Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-277-1057/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
1-277-1057/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
K. M.
Nukentėjusysis
J. Š., S. B.
Advokatai
Anna Grinevič, Kęstutis Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-277-1057/2025
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-19464-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelinai Petraitienei,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui,nukentėjusiajai J. Š., jos atstovei advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiajam S. B.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. (K.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla nutraukta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

K. M. nesunkiai sužalojo du žmones ir mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. gegužės 22 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis) įėjęs į butą, ranka tyčia pastūmęs į krūtinės sritį J. Š., dėl to šiai nugriuvus ir galvos bei nugaros sritimis atsitrenkus į sieną, padarė nukentėjusiajai J. Š. dešinio raktikaulio krūtininio galo lūžį su poodine kraujosruva krūtinėje ir dešinėje krūtyje, galvos sumušimą, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje čiurnoje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po to, ranka tyčia pastūmęs B. Š. ir tyčia sudavęs jam ne mažiau 4 (keturių) kartų į dešinę ranką, ir ne mažiau 2 (dviejų) kartų į kairę koją, padarė nukentėjusiajam B. Š. kairiojo šlaunikaulio kaklo lūžį, paviršinę kairės plaštakos žaizdą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po to, ranka tyčia sudavęs nukentėjusiajam S. B. 1 (vieną) kartą į veido sritį ir dėl to S. B. nugriuvus ant grindų, atsisėdo ant S. pilvo ir kumščiais tyčia sudavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų jam į galvos, nugaros ir kitas kūno sritis, sukėlė nukentėjusiajam S. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Dėl datos sutinka, tai nutiko 2024 m. gegužės 22 d. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena S.. J. Š. gyvena šalia. Padėjo S. nunešti šaldytuvą iki R. buto, buto Nr. 65. Už pagalbą pasiūlė atsilyginti, nueiti į parduotuvę. Paėmė alaus, užkandžių. Visi kartu: R., jis (K. M.), S. ir I. išgėrinėjo. I. jo (K. M.) sugyventinė. R. - S. draugė. R. nuėjo miegoti. I. nuvažiavo į namus, Panerių gatvę. S. matė du - tris kartus. Pasiūlė likti, baigti išgerti. Jie su juo sėdėjo, išgėrė. Pasakė eiti namo. Jis jį (K. M.) išmetė be batų, taip nuvažiavo į komisariatą. Neatsimena, kaip atsidūrė bute pas tuos žmones. S. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Jis girtas yra durnas. Miglotai, bet prisimena, kad mušė J.. Miglotai prisimena, kad mušė S.. J. pastūmė. Miglotai prisimena, kad mušė ir J. vyrą. Jis buvo girtas, nesuvokė. Gal per rankas, per šonkaulius. S. atėjo gelbėti juos. Neprisimena, kodėl užėjo į tą butą. Policija jam parodė vaizdo įrašą. Š. su juo negėrė. Anksčiau teistas už smurtą. Po įvykio stengiasi nevartoti alkoholio. Mano, jog nereikalinga medikų pagalba. Pas medikus nesilanko dėl psichikos problemų. Civilinius ieškinius pripažįsta, jų neatlygino. Jei reikia, sumokės. Ligonių kasoms kažkaip mokės. Sutinka su tuo, ką perskaitė prokuroras. Labai gailisi, atsiprašo.

Kadangi kaltinamasis K. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras, gynėjas bei kiti proceso dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. M. nurodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. 2024 m. gegužės 22 d., apie 16 val., vežė šaldytuvą su S. ir savo žmona I. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g., iki (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nepamena, pamena, kad į (duomenys neskelbtini) butą. S. gyvena tame (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini) gatvėje su buto savininke R. G., telefono numerio nežino. Kai naują šaldytuvą įnešė į butą, seną išnešė į automobilį, S. atsidėkodamas pasikvietė jį ir jo žmoną į butą išgerti alkoholio. Alkoholį gėrė keturiese. Jo žmona I., R., S. ir jis. Visi keturi jie išgėrė litrą degtinės ir keturis litrus alaus. Nuėjo nusiprausti į to buto vonią. Jam nusiprausus jis dar išgėrė 100 ar 200 gramų degtinės ir užmigo prie stalo esančiame krėsle. Kai prabudo, susiruošė važiuoti namo, ar su žmona ar ne, nepamena. Kas toliau vyko jis neprisimena, atsimena tik tai kaip lauke prie daugiabučio jį sulaikė policija. Už ką buvo sulaikytas sužinojo tik dabar, kai jam buvo įteiktas įtarimas. Dėl savo neblaivumo jis neatsimena aplinkybių, nepamena, kad būtų kažkam sudavęs (t. 2, b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. M. nurodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta ir laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. Jis stengiasi gerbti žmones, todėl nemano, kad jis galėjo taip padaryti ir juos sumušti. 2024 m. gegužės 22 d. jis vežė su savo sugyventine I. šaldytuvą iki (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Už tai, kad nuvežė šaldytuvą ir išnešė seną, S. norėdamas atsidėkoti, pakvietė į butą išgerti alkoholio. Jie keturiese gėrėme alkoholį. R., buto savininkė, jos bute gyvenantis S., jis ir jo sugyventinė I.. Kaip ir pirmos apklausos metu pasakojo, kažkuriuo metu jis užmigo R. bute. Tada pamena, kaip jį S. pradėjo varyti iš buto. Kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų neprisimena, gal prie lifto. Kaip ir minėjo, stengiasi būti geras žmogus, todėl jam sunku patikėti, kad jis galėjo taip padaryti (t. 2, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. Š. nurodė, kad jis gyvena kartu su savo žmona J. Š., gim. 1943 m., bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, jo sutuoktinė J. Š. jam yra neištikima ir turi santykius su kaimynu, gyvenančiu tame pačiame aukšte, kur randasi jo ir sutuoktinės butas, kuriame jie gyvena (buto numerio jis nežino, galimai kaimyno vardas yra K., jį pažįsta tik iš matymo). 2024 m. gegužės 22 d., apie 18.50 val., jam būnant jo bute, į jų butą užėjo anksčiau nurodytas kaimynas (kaip jis pateko į butą jis nežino), kuris buvo jį sugriebęs savo rankomis, priėjus jam iš galo, pargriovė jį ant grindų ir galimai abejomis kojomis sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius į jo dešinę ranką, taip pas sudavė ne mažiau dviejų smūgių į kairę koją, dėl ko juto fizinį skausmą, kurį jautė iki šiol, ir jį gali apibūdinti aštuoniais balais. Kas vyko po to, jis neatsimena, tačiau dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo tam momentui paguldytas gydymui į ortopedijos skyrių, šeštame aukšte, palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) (nežino, kokia diagnozė šiam momentui jam yra nustatyta). Civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės žalos reikšti nepageidauja (t. 1, b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. Š. nurodė, kad ji gyvena su savo vyru B. Š. adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 22 d., nuo 15.00 val., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dviese su savo vyru B. Š.. 2024 m. gegužės 22 d. pas ją turėjo ateiti jos kaimynė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena viename iš šalimais daugiabučių, tikslaus adreso nežino, kurios ji laukė su savo vyru virtuvėje, tai pat su E. S. susitarė, kad kai ji ateis ji pajudins durų rankeną kelis kartus, kad suprastų, kad tai E. S.. Jiems su vyru sėdint virtuvėje, vakarieniaujant apie 18.00 val. išgirdo jog kažkas patraukė už buto durų ir ji priėjus prie durų pažiūrėjo pro durų akutę, tačiau nieko nematė, nes laiptinėje nedegė šviesa, buvo tamsu, tuomet dar kartą kažkas laiptinėje patraukė už durų rankenos. Kadangi laukė savo kaimynės E. S., todėl atidarė duris ir pamatė priešais save jai nepažįstamą vyrą, kuris staiga užėjo ir ją patraukė dešine ranka į šoną, ji vyro paklausė „kur tu eini?“, minėtas vyras atsakė „tu mano mama“, tai pat atsisukęs į jos vyrą ir eidamas į virtuvę pasakė „tu meno tėtis“. Ji pradėjo aiškinti apie tai, kad kur jis užėjo, tačiau vyras jos neklausė ir ją su kaire ranka pastūmė dar kartą. Po ko iš virtuvės išėjo jos vyras B. Š., kuris pradėjo raminti taip pat jam nepažįstamą vyrą, tačiau vyras elgėsi neadekvačiai, akivaizdžiai buvo toks jausmas lyg slepiasi nuo kažkieno, nes vis prašė pagalbos. Vyras kalbėjo visą laiką rusų kalba. B. Š., jos vyras, bandė jį išprašyti iš namų, tačiau vyras neklausė ir nesutiko palikti patalpų, po ko minėtas nepažįstamas vyras pastūmė jos vyrą ir pats atsisėdo prie stalo virtuvėje. Ji išsigandusi, kadangi negalėjo išprašyti nepageidaujamo asmens iš namų, nusprendė eiti pas savo kaimyną, jai atrodo vardu V. pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pagalbos, tikėdamasi jog kaimynas padės. Ji iš karto su kaimynu grįžo namo pas jos vyrą. Jos kaimynas V. iš karto priėjo prie nepažįstamo asmens ir paklausė kodėl jis lenda prie senų žmonių. Po šitų žodžių nepažįstamas vyras tapo agresyvus ir puolė kaimyną, įvyko grumtinės, kurių metu buvo išdaužtas stiklas virtuvės durų, grumtynės vyko tarp jos kaimyno ir nepažįstamo asmens. Ji grumtinių metu nedalyvavo ir jos vyras tai pat nedalyvavo. Nepažįstamas asmuo patraukė kaimyną, nuėjo į jos kambarį ir atsisėdo ant lovos, ji, jos vyras ir kaimynas nuėjo paskui nepažįstamą vyrą vis sakydami, kad turi išeiti, tačiau vyras neklausė. Nuo pat nepažįstamo asmens užėjimo buvo daug labai susistumdymų, kurių ji tiksliai neatsimena, kadangi viskas vyko labai greitai ir tikslaus eiliškumo pasakyti negali, tačiau atsimena, kada tiksliai nežino, jog kai jos vyras ėjo į savo kambarį, nepažįstamas vyras pastūmė B. Š. į nugaros sritį, po ko jos vyras nukrito ant krūtinės srities ant žemės ir nepažįstamas vyras visu savo svoriu atsisėdo ant jos vyro ir prispaudė jį. Jos vyras pradėjo sakyti jog negali atsistoti, kadangi skundėsi stipriu kojos skausmu, po ko ji ir kaimynas V. ėmė traukti nepažįstamą asmenį nuo B. Š., ir tuo metu nepažįstamas asmuo ją su kaire ranka pastūmė į dešinės pusės krūtinės sritį, po ko ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina nuo 1-10 skalėje apie 7-8. Ir ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams, nepažįstamas asmuo vis vien nesutiko išeiti iš namų, priešinosi policijos pareigūnams. Policijos pareigūnams sulaikius nepažįstama asmenį ir išvedus jį iš namų. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Kai atvažiavo medicininė pagalba išsivežė ją ir jos vyrą B. Š. į Lazdynų ligoninę. Dėl patirtų sužalojimų ir apgadintų durų, kurias vertina 50 eurų sumai pageidaus reikšti civilinį ieškinį, tačiau tikslią žalą pateiks tyrimo eigoje. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta J. Š. nurodė, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. Po įvykio kreipėsi į valstybinę teismo medicinos tarnybą. 2024 m. gegužės 22 d. ji su savo vyru B. Š. buvo namuose. Tą dieną buvo susitarusi, kad draugė vardu E. ateis pas ją į svečius. Apie 18 valandą išgirdo, kad kažkas patraukė už durų rankenos, galvojo, kad tai jos draugė, nes jos yra taip susitarusios, ne skambinti į duris, o jas patraukti. Kai išgirdo, kad kažkas patraukė už rankenos, ji pasižiūrėjo per durų akutę, tačiau laiptinėje nedegė šviesa, todėl nieko nesimatė. Tačiau, kadangi buvo susitarusios su E., galvojo, kad tai ji ir atrakino duris. Ten stovintis vyras, kuris yra jai nepažįstamas, smarkiai patraukė duris į save, durys net gi atsitrenkė į sieną. Šį vyrą ji matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. Jis iškarto įsiveržė į prieškambarį, atstūmė ją ir nuėjo tiesiai į virtuvę kur sėdėjo jos vyras. Jos vyras tuo metu gėrė arbatą. Gali pasakyti, kad įvykio metu tiek ji tiek jos vyras buvo visiškai blaivūs. Jie visai negeria. Jos vyras paklausė, „kas tu toks ir ko tu nori“. Jis pasakė, kad „aš vardu K., tu būsi mano tėtis, o tu būsi mano mama ir aš čia gyvensiu“. Tada tas vyras atsisėdo ant virtuvėje esančios kėdės ir pareiškė, kad nori valgyti, nori to, nori šito. Tada atsistojo nuo kėdės ir išėjo į prieškambarį, kur stovėjo krėslas ir jame išsidrėbė. Ji atėjusi į prieškambarį paklausė „iš kur tu atėjai“, jis pirštu parodė į kaimynų pusę, tuomet pasakė, kad jeigu jis neišeis, ji iškvies policiją, o tas vyras man pasakė, kad jeigu tai padarys jis juos užmuš. Apie pusvalandį laiko bandė jį įkalbinėti išeiti iš buto. Sėdėdamas ant krėslo jis buvo ištiesęs kojas ir ji negalėjo patekti į kambarį paimti telefono. Kadangi jis parodė į kaimynų pusę, ji nuėjo į laiptinę ir paskambino į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasakė kaimynui, kad pasiimtų savo draugą. Kai atėjo S. jis bandė pakelti tą vyrą nuo krėslo ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Virtuvėje išdaužė virtuvės durų stiklą, išjudino šaldytuvą iš vietos. Jie grūmėsi po visus namus. Jie abu nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos ir ėmė tarpusavyje bendrauti. Ji savo vyrui liepė eiti į savo kambarį, o pati pradėjo valyti stiklo šukes nuo grindų, todėl nematė, kas tuo metu vyko, bet S. su K. vėl susikabino. Atsisuko ir pamatė, kad jos vyras, S. ir K. guli ant grindų. K. gulėjo dešine ranka prispaudęs ir apžergęs dešine koja jos vyrą. Ji girdėjo kaip jos vyras sako, kad jam skauda koją, ji bandė nukelti K. koją nuo B., tuo metu K. sudavė jai dešine ranka į krūtinę. Ji trenkėsi nugara ir galva į sieną, pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Kitą dieną visa dešinė kūno dalis buvo tiesiog juoda. Po to nuėjo į kambarį, pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją. Policija labai lėtai važiavo, skambino ir prašė pagalbos penkis kartus. Jai K. sudavė vieną kartą, tačiau labai stipriai. Ji nematė ar jos vyrui sudavė ar ne, ji matė tik kaip K. gulėjo apžergęs dešine koja ir prispaudęs dešine ranka prie žemės B.. Ji negali atsakyti, kiek smūgių buvo suduota S., dėl streso negali atsakyti nei kiek smūgių kas kam sudavė, nei į kurias kūno vietas. Kol atvažiavo policija, jos vyras sakė, kad jam labai skauda koją, tada K. apsiramino, jie su S. atsistojo nuo grindų, o jos vyras atsikelti negalėjo, sakė, kad labai skauda koją ir kad turbūt K. jam sulaužė koją. S. padėjo jos vyrui atsikelti ir nueiti iki kambario. K. nuėjo į jos kambarį, atsigulė ant jos lovos. Ji jam pasakė, kad jis keltųsi ir išeitų iš kambario. Tada jis atsikėlė ir atidarė kambario langus, pasakė „aš tuoj iššoksiu“. S. jam pasakė „jeigu tu kvailys – šok“. Kai S. jam tai pasakė, jis nusiramino, ji uždarė langus ir kaip tik atvažiavo policija. Patikslina, pirmos apklausos metu nurodė, kad padėti atėjo kaimynas vardu V., tačiau taip pasakė dėl to, kad išgirdo, kaip jis jos vyrui prisistatė V.. Kitą dieną tik sužinojo, kad jo vardas S.. Ji jo asmeniškai nepažinojo, tik iš matymo. K. pas juos namuose alkoholio nevartojo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai jis ir jiems priešinosi, buvo labai agresyvus. Įvykio metu policijos pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos medikus kurie juos nuvežė į RVUL, jai buvo nustatytas raktikaulio lūžis, o vyrą apžiūrėję paguldė į ligoninę (t. 1, b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. B. nurodė, kad K. yra matęs 3 arba 4 kartus. 2024 m. gegužės 22 d., jis, jo sugyventinė R., K. ir jo sugyventinė I., važiavo į namą (duomenys neskelbtini), kur yra sena R. gyvenamoji vieta. Ten jie važiavo paimti šaldytuvą, kadangi jų namuose yra sugedęs. Kadangi reikėjo nešti šaldytuvą jam padėjo K.. Jiems nuvažiavus su šaldytuvu į (duomenys neskelbtini) ir išnešus seną šaldytuvą, pagalvojo, kad reikia atsidėkoti K., todėl nuėjo į parduotuvę ir nupirko užkąsti ir 1 litrą degtinės. Jam grįžus, jie visi keturi - jis, R., K. ir I. išgėrė degtinę. Kadangi pritrūko degtinės, jie su K. nuėjo nupirkti dar. Jis jo paklausė, ar jis nepridarys nesąmonių. K. pasakė, kad ne. Jiems išgėrus pusę antro butelio, I. išvažiavo namo, o R. nuėjo žiūrėti televizoriaus. Su K. liko dviese gerti degtinės. Nepilnai išgėrus, jis pasakė K., kad viskas, balius baigtas ir jį palydėjo iki lifto. Grįžęs į butą nuėjo plauti indų ir po 5-7 minučių išgirdo kaip kažkas šaukia „padėkite“. Išėjo į koridorių ir pamatė, kad K. muša B., kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto. Matė, kad B. gulėjo ant grindų, o K. sėdėjo ant B. ir kumščiais jį mušė. Kiek pamena sudavė smūgių į visą kūną, į ranką, galvą, koją, nugarą. Kiek sudavė smūgių jis nežino. Matė, kad buvo sulaužytos durys įėjimo į virtuvę, o J. stovėjo šalia ir verkė. Jis pasakė K. „ką tu darai“, o jis pribėgo prie jo ir trenkė į veidą. Jis pargriuvo, o K. atsisėdo ant jo ir pradėjo kumščiais jį mušti į galvą, į nugarą, į šoną. O J. stovėjo šalia ir nežinojo ką daryti, jis jai rėkė, kad kviestų policiją. Jis nematė ar K. J. sudavė smūgių ar ne, ji jam nieko apie tai ir nesakė. J. jam tik pasakė „pažiūrėk, kas darosi“. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, K. buvo sulaikytas, o jis buvo šalia B. kai atvažiavo greitosios pagalbos medikai. Jis padėjo nurengti B., kad medikai galėtų jį apžiūrėti. J. su B. buvo nuvežti su GMP į Lazdynų ligoninę. Kiek pasakojo jam J., ji buvo susiskambinusi su kaimyne, kuri turėjo pas ją ateiti. Ir kaip tik po kiek laiko ji išgirdo beldimą į duris, todėl jas atidarė nepažiūrėjusi per skylutę, o ten buvo K., kuris tiesiai ir įėjo pro duris, B. paklausė, „ką tu čia darai“, o K. puolė mušti B., J. pradėjo šaukti „padėkit“ ir tada atėjau jis. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena tik jis ir R. G.. Taip pat prideda, kad jie buvo keturiese, V. (duomenys neskelbtini) bute negyvena, tokio asmens nepažįsta ir pirmą kartą girdžiu apie tokį asmenį įvykio metu. Pareiškimo dėl K. M. veiksmų šiuo metu rašyti nepageidauja (t. 1, b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas S. B. nurodė, jog laikosi 2024 m. liepos 30 dienos duotais ankstesniais parodymais dėl įvykusio įvykio. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, būdamas bute, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), išgirdo, jog laiptinėje asmuo šaukiasi pagalbos. Išėjęs iš buto, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) buto durys yra atidarytos. Buto koridoriuje ant žemės gulėjo B. ir ant B. pilvo sėdėjo K. M.. K. abiejų rankų kumščiais smūgiavo B. į kūno sritis - veidą, galvą, pilvą, kojas. Šalia B. stovėjo žmona J.. J. prašėsi pagalbos. Jis priėjęs prie K. pasiteiravo, ką jis čia daro. K. atsistojo, priėjo prie jo ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą - nenustatyta ranka vieną kartą trenkė į veido sritį. Po smūgio pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Gulint ant žemės, K. atsisėdo jam ant pilvo ir rankų kumščiais smūgiavo į galvos, nugaros, šono sritis. Kiek smūgių buvo suduota, negali nurodyti, nes neprisimena. Smūgių metu juto fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimo metu, jis rėkė, jog J. kviestų policiją. Ar K. naudojo fizinį smurtą prieš J., negali pasakyti, nes nematė. K. prieš jį naudojo fizinį skausmą tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, K. nulipo nuo jo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Jam buvo padaryta moralinė žala, kadangi, buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio metu jam buvo sužalotos kūno sritys kaip - veidas, pečiai, pilvas, kojos. Šiose srityse buvo matomos hematomos, kas jam sukėlė nepatogumus. Taip pat, buvo vartojami vaistai nuo skausmo. Moralinę žalą vertina 100 eurų (t. 1, b. l. 113-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. B. nurodė, kad 2024 m. gegužės 22 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio pareigose, kartu su to paties skyriaus vyr. patruliu A. A. apie 18.50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus jie paskambino durų skambučiu ir atidarius duris pamatė ant žemės du gulinčius vyrus, kurie grūmėsi. Iš karto juos išskyrė. Atėjo senyvo amžiaus moteris kuri nurodė, kad vienas iš tų vyrų yra nepažįstamas, kuris tiesiog įėjo į butą ir juos sumušė, o kitas vyras yra kaimynas kuris bandė jiems padėti. Taip pat moteris nurodė, kad kitame kambaryje yra sužeistas jos vyras. Kolega nuėjęs pakėlė vyrą ir pasodino ji ant sofos. Abu senyvo amžiaus asmenys skundėsi skausmais, todėl buvo iškviesta GMP brigada. Moteriai skaudėjo ranką, o vyrui skaudėjo koją. Nors abu žmonės buvo sužaloti, tačiau bendravo rišliai, rašyti pareiškimų nenorėjo ir neatrodė, kad jie yra smarkiai sužaloti. Asmuo kuris sumušė senyvo amžiaus žmones, buvo labai agresyvus, nesiorientavo aplinkoje, buvo neadekvatus, atrodė, kad vartojęs narkotinių medžiagų. Asmuo apsiramino tik tada, kai buvo nuvestas iki tarnybinio transporto (t. 1, b. l. 127-128).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. K. nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Apie įvykį 2024 m. gegužės 22 d. jokių aplinkybių nežino, kadangi ji išvažiavo namo. 2024 m. gegužės 22 dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, padėjo su K. savo draugei R. nuvežti šaldytuvą į jos butą. Jiems nuvežus šaldytuvą, ji, R., jos sugyventinis K. ir S., pradėjo vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kai išgėrė, R. užmigo, K. taip pat užmigo ant lovos, o S. pradėjo prie jos lysti, todėl ji susirinko savo daiktus ir išsikvietusi taksi parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai grįžo namo, maždaug po 20 min., jai paskambino S. ir pasakė „I., pas tave kieme stovi taksi, K. sulaikė policija, atvažiuok“. Ji su chalatu nuvažiavo ir pamatė, kad K. jau įsodintas į policijos automobilį. Kas įvyko tame bute ji nežino, kai K. buvo paleistas iš areštinės, jis jai pasakė, kad neatsimena įvykio aplinkybių. K. nevartoja narkotinių medžiagų, nerūko, tačiau ji mano, kad jis turi problemų su galva, kadangi mokinosi mokykloje kuri yra skirta žmonėms su protine negalia. K. kartais neatsimena ką darė, ypač jei būna girtas (t. 1, b. l. 133-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. G. nurodė, kad I. yra jos draugė, todėl K. ji tiesiog pažįsta kaip jos sugyventinį. 2024 m. gegužės 22 d. nuvažiavo pas jos dukrą į (duomenys neskelbtini) paimti naują šaldytuvą, kurį vežėme į jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Paneriuose taip pat užėjo pas I., paklausti kaip jaučiasi K.. Jis pasakė, kad jaučiasi gerai ir jie tada pasiėmė K., išnešė šaldytuvą į automobilį ir atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo keturiese, I., K., ji ir S.. Pastatė šaldytuvą, seną išnešė ir įkrovė į automobilį, tada S. su K. nuėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, o tuo tarpu ji su I., K. sugyventine, padarė užkandos. Jie visi keturiese išgėrė degtinę. Kadangi pritrūko, K. ir S. nuėjo į parduotuvę dar nupirkti butelį degtinės. Jos su I. dar truputį išgėrė. Iš karto po to I. išvažiavo namo, o ji nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Kai vyrai dviese sėdėdami baigė gerti degtinę, S. sakė, kad palydėjo K. iki lifto ir netgi mygtuką paspaudė. Tačiau ji to nematė, kadangi buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Iki lifto nelydėjo nei I., nei K.. Tačiau jie iš namų išėjo skirtingu laiku. S. liko namuose plauti indų, o ji sėdėjo kitame kambaryje ir žiūrėdama televizorių negirdėjo, kad rėkė kaimynai. Pažiūrėjusi į laikrodį tik pagalvojo, kad jau ilgai namuose nėra S., todėl išėjo į laiptinę ir pamatė, kad pas kaimynus (duomenys neskelbtini) buto durys buvo praviros. (duomenys neskelbtini) bute stovėjo du policininkai, K. buvo užlaužtos rankos. O ten stovėję policijos pareigūnai jai liepė eiti į savo butą ir uždaryti duris. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti, kadangi nieko nematė. Po įvykio nei su J., nei su B. nekalbėjo. Kaimynų gyvenančių (duomenys neskelbtini) bute nepažinojo. Su J. tiesiog pasisveikindavo prasilenkdamos, B. praktiškai nesutikdavo (t. 1, b. l. 140-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta R. G. nurodė, kad po įvykio 2024 m. gegužės 22 d., kai policijos pareigūnai jai pasakė užsirakinti bute ir sugrįžo S. į butą, ji matė ant jo mėlynes. Ji matė mėlynes ant S. kojų, krūtinės srityje, ant abiejų rankų, taip pat matė po akimi mėlynę, po kuria, neprisimena. S. jai pasakojo, kad įvyko grumtynės. S. pasakojo, kad buvo sumuštas kumščiais į anksčiau minėtas kūno vietas. K. yra labai agresyvus, jis gali ir užmušti žmogų, jis muša savo sugyventinę I. Kol vartojo alkoholinius gėrimus K. nebuvo agresyvus. Pasakojo, kad išgirdo triukšmą, nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą ir pamatė, kad K. sėdi apžergęs B. ir jį muša. Taip pat pasakojo, kad virtuvės durų stiklas buvo sudaužytas. Taip pat pasakojo, kad jis liepė J. iškviesti policiją. Policija labai greitai atvažiavo. Dar S. pasakojo, kad K. puolė vieną policininką. Tačiau viso to ji nematė, tai jai papasakojo po įvykio S. (t. 1, b. l. 144-145).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A. nurodė, kad 2024 m. gegužės 22 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio pareigose, kartu su to paties skyriaus vyr. patruliu T. B. apie 18.50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pakilo liftu ir kairėje pusėje pamatė butą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambino durų skambučiu ir atidarė duris. Atidarius duris pamatė, kad ant žemės guli du vyrai. Jie su kolega iš karto atskyrė vyrus. Kaip paaiškėjo ant žemės gulėjo kaimynas S. iš (duomenys neskelbtini) buto ir K., kuris buvo atėjęs į svečius pas S.. Bute taip pat buvo senyvo amžiaus moteris J. ir B.. Moteris paaiškino, kad ji su savo vyru B. sėdėjo virtuvėje ir išgirdo kaip kažkas bando atidaryti duris. Nuėjusi ji atrakino duris ir į namus įsiveržė vyras, kuris nuėjo tiesiai į virtuvę. Moteris pasakodama buvo labai susijaudinusi ir pasakojimas nebuvo nuoseklus. Pasakojo kad K. įėjęs į virtuvę iš karto pradėjo konfliktuoti su ja ir jos vyru. Moteris nuėjo pakviesti kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto, kad padėtų išprašyti iš namų jai nepažįstamą vyrą. Kai atėjo kaimynas tarp jo ir K. prasidėjo grumtynės. Moteris nurodė, kad ji nematė, ar jos vyrui buvo suduoti smūgiai. J. taip pat sakė, kad jai skauda dešinę krūtinės pusę, kaklą. Ant S. veido po akimi buvo matyti kraujosruva, vyras norėjo rašyti pareiškimą, sakė, kad pagrinde grumtynės vyko koridoriuje. B. nieko daug nepasakojo, sakė, kad labai skauda koją ir negali atsistoti bei nurodė, kad jį sumušė nepažįstamas vyras. Visų žmonių pasakojimai buvo nenuoseklūs. K. ir jiems nuvykus buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. J. ir B. buvo nuvežti GMP brigados į RVUL. Abu senyvo amžiaus žmonės rašyti pareiškimus atsisakė. S. taip pat pasakė, kad pareiškimo nerašys, kadangi tuo metu buvo neblaivus (t. 1, b. l. 150-151).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 18.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu nustatytas 2,19 prom., girtumas, neaiškiomis aplinkybėmis sumušė J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje J. Š. diagnozuotas dešinio raktikaulio galo lūžis, B. Š. diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio lūžis (t. 1, b. l. 1).

2024 m. rugsėjo 4 d. S. B. protokolas - pareiškimas, kad 2024 m. gegužės 22 dieną, bute, (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Fizinio smurto sukėlimo metu juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 10).?

2024 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie namo, matomas 9 aukštų, baltas daugiabutis su rudos spalvos laiptinės durimis. Užėję į vidų, nuėjus iki lifto ir pakilus į 8 aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys su skaičiumi (duomenys neskelbtini). Atidarius duris, matomas koridorius, užėjus į vidų, matomas 3 kambarių butas. Kairėje pusėje matomos baltos spalvos durys su sudaužytu stiklu, atidarius duris matoma virtuvė, tiesiai stovi stalas su maistu ir sudėtais daiktais, dešinėje pusėje stovi pilkas šaldytuvas, kairėje pusėje stovi virtuviniai baldai. Toliau koridoriuje tiesiai matomos kopėčios, dešinėje pusėje durys, jas atidarius matomas miegamasis, kairėje pusėje stovi sofa, ant sofos sudėta patalynė, tiesiai stovi sulankstomas stalas, kairėje pusėje stovi nukrautas daiktais stalas. Aplinka sujaukta, daiktai išmėtyti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta (t. 1, b. l. 37-45).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio T. B. 2024 m. gegužės 22 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 22 d., apie 18.51 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. A., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją į butą užėjęs nepažįstamas vyras konfliktuoja, mušasi. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėja J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), moteris paaiškino, jog netyčia atidarė buto duris nepažįstamam žmogui, kuris beldėsi į duris. Užėjęs į vidų pradėjo konfliktuoti, muštis. Jiems užėjus į butą K. M. rėkavo, stumdėsi. Paprašius vyro nurimti ir netrukdyti dirbti, vyras toliau rėkavo, konfliktavo, trukdė bendrauti su pranešėja. Buvo keletą kartų įspėtas K. M., kad apsiramintų ir nekonfliktuotų, tačiau į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, o elgėsi vis agresyviau. Kadangi vyras bute buvo nepageidaujamas bei nesutiko palikti patalpas, buvo nuspręsta K. M. uždėti antrankius ir išvesti nepageidaujamąjį iš buto, tačiau jis pradėjo stumdytis, stangrinti rankas, priešinosi antrankių uždėjimui. K. M. keletą kartų buvo įspėtas nesipriešinti, nenaudoti prieš juos jėgos, tačiau jis toliau elgėsi agresyviai jų atžvilgiu, įtempęs rankas atsisuko staigiu judesiu į juos, todėl buvo panaudota spec. priemonė - dujos. Tada panaudojus fizinę jėga, vyras buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, J. Š. paaiškino, jog K. M. užėjęs į butą, iš karto pradėjo žodiškai konfliktuoti su ja ir jos vyru B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo muštis. J. Š. išbėgo pakviesti kaimyną S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atbėgęs kaimynas į pagalbą, pradėjo kartu stumdytis su K. M.. J. Š. skundėsi raktikaulio bei kaklo skausmais, B. Š. kairės kojos skausmais, kairė ranka kraujavo. S. B. buvo matyti kraujosruva po akim. Atvykusi medikų brigada (duomenys neskelbtini) apžiūrėjusi visus nukentėjusiuosius, nusprendė J. Š. ir B. Š. vežti į RVUL. S. B. nuo GMP atsisakė, K. M. apžiūrėtas medikų taip pat. Pareiškimą J. Š. ir B. Š. rašyti atsisakė, buvo priminta, jeigu bus pretenzijų, kreiptis per epoliciją arba atvykti į PK. S. B. pareiškimą rašyti primigtinai atsisakė teigdamas, jog šiandien išgėręs, sakė rašys kitą dieną. Nuo K. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, elgėsi neadekvačiai. Buvo patikrintas jo girtumo laipsnis alkotesteriu, nustatyta 2,19 promilių girtumo laipsnis. K. M. buvo pristatytas į OVS, faktinis sulaikymo laikas 21.15 val. (t. 1, b. l. 46).

2024 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėtas ,,BODY“ kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-6kmvx“, kurio trukmė yra 10 min. 49 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip atsidaro lifto durys ir policijos pareigūnai prieina prie buto esančio kairėje pusėje, paskambina į buto duris ir iškarto jas atidaro. Atidarius buto duris, matosi, kad vyras vilkintis juodos spalvos marškinėlius su tamsiai žaliomis kelnėmis yra atsisėdęs ant kito vyro, kuris guli ant žemės. Vaido įraše girdima, kaip vyras, (kuris nėra aišku) surėkia rusiškai „atkryta“. Policijos pareigūnai pamatę grumtynes įbėga ir pasako „Policija“. Vyras vilkintis juodos spalvos marškinėlius iš karto atsisėda. Fone matosi stovinti senyvo amžiaus moteris. Policijos pareigūnas paklausia vyro „Kas čia dabar darosi?“, o vyras vilkintis juodos spalvos marškinėlius ir tamsiai žalios spalvos kelnes kartoja žodį „zabiraite“. Policijos pareigūnas paklausia moters esančios bute „kuris kaimynas?“. Moteris priėjusi parodo pirštu į ant žemės gulintį vyrą, kuris vilki tamsios spalvos marškinėlius ir pasako, kad tai yra jos kaimynas. Toliau pokalbis vyksta rusų kalba. Policijos pareigūnas lietuviškai dar kartą paklausia moters, „Šitas pas jus atėjo? Kaimynas.“. Moteris parodo į vyrą kuris sėdi ir pasako „Šitas“. Policijos pareigūnai pasiteirauja moters, kas yra kitas vyras. Moteris rusiškai atsako policijos pareigūnams. Moteris bando paaiškinti situaciją, o vyras kuris yra atsisėdęs staigiu judesiu atsistoja. Policijos pareigūnai pasako jam nusiraminti ir jis atsisėda. Policijos pareigūnas atsitūpia prie ant žemės gulinčio vyro ir paklausia jo „Kas jūs esate?“. Kitas policijos pareigūnas paklausia moters „Moteris, o galite pasakyt, kurį Jūs norit išprašyt? Šitas va čia agresyvus?“ Moteris policijos pareigūnui atsako rusiškai. Vyras vilkintis juodos spalvos marškinėlius taip pat kalba rusiškai. Toliau pokalbis tarp moters ir policijos pareigūno vyksta rusiškai. Policijos pareigūnas paprašo vyro, kuris guli, atsistoti ir paaiškinti, kas čia įvyko. Vyras pasakoja policijos pareigūnui, kad jis gyvena šalia ir jam paskambino ir sakė ateiti ir padėti. Moteris įsiterpė ir pradėjo pasakoti rusiškai įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnas nuėjo į kitą kambarį, kuriame ant grindų matomas gulintis senyvo amžiaus vyras vilkintis mėlynos spalvos marškinius ir kelnes. Policijos pareigūnas padeda vyrui atsistoti ir atsisėsti ant sofos. Tarp senyvo amžiaus vyro, senyvo amžiaus moters ir policijos pareigūno pokalbis vyksta rusų kalba. Policijos pareigūnas paėmęs radijo ryšį pasako, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, kadangi vyras, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, skundžiasi kojos skausmu, o moteris, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, skundžiasi kaklo skausmu. Policijos pareigūnas dar kartą rusų kalba pabendrauja su senyvo amžiaus žmonėmis. Policijos pareigūnas sugrįžta į koridorių, kuriame yra policijos pareigūnas ir du vyrai. Toliau vyksta pokalbis tarp vyrų, rusų kalba. Policijos pareigūnas paklausia koridoriuje sėdinčio vyro (kuris gulėjo ant žemės vaizdo įrašo pradžioje) ar jam reikės greitosios medicinos pagalbos, vyras atsako, kad nereikės, tačiau pareiškimą rašys būtinai. Policijos pareigūnas eina toliau koridoriumi ir atidaro kambario duris, moteris jam kažką pasako rusų kalba, policijos pareigūnas jai atsako ir jie nueina į kambarį kuriame ant sofos sėdi senyvo amžiaus vyras. Tarp policijos pareigūno ir senyvo amžiaus žmonių įvyksta pokalbis rusų kalba. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 2, b. l. 1-2).

2024 m. liepos 4 d. išversti 5 BPC garso skambučių įrašai, padaryta jų stenograma: 1) Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92280281558, skambučio pradžia_ 2024-05-22 18_51 _31).mp3“ vertimas (01:09 min.); 2) Garso įrašo „BPC skambu įrašas (ID 92280281558, skambučio pradžia_ 2024-05-22 19_34_33).mp3“ vertimas (00:32 min.); 3) Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92280281558, skambučio pradžia_ 2024-05-22 19_30_54).mp3“ vertimas (00:34 min.); 4) Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92280281558, skambučio pradžia_ 2024-05-22 19_09_32).mp3“ vertimas (00:53 min.); 5) Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92280281558, skambučio pradžia_ 2024-05-22 19_04_05).mp3“ vertimas (00:55 min.) (t. 1, b. l. 54-59).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas „BODY“ kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-6kmvx“, kurio trukmė yra 10 min. 49 sek. (t. 2, b. l. 4-6).

Alkotesterio ,,Drager Alcotest 6810“ parodymų šaknelė, iš kurios matyti, kad K. M. 2024 m. gegužės 22 d. 20.43 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (t. 2, b. l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 55/2024 (01), kurioje nurodyta:

1) B. Š. nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis bei paviršinė kairės plaštakos žaizda. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžis nėra pavojingas gyvybei, jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Paviršinė žaizda kairėje plaštakoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

2) B. Š. nustatyti sužalojimai (kairio šlaunikaulio kaklo lūžis bei paviršine kairės plaštakos žaizda) galėjo būti padaryti 2024 m. gegužės 22 d. per vieną traumavimo epizodą, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais;

3) Remiantis turimais klinikiniais duomenimis tikėtina B. Š. mirties priežastis - progresuojantis širdies veiklos nepakankamumas, išsivystęs dėl buvusių lėtinių ligų;

4) B. Š. sirgo šiomis ligomis, galėjusiomis įtakoti jo mirtį: koronarine širdies liga su C stadijos, III funkcinės klasės širdies veiklos nepakankamumu bei galvos smegenų išemija, pirmine arterine hipertenzija;

5) B. Š. 2022 m. gegužės 22 d. patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, taip pat nėra duomenų, kad dėl jų būtų išsivysčiusios kokios nors komplikacijos – gyvybei grėsmingos būklės. Tarp B. Š. sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra (t. 2, b. l. 19-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1551/2024 (01), kurioje nurodyta:

1) J. Š. nustatyta dešinio raktikaulio krūtininio galo lūžis su poodine kraujosruva krūtinėje ir dešinėje krūtyje, galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje čiurnoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 22 d.;

2) Sužalojimai visumoje dėl dešinio raktikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą;

3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu;

4) Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo;

5) J. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, 6. Atsakyta šios išvados 1 - me, 3 - me punktuose (t. 2, b. l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. gegužės 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), mušė S., pastūmė bei mušė J. bei jos vyrą. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiųjų B. Š., J. Š., S. B., liudytojų T. B., I. K., R. G. ir A. A. ikiteismino tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. KM 55/2024 (01) matyti, kad B. Š. nustatytas kairio šlaunikaulio kaklo lūžis bei paviršinė kairės plaštakos žaizda. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Paviršinė žaizda kairėje plaštakoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 19-21).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1551/2024 (01) matyti, kad J. Š. nustatyta dešinio raktikaulio krūtininio galo lūžis su poodine kraujosruva krūtinėje ir dešinėje krūtyje, galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje čiurnoje. Sužalojimai visumoje dėl dešinio raktikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 11-12).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad K. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. pastūmė J. Š., pastūmė B. Š. ir sudavė jam smūgius į dešinės rankos bei kairės kojos sritis, sudavė S. B. į galvos, nugaros ir kitas kūno sritis. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiųjų jaučiamą fizinį skausmą ir galimai kilsiantį nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo sukėlimo). Todėl kaltinamojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl nukentėjusiųjų B. Š., J. Š.), 140 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo S. B.).

Dėl bausmės

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

K. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), priskiriamus prie nusikaltimų žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – K. M. vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 65-66), teistas už analogiškos veikos padarymą (t. 2, b. l. 55-58), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, dauguma baudų nesumokėtos (t. 2, b. l. 59-64). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai jog veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. M. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, nes kaltinamajam praeityje paskirtos švelnesnė bausmės teigiamo poveikio neturėjo, o būtent: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrus 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Atsižvelgiant į tai, kad K. M. nusikalstamos veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, už jų padarymą skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas K. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 22 d. 21.15 val. iki 2024 m. gegužės 23 d. 12.07 val. (t. 2, b. l. 73-76, 101-103) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025-02-01) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Minėta, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau kaltinamasis yra dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog stengiasi nevartoti alkoholio, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei jo izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Dėl nustatytų aplinkybių teismas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 467,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 39-40). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašų (t. 2, b. l. 41-43), ši žala patirta dėl nukentėjusiųjų B. Š. ir J. Š. sužalojimų gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 121). Ikiteisminio tyrimo apklausoje nukentėjusysis patikslino, kad 100 Eur yra moralinė/neturtinė žala. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio metu jam buvo sužalotos kūno sritys, kaip veidas, pečiai, pilvas, kojos. Šiose srityse buvo matomos hematomos, kas jam sukėlė nepatogumus. Taip pat, buvo vartojami vaistai nuo skausmo.

Vertindamas S. B. civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu. K. M. nusikalstamais veiksmais S. B. buvo padaryta neturtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu K. M. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš K. M. S. B. naudai priteistina 100 Eur neturtinė žala.

Nukentėjusioji J. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulį skausmą, stresą. Po įvykio buvo priversta kęsti didelius skausmus, skausmas išliko iki šiol. Patyria nepatogumus, nes negali miegoti, gyventi įprastu ritmu. Emocinis sukrėtimas pasireiškė nuolatine baime, kad po įvykio gali pakartotinai patirti fizinį smurtą. Sveikatos sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės ir jos iš esmės neigiamai pakeitė jos gyvenimą. Pats atsakovas nesuteikė jokios pagalbos, neatsiprašė.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-235-628/2020, 2K-132-942/2021, 2K-109-511/2024 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos, kita vertus, teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis), priteisiant nukentėjusiajai konkrečią pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, leidžia teismui esmingai nenukrypti nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

Vertindamas J. Š. civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu, nes K. M. nusikalstamais veiksmais J. Š. buvo padaryta neturtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu K. M. neatlygino, civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš K. M. J. Š. priteistina 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo gynėjas prašė išdėstyti J. Š. priteistos žalos atlyginimo sumos mokėjimą 2 metų laikotarpiui, nukentėjusioji J. Š. neprieštaravo dėl žalos atlyginimo dalimis, todėl teismas iš K. M. J. Š. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėsto 16 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 250 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 16 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl 362,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. M. (t. 2, b. l. 176-180).

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 16 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl 291,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, dėl nukentėjusiajai J. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos (t. 2, b. l. 182-185).

Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos buvo pateiktos kitą dieną po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio, teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo, todėl šie 2025 m. sausio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas paliktini nenagrinėtais (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-966/2024).

Kiti klausimai

Kaltinamajam K. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 93-96, 97-100) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena, saugoma voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

K. (K.) M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 22 d. 21.15 val. iki 2024 m. gegužės 23 d. 12.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2025-02-01), atidėti K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviejų) metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1. per 10 mėnesių sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

2. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5. nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 467,34 eurų (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Civilinio ieškovo S. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. M. S. B. naudai 100 eurų (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės J. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. M. J. Š. naudai 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), išdėstyti mokėjimą 16 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 250 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 16 d. prašymus priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtais.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną, saugomą voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad:

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

3) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: