- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-266-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23950-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Steika“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Steika“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Steika“ prašydamas priteisti iš atsakovės 4 326 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinta ieškovo E. B. ir atsakovės UAB „Steika“ 2023 m. rugsėjo 4 d. sudaryta taikos sutartis.
Šalies argumentai
3. Ieškovas E. B. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 926 Eur skolos bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo E. B. prašymą – išdavė ieškovui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2823-984/2023 patvirtintos E. B. ir UAB „Steika“ sudarytos taikos sutarties 2, 3 punktus.
4.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo išduoti vykdomąjį raštą, sprendė, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdo taikos sutarties, atsiliepimo į prašymą nepateikė.
4.2. Nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo bylos šalims galią ir yra priverstinai vykdytina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, kuriame pareikštų prieštaravimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, o byloje nėra duomenų, kad šalių taikos sutartis yra tinkamai vykdoma, teismas sprendė, jog ieškovui išduotinas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Atsakovė UAB „Steika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, priteisti iš UAB „Steika“ 5 081 Eur sumą ieškovui, likusį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi išduoti ieškovui vykdomąjį raštą, kadangi taikos sutartyje advokatas per klaidą buvo nurodęs visiškai kitas sumas nei buvo sutarta su atsakove. Pagal teismo nutartį skola yra 4 236 Eur, bylinėjimosi išlaidos 1 690 Eur, tačiau bylinėjimosi išlaidas buvo sutarta padalinti per pusę, t. y. 845 Eur, bendra skolos suma turėjo būti 5 081 Eur, o ne 5 926 Eur, kaip dabar yra priteista.
6. Ieškovas E. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesu, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovui E. B. ir priimti naujus įrodymus – el. susirašinėjimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta remiantis patvirtintos taikos sutarties nuostatomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl turi galutinio teismo sprendimo galią. Šių ar kitų nutarties priėmimo pagrindų atsakovė atskiruoju skundu neskundžia, o tik nurodo argumentus, kurie nėra susiję su skundžiama nutartimi.
6.2. Atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą, tačiau ji šia aplinkybe nepasinaudojo. Dėl to, neturėtų kilti abejonių, jog nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis visiškai atitiko atsakovės tikrąją valią, o su prašymu išduoti vykdomąjį raštą atsakovė taip pat sutiko ir dėl vykdomojo rašto išdavimo neprieštaravo, nes priešingu atveju būtų realizavusi įstatyme numatytas procesines teises. Taikos sutarties projektas (tekstas) buvo pradėtas rengti tik po to, kai jau buvo suderintos esminės taikos sutarties sąlygos. Ją pagal suderintas sąlygas parengė ieškovo atstovas, po to ji buvo persiųsta atsakovės atstovui ir nesant jokių pastabų dėl taikos sutarties teksto, ją iš atsakovės pusės pasirašė vadovas M. D. bei ieškovas E. B..
6.3. Akivaizdu, jog atsakovė, pateikdama nepagrįstą atskirąjį skundą, kurio pagrindą sudaro motyvai, visiškai nesusiję su skundžiama nutartimi, siekė atitolinti realų vykdomojo rašto išdavimą, o tuo pačiu skolos realų išieškojimą, todėl ji procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir veikė prieš teisingą, greitą ir ekonomišką procesą. Šiais veiksmais atsakovė padarė žalą valstybei ir jos teisinei sistemai, nes sukūrė prievolę nagrinėti nepagrįstą skundą. O taip pat padarė turtinę ir neturtinę žalą ieškovui, kadangi ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra priverstas patirti papildomas išlaidas ir nepatogumus jau užsibaigusiame teisminiame ginče. Akivaizdu, kad turtinio ir neturinio pobūdžio praradimai yra tiesiogiai susiję su neteisėtu atsakovės elgesiu, todėl jai kyla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga atlyginti žalą valstybei bei ieškovui, skiriant atsakovei teismo nustatyto dydžio baudą, iki 50 proc. jos paskiriant ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovas E. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė – ieškovo atstovo ir atsakovės atstovo 2023 m. rugsėjo 4 – 8 d. elektroninį susirašinėjimą, ir prašo jį priimti. Šiais susirašinėjimais grindžia aplinkybę, kad taikos sutarties sąlygos buvo suderintos.
11. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo pateikusi atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tik atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, kurie iš esmės susiję su taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis, ieškovo naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat dėl baudos skyrimo klausimo išnagrinėjimo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri neatitinka šalių suderintos valios dėl taikos sutarties sąlygų, kadangi buvo susitarta dėl 5 081 Eur bendros skolos sumos, o ne 5 926 Eur.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
16. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
17. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
18. E. B. ir atsakovės UAB „Steika“ sudarytos taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad atsakovui pažeidus šios sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymo terminą, šio įsipareigojimo neįvykdžius arba įvykdžius nepilnai, ieškovas turės teisę iš karto kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visos skolos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo, priverstiniam išieškojimui. Atsakovė taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 926 Eur, šią sumą pervedant į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, šia tvarka ir terminais: 1 481,50 Eur sumokami ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 5 d; 1 481,50 Eur sumokami ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 5 d; 1 481,50 Eur sumokami ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 5 d.; 1 481,50 Eur sumokami ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 5 d.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantė teigia, kad taikos sutartyje nurodyta netinkama skolos suma, tačiau tokie argumentai nėra aktualūs sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kadangi, kaip minėta, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Tokie argumentai galėjo būti reiškiami, teikiant skundą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl taikos sutartis turi būti priverstinai vykdoma, tokia - kokia buvo patvirtinta teismo, o šiuo atveju nustatyta, kad taikos sutartyje buvo nurodyta 5 926 Eur skola. Be to, paminėtina, kad taikos sutartyje nėra jokių užuominų apie tai, kad buvo tartasi ieškovo bylinėjimosi išlaidas padalinti pusiau, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes.
20. Paminėtina, kad šiuo atveju apeliantė neginčija, kad nesumokėjo pirmosios įmokos pagal taikos sutarties 2.1 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Taikos sutarties 5 punktas patvirtina, kad šalys taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir jos sudarymo, vykdymo, taip pat ir nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmes. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad sudarant taikos sutartį apeliantei buvo žinoma skolos bendra suma. Tą patvirtina ir faktas, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, neginčijo.
Dėl baudos apeliantei skyrimo
21. Ieškovas prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. baudos priteisti jam.
22. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsakovės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Tai, kad atskirojo skundo argumentai teismo pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė žinojo juos esant nepagrįstais teikdama skundą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikdama dėl jos atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas yra atmestas, iš jos priteistinas ieškovo, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 300,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Steika“, juridinio asmens kodas 304065226, ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.