Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., V. N. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolė A. L., vykdo vykdomąją bylą 0140/14/02333, užvestą pagal Kauno apygardos teismo 2014.08.24 išduotą Vykdomąjį dokumentą Nr. 1-81-579 dėl 12751,97 Eur skolos išieškojimo pirmos eilės išieškotojai V. N. bei kitos 6 vykdomosios bylos skirtingų išieškotojų naudai iš skolininko M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio bausmę Marijampolės Pataisos namuose. Antstolė nurodo, kad vykdymo eigoje, M. G. skolos per raginimo laikotarpį nesumokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2014-10-08 priimtas patvarkymas Nr. 0140/14/02333 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei išsiųstas į Marijampolės pataisos namus vykdymui. 2014-10-15 priimtas patvarkymai areštuoti lėšas, esančias Swedbank, AB, AB „SEB bankas“. Nustačius, kad turto ir lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, 2014-10-29 surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Išieškotojai kreipusis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2014-12-05 sprendimu Nr. (1.34)7R-8315 jos prašymą tenkino iš dalies, išmokėdama 2475,67 EUR dydžio kompensaciją. Patikslinus išieškotiną sumą, patvarkymas Nr. 0140/14/02333/S-2968 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir patvarkymas 0140/14/02333/S-2967 dėl skolos išieškojimo nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų 2015-02-07 išsiusi į Marijampolės Pataisos namus. Laikotarpyje nuo minėtų patvarkymų išsiuntimo dienos iki dabar į antstolės depozitinę sąskaitą 2015-10-01 pervesta 34,61 EUR suma.

Antstolės A. L. kontoroje 2016-09-09 gautas M. G. skundas, kuriame prašo panaikinti pritaikytus apribojimus jo lėšoms, esančioms sąskaitose, kad galėtų įsigyti būtiniausių reikmenų. Skunde nurodo, jog išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo mokymosi reikmenis ir kitą turtą, reikalingą pragyvenimui, darbui ar mokymuisi. Be to, pažymi, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Teismas sutinka su antstolės nuomone, nurodyta 2016-09-09 patvarkyme dėl M. G. skundo Nr. 0140/14/02333/S-13193.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai).

Pažymėtina, jog LR civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti: jeigu CPK 689 straipsnyje, reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, tai CPK 736 straipsnio 1 dalyje netgi nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA. Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba kitos jam prilyginamos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimu iš skolininko santaupų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, kur vadovaujantis CPK 583 straipsnio 1 dalimi, nustato CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką, 93.6 punkte buvo nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą.

Tokiu būdu, išanalizavus nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų tvarką nustato CPK 736 straipsnis, kurio tikslas užtikrinti sprendimo įvykdymą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau tuo pat metu garantuoti ir skolininko teisę į būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalingas pajamas. Kad būtų užtikrinama tinkama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra nepriklausomai nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio dydžio, CPK 736 straipsnyje išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai yra išskiriami į dvi dalis - išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir išskaitas, viršijančias MMA.

Taigi, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia vieno MMA.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas, kad yra apribojama jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų areštuojant jam priklausančias lėšas, turi pareigą įrodyti bei pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia skunde išdėstytą reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių duomenų nepateikia. Taigi, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad piniginės lėšos, kurios priklauso ar gali priklausyti skolininkui-pareiškėjui ir esančios pataisos namų žinioje, būtų tos lėšos, iš kurių įstatymas draudžia išieškoti. Dėl išvardintų aplinkybių areštas sąskaitai nenaikintinas.

Kaip nurodo antstolė A. L., šiuo metu byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad M. G. lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, gali būti priskiriamos nors vienai iš straipsnyje nurodytų piniginių sumų, juolab, kad į antstolės depozitinę sąskaitą iš Marijampolės Pataisos namų nuo 2015-10-01 nėra pervesta nei viena suma. Dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas negauna jokių pajamų. Paminėtina ir tai, kad patikrinus LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nustatyta, kad M. G. nedirba, pajamų negauna.

Teismas, įvertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas.

Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).

Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas, kad yra apribojama jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų areštuojant jam priklausančias lėšas, turi pareigą įrodyti bei pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia skunde išdėstytą reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausius reikmenis areštavus jam priklausančias lėšas, pareiškėjas nepateikia. Taigi, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad piniginės lėšos, kurios priklauso ar gali priklausyti skolininkui - pareiškėjui ir esančios pataisos namų žinioje, būtų tos lėšos, iš kurių įstatymas draudžia išieškoti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolė, areštuodama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl skundas atmestinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

NUtarĖ:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Nutartį siųsti šalims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolės A. L. kontorai vykdomąją bylą Nr. 0140/14/02333.

Nutartis per 7 d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.