Telšių apylinkės teismo nutarimas

2013-10-29 · Byla Nr. A2.6.-398-672/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
A2.6.-398-672/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr.A2.6.-398-672/2013 Teisminio proceso Nr.4-70-3-01318-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 52.3.

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2013 m. spalio 29 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., jo atstovui advokatui V. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiamas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neteistas, nedirbantis, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio pareigūnas 2013-05-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-2552757-13 dėl to, kad R. L. 2013-05-04 17.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,84 promilių girtumas, tuo pažeidė LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir yra baustinas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teismo posėdyje R. L. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) ūkininkų mugėje. Ten pasivaišino truputį naminiu alumi, tačiau apgirtęs nesijautė. Apie 17 val. jis sėdo už mašinos vairo, norėjo grįžti namo į Naująją Akmenę, bet netrukus V. B. gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl tokio savo neapgalvoto elgesio labai gailisi. Jis beveik nevartoja alkoholio, todėl gal neapskaičiavo savo jėgų. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 30 metų, buvo baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jis ūkininkauja, užsiima sodininkyste ir jam nuolat tenka važinėti darbo reikalais į už miesto esančius ūkius, kitais darbo reikalais. Be to, pablogėjus sveikatai, jam nuolat tenka lankytis pas gydytojus (duomenys neskelbtini), taip pat reikalinga pas gydytojus vežioti savo neįgalią 84 metų mamą, kuri pas juos ir gyvena.

Šalies argumentai

R. L. atstovas prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir papildomą bausmę, t.y. vairuotojo teisės atėmimą taikyti trumpesniam laikui, nes jo ginamasis yra brandaus amžiaus, anksčiau administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, nors vairuoja virš 30 metų. Jo ginamasis labai daug dirba bendruomenės labui, jo elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, eismas, kur buvo sulaikytas R. L., nebuvo intensyvus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Išklausius teismo posėdžio metu R. L. paaiškinimų ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – 2013-05-04 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-2552757-13, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; Šiaulių apskrities VPK pareigūnų 2013-05-04 tarnybinius pranešimus ir nustatytas aplinkybes; 2013-05-03 pranešimą dėl R. L. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; asmens blaivumo testo kvitą, iš kurio matyti, kad 2013-05-04 d. 17.11 val. R. L. nustatytas 1,84 promilių girtumas, darytina išvada, kad R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta. R. L. teismui pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Lietuvos Ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus, kunigo vikaro D. Ž. charakteristikas, kuriose R. L. charakterizuojamas labai teigiamai, kaip rūpestingas, darbštus, sąžiningas, iniciatyvus, pareigingas, aukštos moralės, geros širdies žmogus.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. L. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti R. L. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.

Nors R. L. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga savo darbinių teisių įgyvendinimui, rūpinantis neįgalia motina bei pačiam vykstant dėl savo sveikatos stovio pas gydytojus į kitus miestus, teismas negali netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo didelį pavojingumą: R. L. transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo, ką patvirtina alkotesteriu užfiksuotas 1,84 promilių girtumas. Be to, pažeidimas padarytas ne kokioje atokioje gatvelėje, o vienoje iš netoli Šiaulių miesto centro esančių gatvių, vairuotojui ketinant važiuoti virš 60 km iš Šiaulių į Naująją Akmenę keliu, kur eismas tikrai gana intensyvus. Tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę vidutinio girtumo būklėje, parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes 1,84 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Būdamas tokios būklės, R. L. kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos paties R. L. ir jo artimųjų interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo (verstis atitinkama veikla, verslu), jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Analogiškos pozicijos dėl vairavusių vidutinio ir sunkaus girtumo būklėje asmenų baudimo laikosi administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nuo 2011-01-01 nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas (žiūrėti, pvz., nutartis, priimtas administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.ATP-48-152/2012, ATP-89-282/2012, ATP-97-332/2012, ATP-108-300/2012, ATP-169-332/2012).

Taigi, dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – negalėjimas tinkamai užsiimti ir rūpintis verslu, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos minimume.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais, R. L. skirtina minimali švelnesnioji administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų metų laikotarpiui.

Išaiškinti R. L., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė