Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.Nurodė, kad pareiškėjas pareiškime iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įvardijo turimus kreditinius įsipareigojimus, sumuodamas juos kartu su solidariaisiais kitų skolininkų turimais finansiniais įsipareigojimais, tačiau duomenų apie jų turtinę padėtį, apie jų vykdomus kreditinius įsipareigojimus nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Kol solidariesiems skolininkams priklausantis turtas nėra realizuotas ir kol nepateikti duomenys apie vykdomo išieškojimo eigą iš solidariųjų skolininkų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis yra nemokus. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas vertinamas pagal 5–6 metų senumo Nekilnojamojo turto registrų duomenis, o VĮ Registrų centro tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais (http://info.registrucentras.lt/content/7936). VĮ Registro centro duomenimis, pareiškėjo nurodomos turimo nekilnojamojo turto vertės gerokai skiriasi nuo VĮ Registro centro nustatytų teikiamų vidutinės rinkos vertės duomenų, rastų atlikus viešą paiešką pagal unikalų numerį (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp).

6.2. Pareiškėjui po santuokos nutraukimo atiteko po 1/2 dalį 239,90 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8999-9000-1010, adresas Ramunių g. 13, Širvintai, bei kitų ūkinių pastatųi. Teismui nepateikti duomenys apie to turto buvimą. Jei turtas realizuotas ir už jį gautomis lėšomis dengti įsiskolinimai, vadinasi, teismui nurodomi netikslūs turimų skolų duomenys, dėl ko negalima tinkamai įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų masto, turimo turto masės.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nagrinėti iš naujo.Nurodė, kad teismas nevertino pareiškėjo turimų įsipareigojimų bei turimo turto santykio. Pardavus visą pareiškėjui priklausantį turtą būtų patenkinta tik nedidelė dalis kreditinių reikalavimų sumos. Įvykdžius įsipareigojimus vienam iš skolininkų daugeto narių, kiti įsipareigojimą įvykdžiusiam skolininkui būtų priversti grąžinti po 1/3 dalį skolos arba po daugiau nei 100 000,00 Eur. Iš esamos skolos atėmus pareiškėjo valdomo turto vertę, galima daryti išvadą, kad skola viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą. Paaiškino, kad vien palūkanos nuo 300 000,00 Eur skolos sudaro 1 250,00 Eur per mėnesį (300 000 x 5 % / 12). Palūkanas skaičiuojant nuo pareiškėjo teorinio neigiamo kapitalo dydžio (100 000,00 – 44 000,00), vieno mėnesio mokėtinos palūkanos sudarytų apie 270,00 Eur. Tokia suma siekia pusę pareiškėjo gaunamų pajamų (neskaičiuojant grąžintinų įsipareigojimų), o tai viršija Lietuvos banko valdybos Atsakingo skolinimosi nuostatuose patvirtiną 40 proc. įsipareigojimų nuo gaunamų pajamų ribą. Po santuokos jam atitekęs turtas buvo parduotas iš varžytynių (2016 m. gegužės 19 d. varžytynių aktas Nr. (3.4)-S-8406). 2016 m. gegužės 27 d. antstolės V. L. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu lėšos, gautos už parduotą turtą, buvo pervestos pareiškėjo bei L. V. kreditoriams. Išieškotų lėšų suma 64 132,13 Eur. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas neturėjo duomenų apie turto pardavimo kainą bei įsipareigojimų įvykdymą.Tretieji asmenys UAB „Chemoterapijos centras“, UAB „Medikona“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad palieka jį nagrinėti teismo nuožiūra.Daugiau atsiliepimų negauta.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.Fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad neegzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindas, – S. V. būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliantas ginčija šią teismo išvadą ir teigia, kad byloje esančių įrodymų pakanka, kad būtų galima padaryti išvadą, kad jis yra nemokus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3904-565/2013 pareiškėjas taikos sutartimi įsipareigojo ieškovui J. P. sumokėti 220 000,00 Lt skolos, 4 394,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutarties 9 punktu pareiškėjas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. 2013 m. rugsėjo 16 d. išduotas vykdomasis raštas. Pagal šį vykdomąjį dokumentą pareiškėjas skolingas 64 989,14 Eur (224 394,50 Lt) be palūkanų.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1044-235/2013 pagal ieškovės UAB „Medikona“ ieškinį atsakovams UAB „Lusmos vaistinė“, S. V., M. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. V., priteisė ieškovei UAB „Medikona“ iš atsakovės UAB „Lusmos vaistinė“ ir subsidiariai iš atsakovo S. V. solidariai su atsakove M. B. 138 775,27 Lt skolos, 4 595,76 Lt palūkanų, 2 908,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1405,00 Lt papildomų bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir subsidiariai iš atsakovo S. V. solidariai su atsakove M. B. – 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2013 m. rugpjūčio 26 d. papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė ieškovei UAB „Medikona“ iš atsakovės UAB Lusmos vaistinė“ ir subsidiariai iš atsakovo S. V. solidariai su atsakove M. B. 959,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-228-104/2014 priėmė atsakovo S. V. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukė. 2014 m. gegužės 22 d. išduotas vykdomasis raštas. Pagal šį vykdomąjį dokumentą skolos suma yra 43 050,00 Eur (148 643,03 Lt) be palūkanų solidariai su atsakove M. B., nes 2015 m. vasario 11 d. BUAB „Lusmos vaistinė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1913-434/2013 pagal ieškovės UAB „Chemoterapijos centras“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams UAB „Lusmos vaistinė“, S. V., L. V., trečiasis asmuo AB DNB bankas, ir pagal atsakovės UAB „Lusmos vaistinė“ priešieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ieškovei UAB „Chemoterapijos centras“ priteisė solidariai iš BUAB „Lusmos vaistinė“, S. V. ir L. V. 756 329,21 Lt negrąžinto kredito, 20 108,41 Lt nesumokėtų palūkanų, 576,83 Lt delspinigių UAB „Chemoterapijos centras“ naudai; priteisė solidariai iš S. V. ir L. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už 777 014,45 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. gruodžio 20 d., iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, UAB „Chemoterapijos centras“ naudai; priteisė iš S. V. 7 094,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi priėmė atsakovo S. V. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo atsisakymą ir apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2A-1011/2014 nutraukė. Priteisė UAB „Chemoterapijos centras“ iš pareiškėjo 1 200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. 2014 m. liepos 10 d. išduotas vykdomasis raštas. Pagal šį vykdomąjį dokumentą skolos suma 225 038,94 Eur (777 014,45 Lt) be palūkanų solidariai su M. B. ir jo asmeninė prievolė – 347,54 Eur.Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1004-235/2013 pareiškėjas skolingas 24 378,80 Eur.Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjo asmeniniai įsiskolinimai yra 91 770,05 Eur ir solidarioji atsakomybė su M. B. – 268 094,15 Eur. Šios skolos sumos apskaičiuotos be palūkanų. Bendra įsiskolinimo suma, nedetalizuojant skolos prigimties, yra 359 864,20 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas fizinio asmens nemokumą apibrėžiančias sąlygas, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto pradelsti vykdyti įsipareigojimai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kol solidariesiems skolininkams priklausantis turtas nėra realizuotas ir kol nepateikti duomenys apie vykdomo išieškojimo iš solidariųjų skolininkų eigą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. FABĮ nėra detalizuota, kaip turėtų būti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Tačiau prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V v. N. V, bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, konstatuojama, jog skolininko, šiuo atveju pareiškėjo, skola yra 268 088,94 Eur. Išaiškintina, kad solidariosios prievolės turėjimas nėra pagrindas atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl S. V. mokumo nurodė, kad nėra aiški situacija dėl pareiškėjo turimo turto, nes po santuokos nutraukimo jam atiteko turtas, kuris gali būti realizuojamas ir atlyginama skola kreditoriams. Teismas nustatė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-225/2015 pagal pareiškėjų L. V. ir S. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB „Medikona“, UAB „Chemoterapijos centras“, J. P., nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Iš šios sutarties matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko: sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas (garažas), adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas (šiltnamis), adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (šulinys), adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonė MAZ 81144, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), reg. dokumento Nr. JF006265; 100 vienetų 100,00 Lt nominalios vertės BUAB „Širvintų psichikos sveikatos centras“, įmonės kodas 300602807, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, akcijų; 1/2 dalis 0,2017 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. 8955-0003-0091; 1/2 dalis kiemo statinių (tvora, cokolis, vartai, varteliai, kiemo aikštelė, tvenkinys), adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 239,90 kv. m gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 14 kv. m viralinės, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 11 kv. m sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 44 kv. m garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 22 kv. m šiltnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,4285 ha žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, adresas Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,8241 ha žemės sklypas, žemės ūkio paskirties, adresas Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,7248 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresas Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas vertinamas pagal 5–6 metų senumo Nekilnojamojo turto registrų duomenis, o VĮ Registrų centro tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais (http://info.registrucentras.lt/content/7936). VĮ Registro centro duomenimis, pareiškėjo nurodomos turimo nekilnojamojo turto vertės gerokai skiriasi nuo VĮ Registro centro nustatytų teikiamų vidutinės rinkos vertės duomenų, rastų atlikus viešą paiešką pagal unikalų numerį (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą (jos iškėlimo klausimą), teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Šiuo atveju byloje esant neaiškumui dėl turto vertės, abejones dėl tikrosios turto vertės teismas turėjo pašalinti, pareikalaudamas iš apelianto pateikti papildomų turto vertę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas procesinių priemonių byloje turto vertę patvirtinančių įrodymų prieštaravimams pašalinti, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jei pareiškėjo turtas realizuotas ir už jį gautomis lėšomis dengti įsiskolinimai, vadinasi, teismui nurodomi netikslūs turimų skolų duomenys, dėl ko negalima tinkamai įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų masto, turimo turto masės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti pažymų iš antstolių apie šiuo metu esančias skolas vykdomosiose bylose. Nesant šių duomenų, tiksli skolų suma nėra žinoma. Atsižvelgus į nustatytus teismo padarytus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus, sprendžiama, kad, netinkamai taikant nurodytas proceso teisės normas, galėjo būti neteisingai nustatyta ir įvertintina apelianto finansinė padėtis, taip pat jo objektyvios galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).