai, ieškovės skola atsakovei už patalpų nuomą nurodyta be depozito. Šios aplinkybės, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad ir po 2022 m. birželio 1 d. Susitarimo pasirašymo ieškovė tęsė veiklą atsakovei priklausančiose patalpose, leidžia daryti išvadą, kad ieškovei (jos vadovui) buvo žinoma apie atsakovės atliktą depozito įskaitymą. Be to, atsakovė 2022 m. gruodžio 22 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovės nemokumo administratorių, jog depozitas buvo įskaitytas į nuomos mokestį vadovaujantis patalpų nuomos sutarties sąlygomis. Kaip minėta, įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo); jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo teisę atlikti ieškovės sumokėto depozito įskaitymą ir ieškovė apie depozito įskaitymą buvo informuota tinkamai.

Ieškovė nurodo, kad atsakovės vienašališkai atliktas įskaitymas, ieškovei jau esant nemokiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d., pažeidė kitų ieškovės kreditorių turtinius interesus bei nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei. Kaip nurodė atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, tarp šalių vyko nuolatinis bendravimas ir, nors ieškovė vėluodavo atsiskaityti su atsakove už išnuomotas patalpas, tačiau jokių aplinkybių apie sunkią savo finansinę padėtį, bankroto grėsmę ieškovė atsakovei nenurodė. Visuotinai žinoma, kad COVID pandemijos metu dėl valstybės mastu taikomų ribojimų nemaža dalis įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad ieškovė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, ką ir nurodė atsakovės atstovas M. S.. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. balandžio 3 d. (laikotarpiu, kada buvo atliktas depozito įskaitymas) ieškovė iš esmės neturėjo skolų Sodrai; 2022 m. kovo 31 d. ieškovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 368,61 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 2022 m. balandžio 30 d. buvo skolinga 522,47 Eur GPM, o 2022 m. gegužės 31 d. skolos nebuvo. Nurodytos skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai nelaikytinos didelėmis ir reikšmingomis, juo labiau, kad ieškovei tęsiant veiklą 2022 m. gegužės 31 d. skolos jau nebuvo fiksuota. 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė atliko atsakovei mokėjimą 1573 Eur sumai, toliau vykdė veiklą (neabejotinai iki 2022 m. liepos 28 d.) atsakovei priklausančiose patalpose, ką patvirtina į bylą pateiktas kasos operacijų judėjimas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, atlikdama ieškovės sumokėto depozito įskaitymą, objektyviai negalėjo žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį (nemokumą), tuo labiau, kad ieškovė, net ir po šalių susitarimo nutraukti nuomos sutartį, toliau vykdė veiklą. Pažymėtina, kad dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo kreiptasi 2022 m. liepos 4 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po to, kai atsakovė atliko depozito įskaitymą. Be to, atsakovė atliko depozito įskaitymą, siekdama tinkamo šalių sudarytos nuomos sutarties vykdymo, todėl šis jos veiksmas negali būti vertintinas, kaip pažeidžiantis kitų kreditorių interesus ir suteikiantis jai pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė yra mažoji bendrija, kurios veikla, iš kurios gaunamos pajamos, yra patalpų nuoma. Ieškovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovė, remdamasi šalių sudaryta sutartimi, turėjo pagrindą atlikti įskaitymą, kad užtikrintų savo, kaip juridinio asmens veiklą. Ginčijamu įskaitymu atsakovė užtikrino tinkamą sutarties vykdymą, negalėdama žinoti, kad ieškovė tuo metu buvo nemoki, todėl atsakovės veiksmai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, atlikdama ginčijamą įskaitymą, buvo nesąžininga.

Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant aukščiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, taip pat kad atliktas įskaitymas pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus, o atsakovei veikiant šalių sudarytos sutarties pagrindu, teismas daro išvadą, jog atsakovės atliktas depozito įskaitymas negali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

Ieškovė prašo ginčijamą įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) kaip prieštaraujantį įmonės veiklos tikslams. Kaip minėta aukščiau, atsakovė atliko ieškovės sumokėto depozito įskaitymą, šiai tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, taigi jų abiejų tikslas yra vykdyti pelno siekiančią ūkinę – komercinę veiklą, t. y. iš vykdomos veiklos gauti naudą, kuri sukurtų pridėtinę vertę ir padidintų bendrovės turimą turtą. Atsakovė, atlikdama ieškovės sumokėto depozito įskaitymą, siekė užsitikrinti bent iš dalies tinkamą nuomos sutarties vykdymą. Apie ieškovei gresiantį bankrotą atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, be to, taip siekė įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens veiklos tikslą – vykdyti pelno siekiančią ūkinę – komercinę veiklą. Tai, kad atsakovės atliktas depozito įskaitymas galimai pablogino ir taip prastą ieškovės finansinę padėtį, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šis sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Pažymėtina, kad jeigu atsakovė nebūtų atlikusi ginčijamo depozito įskaitymo sandorio, tai būtų pabloginę pačios atsakovės finansinę būklę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo ginčijamą įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Ieškovė prašo taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 3400 Eur sumą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau, atmetus ieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, taikyti restituciją, spręsti dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra pagrindo ir teismas plačiau dėl šių reikalavimų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė patyrė 55 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė. Atsakovės turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 55 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš ieškovės.

2023 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį ieškovei BUAB „Belgiški vafliai“. 2023 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo papildoma nutartimi nutarta priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei BUAB „Belgiški vafliai“. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-983-730/2023 nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau nepanaikino 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomos nutarties, bylą nagrinėjantis teismas, siekiant išvengti ateityje galimai kilsiančių neaiškumų ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas ir ieškovės ieškinys atmestas, sprendžia, jog yra pagrindas šią nutartį panaikinti ir ieškovei nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės pareikštą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Belgiški vafliai“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei MB „Emaliuksas“.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomą nutartį, kuria nutarta priteisti iš atsakovės MB „Emaliuksas“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei BUAB „Belgiški vafliai“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.